InoTinklo naujienos Nr. 10

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/11678


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dešimtąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Lyderių pamokos -  verslumo skatinimui

Šiuo metu visoje Europoje, 37 šalyse, vyksta verslininkystės savaitei skirti renginiai. Jais siekiama informuoti apie paramą, kurią Europos Sąjungos, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos teikia labai mažam, smulkiajam ir vidutiniam verslui. Taip pat - remti verslininkystę, kad kuo daugiau žmonių, ypač jaunimas, tvirtai apsispręstų siekti verslininko karjeros bei pripažinti verslininkų indėlį į Europos gerovės ir darbo vietų kūrimą bei inovacijų ir konkurencingumo skatinimą.

Europos verslininkystės savaitės kampaniją koordinuoja Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas. Kampanija yra visiškai decentralizuota, kad renginiai ir akcijos vyktų kuo arčiau esamų ir būsimų verslininkų. Dalyvaujančiose šalyse nacionalinius, regioninius arba vietos renginius organizuoja  verslo įmonės, rėmėjai bei nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos.

Uostamiestyje Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) birželio pirmąją vyko lyderių pamokos, skirtos verslumui skatinti. Renginio dalyviams savo sėkmės istorijas pasakojo tiek žymūs Vakarų Lietuvos verslininkai, tiek neseniai sparnus į verslo padanges pakėlę jaunimo atstovai.

Dalijosi patirtimi

Lyderių pamokų pagrindinė idėja ir tikslas - sudominti studentus verslumu ir skatinti jų aktyvumą kuriant naujas darbo vietas.

Paskatinti aktyviąją visuomenės dalį siekti verslininko karjeros šiandien yra ypač svarbu, nes ekonominis sunkmetis verslumą neabejotinai susieja ir su socialine problematika.

Įsteigtas verslas pirmiausiai yra pačios visuomenės žingsnis į priekį, nes jis skatina ne tik tobulėti, išbandyti save įvairiose srityse, rizikuoti, bet ir padeda pačiai valstybei. Tad žmonės turi būti suinteresuoti patys susikurti sau ir kitiems darbo vietas.

Bet kokiu atveju verslo pradžia žmogui reiškia tai, kad jis rūpinasi savimi, nėra valstybės išlaikytinis, bedarbis, o mokesčių mokėtojas. Kuo didesnis verslumas visuomenėje, tuo lengviau ir pačiai šaliai.

Tačiau verslo pradmenys nėra vien teorija, kuri neabejotinai prideda kompetencijos pradedančiajam verslininkui: versle ypač svarbi ir praktika.

Tad, siekiant maksimaliai efektyvių seminaro rezultatų, KMTP pakvietė įvairių sričių verslininkus pasidalyti savo patirtimi sprendžiant įvairias verslo plėtros, organizacines problemas. Renginio metu vyko betarpiškas dialogas tarp verslininkų ir tų, kurie nori imtis verslo.

Ypač akcentuotinas dėmesys - jauniems, pradedantiems verslininkams, studijas baigusiems ar jas greitai baigsiantiems žmonėms. Ši socialinė grupė labai sv arbi Klaipėdoje dėl to, kad neturinčių darbo žmonių, baigusių studijas, skaičius yra du kartus didesnis nei statistinis visų bedarbių vidurkis.

Baigusiems studijas žmonėms pradėti verslą yra sąlyginai parankiau, nei praradusiems darbą bei turintiems šeimas, nes jaunimo dažniausiai nesaisto įvairūs šeimyniniai įsipareigojimai. Rizikuojant ir patyrus nesėkmę galima pradėti kurti verslą iš naujo.

Pasak KMTP specialistų, tai nėra bloga praktika, nes tik per nesėkmes galima įgyti patirties, o sukauptos žinios, kompetencija gali būti panaudota ateityje. Šiuo atžvilgiu ypač naudingos seminare buvo savo istorijas pristatančių patyrusių verslininkų pamokos ir pastabos.

"Mūsų pagrindinė renginio užduotis - skatinti verslą, o vienas pagrindinių KMTP tikslų - siekis tapti verslumo centru Klaipėdoje teikiant konsultacijas bei kitokią būtiną paramą naujų verslo įmonių steigimui.

Šis seminaras organizuotas stengiantis padėti tiems, kurie nori verslą kurti: tiek žiniomis, tiek konsultacijomis. Geriau remti sunkiai vystomą verslą, nei valstybei išlaikyti bedarbius ir mokėti pašalpas. Tikimasi, jog renginyje įgytos praktinės žinios taps postūmiu vystant smulkiojo ir vidutiniojo verslo mentorystės tradicijas, paremtas principu, kuomet sėkmingai veikiantys verslininkai padeda pradedantiesiems", - sakė KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Direktorė taip pat akcentavo, kad verslo skatinimas yra reali atsvara išsilavinusių žmonių emigracijai.

"Nepakankamas verslumo skatinimas ir žinių apie galimybes vystyti savo veiklą trūkumas lavinimo įstaigose, universitetuose neabejotinai gali atsiliepti ateityje, nes mažėja potencialas tų, kurie galėtų perimti verslo struktūras dabartinėse įmonėse. Žlugus verslo potencialui ir iniciatyvai mūsų valstybė taptų ES išlaikoma provincija ", - dėstė R. Stubrienė.

Verslininkai drąsina

Tai, kad šiais laikais reikia būti ryžtingais, tačiau pragmatiškais, tvirtino ir keli seminare dalyvavę verslininkai.

Konditerijos bendrovės „Javinė" vadovė Vitalija Freitakaitė akcentavo, kad birželio 1-ąją vykęs seminaras labai svarbus tiems, kurie turi subrandintų idėjų, tačiau nesiryžta jų įgyvendinti.

"Renginys - tai paskata tokiems žmonėms imtis savo idėjų įgyvendinimo. Jei manysi, kad kažkas tau duos, - priklausysi nuo kito žmogaus. Imtis verslo reiškia progą pačiam valdyti savo gyvenimą. Jei nori turėti sprendimų laisvę, reikia tam ryžtis ir suprasti, kad aukojamas ir paties saugumo jausmas. Yra galybė faktorių, tačiau ryžtis verta", - įsitikinusi bendrovės vadovė.

UAB "Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija" prezidentas Antanas Bosas priminė, kad ekonominio pakilimo metu vi skas, ką darytum, buvo gerai, mažai buvo investuojama į darbo efektyvumą, šiuolaikiškumą.

"Dabar sunkmetis privertė tai daryti, nes antraip neišgyvensi. Norint užsiimti verslu reikia labai stiprių nervų ir subalansuotos psichikos. Silpnesnieji neatlaiko, nes versle - ne tik atradimai, bet ir praradimai. Privalai su tuo susitaikyti", - teigė patyręs verslininkas.

Visgi A. Bosas pripažino, kad dabar plaukti pasroviui yra daug blogiau, nei kurti.

"Kūrėjas jaučia pasitenkinimą realizuodamas save. Kai kuri - tobulėji, didėja kompetencija, gilėja žinios. Kiek darbo įdedi, tokia ir grąža. Padarai klaidą - kaltink tik save. Pabėgti nori tik silpni, manantys, kad kažkas už juos jais pačiais pasirūpins. Tai nėra inovatyvu. Geriau kurkime ir sau, ir kitiems darbo vietas", - sakė A. Bosas.

UAB „Žibosa" ir UAB „Juozo alus" savininkė Rada Matulevičienė prisiminė, kad jai kuriant versl ą apskritai nebuvo tokių sąvokų kaip "verslumas", tačiau moteris ryžosi kurti savo ateitį pati.

"Tada iro kolūkiai, nebuvo darbo, tad reikėjo mąstyti apskritai kaip išgyventi, uždirbti pinigų. Dabar - kitokia situacija, tačiau žmonių norai - tokie patys. Versle labai svarbu skatinti gamybą, kurti, ne perparduoti ar vykti į užsienį. Blogiausia, kad iš Lietuvos išvažiuoja geri, kūrybingi, turintys idėjų žmonės. Jie galėtų ir mūsų valstybėje užsiimti verslu, gal net geriau sektųsi, nei užsienyje. Kita vertus tie, kurie patys nenori ar negali kurti verslo, turėtų progą padėti kitiems", - sakė verslininkė.

R. Matulevičienė įsitikinusi, kad kuo turtingesnis žmogus yra savyje, tuo turtingesnė ir aplinka.

"Jei sukuri darbo vietas, darbuotojai gauna geras algas, jie daugiau išleidžia, didėja vartojimas. Tad tai - uždaras ratas. Žinoma, užsienyje uždirbti pinigai grįžta į Liet uvą, tačiau ne jie svarbiausia - būtina čia kurti vidaus produktą. Savo šalyje kurdami verslą patys tampame turtingesni. Reikia ir valdžios paramos, ypač - jauniems žmonėms", - svarstė R. Matulevičienė.

Ji dar kartą patikino, kad nereikia bijoti pradėti, nes nepradėjęs nieko ir nepadarysi.

Be minėtų verslininkų renginyje dalyvavo Regina Doseth, IĮ R. Doseth savininkė, Tomas Skaisgirys, UAB „Greita buhalterija" vadovas, Filip Borcov, UAB „Profis" direktorius, Kristina Žilytė-Komskienė, VšĮ „Menų gatvė" vadovė, Rima Andriškevičiūtė, UAB „Žemsodis" direktorė bei Juozas Maksvytis, UAB „Terekas" generalinis direktorius.

Simona Žimkutė,
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Nr. 10,
2010 m. birželio mėn.

Turinys

Lyderių pamokos - verslumo skatinimui

Mėnesio interviu

Mokslo slėnis Nemunas atveria duris

"Idėjų bankas" - inovatyvios organizacijos link
 

Investicijų pritraukimas - arba verslo angelai neskraido padebesiais

Šiluminė varža ar sandarumas - kas svarbiau? Arba kaip šiltinti namą
 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Verslo angelai apsilankė Visoriuose

Visorių informacinių technologijų parke (VITP) įsikūrusios individualių IT sprendimų kompanijos UAB „ART21" akcininkai prieš nepilną mėnesį pasirašė pirmąją investicijų sutartį su „Verslo angelų fondu I" ir verslo angelu p. Pranu Dailide. „Verslo angelų fondas I" kartu su verslo angelais investuoja į mažas ir vidutines Lietuvos įmones (iki 1,38 mln. litų (400.000 eurų) į vieną įmonę). Pritraukti tokias investicijas daugiausiai galimybių turi įmonės, kurioms būdingas didelis augimo potencialas. Investuotojai dalijasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi padėdami įmonėms tobulinti verslo valdymo įgūdžius ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje.

... Verslo angelų fondas I" ir yra rizikos kapitalo fondas, kuris investuoja kartu su privačiu verslo angelu. Taigi turime tiek verslo angelą, tiek rizikos kapitalo fondą kaip naujuosius akcininkus. Pasirinkome juos, nes norėjome gauti ne tik reikalingą investicinę sumą, bet ir verslo valdymo patirtį.....


Ši pirmoji investicinė sutartis tarp „Verslo angelų fondo I" ir UAB „ART21" gali įtikinti mažas ir vidutines įmones, kad tokie finansiniai ištekliai yra prieinami ir jų augimui. Plačiau papasakoti apie UAB „ART21" veiklą mums sutiko jos vadovas ir vienas iš akcininkų Augustas Alešiūnas.

Kuo užsiima UAB „ART21"?

UAB „ART21" - išskirtinai žemės ūkio sektoriui programinę įrangą kurianti įmonė. Pardavinėjame savo sukurtą produktą „AgroSmart", kuris Lietuvos rinkai buvo pristatytas 2008 m. vasarą. Tai inovatyvus informacinių technologijų produktas, kuris yra skirtas elevatoriams, pašarų gamintojams ir miltų perdirbėjams. „AgroSmart" - unikalus veiklos valdymo sprendimas, kurio pagalba dauguma kompanijų pradeda efektyviau administruoti savo veiklą, padidina darbo našumą.

Kas lėmė, kad pati pirm oji „Verslo angelų Fondo I" (toliau Fondas) investicija teko UAB „ART21"?

Fondo investicijos skirtos dabartinio produkto „AgroSmart elevatoriams" vystymui bei eksporto skatinimui į užsienio rinkas. Būtent ši investicija padeda bendrovei kurti didesnę pridėtinę vertę „AgroSmart" produkto gamybos procese bei atveria galimybes greitesniam eksportui į Rytų Europos šalis. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti rizikos kapitalo lėšų mūsų investicijoms, nes esame jauna bendrovė, o tokioms yra sunku rasti lėšų vystymui."

Kaip pavyko pritraukti Fondo investicijas?

Pristačiau fondui idėją, pateikiau finansinius skaičiavimus bei verslo logikos pagrindimą, ir jie nusprendė investuoti į įmonę.

Kodėl pasirinkta verslo angelų investicija, o ne pvz., dalininkų įnašai, banko paskola, rizikos kapitalas?

„Versl o angelų fondas I" ir yra rizikos kapitalo fondas, kuris investuoja kartu su privačiu verslo angelu. Taigi turime tiek verslo angelą, tiek rizikos kapitalo fondą kaip naujuosius akcininkus. Pasirinkome juos, nes norėjome gauti ne tik reikalingą investicinę sumą, bet ir verslo valdymo patirtį.

Ko galėtumėte palinkėti kitoms įmonėms, norinčioms sėkmingai pritraukti investicijas?

Tikėti savo verslu, parengti nuodugnius finansinius skaičiavimus ir daryti, daryti ir dar kartą daryti.

Dėkojame UAB „ART21" vadovui Augustui už interviu.

Kalbino Indrė Andrijauskaitė,
Visorių informacinių technologijų parkas

 

Verta žinoti

 

INVEGA teiks garantijas dėl eksporto kredito draudimo 

UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) nuo šiol su eksporto kredito draudikais kartu dalysis rizika dėl pirkėjo dalies skolos apmokėjimo eksporto kredito draudimo atvejais, pirkėjui neatsiskaičius su draudėju sutartyje nustatytais terminais.

INVEGA garantijos dėl eksporto kredito draudimo bus teikiamos iki 2010 m. gruodžio 31 d. INVEGA garantijos dydis priklausys nuo sumažinto pirkėjo kredito limito, t. y. draudimo įmonei sumažinus pirminį pirkėjo limitą 50 proc. arba mažiau, INVEGA garantija bus ne didesnė kaip pirminio pirkėjo kredito limito ir sumažinto pirkėjo kredito limito skirtumas. Jeigu pirminis pirkėjo kredito limitas bus sumažintas daugiau kaip 50 proc., INVEGA garantija bus ne didesnė nei sumažintas pirkėjo kredito limitas.

Bendra vienam draudėjui suteiktų tuo pačiu metu galiojančių INVEGA garantijų suma negalės viršyti 5 mln. Lt.

INVEGOS garantijos dč l eksporto kredito draudimo - tai viena iš priemonių, numatytų Ūkio ministerijos parengtame Ekonomikos skatinimo plane.

Informacijos šaltinis:  www.ukmin.lt

Mokslo slėnis Nemunas atveria duris

Gegužės 14 d. Lietuvos žemės ūkio universitete iškilmingai atidarytas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras - Slėnis „Nemunas". LR Vyriausybės patvirtintą Slėnio plėtros programą finansuos Europos regioninės plėtros ir kiti ES fondai, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos. Iš viso integruotoms agrarinio mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo reikmėms bus skirta daugiau kaip 180 mln. litų.

Slėnio „Nemunas" atidarymo informaciniame renginyje dalyvavo minėtų ministerijų, regioninių valdžios, žemdirbių savivaldos ir mokslo institucijų atstovai bei Slėnio „Nemunas" steigėjai.

Sėkmės įgyvendinant Slėnio „Nemunas" programą mokslininkams, verslininkams, žemės ūkio konsultacinėms įstaigoms palinkėjo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, šviet imo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis. Prie Slėnio būstinės - Lietuvos žemės ūkio universiteto IV-ųjų rūmų - iškėlus darbų pradžią simbolizuojančią Slėnio vėliavą, visiems naujojo mokslo slėnio nariams iškilmingai buvo įteikti jų veiklą liudijantys sertifikatai ir kita atributika.

Informacinio renginio metu Slėnio „Nemunas" tarybos pirmininkas prof. Henrikas Žilinskas pabrėžė Slėnio reikšmę ir išeiškė viltį, kad jis ilgainiui taps agrobiznio novatoriškų idėjų kalve. Renginio svečias Chris Harris nuoširdžiai pasidalino patirtimi, kaip mokslo, studijų ir verslo ryšiai užtikrinami Škotijoje. Slėnio „Nemunas" direktorius prof. Albinas Kusta apibūdino galimybes, kurias pažangaus žemės ūkio kūrimui atveria naujai pradedama veikla, o neseniai įkurtos asociacijos darbuotoja Irena Kubiliūtė Vedeikienė informacinio renginio dalyviams papasakojo apie numatomo steigti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veiklos gaires. Detaliau su Slėnio „Nemunas" veikla galima susipažinti interneto svetainėje www.slenis-nemunas.lt.

Informaciją pateikė,
Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir technologijų parkas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Idėjų bankas - inovatyvios organizacijos link

Kiekviena verslo organizacija turi savo tikslus bei būdus jiems pasiekti. Vieniems tai daryti sekasi geriau, kitiems prasčiau. Vieni sėkmingai plečiasi, kurdami naujas darbo vietas, kiti sėkmingai bankrutuoja didindami bedarbių skaičių. Tiek sėkmingos plėtros organizacijoje atveju, tiek organizacijos bankroto atveju pasekmės aiškios, tačiau priežastys gali būti labai įvairios. Įtakingi verslo analitikai, ekonomistai bei šalies ekonomika besirūpinantys politikai akcentuoja požiūrio į organizaciją pasikeitimą, kuris lemtų sėkmę ilguoju laikotarpiu. Pasikeitimas liečia ne tik vadovą, kuris kuria strategiją ateičiai. Pasikeitimas turi paliesti ir visus organizacijos darbuotojus, kurie yra organizacijos pamatas galintis pasiūlyti vertę kuriančių idėjų. Taigi, darni ir integruota organizacija gali tapti sėkmingo verslo pamatu.

Norint iš esmės pakeisti verslo organizacijos kultūrą, būtina toleruoti ir visapusiškai palaikyti pastangas darbuotojų kurie nebijo mąstyti kitaip. Kitaip mąstantis darbuotojas gali pasiūlyti vieną ar kitą idėją, kurią įgyvendinus, įmonės pelningumas padidėtų keliasdešimt procentų arba, didelės sėkmės atveju, net kelis kartus. Dalis organizacijų vadovų nesiryžta kreipti dėmesio į netradicinius, didesnę riziką prisiimti verčiančius pasiūlymus ir, viską laikydami vien tik savo atsakomybės ribose, išsilaiko rinkoje. Tačiau, ar ilguoju laikotarpiu tokia metodika pasiteisins ir organizacija netaps bankrutuojančia, o išliks sėkminga, pasakyti sunku. Kita dalis verslininkų pasakytų, kad nežino būdų kaip darbuotojus paskatinti aktyviau dalyvauti įmonės veikloje, o ne tik gerai atlikti paskirtą darbą. Būdų yra. Vienas iš tokių - „Idėjų bankas".

Idėjų bankas vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) yra sėkmingai veikiantis reiškinys ta rp verslo, švietimo bei viešąsias paslaugas teikiančių organizacijų. Keletas didelių JAV kompanijų, tokių kaip DELL, kuri yra viena iš lyderių kompiuterių gamintojų rinkoje, bei kompanija BEST BUY, esanti mažmeninės prekybos buitiniais elektros prietaisais lyderė, naudojasi „Idėjų banko" principu įgyvendinant naujas verslo, paslaugų valdymo bei plėtros idėjas. Idėjas gali siūlyti ne tik kompanijų darbuotojai, tačiau pasiūlymus gali teikti žmonės kurie tiesiogiai nedalyvauja kompanijos veikloje. Tie žmonės gali būti klientai, partneriai bei visi kiti, kurie prisijungę prie internete esančios sistemos (www.dellsocialinnovationcompetition.com), gali užregistruoti savo pasiūlymą. Jeigu pasiūlymas pasirodo vertingas ir kompanija imasi jo įgyvendinimo, idėjos autorius apdovanojamas 50000 JAV dolerių premijų.

Idėjų bankas veikia ir kai kuriuose Lietuvos įmonėse. Viena tokių verslo organizacijų yra TEO, didžiausia telekomunikacijų įmonė Lietuvoje. TEO viešai deklaruoja, kad nuo 2004 metų organizacijoje veikia „Idėjų bankas". Šis konkursas skatina bendrovės darbuotojus siūlyti savo idėjas, susijusias su organizacijos veiklos tobulinimu. Darbuotojai savo pasiūlymus „Idėjų bankui" registruoja specialioje, interneto svetainės pagrindu veikiančioje, sistemoje. Kiekvieną metų ketvirtį komisija atrenka geriausias idėjas, o autorius yra apdovanojamas tam tikra premija.

Idėjų bankas įgalina organizaciją pritraukti verslo plėtros bei veiklos tobulinimo idėjų. Tokia sistema skatina visus organizacijos darbuotojus dalyvauti įmonės verslo plėtros bei veiklos tobulinimo procesuose, siūlant naujas verslo, paslaugų valdymo ar plėtros idėjas (pvz. naujos verslo sritys, naujos paslaugos, paslaugų pakeitimai, paslaugų kainodara, įvairios lojalumo programos, akcijos, klientų aptarnavimo kokybės gerinimas, pardavimų plč trą ir pan.).

Tokios sistemos sukūrimas ir įdiegimas organizacijai kainuoja nemažus pinigus, todėl dažnas verslininkas vargu ar ryšis investuoti į Idėjų banką. Viena vertus, prakalbus apie išlaidas inovacijoms reikėtų atkreipti dėmesį, kad naujovių diegimas šiandien gali kainuoti daug, bet vėliau tai atsiperka su kaupu. Kita vertus, galima teikti paraiškas paramai gauti iš Europos sąjungos (ES) struktūrinių fondų, pagal priemones kurios subsidijuoja atitinkamas verslo sritis. Galima atrasti įvairiausių būdų organizacijai tobulėti ir tapti rinkos lydere, tačiau pirmiausia reikia nebijoti rizikuoti ir bandyti įgyvendinti vertę kuriančias idėjas.

Asta Šukienė,
Lietuvos inovacijų centro atstovė Šiaurės Lietuvoje



 

Renginiai

"InoTinklo" konferencija

Kviečiame Jus dalyvauti InoTinklo konferencijoje „Vieninga inovacijų infrastruktūra - paskatos Lietuvos verslo tarptautiniam konkurencingumui".

Konferencija vyks 2010 birželio 08 (antradienį) Vilniuje.

Konferencija skirta Lietuvos verslo, mokslo, valdžios institucijų ir inovacijų paramos paslaugų organizacijų atstovams, kurie nori susipažinti su naujausiais inovacijų politikos mechanizmais, aktyviau naudotis inovacijų paramos paslaugomis bei plėtoti inovacijas, didinant tarptautinį konkurencingumą.

Šioje konferencijoje pranešimą apie inovacijų paramos paslaugų tarptautinę patirtį mokslo ir technologijų parkams skaitys Olandijos Tarptautinės mokslo parkų asociacijos eksprezidentas bei Zernike Group B.V. savininkas - Lex de Lange.

Konferencijos metu bus (i) pristatyta Lietuvos inovacijų politika, (ii) nagrinėjama ir pristatoma geroji inovacijų paramos paslaugų praktika tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, (iii) pristatomas ir aptariamas Lietuvos inovacijų centro bei mokslo ir technologijų parkų vaidmuo, realizuojant strategines inovacijų politikos nuostatas Lietuvoje.
Kvietimas
Konferencijos programa

Registruotis į konferenciją prašome  elektroniniu paštu upas@upas.lt

Kvietimai

Norintiems patentuoti išradimus skirta dar didesnė suma - 830 tūkst. litų
Parama bus skirta Europos patento ir Patento pagal Patentinės kooperacijos sutartį gavimo išlaidoms apmokėti. Numatoma finansuoti 95 proc. tinkamų išlaidų. Kad būtų patogiau, išradėjai paramą galės gauti vienu iš trijų jiems priimtinu siūlomų būdų, t. y. išlaidos gali būti apmokamos avansu, parama teikiama apmokant pateiktas sąskaitas ar kompensuojamos anksčiau patirtos išlaidos.

Paraiškos priimamos iki š. m. spalio 29 d. 16 val. Lietuvos verslo paramos agentūroje (Gedimino pr. 38/2, LT-01104, Vilnius).

Kvietimo teikti paraiškas dokumentacija yra paskelbta Ūkio ministerijos tinkla lapyje http://www.ukmin.lt 

 

 

 

 

Investicijų pritraukimas arba - verslo angelai neskraido padebesiais

Lietuvoje jau tris metus veikia VšĮ „Saulėtekio slėnis" verslo angelų tinklas (VAT). Įkurtas 2007 metais Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke, jis šiuo metu vienija 43 verslo angelus. Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo angelų tinklo veiklos prielaidų yra pakankamas kokybiškų ir patrauklių investicinių pasiūlymų srautas. Ir nors per kelerius pastaruosius metus investicinių pasiūlymų kokybė pagerėjo, dažnas antrepreneris dar nelabai supranta, kaip veikia verslo angelai, bei daro daugybę klaidų teikdami savo investicinius pasiūlymus.

Ko tikisi verslo angelai, kas lemia jų sprendimą investuoti ar ne į verslo projektus bei kokias klaidas daro atrepreneriai savo investiciniuose pasiūlymuose verslo angelams?

Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad paprastai verslo angelai nuolatos gauna daugybę įvairių verslo pasiūlymų, todėl norint, ka d investicinis pasiūlymas būtų bent jau perskaitytas, reikia laikytis bent keleto taisyklių:


- pradinis pasiūlymas neturi būti ilgesnis nei 2-4 puslapiai. Jeigu verslo angelui idėja pasirodys įdomi, tada jis paprašys susitikimo ir detalaus verslo plano. Tačiau jeigu pirmame ar antrame puslapyje nėra aišku, apie ką verslo pasiūlymas, trečiasis puslapis paprastai bus net neatsiverčiamas;
- pradiniame pasiūlyme trumpai turi būti aprašyta visa verslo idėja: verslo modelis, komanda, rinka, konkurentai, finansiniai duomenys bei kita esminė informacija. Į 2-4 lapus turi sutilpti visas verslo planas;
- pradiniame pasiūlyme turi būti nurodyta, kiek jūs prašote pinigų, ir pagrįsta, kam jie jums reikalingi. Verslo angelai nėra aiškiaregiai, jie taip pat nežaidžia žaidimų „o kiek jūs duotumėte?".

Analizuodami antreprenerių investicinius pasiūlymus verslo angelai daugiausiai dėmesio skiria komandai, verslo augimo potencialui ir verslo modeliui.

Kiekvieno naujo verslo pradžia paprastai būna sunki ir didžiąja dalimi tai, ar verslo idėja liks tik idėja ar išsivystys į realų verslą, priklauso nuo komandos. Todėl ypatingai svarbu investiciniame pasiūlyme verslo angelams parodyti, kad komanda turi reikiamus įgūdžius ar patirtį, kurie yra reikalingi įgyvendinti pasiūlyme numatytus planus. Verslo angelai labai vertina, kai mato, jog komanda pasiryžusi atiduoti projektui visą savo laiką, kai komandos nariai, asmeniškai ar jų artimieji, investuoja savo lėšas į projektą. Komandai, kuri jau turi darbo su išoriniais investuotojais patirties, taip pat pridedamas pliusas.

Antras pagal svarbą investicinio pasiūlymo punktas yra verslo augimo potencialas. Verslo angelai neinvestuoja į šeimyninius verslus, į projektus, kurių plėtra apsiriboja namų rinka (jei tai ne JAV, Kinija, Rusija ar kita, daug gyventojų turinti valstybė). Juos labiausiai domina verslo projektai, kurie turi didelį potencialą plėstis. Ypatingai vertinami projektai, kuriuos galima greitai plėsti daugelyje rinkų be didelių papildomų investicijų. Todėl antrepreneriai, kurie nori įkurti nedidelį viešbutį ir tam ieško verslo angelo, veltui gaišta savo laiką. Tačiau antrepreneris, kuris, tarkime, nori įkurti motelių tinklą Baltijos šalyse ir po 3 ar 5 metų parduoti jį tarptautiniam viešbučių tinklui, turi žymiai daugiau galimybių pritraukti verslo angelų investicijas.

Trečiasis verslo angelams aktualus investicinio pasiūlymo punktas yra verslo modelis. Verslo modelio aprašymas atsako į vieną pagrindinių klausimų: kaip bus uždirbami pinigai? Dažnai investiciniuose pasiūlymuose daug dėmesio skiriama produkto ar technologijų aprašymui, rinkodaros strategijai ar kitiems klausimams, tačiau perskaičius pasiūlymą taip ir lieka neaišku, o kaip gi iš šitos idėjos bus uždirbami pinigai. Niekada nereikia pamiršti, kad verslo angelai investuoja ne tik savo malonumui. Svarbiausia priežastis, kodėl jie investuoja į naujus verslus, tai siekis uždirbti didesnę (žymiai didesnę) nei vidutinę grąžą.

Šiems trims punktams verslo angelai skiria ypatingą dėmesį, tačiau yra ir daugiau klausimų, kurie rūpi verslo angelams ir nuo kurių priklauso, ar bus priimtas sprendimas investuoti, ar ne. Pavyzdžiui, verslo angelams įdomu žinoti - kaip, kada ir kokiomis sąlygomis galima būtų išeiti iš projekto, į kurį jie investavo. Viena dažniausiai pasitaikančių antreprenerių klaidų yra tai, kad jie kaip pagrindinį išėjimo variantą nurodo akcijų išpirkimą iš verslo angelų. Paprastai vadovybė ar bendrovių steigėjai iš investuotojų akcijas perka tada, kai įmonėje yra bloga situacija ir jie galvoja, kad žinodami apie įmonę daugiau nei išoriniai investuotojai jie gali tą įmonę geriau valdyti ir sukurti sau didesnę vertę. Jeigu įmonei puikiai sekasi, įmonės vadovybė retai perka akcijas iš verslo angelų. Dažniausiai pasitaikantys verslo angelų išėjimo variantai yra akcijų pardavimas strateginiam investuotojui arba rizikos kapitalo fondui. Todėl reikėtų pasianalizuoti, kokioms bendrovėms jūsų įmonė galėtų būti įdomi po 3-5 metų ir investavimo pasiūlyme nurodyti šiuos pardavimo scenarijus.

Dar viena pakankamai dažnai pasitaikanti priežastis, dėl kurios verslo angelai neinvestuoja - tai per didelis įmonės vertinimas. Antrepreneriai neretai pervertina savo įmonę ar idėją. Jie savo verslą vertina kaip savo „kūdikį", jaučiasi įdėję daug pastang ų bei meilės ir todėl jų vertinimas kartais prasilenkia su realybe.
Taigi, norintys pritraukti verslo angelų investicijas, turėtų gerai paruošti namų darbus, turėti aiškius ir konkrečius atsakymus į labiausiai verslo angelams rūpimus klausimus. Nors tai ir yra vadinamieji „angelai", jie neskraido padebesiais, o labai tvirtai stovi ant žemės.

Šiame straipsnyje apžvelgta tik nedidelė dalis informacijos apie verslo angelų investavimo ypatumus. Daugiau apie verslo angelų investavimą galima sužinoti kreipiantis į Saulėtekio slėnio VAT. Verslo angelų tinklas ne tik atrenka investicinius pasiūlymus verslo angelams, bet ir konsultuoja antreprenerius investicinių pasiūlymų paruošimo bei verslo angelų investavimo klausimais, taip pat rengia mokymus norintiems tapti verslo angelais ar norintiems kurti verslo angelų tinklą.

Informaciją pateikė

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas 

 


  Šiluminė varža ar sandarumas - kas svarbiau? Arba kaip šiltinti namą

Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: „Kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau". Ir tai atrodo tiesa.Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža?

Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nežiūrint į kailinių storį ir jų šiluminę varžą.

Paanalizuokime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra nukrenta iki -30 ºC sugeba palapinėje palaikyti +18 ºC temperatūrą, sunaudodami minimalius energetiniais resursus. O juk palapinės sienelių šiluminė varža paktiškai lygi nuliui.

Kaip prarandama šiluma iš patalpų?

Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į patalpos atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas, ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą.

Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos netekimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, t.y. kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką.

Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarų šiluminę varžą.

Šios dvi šilumos netekimo patalpose priežastys yra svarbiausios. Bet kuri iš jų nulemia šilumos taupymo efektyvumą?

Kompanija "Architectural Energy Corporation" JAV atliko tyrimus, kurių rezultatai išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Po to tos konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga (laidumas orui l=7,6x10-9 m3/mxsxPa; šilumos laidumo koeficientas λ=0,038 W/mxK).

Didinant šios šiltinimo medžiagos storį buvo kaskart skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas. Tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Šilumos taupymo efektyvumo priklausomybė nuo sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storio

Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storis
δ (cm)

 Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminė varža
R (m2K/W)

 Šilumos taupymo efektyvumas
(proc.)

2,5

0,65

80

5

1,33

90

10

2,63

94

15

3,68

96

20

5,26

97

25

6,58

98

30

7,90

98


Tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas.

Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todėl tokia investicija yra neefektyvi. Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau yra investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas (ir visiškai mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko „liūto dalį" iš patalpų išeinančios šilumos.

Šios temos kontekste dažnam savo komfortu ir sveikata besirūpinančiam piliečiui kyla natūralus klausimas: „Kuo gi mes kvėpuosime, jei namas bus toks sandarus ir „nekvėpuos"?

Esmė tame, kad terminas „kvėpuojanti medžiaga" apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų, o galėtų lengvai išdžiūti per šiltinimo medžiagos sluoksnį.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra unikali sandaraus šiltinimo medžiaga, kurios sudėtinga smulkių atvirų porų sistema neleidžia per ją prasiskverbti orui, bet užtikrina optimalų difuzinį vandens garų molekulių judėjimą per atviras poras. Tai unikalus atradimas, įgalinantis sandarią šiltinimo medžiagą tapti „kvėpuojančia".

Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkulaciją per atitvaras galima sumažinti dešimtis kartų. Tada ženkliai sumažėja išlaidos šildymui (žiemą) ir vėsinimui (vasarą).

O kuo gi kvėpuojame mes sandariose patalpose?

Judantis žmogus per vieną valandą iškvėpuoja 14-15 m3 oro.
Jei pastato konstrukcijų sandarumas prastas, per jas patalpoje gali pasikeisti keliolika kubinių metrų oro per valandą. Akivaizdu, kad tai toli gražu ne tie oro kiekiai, kokių reikia normaliam gyvventojų kvėpavimui. Patalpas visvien reikia vėdinti, jei nenorim susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis.

Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia tiek, kie būtina. Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis.

Dabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža.

Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinių konstrukcijų šiluminės varžos būtų nemažesnės už tokias: stogo - 6,24 m2K/W, sienų - 5,25 m2K/W, grindų - 4,54 m2K/W. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos. Tokiu atveju šiluminės varžos normų didinimas ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimas lyg ir pateisina save, nes duoda šilumos taupymo efektą.

Ko gero kiekvienam, supratusiam šio reiškinio esmę, formuojasi išvada, kad šio efekto priežastis yra ne šiluminės varžos padidėjimas, o tai, kad dėl storesnio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio šiek tiek sumažėja šilto oro nutekėjimas per konstrukcijas, t. y. šiek tiek padidėja pastato sandarumas.

Argi verta patranka šaudyti į musę?

Šilumos taupymą storinant tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storį galima prilyginti svarsčių gamybai iš vatos. Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams ir valstybei investicijos į statybą ir renovaciją atsipirks kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuos pigiau.

Albinas Gailius
Technikos mokslų daktaras
VGTU Statybos fakulteto
Statybinių medžiagų katedros profesorius

 

Informaciją pateikė
KTU regioninis mokslo parkas
 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Gary Hamelo, Vadybos ateitis, 2009

„Jūsų organizacijos veiklą varžo ne veiklos ar verslo modelis, bet valdymo modelis. Tam skirta ši knyga. Mūsų tikslas - padėti jums tapti XXI amžiaus valdymo pionieriais, suteikti jums žinių, kad galėtumėte iš naujo kurti valdymo principus, procesus ir kurti verslą mūsų postmoderniame amžiuje. Savo knygoje įrodysime, kad vadybos inovacijos turi unikalią galią sukurti ilgalaikį jūsų kompanijos pranašumą, ir nurodysime žingsnius, kuriuos turėsite žengti, kad pirmiau įsivaizduotumėte, o vėliau ir kurtumėte vadybos ateitį," - trumpai knygos naudą nusako jos autoriai.

„Nors knygos puslapiuose minima daugybė pavyzdžių ir istorijų, tačiau tai nėra geriausios praktikos vadovas. Čia nėra pamokslų „eikite ir darykite taip". Ši knyga - vadovas, kaip išrasti geriausias rytojaus praktikas šiandien", - kiek vienam skaitytojui tapti išradėju siūlo autoriai, knygos idėjas patardami naudoti kaip žaliavą, reikalingą išradimui.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Konversija.lt - tai vienas "rimčiausių" tinklaraščių apie e-komerciją ir marketingą internete. Tinklaraščio tikslas - dalintis patirtimi, gerais pavyzdžiais ir e-komercijos naujienomis su visais dirbančiais ar norinčiais dirbti lietuviškos e-komercijos srityje. Autorių tarpe yra įvairių sričių atstovų: dizainerių, projektų vadovų, e-komercijos konsultantų ir juos visus vienija bendras tikslas - padėti verslo įmonėms klestėti internete, o ypač e-komercijos srityje.

Tinklaraščio autoriai per du pirmuosius 2009-ųjų metų ketvirčius surinko informaciją iš 130 atsitiktine tvarka parinktų lietuviškų e-parduotuvių. Iš šių duomenų parengė daugiau nei 20 skirtingų ataskaitų apie dabartinę Lietuvos e-komercijos būklę. Tai pirmasis tokio pobūdžio e-komercijos tyrimas Lietuvoje. Tyrimą galimą parsisiųsti nemokamai iš tiklaraščio www.konversija.lt

 

 




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt