InoTinklo naujienos Nr. 11

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/12105


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote vienuoliktąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Paslaptingos vasarvidžio nakties pamokos

Mus vienija šventės ir ...

Ką tik nuvilnijo viena gražiausių metų švenčių - Rasos šventė, dar kitaip vadinama Kupolinėmis ir Joninėmis. Ši šventė švenčiama nuo seniausių laikų saulės grąžos metu. Tai labai sakrali ir gilią prasmę turinti šventė. Kai saulė ir visa gamta pasiekia aukščiausią savo galią ir visas pasaulis prisipildo pagrindinio gyvybės šaltinio - šviesos, tada neišvengiamai prasideda virsmo metas, dovanojantis žmonėms pažinimo, gyvenimo džiaugsmo ir sėkmės dovaną. Neatsitiktinai lietuvių liaudies dainoje dainuojama, kai Rasa ant vainikų krenta.http://go.musuklientai.lt/Sidabro rasa vaini kus laimina.

Šiais metais Jonines galėjome švęsti net 4 dienas ir rasos, vainikus laiminančios, pakako. Neįprastai ilgos šventės leido atitrūkti nuo kasdieninių darbų, tačiau neaišku, kiek ilgas poilsio laikotarpis mus priartino prie tradicijų ištakų? Pagal šventės trukmę, tikrai priartėjome prie tradicijos, pagal kurią Lietuvoje dar iki XX a. 4 dešimtmečio vasaros saulėgrįžos šventė trukdavo beveik savaitę - nuo birželio 24 iki 29 dienos. S. Daukantas šią šventę vadino Vainikų švente, kuri jo laikais užsitęsdavo net keletą savaičių. Metraštininko M. Strijkovskio (1588 m.) liudijimu Kupolių šventė trukdavo dar ilgiau - prasidėdavo jau gegužės 25 ir tęsdavosi iki birželio 25-osios.

Jei gyvename ne daiktų, o žmonių pasaulyje, tada visai natūralu manyti, kad mus vienija ne tiek alus ir pergalės, kiek kartu kuriamos prasmės i r vertybės.

Tradicijų svarba

Pripažinus dvasinio prado prioritetą, vis tiek lieka neaišku, ar verta vargti ir savo dvasinių ištakų ieškoti archaiškose etnokultūros tradicijose? Kiek praėjusių laikų vertybės gali būti aktualios ir padedančios dabarties žmogui, sunkiai įveikiančiam nūdienos iššūkius? Pagaliau, kiek iš senovės atkeliaujančios tradicijos gali padėti kurti novatorišką žinių visuomenę ir formuoti inovacijų kultūrą?

Šiems pragmatiškiems klausimams pagrindą suteikia masiškai paplitęs suvokimas, kad Tautos dvasinio paveldo ištekliai tėra „užkonservuota" praeitis, kurią, kaip senos uogienės stiklainį, dar reikia pagalvoti, ar verta atidaryti.

Visai kitaip reikalai atrodo, kai visą dėmesį sukoncentruojame į nuolat vykstantį Tautos atsinaujinimo procesą, kurio metu aktualizuojami įva irūs praeities aspektai. Dėmesys dabarčiai, integruojančiai praeities ir ateities dalykus, atveria gyvą ir dinamišką mūsų nūdienos pasaulį. Pasaulį, kuris nuolat kuria autentišką santykį su praeitimi, kad geriau suvoktų dabarties realijas ir kuo išmintingiau pasitiktų ateitį.

Pagal M. Lukšienę, gyvybinga etnokultūra bus tada, kai pasufleruos dabarties žmogui aktualias vertybes, sudarančias žmogaus esmę - dvasią. Tinkamas vertybių suvokimas, patyrimas, išgyvenimas ir kūrimas yra vienas iš svarbiausių tautos kultūros pagrindų. Tauta prarandanti dvasingumą žūsta: menksta jos kūrybinės galios, lėkštu tampa viešasis gyvenimas, bendruomenės narių sėkmės pajautą keičia visa apimanti beprasmybė.

Virsmo pamokos

Prieš keletą dešimtmečių, vertindamas šių laikų visuomenės spartėjančią kaitą, pasaulio mastu žinomas mokslininkas, visuotinės kokybės vadybos Amerikoje pradininkas P. Crosby teigė, „jeigu kas nors yra tikra, tai kaita... pasaulis, kurį mes planuojame šiandien, rytoj tokia forma neegzistuos". Vadovaujantis šiuo taikliu pastebėjimu, racionalių pasaulio atramų nebelieka ir reikia kuo greičiau ieškoti produktyvesnio santykio su nuolat kintančiu pasauliu.

Mūsų protėviams Rasos šventė padėdavo geriau suprasti atsinaujinimo vyksmą, kuris pasireiškia visose gyvenimo srityse. Gamtai pasiekus aukščiausią vešėjimą ir brandą prasideda, anot A. Žarskaus, didžiulė įtampa, kuri liudija galimybę naujam atsirasti, t.y. stoja rasties metas.

Pasak S. Daukanto, saulėgrįžos laikotarpį „šventino minavonei įkūrimo arba sutvėrimo šios pasaulės ir visos šeimynos". Kadangi mūsų protėviai gyveno giliu visumos suvokimu ir gyvybės šventumo pajauta, tai juos įgalino aktyviai dalyvauti pasaulio tvėrimo misterijoje. Kalendorinėse šventėse po buities apvalku slypėjo mūsų protėvių siekis suvokti ir prisiliesti prie pasaulio ir žmogiškosios būties tėkmės. Protėvių dvasinė rega ir klausa leido jiems sąmoningai suderinti žmogaus gyvybines galias su pakylančiomis ir cikliškai per virsmą atgimstančiomis visumos galiomis.

Rasos šventės metu kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę tapti tuo mikropasauliu, kuriame atkuriamas ryšys su kasdienės skubos suardyta vidine darna. Tik tokiu būdu galima siekti, jog pildytųsi Tautos atgimimo dainiaus Vydūno, kuris prieš 115 metų pradėjo organizuoti Rasos šventes ant Rambyno kalno, žodžiai: „tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas - visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą".

Vietoje pabaigos

InoTinklo narių veikla taptų efektyvesnė, jei kiekvieno tinklo nario elgesys neišvengiamai paveiktų visus kitus tinklo narius ir visi jie būtų glaudžiau susiję. Jei InoTinklas taptų panašus į kritinę sistemą, pasirengusią bendru atsaku reaguoti į galimus pavojus, būtų pasiektas, taip vadinamas, „scale-free behavioral correlation" efektas. Nors šis efektas dažniausiai pastebimas vadinamose kritinėse sistemose, pvz., sniego lavinose, kuriose akimirksniu gali įvykti dideli pokyčiai, tačiau tokio elgesio formos pasiekiamos ir socialiniuose sąjūdžiuose. Tik reikia žinoti, vardan ko tai daroma.

Be to, efetyvus saviorganizuojančios sistemos pavyzdys galėtų paskatinti mūsų šalyje rastis inovacijų paramos sistemai, kurios keistųsi ne tik veiklos filosofija, bet ir kryptingumas: paramą „iš viršaus į apačią" papildy tų rėmimas „iš apačios į viršų". Čia dar kartą galima prisiminti liaudies dainos žodžius apie rasos galią: Rasa kėlė pasagėlę/Pasagėlė žirgą.

Rimantas Čiūtas, 
LŽŪU Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas

Nr. 11,
2010 m. birželio mėn.

Turinys

Paslaptingos vasarvidžio nakties pamokos

Mėnesio interviu

Inovacijos ir naujoji 2020 m. Europos strategija

Nedidelės įmonės jau gali gauti paramą inovaciniais čekiais
 

Aukštųjų medicinos technologijų centro statyba Visoriuose

Atviros prieigos centrai - naujas langas į mokslo tyrimų erdves
 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Technologijų vystymo perspektyvos vandens ir sausumos transporte

Uostamiestis jungia keletą pagrindinių transporto rūšių, kurios svarbios ne tik Vakarų regionui, bet ir visai Lietuvai. Apie naujų transporto technologijų plėtros galimybes, technologijų potencialą bei verslo ir mokslo bendradarbiavimą siekiant pagerinti visų trijų tipų transporto veiklą pasakojo Klaipėdos universiteto laivybos katedros vedėjas, prof. habil. dr. Vytautas Paulauskas.

Kokios technologinės problemos aktualiausios šiandien Klaipėdos transporto sistemos infrastruktūroje?

Klaipėdoje turime unikalią jungtį tarp jūrų, sausumos ir vidaus vandens transporto. Šiandien nepakankamai išplėtotas jūrų transporto ryšys su vidaus vandens kelių ryšiu.

Nors atrodytų, jog uostą aptarnaujančių geležinkelio stočių aplink Klaipėdą turime ne taip mažai - tris, tačiau privažiuojamieji keliai nėra pakankamai gerai sutvarkyti, leistinas greitis juose labai mažas, o tai sukelia transporto kamščius ir užlaiko krovinius. Naujausių technologijų taikymas, leidžia pasiekti gerą ekonominį rezultatą bei padeda išvengti žmoniškųjų klaidų ar papildomų išlaidų.


Bet pats junginys, apimantis jūrų transportą, geležinkelį ir kelius turi daug silpnų vietų, kurių stiprinimui būtina pasitelkti tiek mokslą, tiek esamas ir kuriamas technologijas tam, kad optimaliomis investicijomis būtų pasiektas maksimalus rezultatas.Šiandien situacija nėra gera tuo, jog naudojamos senos technologijos kaip, pavyzdžiui, uosto gilinimo technologija.

Kitas svarbus aspektas, kalbant apie transporto ryšį tarp sausumos ir jūrų transporto, - krovos įranga, privažiuojamieji geležinkeliai bei krovinių atvežimas ir išvežimas. Nors atrodytų, jog uostą aptarnaujančių geležinkelio stočių aplink Klaipėdą turime ne taip mažai - tris, tačiau privažiuojamieji keliai nėra pakankamai gerai sutvarkyti, leistinas greitis juose labai mažas, o tai sukelia transporto kamščius ir užlaiko krovinius. Naujausių technologijų taikymas, leidžia pasiekti gerą ekonominį rezultatą bei padeda išvengti žmoniškųjų klaidų ar papildomų išlaidų.

Kelių ryšys su jūrų transportu taip pat turi spragų. Jeigu už miesto mes jau turime gerą kelių infrastruktūrą, tai išėjimas į infrastruktūrą nuo uosto yra sudėtingas. Jakų ir miesto žiedai problemiškos vietos, kuriose pametamas laikas, dėl ko išauga krovinių  pervežimo savikaina.

Kokių technologinių sprendimų reikia, kad situacija pagerėtų?

Technologinių sprendinių gali būti daug, bet kad juos būtų galima įdiegti teisingai, neužtenka mechaniškai pernešti iš vienos vietos į kitą, kiekvienai vietai reikalingi tyrimai, o kitur technologijas reikia tik tinkamai adaptuoti.

Kai kurių problemų sprendimui nereikia ypatingų technologinių spendimų ar investicijų. Trumpalaikės problemos gali būti išspręsto be didelių investicijų, tiesiog pertvarkant organiz acinius dalykus. Tiems dalykams spręsti reikalinga pasitelkti ir mokslą, ir gamybą, ir politinę valią. Atskiri juridiniai dokumentai vienaip ar kitaip reglamentuoja jų pristabdymą, kaip pavyzdžiui muitinės taisyklės, kurios ne visada būna pakankamai lanksčios.

Ar bendradarbiaujant uostui ir universitetui kaip verslo ir mokslo institucijoms yra užtikrinamas pakankamas mokslinis ir technologinis potencialas?

Klaipėdoje yra technologinis potencialas, reikalingas šioms problemoms spręsti ir jis naudojamas, tik galbūt atskirais atvejais jis naudojamas ne visai efektyviai. Tai mano supratimu susiję su keliais aspektais.

Pirmas aspektas verslo poreikis. Jeigu verslas nori, paprastai randa kelius. Antras - daugelis dalykų priklauso nuo konkrečių žmonių, kurie turi įtakos pačiam procesui. Neretai susiduriama su struktūroje dirbančių ilgą laiką žmonių nenorą kažką keisti. Tai trukdo ir naujų technologijų prita ikymui. Klaipėdos uoste yra įdiegta aukšto tikslumo uosto navigacinė sistema, tačiau tam reikalingas specialus darbuotojų paruošimas ir pačių darbuotojų noras tobulėti bei pasirengimas dirbti su tokia ar kita nauja programa. Šiuo atveju sudėtingiau vyresnio amžiaus žmonėms.

Mokslo uždavinys - suteikti maksimalią informaciją apie galimybes, ką gali vienokia ar kitokia sistema tam, kad ji būtų pritaikyta bei apmokyti žmones.

Ar reikalingi pakeitimai studijų programose pagal kurias rengiami technologinių profesijų specialistai?

Technologinių mokslų programos šiandien nėra keistinos, nors labai daug ką lemia dėstytojai. Tie, kurie dalyvauja projektuose ir dirba su naujausia įranga, žinias stengiasi perduoti ir studentams, kad šie ateitų dirbti pasirengę dirbti su naujausia technika. Todėl labai svarbu, kad universitetų ir kitų mokymo įstaigų dėstytojai kuo daugiau dirbtų įvairiuose projektuose. Ne vadovėliuose naujausia informacija, o ta su kuria dirbama tiesiogiai ją kuriant šiandien.

Jūrų technikos fakultetas aktyviai bendradarbiauja su uostu. Laivų inžinerijos katedra dirba su „Vakarų Laivų Statykla" bei AB „Baltijos" laivų statykla, Laivybos katedra dirba su įvairiomis naujomis uosto technologijomis, navigacinėmis sistemomis, dalyvauja ne tik diegiant arba propaguojant tas sistemas, bet ir kuriant kartu su gamintojais. Kai kuriose srityse neišvengiamai yra vėlavimų, kas susiję su dėstytojų amžiumi, solidaus amžiaus dėstytojai ne visuomet sieja save su projektais, mokslo tiriamuoju darbu ir perteikia senesnę informaciją.

Kokia Slėnio reikšmė transporto technologijų diegimui ir plėtrai?

Mano požiūris į integruoto mokslo studijų ir verslo centrus - slėnius yra atsargus. Slėnių idėja yra gera, bet kaip jie funkcionuos pamatysime. Kuria nt slėnius griebtasi infrastruktūros - pastatų, įrangos. Pasigedau investicijų į žmogų ir perspektyvą. Pirmiausia reikia žmonių, daugiau dėmesio jų ruošimui, o dirbti galima ir su prastesne įranga, vėliau galima surasti būdų gauti geresnę įrangą.

Kalbino Simona Žimkutė ,
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

 

Verta žinoti

 

Įteiktas 2010 metų tūkstantmečio technologijos apdovanojimas

 Michaeliui Graetzeliui, profesoriui iš Lozanos politechnikos instituto (Šveicarija), daugiau kaip du dešimtmečius kūrusiam organinių dažų saulės elementus, imituojančius augalų fotosintezės procesą, įteiktas 2010 metų tūkstantmečio technologijos apdovanojimas (Millenium Technology Prize).

Tai vienas iš didžiausių apdovanojimų, skiriamas už naujų technologijų kūrimą, įsteigtas Suomijos Technologijų akademijos. Šio prizo dydis - 800 000 eurų.

Vertintojų teigimu, Graetzelio saulės elementų kainos ir efektyvumo santykis yra puikus, o pati technologija, kartais vadinama dirbtine fotosinteze, yra daug žadanti alternatyva iš silicio gaminamiems saulės elementams.

Graetzelio saulės elementai gali būti pagaminti iš labai pigių medžiagų ir gamybai nereikia sudėtingų technologijų, o pirmieji tokių elementų pavyzdžiai jau pasirodė ir rinkoj e.

Informacijos šaltinis: technologijos.lt

Inovacijos ir naujoji 2020 m. Europos strategija

Naujojoje 2020 m. Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje inovacijos yra išskiriamos kaip vienas esminių elementų, leisiančių Europai įveikti šiandieninę krizę ir parengti savo ekonomiką ateinančiam dešimtmečiui.

Bendrąją strategiją Europos Komisija parengė po viešųjų konsultacijų, prasidėjusių 2009 m. lapkritį ir remiasi Lisabonos strategijos pasiekimais bei pamokomis.

Komisija 2020 m. Europos strategiją pristatė ir Europos Vadovų Taryba jai pritarė 2010 m. kovo 3 d. tačiau Komisija turi ją dar papildyti. Birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba galutinai pritarė strategijai, kurioje yra nustatyti konkretūs siektini nedarbo lygio, investicijų į mokslinius tyrimus, skurdo mažinimo, klimato kaitos ir švietimo rodikliai.

Norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, Europos Komisija strategijoje pasiūlė septynias pagrindines iniciatyvas: inovacijos, jaunimas, skaitmeninis raštingumas, efektyvus resursų panaudojimas, pramoninė politika, gebėjimai ir darbo vietos bei kova su skurdu.

Inovacijų pagrindinė iniciatyva siekia nukreipti tyrimų ir inovacijų pastangas svarbių socialinių problemų Europoje ir pasaulyje sprendimui. Tai apima klimato kaitą, energetinį saugumą, maisto saugumą, sveikatingumą ir senstančią visuomenę.

Pritarus strategijai, Europso Vadovų Taryba nuolat organizuos diskusijas, skirtas ekonominei plėtrai ir pagrindiniams strategijos priritetams aptarti. Specialios diskusijos, skirtos moksliniams tyrimams ir plėtrai, bus organizuojamos 2010 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susirinkime ir bus kalbama apie tai, kaip padidinti Europos inovacinį potencialą.

Europos Komisija stebės strategijos įgyvendinimo procesus ir kasmet teiks ataskaitą apie 2020 m. Europos strategijos priemonių įgyvendinimą.

Daugiau informacijos apie 2020 m. Europos strategiją galima rasti adresu http://ec.europa.eu/eu2020

Informacijos
šaltinis: Sparks. The newsletter of the Europe INNOVA initiative, Year 5, Issue 18, June 2010

Informaciją pateikė,
VšĮ KTU regioninis mokslo parkas

 

 

 

 

 

Nedidelės įmonės jau gali gauti paramą inovaciniais čekiais

Nuo š. m. liepos 1 d. labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios diegti inovacijas, jau galės teikti paraiškas gauti inovacinį čekį. Ūkio ministras Dainius Kreivys įsakymu patvirtino priemonės „Inovaciniai čekiai" schemos taikymo tvarkos aprašą, pagal kurį galima kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA), norint gauti inovacinį čekį.

Inovaciniai čekiai skirti paskatinti verslą naudotis mokslo sprendimais, t. y. kurti naujus rinkoje paklausą turinčius produktus, technologijas ir paslaugas. Taip sustiprės mokslo ir verslo ryšys, moksliniai tyrimai atitiks verslo poreikius.

Patvirtinti dviejų rūšių inovaciniai čekiai - 10 tūkst. Lt ir 20 tūkst. Lt vertės. Pirmieji bus finansuojami 100 proc., o antrieji - 75 proc. Viena įmonė per metus galės gauti vieną čekį.

Pasak ūkio viceministro Mindaugo Petrausko, paramos teikimo inovaciniais čekiais būdas sėkmingai taikomas daugelyje Europos šalių. „Tikimės, kad pirmą kartą Lietuvoje inovaciniais čekiais teikiama parama paskatins įmones naudotis naujausiais mokslo tyrimais, o mokslo įstaigas jungtis su verslu ir savo tyrimus komercializuoti. Dėl greitai gaunamos paramos inovaciniai čekiai turėtų prigyti ir Lietuvoje", - sakė ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas.

Per inovacinius čekius teikiama parama bus skiriama technologinę plėtrą skatinantiems moksliniams tyrimams, techninėms galimybių studijoms ir su pramoninės nuosavybės dokumentų rengimu susijusioms paslaugoms įsigyti.

Inovacinį čekį norinti gauti įmonė turi kreiptis į MITA elektroniniu paštu arba paštu ir pateikti trumpą - iki 1 puslapio - numatomų vykdyti veiklų aprašymą bei smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją. Je igu paraiška teikiama elektroniniu paštu, paraiškos originalas MITA turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Negavusi paraiškos originalo MITA turi teisę nutraukti paraiškos vertinimą.

MITA per mėnesį pateiks atsakymą įmonei apie tai, ar parama bus teikiama. Gavusi teigiamą atsakymą įmonė turės parengti glaustą techninę specifikaciją ir kreiptis į sudarytame paslaugų teikėjų sąraše esančią mokslo ir studijų instituciją. Ministro įsakymu patvirtintą paslaugų teikėjų sąrašą sudaro apie 20 valstybinių mokslo tyrimų institutų, universitetų, panorusių dalyvauti inovacinių čekių įgyvendinimo projekte.

MITA, priėmusi sprendimą dėl inovacinio čekio skyrimo, sudaro trišalę sutartį su valstybine mokslo ir studijų institucija ir įmone.

Paramos teikimo inovaciniais čekiais tvarkos apraše taip pat nustatyti atvejai, kada parama negali būti teikiama. Jeigu inovacinis čekis nepradedamas naudoti per 1 mėnesį nuo sutarties įsigaliojimo, MITA gali nuspręsti nebeteikti paramos. Gautą inovacinį čekį įmonė turi panaudoti per 3 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Šiais metais numatyta per inovacinius čekius įmonėms paskirstyti 1 mln. litų paramos.

Visą informaciją apie paramos teikimą inovaciniais čekiais galite rasti adresu: http://www.ukmin.lt/lt/veikla/veiklos_kryptys/ino/parama/.

 

 Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt



 

Renginiai

Alihankinta 2010 subkotraktavimo B2B susitikimai, Tampere (Suomija)

Enterprise Europe Network organizuoja nemokamą tarptautinį B2B susitikimų renginį, kuris vyks Tarptautinės subkontraktų sudarymo prekybos mugės metu:

http://www.alihankinta.fi/ah09/sivu.tmpl?sivu_id=323.

Renginys skirtas įmonėms, kurios dirba projektavimo, konstravimo, gumos, plastiko ir metalo apdirbimo sektoriuose. 2009 metais mugėje dalyvavo 899 kompanijos ir 16840 profesionalų iš viso pasaulio.

Laikas:      23.9.2010,    9:00 -16:00
Vieta:        Tamperės Parodų ir sporto centras,Tampere, Suomija.

Kokiu būdu galima dalyvauti B2B renginyje?

Registruotis galima iki 2010 rugpjūčio 31 d. adresu: www.ely-keskus.fi/b2bsubcontracting/eng

B2B susitikimų renginys yra nemokamas! Daugiau informacijos el.p.: r.serva@lic.lt

 

Kvietimai

 

Kvietimas dalyvauti "COST" veiklose

Kviečiama teikti pareiškas dėl dalyvavimo naujose COST veiklose partnerio statusu (sąrašas skelbiamas TPA tinklalapyje: http://www.tpa.lt/COST/kvietimai.htm

 

 

 

 

Aukštųjų medicinos technologijų centro statyba Visoriuose

2010 m. birželio 21 dieną Visorių informacinių technologijų parko statybų aikštelėje buvo įkasta simbolinė kapsulė. Ši ceremonija simbolizavo bendrovės UAB „Viltechmeda" aukštųjų medicinos technologijų centro statybos pradžią. Kapsulės įkasime dalyvavo UAB „Viltechmeda" direktorius dr. Anatolijus Faktorovičius, LR Ūkio ministras Dainius Kreivys, JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse, Vilniaus miesto meras V. Navickas, europarlamentaras prof. V. Landsbergis, Visorių informacinių technologijų parko atstovai bei kiti svečiai.

Aukštųjų medicinos technologijų centras priklauso Santaros slėnyje esančiai verslo plėtros projektų grupei, kuri yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. UAB „Viltechmeda" Visoriuose vystys medicininius infuzijos siurblius, skirtus tiksliam ir saugiam vaistų dozavimui į žmogaus organizmą. Pastate taip pat bus įrengtas infuzijos siurblių serviso centras. Naujame aukštųjų medicinos technologijų centre bus sukurta daugiau nei 70 darbo vietų. Per keletą metų darbuotojų skaičių planuojama padidinti daugiau nei 50 proc. Didžioji dalis gaminamos produkcijos bei paslaugų bus eksportuojama.

UAB „Viltechmeda" priklauso tarptautinei korporacijai „Moog Medical Devices Group", kuri šiuo metu yra viena didžiausių medicinos įrangos gamintojų pasaulyje.

Informaciją pateikė

Visorių informacinių technologijų parkas 

 


  Atviros prieigos centrai - naujas langas į mokslo tyrimų erdves

Mokslo, studijų ir verslo slėniuose įkurtos laboratorijos veiks kaip Atviros prieigos centrai (APC) - moderniausios įrangos telkiniai, kuriuose savo tyrimus galės atlikti mokslininkai, stažuotojai ir net studentai ar privataus sektoriaus vartotojai. Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino APC valdymo reglamentą, nustatantį tvarkas ir sąlygas keliamas jų valdytojams ir galimybes būsimiems naudotojams. Reglamentas numato, kad centrai veiks kaip laboratorijos, įsteigtos už Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos biudžeto lėšas.

Atviros prieigos centrus planuojama steigti „Saulėtekio" ir „Santaros" slėniuose Vilniuje, „Santakos" ir „Nemuno" - Kaune, bei Klaipėdos Jūriniame slėnyje, kuriuose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse.
Norintys naudotis centro įranga, turės pateikti paraišką su planuojamo vykdyti mokslinio tyrimo ar eksperimento aprašymu, nurodyti tyrėjo kvalifikaciją ir reikalingą įrangą, medžiagas ir kur bus panaudoti gauti rezultatai.

Pateiktos paraiškos bus vertinamos atsižvelgus, ar APC galima įvykdyti mokslinio tyrimo, eksperimento keliamus uždavinius, ar pakankama tyrėjų mokslinė kompetencija, techninis pasirengimas savarankiškai naudotis centro resursais, ar reikalinga centro darbuotojų pagalba.
Lėšos, gautos už įrangos naudojimą, bus naudojamos centro infrastruktūros atnaujinimui, plėtrai, medžiagų bei priemonių įsigijimui, taip pat centro personalo, kvalifikacijos kėlimui, atlyginimui bei kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su centro veikla.

Numatoma sukurti specialų APC registrą, kuriame bus suregistruota turima ir atviros prieigos būdu naudotina tyrimų įranga. Planuojama, kad pirmieji APC pradės veikti ne vėliau kaip 2011 metų pradžioje.

Atviros prieigos centrų valdymo reglamentą galima rasti ministerijos tinklalapyje: http://www.smm.lt/smt/docs/sleniai/APC%20reglamentas.pdf
Daugiau informacijos: Technologijų ir inovacijų skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Malysis, tel.    (8 5)2190108 

Šaltinis: www.sunrisevalley.lt

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Jei ieškote gairių, kaip ženkliai sumažinti gedimų skaičių, techninės priežiūros išlaidas ar gamybos defektus, tuo pačiu padidinti išteklių prieinamumą ir produktyvumą, kviečiame apsilankyti Train Main internetinėje svetainėje http://www.traininmain.eu/C7D4B5EC.lt.aspx.

Čia rasite mokymo medžiaga, skirtą techninės priežiūros sektoriaus darbuotojų ir vadovų ugdymui.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Verslosavaite.lt - tai verslo naujienų portalas, kuris kiekvieną dieną pateikia išsamias naujienas, analitinius straipsnius apie verslo, ekonomikos, politikos ir kultūros aktualijas, ekonomistų, teisininkų komentarus, interviu su sėkmingai dirbančių įmonių vadovais.

Portalo turinį taip pat papildo Verslosavaite.lt darbuotojų ir portalo saitytojų "VS dienoraščiai". 

 




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt