Verslo idėjos įgyvendinimas: jauno verslininko požiūris

Dažnai girdime spaudoje ir viešuose pokalbiuose sklandančius pamąstymus , kad mokslus baigęs jaunimas vis dažniau pasirenka emigranto kelią ar ieško samdomo darbo. Tačiau nepaisant visų iššūkių, dalis jaunimo ryžtasi įgyvendinti savo verslo idėjas praktikoje. Šia tema kalbame su jaunu verslininku, Rimvydu Butkumi, naujai įkurtos įmonės “Veloblic“ savininku.

Kas Jus paskatino kurti savo verslą? Kaip gimė idėja užsiimti kurjerių verslu?

Mintis išbandyti savo jėgas versle mano galvoje pradėjo suktis pabuvus Pramonės ir amatų rūmų organizuotoje konferencijoje „Naujos verslo galimybės ES“. Ši konferencija įkvėpė, nes statistikos duomenimis ES apie 90 proc. įmonių sudaro smulkios ir vidutinės. Būtent iš smulkių ir vidutinių įmonių išaugo dabar žinomas koncernas „BOSCH“. Vadinasi, starto pozicijos sėkmingo verslo finišo link, daugeliu atveju yra panašios.
 „Jeigu vien pinigai būtų vienintelė ir pagrindinė sąlyga kurti verslą – daugelio jų nebūtų net atsiradę“. Tokią citatą teko studijų metais skaityti, kuri drąsina. Tai – išoriniai motyvai, paskatinę keistis ir pasukti visiškai nauju ir menkai pažįstamu keliu.
Verslas yra kūryba arba inovacijos/naujovės. Norėjau būti menininku, o savo meno kūriniu paversti verslą. Noras priimti savarankiškus sprendimus ir laukti rezultato, pažinti klaidas ir džiaugtis teisingais ėjimais tapo stipriais vidiniais motyvais.
Prie vidinių ir išorinių motyvų pridėjus ekonomisto išsilavinimą ir 5 metų darbo patirtį mažmeninėje prekyboje gimė stiprus motyvacijos užtaisas.

Ar verslo ėmėtės pirmą kartą? Ar esamas patyrimas turėjo įtakos Jūsų apsisprendimui pradėti verslą?

Verslo ėmiausi pirmą kartą. Iki tol žavėjausi žmonėmis, sugebančiais sukurti milžiniškas verslo imperijas, ir skaičiau įvairią verslo literatūrą. Taip pat ir esamas patyrimas kuždėjo: „ pabandyk dabar ir žiūrėk, kas bus, arba ieškok toliau galimybės tapti samdomu darbuotoju“

Ar galėtumėt pateikti sektiną pavyzdį kitoje šalyje , kur panašus verslas yra sėkmingai plėtojamas?

Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Lietuva yra Europos Sąjungos narė, todėl ši narystė ypač jauniems žmonėms atveria plačias galimybes ne tik darbo užsienyje, bet ir naujų idėjų ir sektinų pavyzdžių paieškoje.
Idėja užsiimti kurjerių verslu labai paprasta. Dviratininkus kurjerius pirmą kartą pamačiau Hamburge, Vokietijoje. Būtent tada ši idėja apsigyveno mano galvoje ir 10 metų jai reikėjo bręsti, kol idėja tapo kūnu. Papildomas pastiprinimas šiai idėjai tapo 3 mėnesių stažuotė kurjerių tarnyboje Grace, Austrijoje. Į Austriją išvažiavau pagal ES programą, skatinantį smulkųjį ir vidutinį verslą „ERASMUS jauniesiems verslininkams“
Mano aplankyta kurjerių tarnyba aktyviai veikia jau 14 metų Austrijoje, 2-ame pagal dydį mieste. Kurjeriais dažniausiai dirba studentai, kuriems šį užsiėmimą paranku derinti prie paskaitų grafiko.

Lietuvoje esama daug seniai šaknis į šią sritį įleidusių kurjerių tarnybų. Ką Jūs galite pasiūlyti naujo, inovatyvaus Jūsų paslaugomis besidomintiems klientams?

Šiais laikais, kai ryšio priemonės tobulėja, o automobiliai greitėja dažnai girdime, nepaisant XXI amžiaus mokslo ir technologinių laimėjimų, kad žmogui vis dar trūksta laiko.
Pagrindinis kurjerio su dviračiu konkurencinis pranašumas yra greitis. Mano idėja yra patraukli verslui savo mobilumu, nes įrodyta, kad mieste iki 5 km atstumą greičiausiai galima nuvažiuoti dviračiu. Be to, mes esame „švarūs“ miestui, nes vežame siuntas neišskirdami CO2 dujų. Dviračiais pristatomos siuntos nekelia triukšmo žmogui. Tai – svarbios priežastys, ypač kai pasaulyje ekologinės idėjos ir darni plėtra tampa ne mada, o būtinybe.

Kaip Jūs manote, kodėl Lietuvos jaunimas dažnai nesiryžta pradėti verslo, bet mieliau pasirenka samdomą darbą privačioje įmonėje ar valstybės institucijoje?

Neapibrėžtumas dėl rytojaus jauną žmogų veikia labai įvairiai. Vieną dieną galima kalnus verst, o kita net pirštą pajudinti yra sunku. Versle didžiausia baimė ir yra neapibrėžtumas. Manau, tai yra didžiausia kliūtis jaunimui imtis atsakomybės už savo veiksmus. Šią neapibrėžtumo aplinkybę kuo puikiausiai eliminuoja samdomas darbas ar valstybės tarnyba.

Kas, Jūsų nuomone, padėtų pradedančiam jaunam verslininkui sėkmingai plėtoti verslą? Kokios iniciatyvos iš valstybinių institucijų pusės, Jūsų nuomone, praverstų jauniems verslininkams?

Kiekvienam apie verslą galvojančiam jaunam žmogui pradžioje reikalingas pamokantis patarimas arba patyręs verslininkas. Bent jau aš negirdėjau, kad dažnai jauni sėkmingi verslininkai dalintųsi savo patirtimi apie sėkmingą verslą, kad skatintų ir drąsintų jaunimą bandyt kurti savo ateitį Lietuvoje. Tikrai rekomenduoju jaunimui pabandyti savo laimę ir sudalyvauti ES programoje „ERASMUS jauniesiems verslininkams“.
Deja, pastebiu didelį verslo skatinimo programų jaunimui trūkumą, ypač savivaldybės lygiu. Trūksta verslą skatinančių renginių jaunimui, kuriuose susijungtų mokslo įstaigos, bankai, valstybės institucijos ir verslo įmonės. Kol visuomenėje dar gyva stereotipinė frazė, kad verslininkas yra aferistas, tol verslo pradžia ir verslumo skatinimas Lietuvoje sunkiai judės pirmyn.
Valstybės institucijos neprivalo tiesiogiai padėti verslui, tačiau netiesioginė pagalba būtina. Jų pagrindinė paskirtis - užtikrinti vienodas verslo sąlygas ir padėti organizuoti keitimąsi idėjomis, rengti konferencijas, seminarus skatinančius verslumo dvasią tarp jaunimo Lietuvoje. Lietuvoje jaunas žmogus nėra konkurentas patyrusiems verslininkams. Verslo kelio pradžioje laiku ištiesta pagalbos ranka, ateityje gali užauginti pilnavertį verslo partnerį, kuris kurs darbo vietas Lietuvoje.


Ačiū už pokalbį

Kristina Eidukevičienė, www.inovacijos.lt