Paieška
Portalo turinys
Portalą administruoja
 

  

Naujienų prenumerata
Atsiliepimai

Siųskite el. paštu
portalas@inovacijos.lt

Portalą remia



Siūlome aplankyti






Inovacijų biblioteka

Bibliotekos turinys

Inovacijų finansavimo galimybių apžvalga

Inovacijų finansavimo šaltiniai skiriasi nuo tradicinės veiklos, kadangi inovacijos yra visuomet susijusios su didele rizika ir bankai dažnai atsisako jas finansuoti.

Yra išskiriami šie pagrindiniai inovacijų finansavimo šaltiniai:

         Asmeninės, šeimos, draugų santaupos
         Valstybės parama ir Europos Sąjungos fondai
         Kitos įmonės
         Neformalūs investuotojai – „verslo angelai“
         Rizikos kapitalo fondai
         Komerciniai bankai arba privatūs investuotojai

Kuris iš šių šaltinių bus naudojamas priklauso nuo keleto faktorių: inovacinio projekto plėtros stadijos, inovatyvios įmonės dydžio, reikalingo lėšų kiekio ir kt.

 Asmeninės, šeimos, draugų santaupos

Šis finansavimo šaltinis gali būti naudojamas tik pačiame pirminiame inovacinio projekto etape – atliekant tyrimus. Tolimesniems inovacinių projektų etapams įgyvendinti reikia daug didesnių finansinių išteklių. Paskaičiuota, jog vienam į tyrimus investuotam Eurui reikia 10 Eurų verslo plėtros etape ir dar 100 Eurų eksploatavimo etape. Taigi, tolesniuose inovacinio projekto etapuose asmeninių, šeimos ar draugų lėšų jau neužtenka, tad būtini papildomi finansavimo šaltiniai.

 Valstybės parama ir Europos komisijos fondai

Šalies ekonomikos augimą lemia inovacijos, todėl jų plėtrą remia valstybė. Vienas iš finansinės pagalbos būdų yra negražintinų paskolų (angl. grants) teikimas. Šios paskolos teikiamos per įvairias valstybės paramos ir ES fondų programas. Valstybė taip pat padeda įmonėms gauti paskolas teikdama finansines garantijas.

 Kitos įmonės

Verslo įmonės, norėdamos išsilaikyti rinkoje, turi nuolatos atsinaujinti. Tai verčia jas ne tik pačioms kurti inovacijas, bet ir investuoti į kitas kompanijas, atliekančias inovacinius tyrimus. Šios investicijos yra vienas iš  finansavimo šaltinių smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kadangi kiti investuotojai dėl didelės rizikos labai nenoriai remia mokslinius tyrimus. 

 Neformalūs investuotojai – „verslo angelai“

Neformalūs investuotojai, arba „verslo angelai“, gali finansuoti įmonės steigimą kaip dalininkai bei tiesiogiai konsultuoti įmonę valdymo klausimais. „Verslo angelai“ – tai pasiturintys žmonės, kurie pasirengę investuoti savo kapitalą į rizikingas veiklas, remdamiesi savo patirtimi bei interesais. Paprastai tai neformalūs investuotojai anksčiau užėmę stambių įmonių vadovų postus arba pardavę turėtų įmonių akcijas ir norintys investuoti savo sukauptą kapitalą. Jų motyvacija gali būti labai įvairi. Dažniausiai jie investuoja į tuos sektorius, kuriuose turi didelę darbo patirtį. Taip pat jie taiko mažesnius reikalavimus augimui nei rizikos kapitalo įmonės, tačiau jiems labai svarbu verslininko asmeninės savybės. Neformalūs investuotojai laikosi „tiesioginės kontrolės“ nuostatos, t.y. pasitelkdami patirtį jie seka savo investicijas. Dažniausiai jie tampa įmonės akcininkais. Paprastai „verslo angelai“ neinvestuoja daugiau nei 250 000 Eurų. „Verslo angelų“ finansavimas gali būti teikiamos visose pradinėse inovacinės veiklos stadijose, kol prasideda intensyvi inovacijos eksploatacija.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo galimybių oficialiai susirasti „verslo angelą“ ar tokio tipo investavimo galimybių, tačiau 2005 m. buvo pradėtas kurti pirmasis „verslo angelų“ tinklas. Šį projektą inicijavo viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, siekdama užpildyti egzistuojančią informacinę spragą tarp verslininkų, ieškančių finansavimo naujų įmonių steigimui, bei investuotojų, ieškančių perspektyvių investicinių projektų.

Daugiau informacijos: www.businessangels.lt

Europoje nuo 1999 m. veikia Europos verslo angelų tinklas (angl. EBAN – European Business Angel Network). Ši ne pelno siekianti asocijacija siekia skatinti patirties ir geriausių praktikų pasikeitimą tarp verslo angelų tinklų, remti verslo angelų tinklų pripažinimą, prisidėti prie vietinių, regioninių ir nacionalinių programų remiančių verslo angelų veiklai palankios aplinkos kūrimą ir plėtrą. Europos verslo angelų tinklo tinklapyje http://www.eban.org/ galite rasti nuorodas į įvairių šalių verslo angelų tinklus.

Ieškant finansavimo šaltinių taip pat galima pasinaudoti elektronine paslauga „Gate2growth“


 Rizikos kapitalo fondai

Rizikos kapitalas gali finansuoti inovacinę veiklą, kai jau yra sukurtas produkto prototipas arba paleista bandomoji gamyba. Iš rizikos kapitalo fondų gali būti finansuojamas naujos įmonės steigimas arba jau veikiančios įmonės inovatyvus projektas. Dažniausiai investuojama į akcijas, tikintis, kad įmonė bus sėkminga ir jos vertė smarkiai išaugs. Rizikos kapitalo fondai siekia gauti pelną pardavus išaugusios ir gerai dirbančios įmonės akcijas. Rizikos kapitalo valdytojų pagrindinis darbas yra identifikuoti įmones, kurios turi augimo perspektyvas bei suteikti joms reikalingą finansinę injekciją tolesnei plėtrai. Dauguma rizikos kapitalo fondų orientuojasi į didelius sandorius (daugiau nei 250 000 Eurų).

Lietuvoje į įmonių kūrimą ir plėtrą yra investavę šie fondai ir jų valdymo bendrovės:

  1. SEB VB Rizikos kapitalo valdymas
  2. Šiaulių banko investicijų valdymas
  3. Baltijos smulkių ir vidutinių įmonių fondas
  4. Baltijos Smulkaus Kapitalo fondas
  5. Hanseatic Capital (dukterinė Baltijos ir Amerikos verslo fondo įmonė)
  6. Hermis Capital
  7. Hermis finansai
  8. Scandinavian Baltic Development
  9. Swedfund International
  10. Askembla Asset Management
  11. Finnfund
  12. Middle Europe Investments
  13. Lõhmus, Haavel & Viisemann
  14. Trigon Capital
  15. The Investment Fund for Central and Eastern Europe (I/Ø Fund)
  16. Suprema
  17. Firebird Management
  18. Danske Capital Finland
  19. Ir kiti

Dauguma šių fondų aktyviai veikia ir ieško investavimo galimybių, tačiau jie gali skirtis savo investavimo politika – vieni jų labiau linkę investuoti į verslo pradžią ar naujo produkto kūrimą, kiti į stabilą veiklą.

Europos rizikos kapitalo asociacija – http://www.evca.com/ 

Praktinė informacija apie inovacijas ir rizikos kapitalo finansavimą: Inovacijos: finansavimas, rizikos kapitalas. - Vilnius: Lietuvos inovacijų centras, 2003. - 80 p. Strazdas R., Jakubavičius A., Gečas K. ( .pdf 1.0 Mb ) 

 Komerciniai bankai ir investuotojai

Šie finansavimo šaltiniai įsijungia vėlesniuose inovacinės veiklos etapuose, kai rizika smarkiai sumažėja. Inovaciją įvedus į rinką išryškėja jos pelningumo potencialas ir atsiranda daugiau norinčių investuoti. Komerciniai bankai lengviau teikia paskolas, atsiranda galimybė įmonės akcijas pasiūlyti biržoje.

Šaltiniai:

  • Inovacijų finansavimo paskatos bei aktualijos // Mokslas ir technika. Vilnius: 2001, Nr.12. Žemaitis E., Strazdas R.
  • Rizikos kapitalo fondų investicinio portfelio lyginamoji analizė Lietuvoje ir ES šalyse. Jurga Beniušytė.
  • VšĮ „Saulėtekio slėnis“
  • Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra
  • Europos verslo angelų tinklas (angl. EBAN – European Business Angel Network).
© 2005-2009 VšĮ Lietuvos inovacijų centras Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.