Alytaus verslininkų požiūris į inovacijas

Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausias ir patikimiausias Lietuvos ekonomikos augimo šaltinis yra žinios, technologijos ir žmonių ištekliai. Tokią išvadą lemia dvi priežastys.
    Pirma, Lietuvos vietinė rinka yra labai maža, o jos tradicinių produktų eksporto rinkos taip pat yra ribotos arba jose yra stipri konkurencija. Dėl šios priežasties, eksporto nevykdančios įmonės, šiuo, globalinės krizės laikotarpiu susidūrė su itin didelėmis problemomis ir dauguma jų priverstos bankrutuoti arba reorganizuoti savo veiklą.
    Antra, Lietuvoje jau senokai pasibaigė periodas, kai verslo įmonės galėjo palyginti nesunkiai, gaminant standartinius produktus, be didesnių pastangų ar taikant gana elementarius verslo organizavimo metodus gauti pelną. Šiuo sunkiu periodu, kai ekonomikos nuosmukis pasiekė apogėjų, siekiant sėkmingai  plėtoti ir vystyti verslą, jau reikia išsiugdyti tokias kokybes, kurios siejasi su sėkmingos konkurencijos veiksniais. Norint įsitvirtinti naujose rinkose, Lietuvai reikia naujų technologijų ir inovacijų.
Siekiant nustatyti kokios tendencijos vyrauja Alytaus įmonėse diegiant ir įgyvendinant inovacines veiklas/projektus bei su kokiomis kliūtimis susiduria įmonės, 2009 m. buvo  parengta studija „Alytaus verslo situacija  ir verslo plėtros 2007 – 2013 m. studija“, kurios metu buvo vykdyta Alytaus  miesto verslininkių apklausa.
Apibendrinus atliktą tyrimą, akivaizdu, kad dabartinės Alytaus miesto problemos - didžiųjų pramonės įmonių žlugimas - buvo užprogramuotos dar sovietmečiu, kai augantį pramonės miestą norėta pririšti prie resursų.
Vietoj žlugusių didžiųjų įmonių kūrėsi smulkusis ir vidutinis verslas, tačiau, kaip rodo statistika, 2008 metais Alytaus apskritis pagal SVV įmonių skaičių yra tik 7-ojoje vietoje, į priekį užleidžia net Telšius.
Tyrimas parodė, kad didžioji dalis Alytaus miesto įmonių vykdė inovacines veiklas: kūrė naujus ir tobulino esamus produktus (72 proc.), diegė naujas ir modernias technologijas (61 proc.), pažangius vadybos metodus, kokybės valdymo sistemas - 28 proc. Didžioji dalis įmonių (44 proc.) ir toliau planuoja investuoti į inovacijų diegimą: iki 2013 m. į technologijų modernizavimą planuoja iki 10 proc. investicijų nuo apyvartinių lėšų, tuo tarpu, 67 proc. respondentų nurodė, kad moksliniams tyrimams lėšų visai neskiria.
42 proc.  tyrime dalyvavusių Alytaus miesto įmonių pažymėjo, kad pagrindinis veiksnys skatinantis inovacijų diegimą versle – išaugęs įmonės konkurencinis pranašumas, kuris suteikia stiprų pagrindą sparčiai inovacijų plėtrai, 26 proc. paminėjo, kad inovacinių projektų inicijavimas susijęs su įmonės ateities vizija ir ilgalaikiais tikslais, 16 proc. mano, kad inovacijų diegimas išgelbės įmonę nuo gręsiančios krizės.
Viena iš didžiausių kliūčių, su kuriomis tenka susidurti naujus produktus ir procesus diegiančioms įmonėms – didelės investicijos (89 proc.) ir per mažas inovacijų finansavimas ( 61 proc.). Priežastis - didelės išlaidos ir ekonominė naujovių diegimo rizika, ilgas inovacijų atsipirkimo laikas ir tinkamų lėšų šaltinių stoka. Lietuvoje beveik nėra tokių Vakaruose paplitusių inovacijų finansavimo šaltinių kaip vadinamieji „verslo angelai“ (business angels) arba „pradžios kapitalas“ (seed capital). Šalyje veikiantys rizikos kapitalo (venture capital) fondus daugiau domina stambūs projektai, o bankai yra labai konservatyvūs ir šiuo laikotarpiu iš vis nelinkę finansuoti net  mažos rizikos projektų. Taigi didelis vaidmuo tenka valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis teikiamai finansinei paramai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad inovacijų plėtrai labai svarbi ne tik finansinė parama, reikia ir kitokios pagalbos – nuo darbo ploto suteikimo iki informacinių paslaugų ir verslo konsultacijų. Daugelio steigiamų bendrovių verslo sėkmę dažniausiai sieja su jų gaunamos paramos kokybe per pirmuosius steigimo etapus. Šią paramą užtikrintų gera inovacijų paramos infrastruktūra, t.y. mokslo ir technologijų parkai, verslo inkubatoriai, inovacijų ir technologijų perdavimo centrai ir kita., tačiau net 38 proc. apklaustųjų nežino apie tiekiamą šių įstaigų paramą ir paslaugas.
Kitas svarbus veiksnys – aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Alytaus miesto įmonių tyrimas parodė, kad inovacijų plėtrą stabdo tinkamos srities ir kvalifikacijos specialistų stygius arba prastokas jų parengimas. Žema verslininkų kvalifikacija ir aktyvumas dalyvaujant inovacinėje veikloje – viena aktualiausia inovacijų valdymo problema.
Tyrimo metu nustatyta, kad įmonėms trūksta informacijos inovacijų klausimais. Net 62 proc.apklaustų Alytaus įmonių susiduria su problema ieškodamos naujų technologijų, partnerių, kurie galėtų finansuoti naujų produktų ar paslaugų kūrimą. Daugelį gamybos atnaujinimo ir modernizavimo klausimų įmonės sprendžia neturėdamos pakankamai informacijos ir vadybinio pasirengimo.
Net 42 proc. tyrime dalyvavusių įmonių nurodė, kad diegė inovacijas, atliko mokslinius tyrimus ir technologinės plėtros darbus įgyvendina pačios įmonės savo nuožiūra ir rizika. Tai įrodo, kad sąveika tarp mokslo institucijų ir verslo įmonių yra labai silpna. Priežastis ta, kad dauguma mokslinių tyrimų rezultatų negali būti komerciškai pritaikomi. Daugelis Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigų mokslinius tyrimus atlieka neturėdamos konkretaus strateginio tikslo komercializuoti tyrimų rezultatus, komerciniu pagrindu naudoti ir atnaujinti tyrimų ir technologijų bazę. Kadangi šios įstaigos gauna užtikrintą valstybinį finansavimą ir neturi pakankamai darbo su verslo subjektais patirties, jos nelabai suinteresuotos bendrauti su verslo visuomene. Šis tyrimas taip pat parodė, kad Alytuje labiausiai neišvystytos kultūros, meno, turizmo sritys.
Atliktas tyrimas parodė, kad svarbu talkinti ne tik naujai steigiamoms, bet stiprinti ir jau veikiančias įmones. Verslo įmonių sėkmė priklauso pirmiausia nuo pačių įmonių. Tai daugiausia lemia verslininkų kompetencija ir jų antrepreneriškumas. Būtų klaidinga manyti, jog vietinėje rinkoje veikiančių įmonių lygis gali būti menkesnis už tą, kurio reikia sėkmei tarptautinėje konkurencijoje. Ne dėl to, jog visos įmonės eksportuos savo produktus ar paslaugas, bet dėl to, jog vietiniai vartotojai pirks jų produktus ar paslaugas tik tuo atveju, jeigu jie galės konkuruoti su pateikiamais užsienio firmų gaminiais. Todėl reikia sudaryti sąlygas jau veikiančioms, bet turinčioms ribotus išteklius įmonėms labiau naudotis tokia pačia parama kaip ir naujai steigiamoms. Tai galima padaryti naudojant tokias priemones kaip verslininkų informatyvumo didinimas apie naujas verslo galimybes vietinėse ir tarptautinėse rinkose, apie galimus partnerius, viešųjų pirkimų bei kooperacijos su didesnėmis įmonėmis galimybes, technologines ir kitas inovacijas, finansavimo galimybes ir pan.

Aušrinė Baltrėnė
Lietuvos inovacijų centro atstovė Pietų Lietuvoje