„Lean“ organizacinės inovacijos Lietuvoje

„Lean” filosofija lietuviškai aiškinama kaip lankstus, taupus, efektyvus verslo valdymas. Toyota Motor bendrovei pasiekus neįtikėtinų rezultatų, JAV ir Europoje pradėta domėtis jos sėkmės priežastimis. „Lean“ terminą pasaulyje išpopuliarino Džeimsas P. Vomakas (James P. Womack), išleidęs knygas, tapusias bestseleriais (James Womack, Daniel T. Jones, Daniel Roos „The Machine That Changed the World” (1991) ir James P. Womack, Daniel T. Jones „Lean Thinking” (1996)). Ši filosofija pasirodė besanti universali ir transformuojama. Pagrindinius principus įmonės pradėjo taikyti ne tik automobilių pramonėje, bet ir kituose pramonės, paslaugų bei aptarnavimo sektoriuose, sveikatos priežiūros paslaugų srityje, viešajame administravime ir daugelyje kitų veiklos sričių. Tokiu būdu atsirado nauji angliški terminai: Lean Logistics, Lean Helthcare System, Lean Construction, Lean Government, Lean Office, Lean Administration, Lean Maintenance, Lean Design, Lean Pharmacy, Lean Chemistry, Lean Publishing, Lean Innovation ir kiti.
Verslo ekspertų teigimu, Lietuvoje taikančių „Lean” principus kompanijų kol kas yra vienetai. Šiuo metu priskaičiuojama šiek tiek virš 10 Lietuvos pramonės įmonių, turinčių mažesnį ar didesnį Lean principų įgyvendinimo praktikoje įdirbį, jų tarpe, UAB Arginta, UAB Boen Lietuva, UAB Dailinta, UAB Fermentas, UAB Mars Lietuva, UAB Philip Morris Lietuva, UAB Schmitz Cargobull Baltic, UAB Stansefabrikken Automotive, UAB Vilniaus baldai ir kt. Efektyviais verslo procesų valdymo būdais domisi finansinių paslaugų sektoriaus atstovai bei kitose verslo srityse dirbančios kompanijos.

„Toyota“ patirtis

Bendrovę Toyota Motor - lengvųjų automobilių gamintoją - pasaulyje išgarsino ne automobiliai, o jos sukurta gamybos sistema, vėliau tapusi bendrovės valdymo filosofija. Tojotos gamybos sistemos užuomazgos siekia 1937 metus, kai bendrovės Toyota Motor įkūrėjui Kijičiro Toyodai (Toyoda Kiichirō) kilo idėja detales į gamybą tiekti panaudojant „pačiu laiku“ (angl. just-in-time) principą. Pasak Taiči Ono (Ohno Taiichi), Toyota gamybos sistemą pagimdė būtinybė. Kai kurie rinkoje egzistuojantys apribojimai, esant mažai paklausai, vertė gaminti labai įvairią produkciją mažais kiekiais. Toks likimas ištiko Japonijos automobilių pramonę po Antrojo pasaulinio karo. Šie apribojimai tapo išbandymu Japonijos automobilių gamintojams siekiant išlikti konkurencinėje kovoje Europoje ir Jungtinėse Valstijose, bei atremti jau esamų masinės gamybos ir masinių pardavimų sistemų spaudimą. Pagrindiniai Tojotos gamybos sistemos principai buvo didinti gamybos efektyvumą nuosekliai mažinant nebūtinas išlaidas bei šalinant nuostolius.
Pastaruoju laikotarpiu, Toyota Motor bendrovė jau kelerius metus patenka į inovatyviausių pasaulio kompanijų šimtuką: 2009 m. įmonė užėmė trečią vietą po Apple ir Google, o 2007 m. jai suteiktas inovatyviausios pasaulyje kompanijos titulas.

Inovaciniai procesai ne vien modernių technologijų diegimas

Siekiant atsilaikyti konkurencinėje kovoje bei išlikti sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, ypatingai aktualia užduotimi tampa kaštų mažinimas, įvairių nuostolių eliminavimas, gamybinių procesų optimizavimas, lankstus prisitaikymas prie paklausos pokyčių. Įmonės turi siūlyti klientams ne tik kokybišką produkciją priimtinomis kainomis, bet ir sugebėti per kuo trumpesnį laiką patenkinti įvairius klientų pageidavimus. Besikeičiančioje verslo aplinkoje yra svarbu, kaip įmonės valdys savo procesus. Joms yra būtina tikslingai pertvarkyti visą sistemą, pradedant nuo informacijos bei medžiagų srauto reguliavimo ir baigiant atskirų procesų tarpusavio suderinimu bei jų optimizavimu.
Versle dar labai dažnai sutinkamas požiūris, kad inovacijos yra tik techninio - technologinio pobūdžio. Remdamiesi tradiciniu požiūriu dažnai įmonių vadovai koncentruoja dėmesį į atskirų įrengimų atnaujinimą ar atskirų darbo vietų gerinimą ir pan. Tačiau nereikėtų pamiršti procesų. Derėtų žvilgtelti detaliau ir analizuoti tuos procesus, kurie lemia vienokius ar kitokius rezultatyvius pasiekimus. Optimizuoti procesai veda prie optimalaus rezultato. Verslo procesų valdymas visais laikais yra aktuali kiekvienos įmonės užduotis, nes organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos pokyčiai lemia nuolatinę procesų kaitą ir poreikį juos pritaikyti prie besikeičiančios situacijos. „Darbas įmonėje turi vykti nustatyta tvarka, sukūrus veiksmingą vidinę informacijos sistemą, kai visi procesai yra valdomi, tarpusavyje susiję, nuolat tikrinami, prižiūrimi ir tobulinami“, - teigia Aldona Ramanauskienė, akredituotos sertifikavimo įstaigos LST Sert rinkodaros direktorė, - „valdomoje aplinkoje optimaliai valdoma rizika, o vartotojui pateikiami kokybiški produktai ir paslaugos“.
Yra daugybė apibūdinimų, kas yra inovacija. Visų pirma inovacija - tai proto būsena. Tai naujas mąstymo, kaip daryti verslą, būdas. Šiuo metu plačiai naudojamas šis, visus inovacijų tipus apibūdinantis, apibrėžimas: inovacijos - tai naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus.
Pasaulyje kasdien išrandama ir sukuriama daugybė naujovių. Gali būti, kad uždavinius, kuriuos šiandien bandote spręsti savo versle, jau kažkas išsprendė. Pirmiausia derėtų pasitikrinti, kokie yra siūlomi jums aktualių užduočių sprendiniai, ar tinka jūsų verslo srityje. Idėjų ir sprendimų savo verslui galite ieškoti pas mus užsiprenumeruodami technologinius bei bendradarbiavimo pasiūlymus, kurie suplaukia iš daugiau kaip 40 šalių. Taip pat galite patys tapti aktyvūs teikdami užklausas ar pasiūlymus kitiems.

Lietuvos verslo patirtis

Pasak Tado Pukštos, verslo konsultanto ir Lean metodų mokytojo bei diegėjo, nuosekliai Lean principus įgyvendinančios kompanijos pripažįsta neabejotiną ir pamatuojamą naudą. Paprastai jau per pirmus kelis mėnesius nesunkiai pavyksta daugiau nei 50 proc. sumažinti turimas medžiagų atsargas ir atitinkamai sutrumpinti užsakymo vykdymo laiką, 2-3 kartus sutrumpinti įrengimų perderinimo laiką, apie 20-30 proc. padidinti produktyvumą. Pasak Sauliaus Žvirblio, UAB Fermentas plėtros direktoriaus, „tiesiog nėra jokių priežasčių to nedaryti“. Todėl norėtųsi paskatinti visas Lietuvos verslo įmones aktyviau domėtis naujovėmis ir optimaliau valdyti esamus procesus organizacijoje.

Šaltiniai:
1.    Jakubavičius A., Jucevičius R. Jucevičius G., Kriaučionienė M., Keršys M. Inovacijos versle: procesai, parama, tinklaveika. Vilnius, 2008.
2.    Ohno T. Tojotos gamybos sistema. Vilnius, 2005.
3.    Skrudupaitė A., Jucevičius R. Implementation of synchronic production system in Lithuanian industrial companies // Changes in Social and Business Environment: proceedings of the 3rd international conference, November 4-5, 2009, Kaunas University of Technology Panevėžys Institute, Lithuania: selected papers p. 356-362.
4.    The World's Most Innovative Companies. www.businessweek.com

Aušra Skrudupaitė
www.inovacijos.lt