InoTinklo naujienos Nr. 12

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/12285


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvyliktąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Apie inovacijas paprastai

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis dažniau girdime žodį „inovacija" ir su juo susijusias sąvokas - inovacijos versle, inovacijų kultūra ir pan. Žodis „inovacija" yra kilęs iš XV amžiuje vidurio Prancūzijos teritorijoje vartoto žodžio inovacyon, kuris, verčiant pažodžiui, reiškia „atnaujinimas", arba „naujo pavidalo suteikimas esančiam daiktui". Inovacija gali būti laikoma idėja, veikla ar koks nors materialus objektas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupei ar organizacijai, kuri jį įgyvendina ar naudoja.

Šiandien įvairios iniciatyvos populiarina inovacijas, todėl šių dienų visuomenei, ne per seniausiai inovacijas siejusiai tik su kosminių laivų gamyba (iš dalies toks supratimas yra teisingas, kadangi labai daug naujovių yra kosmoso technologijų srityje) ar kitomis supertechnologijomis, ši sąvoka tampa aiškesnė ir suprantamesnė.

Inovatyvūs esame ir galime būti kiekvienas. Tiesiog niekada nesusimąstome, kad tam tikrose situacijose elgiamės naujoviškai ir neįprastai, jog inovacijas sutinkame kiekviename gyvenimo žingsnyje. Pavyzdžiui, mes įsigyjame naujausią mobiliojo telefono modelį. Tai mums yra naujovė, kuriai teks skirti nemažai laiko iš naujo perprantant jo funkcijų galimybes. Daugelis mūsų iš dalies jau esame inovatyvūs, nes susipažįstame su naujausiomis ir pažangiausiomis technologijomis bei jas naudojame.

Kitoks požiūris yra į verslo inovacijas. Verslininkai pamažu supranta, kad inovacijos galimos ne tik informacinių ir komunikacinių technologijų srityje, todėl žvelgia į jas platesniu aspektu. Tai nėra vien tik jokių alternatyvų neturinti naujovė.

Verslo inovacijos turi kelias sudedamąsias. Atsiranda tokios sąvokos kaip „naujos žinios" ir naujas komercinis jų pritaikymas. Verslo inovacijos turi būti sėkmingos komerciniu požiūriu, t. y. jos turi nešti pelną. Viena yra aišku - krizė mažiusiai paveikė inovatyvias įmones. Kalbame apie įmones, kurios bando atnaujinti jau rinkoje esančius produktus bei spręsti įmonės problemas panaudojant naujausias žinias. Kuriančios įmonės greičiau prisitaiko prie rinkos situacijos, labai greitai reaguoja į pokyčius, išauga jų efektyvumas ir konkurentabilumas.

Inovatyvūs sprendimai ar produktai svarbūs ne tik mažiems verslams. Šiandien reikėtų atsigręžti į pakankamai gerai išplėtotas verslo sritis ir siekti, kad inovacijų diegimas pramonės sektoriuose padėtų taupyti žaliavas, optimizuotų gamybos procesus ir kurtų naujus produktus.

VšĮ KTU regioninis mokslo parkas, suprasdamas inovacijų kultūros ugdymo svarbą nuo pat mažens, išvertė ir išleido knygelę „Pasaka apie inovacijas". Šios knygelės autorė Debra Amidon kalba apie inovacijas paprastai - inovacija nėra kažkas sunkiai suvokiamo ir nepasiekiamo. Inovacijos prasideda nuo mažų dalykų - nuo paprastos idėjos, bendraminčių ir didelio noro ją įgyvendinti. Pasaka apie inovacijas - tai pasakojimas apie tai, kad kiekvienas iš mūsų turime idėjų ir galime jas paversti tikrove. Kaip? Rekomenduojame perskaityti šią knygelę ir sužinoti, kad gyvenime, verslo pasaulyje, kaip ir pasakoje, įmanoma viskas, kuo tik mes tikime. Kiekvienas didelis darbas prasideda nuo mažų žingsneliō .

Jurgita Šarkienė,
VšĮ KTU regioninis mokslo parkas

Nr. 12,
2010 m. liepos mėn.

Turinys

Apie inovacijas paprastai

Mėnesio interviu

Technologijų perdavimo centrų plėtrai patirties semtasi Paryžiuje

Konferencijos "Vieninga inovacijų infrastruktūra - paskatos Lietuvos verslo tarptautiniam konkurencingumui" - atgarsiai
 

Startavo svetainė www.startups.lt

Gyvosios laboratorijos aka Living labs - atvirų inovacijų variklis visuomenėje
 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Kalbiname LŽŪU Ž.ū. Inžinerijos fakulteto Mechanikos katedros profesorių Juozą Padgurską

Prof. Juozas Padgurskas daugiau kaip 20 metų vykdo tyrimus tribologijos mokslo srityje.  Šiems tyrimams Lietuvos žemės ūkio universiteto Inžinerijos fakultete yra suburta kelių mokslininkų grupė, tyrimus taip pat vykdo du doktorantai. Vykdant tyrimus bendradarbiaujama su kolegomis ne tik iš kitų Lietuvos universitetų bei institutų, bet pasitelkiami ir užsienio specialistai.   

Tribologijos terminą nusako du žodžiai tribo (gr. - trintis) ir logo (gr. logos - mokslas). Paprastai tariant, tai mokslas apie trintį ir ją lydinčius reiškinius. Šios srities problemų sprendimas leidžia pasiekti ekonominį efektą, kadangi net keliskart galima sumažinti išlaidas.


Apibūdinkite, kas yra tribologija?

Tribologijos terminą nusako du žodžiai tribo (gr. - trintis) ir logo (gr. logos - mokslas). Paprastai tariant, tai mokslas apie trintį ir ją lydinčius reiškinius. Jau senovės Egipto laikais buvo sprendžiamos trinties ir dėvėjimosi problemos bei kaupiamos reikalingos žinios - pvz., statant piramides, rąstus klodavo taip, kad sunkios medžiagos riedėtų, o ne slystų paviršiumi. Tribologijos terminas pirmąkart buvo panaudotas 1966 m. Anglijoje, kai prof. Peter  Jost ištyrė tepimo būklę mašinose ir įrengimuose bei patvirtino, kad šiai sričiai turi būti skiriamas didelis dėmesys. Nuo tada tribologija yra išskiriama kaip savarankiškas mokslas. Šios srities problemų sprendimas leidžia pasiekti ekonominį efektą, kadangi net keliskart galima sumažinti išlaidas.

Papasakokite apie savo komandos pasiekimus tribologijos srityje

LŽŪU specialistų komanda yra įvykdžiusi ne vieną tarptautinį projektą iš tribologijos srities. Pvz., buvo įgyvendintas bendras projektas kartu su Hamburgo - Harburgo technikos universitetu, kurį finansavo Vokietijos mokslo ir technologijų ministerija. Tyrimas atskleidė, kad naudojant lietuvių komandos sukurtus alyvos priedus, trinties nuostolius pavyko sumažinti 15-25 proc., o atskirais atvejais dėvėjimasis pagal veleno griovelio dydį sumažėjo iki 2 kartų.

Įgyvendinant dar vieną bendrą projektą su Lenkijos bei Amerikos mokslininkais buvo tiriama veleno paviršiaus mikrogeometrijos įtaka radialinio sandarinimo žiedo darbui. Projekto rezultatas - buvo nustatyta optimali veleno paviršiaus mikrogeometrija. Pastaruosius 3 metus LŽŪU tyrėjų komanda buvo įsitraukusi į projekto „EUREKA" vykdymą. Jo esmė - atl ikti tyrimus, kurie būtini norint Lietuvoje pradėti gaminti bioalyvą.

Dar 1995 m. Lietuvos žemės ūkio universitetas kartu su KTU, kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų bei institutų kolegomis įkūrė Lietuvos mokslininkų sąjungos skyrių „Tribologija". Nuo 1997 m. šis skyrius yra tarptautinės tribologų tarybos narys (tai pasaulinė organizacija, vienijanti įvairių šalių mokslininkus, atliekančius trinties ir dilimo sričių tyrimus).

Galime didžiuotis kasmet organizuojama tarptautine konferencija BALTTRIB. 2011 m. lapkričio mėn. vyks jau šeštoji tokia konferencija. Visi besidomintys informaciją gali rasti interneto svetainėje adresu www.balttrib.info.

Paminėjote tyrimus bioalyvos gamybos srityje. ES šiuo metu ypač skatina biologinių tepalų naudojimą. Papasakokite, kokia yra situacija Lietuvoje?

Lietuva yra priėm usi „Biokuro, biodegalų ir bioalyvų" įstatymą. Šiuo įstatymu įsipareigojama skatinti bioalyvų gamybą ir naudojimą, mažinti šalies ūkio priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, mažinti išmetamų teršalų kiekį. Lietuvoje bioalyvų naudojimas didėja, tačiau gamyba šiuo metu dar nėra pradėta - tam dar reikia atlikti nemažai parengiamųjų darbų. Jau atlikta nemažai tyrimų, siekiant nustatyti galimą alyvų sudėtį, nustatyti pagrindiniai sektoriai, kur galima būtų naudoti tokią alyvą. Jau dabar yra aišku, kad šių alyvų naudojimas būtų tikslingas tokiose veiklos srityse kaip mobilių mašinų hidraulinės sistemos, atviros grandininės pavaros (ypač motorinių pjūklų grandinių tepimas), geležinkelio transportas ir pan. Pirmiausia orientuojamasi į tas sritis, kur neišvengiamas tepamųjų medžiagų pateikimas į aplinką ir kur biologinės kilmės tepimų medžiagų naudojimas yr a neabejotinai tikslingas. Artimiausiuose planuose yra numatyta tirti, kaip augaliniu pagrindu būtų galima gaminti antioksidantus.

Mūsų komanda šiuo metu įgyvendina aukštųjų technologijų projektą „Magnetinių nanodalelių tribosuspensijų kūrimas ir tyrimas", finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos. Projekte dalyvauja kolegos iš Vilniaus universiteto, VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro. Tyrimo tikslas - sukurti įvairiais būdais gautų nanodalelių alyvos priedus, gebančius mažinti trinties nuostolius ir paviršių dėvėjimąsi. Neabejojame, kad tokie priedai bus sukurti. Tyrimai vykdomi tiek su mineralinėmis, tiek ir su biologinėmis alyvomis.

Artimiausi projekto darbai - ištirti nanodalelių įtaką alyvos oksidacijos ir korozinio aktyvumo procesams bei atlikti pirminius gamybinius bandymus.

Papasakokite apie savo veiklos perspektyvas

LŽŪU įgyvendina nt slėnio „Nemunas" projektą, planuojama įsigyti įrangos, reikalingos atliekant ir tribologinius tyrimus. Tikimės įsigyti aukštų temperatūrų bei žemų temperatūrų modulius, leisiančius atlikti įvairesnius bei aukštesnio lygio tyrimus.

Ar į Jus pagalbos gali kreiptis įmonės, siekiančios išspręsti problemas, susijusias su įvairios technikos naudojimu?

Be jokios abejonės. Jau daug metų konsultuojame technikos patikimumo klausimais. Nuo seno yra susiformavę geri ryšiai su technikos serviso įmonėmis, kitomis techniką eksploatuojančiomis įmonėmis. Įmonės, kurios turi problemų ar siekia efektyvumo naudojant įvairią techniką, gali kreiptis į Juozą Padgurską, tel. 8 612 10 804 arba el. paštu juozas.padgurskas@lzuu.lt.

Kalbino Rita Petlickaitė ,
LŽŪU Ž.ū. Mokslo ir technologijų parkas

 

Verta žinoti

 

Laikas ne tik kalbėti, bet ir naršyti lietuviškai - pakaks rašinėti visokius aukstaicius, zemaicius, dzukus, suvalkiecius ar klausimelius. Lietuviški rašmenys yra unikalus lietuvių paveldas, ir tyčiotis iš jų - negražu", - teigia Juras Jankevičius.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir interneto svetainė www.lietuviškai.lt skelbia akciją "Interneto lietuvinimo vajus".

"Valstybinė lietuvių kalbos komisija labai džiaugiasi, kad ši iniciatyva kilo ne iš jos, o iš žmonių, rašančių internete lietuviškai. Laikas grąžinti lietuvių kalbą į tas sritis, kur ji buvo niokojama", - teigia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Irena Smetonienė.

"Informacinių technologijų erdvėje susiklostė tradicija nenaudoti lietuviškų rašmenų. Tiek trumpąsias žinutes, tiek interneto vardus, net ir elektroninius laiškus rašome be nosinių ir ilgųjų raidžių. Tačiau be reikalo. Šiandien jau nėra jokių kliūčių rašyti lietuviškai. O tie, kurie raso nelietuviskai, daro gramatine klaida. Norime atkreipti dėmesį į šią problemą", - sako interneto svetainės
lietuviškai.lt įkūrėjas ir UAB "Informacinių technologijų organizacija" (įmonė yra KTU regioninio mokslo parko asocijuotas narys) direktorius Paulius Lazauskas.

Akcijos organizatoriai ragina kurti interneto svetaines su lietuviškomis raidėmis, o nelietuviškai parašytus pavadinimus - keisti.

 

Technologijų perdavimo centrų plėtrai patirties semtasi Paryžiuje

Pavasarį, gegužės 26-28 dienomis, Prancūzijoje vykusioje jubiliejinėje 10-oje pasaulinės organizacijos  ASTP  konferencijoje aptarti ne tik technologijų perdavimo būdai ir jų reikšmė. Itin daug dėmesio čia skirta praktiniams seminarams, kuriuose nagrinėtos įvairios užduotys. Konferencijoje patirties sėmėsi ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkas Paulius Kutys.

ASTP yra viena didžiausių pasaulio technologijų perdavimo specialistų organizacija, vienijanti narius iš viso pasaulio. Jubiliejinėje konferencijoje Paryžiuje pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Amerikos technologijų perdavimo asociacija bei Tolimaisiais Rytais. Konferencijoje dalyvavo pasaulyje garsūs technologijų perdavimo specialistai iš įvairių pasaulio šalių, kurie dalijosi geriausia praktika komercializuojant akademinius išradimus bei diskutavo apie technologijų perdavimo vaidmenį XXI amžiuje.

„Konferencija vyko tris dienas. Pirmoji diena buvo skirta socialinei programai ir konferencijos atidarymui, kurį po išvykos į Paryžių viename iš institutų paskelbė ASTP prezidentė. Likusias dvi konferencijos dienas trijose paralelinėse sesijose buvo skaitomi pranešimai bei vyko praktiniai užsiėmimai. Pirmoji sesija buvo skirta būsimiems technologijų perdavimo specialistams, antroji - esamiems specialistams siekiantiems tapti ekspertais, o trečioji - pasaulinio lygio technologijų perdavimo profesionalams.

Daug dėmesio skirta technologijų perdavimo svarbai pasaulyje ir Europoje aptarti, vyko praktiniai seminarai, susiję su technologijų perdavimu. Tai buvo įspūdinga konferencija, kurioje buvo galima gauti ne tik daugybę praktinių patarimų, pritaikyti turimas žinias tarptautiniame kontekste atliekant interaktyvias užduotis kaip, pavyzdžiui, universiteto verslo plano plėtros bei strategijos kūri mas, bet ir sužinoti daugiau apie pagrindines technologijų perdavimo priemones bei būdus, siekiant efektyvaus technologijų perdavimo vystymo. Daug naudingos informacijos pateikta ir plenarinėse sesijose.

Stebino pranešėjų gebėjimas taip organizuoti ir vesti praktinius seminarus su intensyviomis interaktyviomis užduotimis, kad nebūtų nuobodu nė vienam dalyviui, kurių viename seminare dalyvavo apie keturis šimtus. Buvo įdomu ir naudinga dalyvauti grupinėse bei tarp grupių vykusiose diskusijose. Olandų patarimai ir technologijų perdavimo schemos padėjo aiškiai suvokti technologijų perdavimo ypatumus Vakarų Europoje. Bendros schemos ir taktiniai sprendimai turės būti panašūs kuriant technologijų perdavimo centrus (TTO - Technology Transfer Office) ir Lietuvoje, todėl žinios ir kontaktai užmegzti Paryžiuje bus naudingi ir ateityje. Čia kažką naujo ir vertingo gavo net tie, kurie technologijų perdavimo srityje dirba ne vieną dešimtį metų", - įspūdžiais dalinosi P. Kutys.

ASTP - ne pelno siekianti  Europos mokslo ir technologijų perdavimo organizacija įsteigta tarptautinės specialistų grupės iniciatyva. Tai lėmė jų susitikimai siekiant pasidalinti patirtimi.  ASTP vienija specialistus, kurių skaičius sparčiai auga; šiuo metu organizacijoje yra daugiau nei 600 narių iš 41-os šalies.

Simona Žimkutė,
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

 

 

 

 

 

Konferencijos "Vieninga inovacijų infrastruktūra - paskatos Lietuvos verslo tarptautiniam konkurencingumui" - atgarsiai

Birželio 8 dieną Vilniuje įvyko pirmoji projekto" InoTinklas" konferencija „Vieninga inovacijų infrastruktūra - paskatos Lietuvos verslo tarptautiniam konkurencingumui".

Į renginį rinkosi verslo, mokslo, valdžios institucijų ir inovacijų paramos paslaugų organizacijų atstovai, kad susipažintų su naujausiais inovacijų politikos mechanizmais, siekiant aktyviau naudotis inovacijų paramos paslaugomis bei plėtoti inovacijas, didinti tarptautinį konkurencingumą. Konferencijoje dalyvavo virš 100 dalyvių iš visos Lietuvos.

Atidarydamas konferenciją, Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas pabrėžė, kad šis renginys skirtas  mokslo ir technologijų parkams, valdžios ir mokslo, verslo atstovams aptarti naujausią mokslo ir technologijų parkų politiką Lietuvoje. K. Gečas savo kalboje pasveikino visus mokslo ir technologijų parkus su gan reta Lietuvoje - bendra vi eninga veikla - į"Inotinklo" projekto tinklą geranoriškai įsijungė visi mokslo ir technologijų parkai.

Konferencijos dalyvius pasveikino Ūkio ministerijos inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius Almantas Danilevičius. „Lietuvos inovacijų centras siekdamas konsoliduoti inovacijų paramos potencialą, subūrė inovacijų paramos organizacijų tinklą "Inotinklas", kuris apjungia Saulėtekio slėnį, KTU regioninį mokslo parką, Klaipėdos technologijų ir mokslo parką, Visorių informacinių technologijų parką, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parką, inovacijų paramos  paslaugų patirtį ir potencialą.  Paslaugų konsolidavimas praplės paslaugų spektrą ir kokybę, leis realizuoti vieno langelio principą, kas dabar yra aktualiausia Lietuvos įmonėms ir verslininkams. Tikėtina, kad įmonėms, kurios plėtoja ar ketina plėtoti inovacijas, "Inotinklo" teikiamos inovacinės paslaugos sukurs galimybes sėkmi ngai įveikti sunkmečio pasekmes bei padidinti konkurencingumą inovacijų dėka.", - sveikinimo kalboje sakė A.Danilevičius.

Kalbėdamas apie Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų, A.Danilevičius pažymėjo: „Mes turime sukurti palankią inovacijų terpę, kurioje gali gimti inovacijos. Turi būti gera aplinka, kurioje galėtų plėtotis bet kurios geros idėjos. Pagrindinis strateginis tikslas - kurti kūrybingą visuomenę bei sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas."

Švietimo ir mokslo ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys apžvelgė mokslo ir verslo bendradarbiavimą integruoto mokslo, studijų ir verslo centruose - slėniuose. „Ministerijos supratimu, slėniai yra ta vieta, kur galima glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ministerijomis, atnaujinant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, realizuoti perspektyvių sektorių plėtrą, apimant nuo specialistų rengimo iki mokslinių tyrimų komercializavimo, ir padaryti mokslininko karjerą žymiai patrauklesne negu tai buvo iki šiol", - sakė A. Žalys.

Ūkio ministerijos verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja Laima Kaušpadienė savo pranešime pabrežė, kad  „mokslo ir technologijų parkams tenka pagrindinis vaidmuo, skatinant ir vertinant inovacijas. Kartu mokslo parkai yra viena iš priemonių, lengvinančių technologinius pokyčius ir naujovių vystymą.", - sakė L.Kaušpadienė.

Kviestinis svečias iš Olandijos bei Tarptautinės mokslo parkų asociacijos eksprezidentas Lex de Lange  susirinkusiems dalyviams kalbėjo apie savo ilgalaikę tarptautinę patirtį dirbant su mokslo ir technologijų parkais Europoje. Svečias savo pranešime pristatė smulkaus ir vidutinio verslo dažniausius poreikius: ko jie tikisi iš mokslo ir technologijų parkų. S večias savo kalboje akcentavo mokslo ir technologijų parkų, kaip verslo dirgiklio-varikliuko, vaidmenį.

Asociacijos „Investors' Forum" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė savo pranešime pažvelgė į mokslo ir technologijų parkus iš investuotojų pusės ir kalbėjo apie mokslo ir technologijų parkų kuriamą pridėtinę vertę verslui bei investuotojams. „Tiesioginės užsienio investicijos pasaulyje ir Lietuvoje didėja ir mokslo ir technologijų parkai turi realias galimybes pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Reikia naudotis proga ir Lietuvai pabandyti atsiriekti tą investicijų kąsnelį - ką dabar ir daro mūsų Vyriausybė.", - savo pranešime teigė R. Skyrienė.

Taip pat Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius dr. Henrikas Mykolaitis savo pranešime apžvelgė inovacijų paramos paslaugų poreikį versle, susitelkdamas į inžinerinės pramonės Lietuvoje aktualijas. Lie tuvos inovacijų centro projektų vadovas Artūras Jakubavičius plačiau pristatė "InoTinklo" -  projektą, skirtą koordinuotos inovacijų paramos paslaugoms verslui. O Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris pranešimų sesiją užbaigė tema: „Žiniomis grįstos ekonomikos link" - taip įvesdamas dalyvius į artėjančią bendrą diskusiją.

Pirmąją „Inotinklo" konferenciją vainikavo dalyvių ir pranešėjų bendra diskusija apie mokslo ir technologijų parkų aktualijas ir ateitį Lietuvoje.



 

Renginiai

LR Ūkio ministerija, kartu su Enterprise Europe Network kviečia į nemokamus seminarus, skirtus inovacijų plėtros paramos priemonės „Inovaciniai čekiai" pristatymui.

Seminaro tikslas
- supažindinti įvairių sričių verslininkus, mokslo ir mokymo institucijų, verslo asocijuotų struktūrų, verslo konsultacinių įstaigų atstovus kaip galima gauti paramą inovaciniais  čekiais.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. dėl inovacinių čekių gavimo galima kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technlogijų agentūrą (MITA).

Inovaciniais čekiais teikiama parama bus skiriama technologinę plėtrą skatinantiems moksliniams tyrimams, techninėms galimybių studijoms ir su pramoninės nuosavybės dokumentų rengimu susijusioms paslaugoms įsigyti. 

Seminaro data ir vieta:
2010-07-20 Kaunas,
09:30 val., trukmė apie 2 val., adresas:  KTU regioninis mokslo parkas, K. Petrausko g. 26, Kaunas.  Registracija: rita.baidokaite@chambers.lt
2010-07-20 Panevėžys, 14:30 val., trukmė apie 2 val., adresas:  Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai,  Respublikos g. 34, Panevėžys. Registracija: marijus.muralis@cci.lt
 
2010-07-21 Šiauliai, 9:00 val., trukmė apie 2 val., adresas: Šiaulių verslo inkubatorius, Auš ros al. 66 a, Šiauliai. Registracija: rita.baidokaite@chambers.lt

2010-07-21
Klaipėda, 15:00 val., trukmė 2 val., adresas bus praneštas el. paštu visiems užsiregistravusiems. Registracija:  lina.mockute@chambers.lt

Artimiausias JUVENE konkursas - rugpjūčio 27 d. Palangoje

Jei planuoji kurti verslą ar nesenai jį pradėjai - informacija tau! Galimybė pasinaudoti ryšiais, patarimais, nemokama reklama ir finansine parama.

Daugiau informacijos rasite www.juvene.lt ir Youtube

Kvietimai

Ūkio ministerija kviečia Lietuvos informacinių technologijų įmones dalyvauti bandomajame projekte, kurio tikslas - sudaryti galimybes elektroniniu būdu atlikti visas administracines procedūras, atliekamas norint gauti leidimą ar licenciją paslaugų teikimo veiklai.
Įmonės pasiūlymus turi pateikti iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. 17 val.
Daugiau informacijos adresu: www.ukmin.lt

 

 

 

 

Startavo Lietuvos technologinių kompanijų bendruomenės svetainė www.startups.lt

Birželio mėnesį startavo Lietuvos technologinių kompanijų bendruomenės svetainė www.startups.lt. Tai projektas, skirtas pademonstruoti jaunų technologinių verslų - startupų - ir juos vystančių žmonių bendruomenės gyvenimą Lietuvoje.

Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo pakankamai gausios technologinių kompanijų, startupų bendruomenės. Dažnai naujų verslų kūrėjai nežinojo apie kitas šioje industrijoje veikiančias kompanijas, todėl retai pasimokydavo iš kitų patirties ar bendradarbiaudavo. Nauja svetaine siekiame padaryti matomomis inovatyvias įmones, veikiančias Lietuvoje ir skatiname verslių ir technologijomis besidominčių  žmonių komunikaciją bendruomenėje.

Agreguota informacija apie kompanijas, jų naujienas ir konferencijas ne tik palengvina bendravimą tarp verslininkų, bet taip pat yra skirta pritraukti dėmesį tiek iš vietinių, tiek ir užsienio investuotojų. Startupų matomumas ir gausa turėtų paskatinti strateginius investuotojus, rizikos kapitalistus ir smulkius investuotojus prisijungti prie bendruomenės, bendradarbiauti skatinant naujų investicinių sandorių atsiradimą.

Kompanijų katalogas

Viena pagrindinių svetainės dalių - startupų  katalogas - leidžia verslininkams pristatyti savo kompanijas ir jų produktus. Pateikiami aprašymai yra skirti sudominti potencialius partnerius, investuotojus ir klientus. Nemažas pateikiamų kompanijų skaičius parodo, kad Lietuvoje yra daug progresyvių įmonių, o iš aprašymų galima spręsti apie įdomias verslo idėjas ir pažangias technologijas. Neretai girdime iš naujai prisijungian čių prie bendruomenės žmonių nuostabą, kad Lietuvoje plėtojama tiek daug įdomių verslų ir produktų.

Pateikdamos aprašymus iniciatyvios kompanijos siekia įvairių tikslų: sudominti investuotojus, pritraukti naujų darbuotojų, populiarinti savo produktus. Kompanijų atstovai, o tai dažniausiai yra vadovai ar kompanijų įkūrėjai, svetainėje pateikia savo tiesioginius kontaktus. Tikime, kad tai efektyvina bendravimą tarp bendruomenės narių ir leidžia atsirasti naujoms galimybėms.

Bendraudami su užsienio rizikos kapitalo fondų atstovais, išgirdome nemažą susidomėjimą tokio pobūdžio informacija apie startupus Lietuvoje.

Naujienos ir renginiai

Vienų kompanijų pasiekimai bei įgyta patirtis gali tapti motyvacija ir žinių šaltiniu kitiems verslininkams. Šiam tikslui yra skirta svetainės naujienų dalis, surenkanti naujienas iš daugelio RSS šaltinių. Vi ename puslapyje ir RSS šaltinyje sutelktas kompanijų iš Lietuvos naujienų srautas, renkamas iš jų svetainių ir blogų, leidžia žinoti apie paskutinius lietuvių pasiekimus ir mokytis iš jų patirties.

Skatindami bendravimą ir bendradarbiavimą tarp inovatyvių kompanijų, svetainėje įgyvendinome renginių skiltį. Matome, kad pastovus bendravimas per konferencijas ir kitus renginius sutvirtina ryšius tarp inovatyvių kompanijų atstovų ir geriausiai skatina jų bendradarbiavimą.

Kas toliau?

Šiuo metu prieinama startups.lt svetainė reprezentuoja inovatyvių kompanijų bendruomenę Lietuvoje. Svetainė ir didelė dalis startupų aprašymų yra prieinama anglų kalba, todėl ji yra tinkama pristatyti užsieniečiam s. Visgi manome, kad tai - tik pirmas žingsnis.

Lietuvoje yra daugiau aukštų technologinių kompanijų, kurios galėtų pasinaudoti galimybe prisijungti prie susiformavusios bendruomenės. Turime idėjų ir, bendradarbiaudami su Visorių informacinių technologijų parko atstovais, planuojame svetainės funkcionalumo praplėtimą, vizualinės išvaizdos gerinimą.

Kviečiame Jus naudotis svetaine pristatant inovatyvias kompanijas Lietuvos. Esame atviri Jūsų idėjoms dėl svetainės patobulinimo.

Maksim Golivkin

Informaciją pateikė

Visorių informacinių technologijų parkas 

 


 Gyvosios laboratorijos aka Living labs - atvirų inovacijų variklis visuomenėje

Inovacijų paramos sistemoje vis dažniau yra minima nauja sąvoka, kuri yra grįsta į vartotoją orientuotais žinių kūrimo procesais, taip vadinama „gyvoji laboratorija" (angl. - „Iiving lab"). Šis terminas pradėtas plėtoti 1990 m. pabaigoje, kai Georgia Institute of Technology (JAV) vienas iš pirmųjų „living lab" sąvoką paminėjo savo sukurtai technologijai apibūdinti, taip siekdamas pabrėžti, kad užfiksuoti gyvi pastebėjimai iš realių situacijų buvo pateikti galutinių vartotojų vertinimui[1]. Kita sritis, kurioje pradėta plačiai naudoti „gyvųjų laboratorijų" koncepcija, - tai naujų technologijų testavimas imitaciniuose namuose. Nuo to laiko sąvoka dar labiau išsiplėtė ir šiandieną „gyvosioms laboratorijoms" keliama pagrindinė sąlyga yra ta, kad kūrybinis proce sas turi būti atliekamas realaus pasaulio aplinkoje, o ne tradicinėje laboratorijoje, kas paprastai yra būdinga moksliniams tyrinėjimams.

„Gyvųjų laboratorijų" veikimo procesas yra grįstas sistemingu ir bendru kartu su galutiniais vartotojais kūrimo metodu, kai moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo procesai skirti tirti, eksperimentuoti ir vertinti naujas idėjas, scenarijus, koncepcijas, prototipus ir susijusių technologijų panaudojimo realiame gyvenime atvejus. „Gyvosios laboratorijos" yra orientuotos į atvirų naujovių ekosistemą, kuri dažniausiai veikia teritoriniu lygmeniu (pvz., miestas, rajono aglomeracija) ir yra integruota kartu su mokslinių tyrimų ir inovacijų procesais per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę[2]. Šis požiūris leidžia vienu metu vertinti ne vien tik konkretų produktą ar mokslinių tyrimō ir plėtros rezultatą, bet kartu pažvelgti ir į visus produkto ar paslaugos elementus (jų sistemą) per visą jo gyvavimo ciklą nuo idėjos projektavimo iki įgyvendinimo, aktyviai įtraukiant į šį procesą ir pačius potencialius vartotojus.

„Gyvosios laboratorijos" remiasi į žmogų orientuotu mokslinių tyrimų ir plėtros požiūriu, pagal kurį sistema yra bendrai kuriama, išbandoma ir įvertinama asmeniame vartotojų lygmenyje. Tad į šių laboratorijų reiškinius galima žvelgti dviem aspektais - kaip į tyrimų aplinką ir kaip į analizės metodą, kuriam vienas pagrindinių keliamų uždavinių yra galutinių vartotojų įtraukimas. Kadangi „gyvenimo laboratorija" kaip reiškinys yra gana nauja sritis, akivaizdu, kad dar labai trūksta ją pagrindžiančių teorijų, metodų ir tiesiog praktikos, kaip teisingai įgyvendinti pačią koncepciją.

Kertiniai „gyvosios laboratorijos" kompomentai

 

Šiuolaikinės gyvosios laboratorijos iliustravimui galima paminėti vartotojų informacinių ryšių ir technologijų naudojimą internete, kuriame didelės vartotojų bendruomenės dalyvauja informacijos turinio kūrime, kaip pavyzdžiui, Facebook, Google Earth, Linux,"Second Life", "YouTube" ar „Vikipedija". Tai labai sėkmingi pavyzdžiai, kai bendromis interneto vartotojų pastangomis galima sukurti vertingų į interneto turinį orientuotų produktų, praplėsti teikiamas paslaugas bei atlikti greitesnę žinių ir informacijos sklaidą. Būtent ši internetinė „gyvoji laboratorija" padėjo vartotojams tapti ne pasyviais interneto turinio naudotojais, o aktyviais paslaugų ir turinio kūrėjais[1].

Siekiant suvienyti jėgas, suteikti daugiau paslaugų bei sudaryti lengvesnes sąlygas koordinuotai „gyvųjų laboratorijų" veiklai Europoje, 2006 m. buvo įkurtas „Europos gyvųjų laboratorijų tinklas (European Network of Living Labs, ENOLL)", kuris šiuo metu vienija virš 220 atviros priegos „gyvųjų laboratorijų" (http://www.openlivinglabs.eu/). Šis tinklinimosi būdas yra ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms bei smulkiems verslininkams, kurie neturi patirties ir išteklių plėsti savo veiklą į kitus regionus. Šiuo metu Europos Sąjunga ypač skatina „gyvąsias laboratorijas" vienytis, o visuomenę - aktyviau dalintis žiniomis skirtinguose regionuose. Prie šio tikslo įgyvendinimo prisideda ir Europos Komisijos parengta „i2010" politikos stategija.

VšĮ" Saulėtekios slėnis" perima „gyvųjų laboratorijų" plėtojimo patirtį

Nuo š.m. birželio 6 d. VšĮ „Saulėtekio slėnis" dalyvauja viename Šiaurės ir Baltijos šalių gyvųjų laboratorijų mokslinių tyrimų ir naujovių (LILAN) programos projektų - „Transnational Nordic Smart City Living Lab Pilot" - kuriame kartu su partneriais iš Danijos (A9 Consulting ApS), Islandijos (Iceland LL), Švedijos (Centre for Distance-spanning Technology) ir Norvegijos (Norwegian University of Science and Technology) dalinsis patirtimi ir sieks perimti šios koncepcijos diegimo patirtį. Projektas skirtas analizuoti „gyvųjų laboratorijų" principu grįstas protingo miesto (angl. - Smart City) nacionalines ir vietos energijos taupymo bei pažangių sprendimų transporto srityse diegimo iniciatyvas, siekiant sėkmingai įgyvendinti bei perduoti Šiaurės ir Baltijos šalių geriausias praktikas. „Protingu miestu" suprantamas toks miestas, kuriame sąmoningai ir inovatyviai naudojamos informacinės ir ryšių technologijos, siekiant užtikrinti lengvą, dinamišką ir darnią miesto aplinkos plėtrą. Paprastai pasaulyje „protingas miestas" siejamas su žinių visuomenės suklestėjimu.

Transnational Nordic Smart City Living Lab Pilot" projekto dėmesys bus skiriamas energijos taupymo sprendimams namų ūkiuose, privačiuose namuose ir transporto sistemose įgyvendinti. Siekiant užtikrinti projekto tęstinumą, į projekto įgyvendinimą bus įtraukti paprasti vartotojai, analizuojamos ir tikrinamos jų idėjos bei pasiūlymai. Projekte bus siekiama sutelkti jau turimas žinias apie inovacijomis grįstų miestų plėtros metodikas, analizuoti partnerių turimus techninius sprendimus, skleisti žinias apie esa mas „gyvąsias laboratorijas" bei jų pagrindinius veiklos principus, diegti technines naujoves energetikos problemoms spręsti, sukurti daugiau naujovių diegimo galimybių Šiaurės ir Baltijos šalyse.

Tikimasi, kad įgyvendinus šį protingo miesto „gyvųjų laboratorijų" pilotinį projektą bus sustiprintos šalių galimybės naudotis geros praktikos pavyzdžiais, sustiprinti gebėjimai rasti reikiamų verslo partnerių, keistis žiniomis ir kompetencijomis.

Laurynas Braškus,
"Saulėtekio slėnis"


Følstad, A. (2008a). Living Labs for Innovation and Development of Information and Communication Technology: A Literature Review. The Electronic Journal for Virtual Organisations and Networks 10 (Special Issue on Living Labs,):100-131.

[1] Abowd, G. (1999). Classroom 2000: An Experiment with the Instrumentation of a Living Educational Environment. IBM Systems Journal 38 (4):508-530.

[2] Pallot M. (2009). Engaging Users into Research and Innovation: The Living Lab Approach as a User Centred Open Innovation Ecosystem. Webergence Blog. http://www.cwe-projects.eu/bscw/bscw.cgi/1760838?id=715404_1760838

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Visiems, mažiems ir dideliems, siūlome vasaros skaitinį - komiksą apie nanotechnologijas ir žaidimą "Pastabus skaitytojas".

Svetainėje www.mokslasplius.lt yra pateiktas komiksas, kuriame yra netikslumų. Tad ir mes kviečiame Jus visus įsijungti į žaidimą „Pastabus skaitytojas".

Pirmieji trys skaitytojai el. adresu gicevic@itpa.lt iki šių metų rugsėjo 6 d. pranešę apie paliktus netikslumus bus apdovanoti. Siųsdami savo pastebėjimus, nepamirškite paminėti savo vardo ir pavardės, ir, jei mokotės, mokyklos pavadinimo.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

 

www.infoverslui.lt pateikiamos naudingos naujienos, kiekvieno vadovo, rinkodaros ir vadybos specialisto, biuro darbuotojo ir visų kitų verslo informacijos vartotojų darbą palengvinanti informacija.

Per vieną dieną šį puslapį aplanko apie 4 000 svetainės lankytojų. Dauguma svetainės lankytojų - įvairių grandžių vadovai, vadybininkai.

Svetainė veikia nuo 2007 m. spalio mėnesio.




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt