Technologinė plėtra ar sisteminga inovacinė veikla?

Lietuvos įmonių inovacinė veikla jau kelerius metus susiduria su sisteminėmis problemomis, kurių esminė - mažas skaičius bendrovių sėkmingai ir sistemingai vykdo inovacinę veiklą. Daugelis jų kaip inovacinę veiklą nurodo mašinų ir įrengimų įsigijimą. Tačiau inovatyvumas šiuolaikiniame versle visų pirma grindžiamas sisteminga, organizuota inovacine veikla. Organizacinio pobūdžio inovacijos Lietuvos įmonėse vis dar retai sutinkamos. Verslo pasaulyje dominuoja supratimas, kad inovacijos - tai technologijos, o vadybos bei rinkos veiksniai nustumiami į antrą planą.

Mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai akivaizdžiai stokoja bendrųjų gebėjimų, kurių pagalba būtų inicijuojami nauji verslai, produktai ar paslaugos. Inovacijų diegimo sėkmė visų pirma priklauso nuo vadybinių gebėjimų, o ne tik nuo technologinių kompetencijų. Nauji ar patobulinti produktai, paslaugos didina įmonės konkurencingumą, o tuo pačiu kuria ir didesnę vertę.

Įmonių sukurti produktai ar teikiamos paslaugos yra matomos kiekvienam užsakovui, partneriui ar konkurentui. Itin smalsus tyrinėtojas gali susipažinti su įmonių gamybine baze, tačiau užčiuopti organizacinius procesus pavyksta sunkiau. Tačiau nauji produktai ar paslaugos neatsiranda tuščioje terpėje, juos kuria ne mašinos ar įrengimai, o talentai. Viskas yra valdoma asmens ar asmenų grupės. Gebėjimas kurti, inovuoti, bendradarbiauti yra esminė sąlyga idėjų generavimui ir įgyvendinimui.

Siekdami atskleisti vykstančius pokyčius įmonės viduje, domėjomės kokias organizacines inovacijas yra įdiegusi UAB „Elektromontuotojas“, 2008 m. „Inovacijų prizas“ laureatė inovatyvios įmonės kategorijoje. Siekiant didesnio produktyvumo ir efektyvumo, įmonėje pasitelkiami įvairūs projektai skatinantys inovatyvius sprendimus. Pirmasis svarbus žingsnis link pokyčių organizacijos viduje, buvo mokymai, kurių metu darbuotojai įgijo bendrųjų žinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių. Tačiau, anot J. V. Gėtės – „Žmogui nepakanka kaupti žinias – reikia mokėti gauti iš jų palūkanas“. Siekiant išsaugoti ir perduoti sukauptas žinias naujiems darbuotojams bei seminaruose nedalyvavusiems žmonėms, buvo nuspręsta parengti įmonės vidinius trenerius, kurie pagal aktualias įmonei pardavimų strategijos ir taktikos, derybų, vadovavimo ir darbuotojų ugdymo temas galėtų operatyviai, su mažiausiomis laiko, finansų ir kitų resursų sąnaudomis suteikti darbuotojams naujų kasdieninei veiklai svarbių įgūdžių. Visa tai pasiekiama darbuotojų adaptaciją bei lavinimą vykdant pasitelkus kiekvienai pareigybei specialiai parengtas ugdymo programas. Programos nuolat peržiūrimos ir tobulinamos atsižvelgiant į iškilusius poreikius. Ugdymo programas ir visą reikiamą medžiagą tobulėjimui vidiniai įmonės treneriai bei darbuotojai gali rasti vidiniame „Elektromontuotojas akademija“ serveryje. Taip naujoviškai dirba įmonė veikianti tradiciniame sektoriuje.

Įmonės aukštas konkurencingumo lygis ir didesnė vertė išauga palaipsniui, sistemingai formuojant bei stiprinant darbuotojų inovacinius gebėjimus. Tuo tikslu buvo sukurta žinių valdymo sistema, orientuota į mokymosi visą gyvenimą nuostatos įgyvendinimą. Nuolat kintančioje aplinkoje žinios, formalios kvalifikacijos „morališkai sensta“, todėl gebėjimas naudotis inovatyviomis mokymosi, veiklos organizavimo bei verslo galimybėmis – šiuolaikinei įmonei ir visai visuomenei privalomi gebėjimai. Sudėtingesni inovaciniai procesai, kurie suteikia pagreitį naujų produktų ar paslaugų, intelektinės nuosavybės kūrimui, reikalauja aktyvaus pačios įmonės dalyvavimo.

Net ir tobulos programos, inovacijų valdymo sistemos neatneš laukiamo rezultatų jei nebus tinkamai sutvarkyta organizacijos struktūra. Su aukštomis ir vidutinėmis technologijomis susijusiai įmonei, teikiančiai plataus profilio paslaugas, optimaliausių organizacijos valdymo modelių paieška ir įdiegimas yra ypač aktualus. „Organizacijos struktūra sudaryta įvertinus organizacijoje vykstančius procesus, yra orientuota į klientą ir diegiamos tobulinimo priemonės nukreiptos į didžiausią įmanomą efektyvumą“ – savo patirtimi dalinasi UAB „Elektromontuotojas“ vadovai. Tai pasiekiama racionaliai paskirstant laiką ir kitus resursus, išgryninant aiškias atsakomybes bei sudarant sąlygas sklandžiam komunikavimui tarp visų struktūrinių grandžių.

Įmonės inovacinės veiklos rezultatas yra matuojamas naujais, konkurencingesniais produktais ir paslaugomis. Per praėjusius penkerius metus įmonėje buvo patobulintos projektavimo, elektros pastočių statybos, kabelio klojimo paslaugos. Taigi, veikianti ir įvairiomis priemonėmis palaikoma inovacijų valdymo sistema sukuria pagrindą didėjantiems  gamybiniams pajėgumams bei ilgalaikiam konkurencingumui.

Džiugu, kad penktadalis Lietuvos įmonių nurodo vykdančios inovacinę veiklą. Tačiau, tai gerokai mažesnis rodiklis nei išsivysčiusiose ES valstybėse. Remiantis Europos sąjungos ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, inovacinė veikla Lietuvos įmonėse nėra tapusi esminiu konkurencingumo varikliu. Tai kelia susirūpinimą ir atskleidžia aiškią perspektyvą – inovacinės veiklos skatinimas bei sisteminis inovacijų valdymas turi įgalinti Lietuvos įmones pakilti iš primityvių žinių perėmimo mechanizmų eros į sudėtingesnį mokymosi ir žinių integravimo veiklos etapą net ir tradicinėje pramonėje.

Gytis Junevičius, www.inovacijos.lt