Kūrybiškumo ugdymas mokyklose augins inovatyvią visuomenę ateityje

Dar visai nesenai pagrindinis mokymosi tikslas buvo įgyti profesiją, kuri suteiktų gyvenimui materialų pagrindą - padėtų susirasti darbą. Vyrauja nuomonė, kad geras išsilavinimas garantuoja gerai apmokamą darbą. Tačiau atėjo XXI amžiuje pradėjo keistis ekonominė sistema, griaunami daugelis stereotipų, keičiasi prioritetai, o mes žengiame į ekonominės sanklodos transformaciją. Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas žinių visuomenei, žinių ekonomikai, o ekonomikos svorio centras slenka link technologijų, inovacijų, kūrybiškumo ir informacijos valdymo gebėjimų. Permainų laikai žada daug galimybių, tačiau mažai stabilumo ir žinomybės.

Besikeičianti visuomenė šiuolaikiniam žmogui, siekiančiam įgyti naujų kompetencijų ir kaupti atitinkamus įgūdžius, kelia tam tikrus reikalavimus. XX a. pabaigoje suabejota, ar mokymo esmė yra žinios. Anot daugelio edukologų, tarp jų V. Rajecko, B.Š Bitino, kuo daugiau informacijos, tuo greičiau sensta žinios. Be to, dalies jų gyvenime visai neprireikia arba šiaip jos greitai užmirštamos. Dėl šios priežasties visuomenei iškilo būtinybė turėti ne tik išsilavinusius, bet ir kūrybiškus žmones, kurie gebėtų diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, mokėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio, bei darytų įtaką naujoms idėjoms ir darbams.

Mūsų visuomenėje vis dar yra nusistovėjęs konservatyvus požiūris į permainas ir naujoves, todėl inovacijų kūrimo skatinimas turėtų būti diegiamas jau vaikystėje ir padėtų sėkmingai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Ugdant kūrybiškumą, ypač svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai atskleisti. Viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo mokykloje sąlygų – pačių mokytojų kūrybiškumas. Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį. Mokykloje kiekvienam vaikui turi būti sudaryta galimybė kurti, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta eksperimentuoti. Tai leidžia teigti, kad kūrybiškumo ugdymas paremtas ne tiek žinių perėmimu, kiek gebėjimu jomis naudotis.

Šiandien daugelis pedagogų ugdymo procese taiko aktyviuosius mokymosi metodus, kurių įvairovė ir gausa leidžia pasirinkti pačius įdomiausius ir rezultatyviausius. Tikslingai taikomi metodai pažadina vaikų smalsumą ir pažinimo džiaugsmą. Svarbu, kad vaikai įgyja bendravimo įgūdžių, labiau pažįsta save ir draugus, plėtoja savo kūrybiškumą, įvertina save bei draugus kaip unikalias ir originalias asmenybes. Aktyvieji mokymosi metodai suteikia laisvę mokinių mintims, veiksmams, provokuoja įvairius individualius atsakymus, moko gerbti draugų idėjas, skatina savarankišką požiūrį.

Neformalusis ugdymas labai reikšmingas visai visuomenei, tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Aktyvių mokymo metodų pagalba siekiama, kad įgytos žinios ir įgūdžiai būtų pritaikomi realiose ugdytinių gyvenimo praktikose. Pasitelkus neformaliojo ugdymo metodus, teminių užsiėmimų, projektų metu yra sukuriamos situacijos, kuriose atskleidžiami ir lavinami jauno žmogaus asmeniniai, elgesio ir bendravimo, tarpkultūriniai, organizaciniai, mobilumo ir kūrybiškumo įgūdžiai. Šiame procese vienoje ar kitoje veikloje galimybę dalyvauti turi visi vaikai ir jaunimas, nepriklausomai nuo jų įgimtų talentų, socialinės padėties ar amžiaus. Atviras ir neformalus bendravimas sudaro erdvę, kurioje bet kuris vaikas ar jaunuolis gali būti savimi dalindamasis gyvenimo patirtimi, atverdamas savo silpnąsias puses, nebijodamas suklysti ir pripažinti savo klaidas. Šiame ugdymo procese inovacijos gimsta iš nebijojimo klysti ir nuolatinio ieškojimo, poreikio įgyvendinti kilusias idėjas. Neformalus ugdymas gali būti vykdoma menų, sporto, šokio, dainos ir kitų sričių veiklos pagalba. Svarbu ją tinkamai nukreipti į asmenybės atskleidimą, jos ugdymą.

Taigi, galima teigti, jog kūrybiškumo ugdymą mokykloje lemia tokie aktyvieji mokymosi metodai, kurie skatina vaizduoti pasaulį, vadovaujantis savo susikurtu idealaus pasaulio vaizdu, t. y. leidžia kurti tai, ką norisi matyti, o tai skatina inovacijų kūrimąsi, nes naujovės gimsta iš pirminės idėjos ir tolimesnio jos plėtojimo.

Inovacijos yra susijusios su nepastovumu, gebėjimu adaptuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje, kurio pastoviai gimsta naujos technologijos, mokymo ir mokymosi metodai. Mokymosi procesas yra pagrindas, kuriuo remiantis vaikai stiprina savo kūrybines galias, rengiasi ne tik priimti ir prisitaikyti prie naujų aplinkos elementų. Jie dalyvauja idėjų kūrimosi procese bei jas kuria. Ypač svarbu kurti inovacijas, kurios duotų realios naudos ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai visuomenei.

Asta Šukienė, www.inovacijos.lt