Kaip išsigelbėti nuo bankroto?

Ekonomikos nuosmukis negailestingai atsijoja verslus, nesugebančius prisitaikyti prie pasikeitusių išorinės aplinkos sąlygų. Per pastaruosius porą metų nuvilnijusi bankrotų banga praretino verslininkų gretas, tačiau tikri nugalėtojai nesustoja ties pirmu pralaimėjimu, o įvertinę klaidas ruošiasi naujo verslo pradžiai. Kaupti patirtį iš savo padarytų klaidų gali tekti labai ilgai. Todėl verta domėtis kitų įmonių jau sukaupta patirtimi, analizuoti dažniausiai pasitaikančias įmonių valdymo klaidas ir jų nekartoti. 

Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 3670 įmonių, kurioms vykdomos bankroto procedūros. Daugiausia šių procedūrų vykdoma Vilniaus (1374 įm.), Kauno (767 įm.) ir Klaipėdos (532 įm.) apskrityse.

Pasaulyje

Internete galima rasti įvairiausios informacijos apie verslo įmonių veiklos nesėkmes užsienio šalyse. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 60 proc. visų naujų verslų žlunga per pirmuosius penkerius metus ir tik 15-20 proc. naujų verslų išlieka, išplėtoja veiklą. Kai kuriuose šaltiniuose antraštės „šaukia“, kad apskritai 9 iš 10 verslų pasmerkti kada nors žlugti. Kiek šie skaičiai pagrįsti? Skotas Šeinas (angl. Scott Shane), Case Western Reserve universiteto verslo studijų profesorius, siekdamas patikrinti šiuos skaičius, ėmėsi tyrimo, kuris truko ištisą dešimtmetį. Nuo 1992 iki 2002 metų buvo stebimos JAV kompanijos, įkurtos 1992 metais. Profesorius S.Šeinas savo knygoje „Verslumo iliuzijos: brangiai kainuojantys mitai, kuriais gyvena verslininkai, investuotojai ir politikai“ (angl. Illusions of Entrepreneurship: The Costly Myths that Entrepreneurs, Investors, and Policy Makers Live By) atskleidžia tyrimo rezultatus - pirmuosius metus sėkmingai įveikė 75 proc. naujai įkurtų verslų, antraisiais veiklos metais įmonių liko jau tik 64 proc., trečiaisias – 56 proc. Penkių metukų jubiliejaus sulaukė mažiau nei pusė įmonių (45 proc.), na o po dešimties metų sėkmingai vykdančių veiklą įmonių liko 29 proc. Reikia pastebėti, kad didžiausią žlugimo riziką įmonės patiria pirmaisiais savo veiklos metais, tačiau ji ženkliai sumažėja peržengus penkių metų veiklos barjerą.

Šaltinis: Scott Shane, Illusions of Entrepreneurship: The Costly Myths that Entrepreneurs, Investors, and Policy Makers Live By, 2008

 Kaip užtikrinti verslo ilgaamžiškumą?

Verslo žlugimas Lietuvoje tapo įprastu rinkos ekonomikos reiškiniu, sukeliančiu daug neigiamų padarinių ne tik pačiai įmonei, bet ir valstybei bei visuomenei. Norint to išvengti, kiekvienam verslininkui praverstų žinoti, į kokias valdymo sritis reikia atkreipti ypatingą dėmesį siekiant užtikrinti įmonės veiklos ilgaamžiškumą. Dažniausiai įvardijamos smulkaus verslo žlugimo priežastys yra menki verslo valdymo įgūdžiai, silpnas finansų srities išmanymas, nepakankamas dėmesys marketingui. Neabejotinai priežasčių yra daug daugiau. Keletą svarbiausių verta paanalizuoti atskirai:

1.      Įsitikinimai. Jūs pradedate verslą dėl neteisingų priežasčių, nes galvojate, kad verslas padės užsidirbti labai daug pinigų, arba turėsite daug laisvo laiko, kurį galėsite skirti šeimai. Geresnius šansus turi tie, kurie pradeda verslą iš aistros ir meilės savo veiklai ir turi tvirtus įsitikinimus, paremtus žiniomis ir tyrimais, kad jų produktas ar paslauga atitiks realius rinkos poreikius.

 2.      Valdymas. Daugelis verslo ataskaitų kaip pagrindinę žlugimo priežastį nurodo prastą valdymą. Naujai „iškeptiems“ verslininkams dažnai trūksta verslo valdymo patirties tokiose srityse kaip finansai, pirkimai, pardavimai, gamyba, darbuotojų samda ir vadovavimas jiems. Jeigu verslininkas neatpažįsta, kokiose valdymo srityse jis nėra stiprus ir laiku nesikreipia pagalbos, gali greitai susidurti su sunkumais. Sėkmingas vadovas kartu yra ir puikus lyderis, kuris sukuria produktyvumą skatinančią aplinką. Jis turi gebėti pasamdyti kompetentingus darbuotojus, juos nuolat tobulinti jų kompetenciją ir deleguoti užduotis. Geras vadovas taip pat turi pasižymėti strateginiu mąstymu, gebėti viziją paversti tikrove, priimti pokyčius ir atrasti naujas galimybes ateityje.

3.      Kapitalas. Dar viena daugelį verslų sužlugdžiusi priežastis – nepakankamas pradinis kapitalas arba nepakankamos apyvartinės lėšos. Verslo savininkai dažnai neįvertina, kiek pinigų iš tikrųjų reikia verslo išlaikymui, arba tikisi nerealių pajamų iš pardavimų jau verslo pradžioje. Pradedant verslą būtina išsiaiškinti, kiek susidarys pradinių išlaidų, kiek reikės pinigų jam išlaikyti. Būtina atsižvelgti į tai, kad galite užtrukti keletą metų, kol įsibėgės verslas ir turėsite užtektinai pajamų padengti visas išlaidas. Pakankamas pradinis kapitalas padės sėkmingai įveikti pirmuosius veiklos metus, o siekiant verslo ilgaamžiškumo kaip saugikliai turėtų būti naudojami atidėjimai ir pinigų srautų planavimas. Daugelis Lietuvos įmonių patyrė staigų smūgį ir bankrutavo būtent dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kuris atsirado sumažėjus pardavimų apimtims, susidarius klientų įsiskolininams už pateiktas prekes, atsisakius tiekėjams ir bankams kredituoti pirkimus bei sugriežtėjus kitoms finansų sektoriaus sąlygoms.

4.      Vieta. Vietos parinkimas yra strateginis marketingo sprendimas ir labai svarbus sėkmės faktorius daugeliui prekybos ir paslaugų verslo atstovų. Gera vieta gali padėti išgyventi bei suklestėti stringančiam verslui, o bloga vieta gali sukelti katastrofą net puikiausiai valdomai įmonei. Renkantis vietą svarbu įvertinti pėsčiųjų srautus, ar patogus susisiekimas viešuoju transportu, ar tinkamai įrengtos automobilių parkavimo vietos, ar patrauklus pastatas, kuriame ketinate įsikurti ir kokie pastatai yra aplinkui, nuomos kainas, erdvės atitikimą verslo poreikiams, tiekėjų bei konkurentų artumą.

5.      Strateginis planavimas. Yra sakoma, kad „laivui, nežinančiam, kur plaukia, joks vėjas nepalankus“. Dauguma verslininkų pripažįsta, kad sėkmė lydi tuos, kurie atidžiai ir metodiškai planuoja, iš anksto numato verslo veiklos kryptis. Todėl vienas iš kritinių įmonės sėkmės veiksnių yra turėti verslo planą. Ne bankui, ne investuotojui ar dar kažkam, o sau. Daug smulkių įmonių žlunga, nes nepakankamai dėmesio skiria planavimui arba jį atlieka nekokybiškai.

6.      Plėtra. Ekonomikos augimo periodais įmonės imasi nepagrįstai greitos plėtros ir tai dažnai baigiasi bankrotu. Būna tokių situacijų, kad įmonės savininką apsvaigina sėkmė ir jis pradeda neadekvačiai vertinti savo galimybes plėsti verslą. Pirmiausia būtina suburti solidų klientų ratą ir užtikrinti pastovius pinigų srautus, tuomet galima planuoti ir plėtros tempą, pagrįstą įmonės galimybėmis. Pagrindinis pamatuotos plėtros indikatorius - sugebėjimas laiku išpildyti klientų užsakymus.

7.      Internetas. Yra manačių, kad „jeigu jūs turite verslą, jums būtina turėti ir interneto svetainę“. Neabejotinai internetas atvėrė visiškai kitas komunikacijos ir komercijos galimybes. Reikia pastebėti, kad pirkėjai nemėgsta įkyrios reklamos ir vis dažniau patys ieško informacijos internete apie prekes ir paslaugas. Todėl daugeliui įmonių pravartu turėti profesionaliai atrodančią ir gerai suprojektuotą svetainę. Bendrovės RAIT 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis internetu naudojasi daugiau nei pusė (53 proc.) Lietuvos gyventojų. Iš jų 16,6 proc. perka interneto parduotuvėse ir šis skaičius kasmet auga. Reikėtų atminti, kad jeigu atsisakysite interneto teikiamų galimybių, greičiausiai galite pralošti savo konkurentams, kurie tai daro. Kita vertus, geriau jokios interneto svetainės, negu neprofesionali ir neprižiūrima.

Ir pabaigai, dauguma sėkmingų verslininkų nėra ypatingais gabumais pasižymintys genijai. Kokia jų sėkmės paslaptis ir kuo jie išsiskiria iš kitų? Tai atvirumas naujovėms, naujoms žinioms ir nuolatinis tobulėjimas vardan sėkmės. Tikri novatoriai nelaukia krizės, jie nuolat gyvena pokyčių sąlygomis, o inovacijos yra jų verslo varomoji jėga, todėl linkiu visiems pozityvaus mąstymo ir sėkmės versle.

Aušra Skrudupaitė, www.inovacijos.lt