InoTinklo naujienos Nr. 13

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/12472


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote tryliktąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Tarpusavio pasitikėjimas - būtina sąlyga verslo partneriams

Jau kuris laikas lietuvių verslininkai išmoko pasitikėti ir sėkmingai sutaria su užsienio (kitų šalių) partneriais. Tačiau įvairių lygių vadovai, verslo savininkai mini kitą, vis dar egzistuojančią, kliūtį Lietuvoje. Tai -  tarpusavio nepasitikėjimas tarp vietinių įmonių (galimų partnerių), nepasitikėjimas tarp vadovų ir dirbančiųjų, nepasitikėjimas tarp įmonių ir valdžios institucijų, pvz. prižiūrinčių paramos skirstymą.

Tai bendra (apimanti ne tik verslo ir valdžios ar darbo santykius), gana paprasta  ir plačiai paplitusi problema. Pasitikėjimas tai gana aiškus jausmas, kaip ir jo nebuvimas, jį dažnai jaučiame beveik kasdien, bet kuriose santykiuose. Ši problema būdinga visoms pokomunistinėms visuomenėms . Tačiau šios problemos kilmė nėra vien totalitarinių komunistinių režimų veikla mūsų - buvusio "sovietų bloko" - šalyse. Sovietų totalitarizmas tik sustiprino tam tikras neigiamas idėjas apie tai, kas yra tinkamas žmonių bendras sugyvenimas, sustiprino tų idėjų raišką mūsų kasdienybėje, nors pačios idėjos senos. Pagrindinė tokia neigiama idėja, kylanti dar nuo blogai ankstesnių valdžios režimų perprastų senovės katalikų teologų (visų pirma šv. Augustino), skelbia, kad visi žmonės "iš prigimties" vienaip ar kitaip yra blogi. Vieni dar blogesni už kitus - dėl to be griežtos kontrolės ir hierarchinio valdymo jokia platesnio masto žmonių veikla, ypač ūkinė, nebus sėkminga. Mat, jei žmonės vienaip ar kitaip nuo pat savo gimimo nėra geri, tai jais ir nedera pasitikėti, o pats pasitikėjimas tampa reta privilegija ar "brangia preke".

Taigi dar gerokai iki sovietų režimui įsigalint, nepasitikėjimas, įtarumas vienas kitam buvo įtvirtintas kaip esminis žmonių tarpusavio santykių, bendros veiklos nuvertinimo, matavimo ir valdymo principas senojoje, aristokratiškų ponų valdytoje Lietuvoje. Štai dėl ko vis dar neretai girdime nusivylusių vadovų ir ekspertų apibendrinimus, kad dauguma tautos dirba "kaip baudžiauninkai". Senos, per kartas perduodamos paprastos idėjos, kaip suprasti žmones ir kaip su jais elgtis yra labai gajos ir skvarbios, perteikiamos nežodiniu (elgesiniu) bendravimu dar vaikystėje.

Suvokiant šios problemos mastą, įmonių vadovams ir savininkams patartina nuosekliai vadovautis sėkmingai pasitvirtinusia pasauline verslo patirtimi: tvirti, išankstiniu teigiamu (aš savaime geras ir tu savaime geras) pasitikėjimu grįsti tiek verslo, tiek darbo santykiai yra pats vertingiausias kapitalas, lemiantis tvarią, ilgalaikę verslo partnerių sėkmę.

Lietuvos teisinėje tradi cijoje pagrindinė forma, geriausiai išreiškianti verslo partnerių bendros veiklos dvasią yra jungtinė veikla, ja grįsta bendradarbiavimo sutartis. Kaip rodo absoliučios daugumos pasaulio šalių patirtis, geriausiai yra formuluojama ne mažiausio bendro nepasitikėjimo (sąlyginio pasitikėjimo "su nuolaida") tarp verslo partnerių, o didžiausio pasitikėjimo (išankstinio teigiamo "mes galime, tu gali" pasitikėjimo kredito) pagrindu.

Tą gana nuodugniai yra išanalizavęs vienas reikšmingiausių klasterizacijos (įmonių bendros veiklos) procesų analitikų, naujazelandietis Ifor Ffawcs-Williams. Jis teigia, kad kiek realistiškai bevertintum buriamų įmonių materialius, technologinius, darbuotojų gebėjimų (žinių, kompetencijų) išteklius, įmonių partnerystei rimtą pagrindą sudaro tam tikras bendras, teigiamu pasitikėjimu grįstas sutarimas burtis į šią savos rūšies vienas kitą papildančių verslų "gentį". Kaip naujazelandiečiui, I.Ffawcs-Williams'ui čia labiausiai tinkantis pavyzdys yra žinoma gentinė šių salų čiabuvių - maorių genties struktūra: konkurencinis (kas geresnis?), tačiau socialiniu lojalumu grindžiamas ekonominis bendradarbiavimas, bendrų sprendimų paieška net sunkiomis sąlygomis.

Žinoma, nebūtina priimti šį palyginimą pažodžiui, tačiau Lietuvos verslo vadovams ir savininkams būtina pradėti žymiai plačiau ir intensyviau investuoti į pasitikėjimo tinklus, socialines pasitikėjimo sąlygas (gerą, reguliarų bendravimą ne tik tarp vadovų, bet ir tarp vadovų ir darbuotojų, specialistų). Tai daug svarbiau ir trumpalaikėje, ir ilgalaikėje perspektyvoje, nei įgūdžiai parašyti kelias paraiškas ES struktūrinei paramai iš karto, arba atitikti formalius paraiškų kriterijus. ES parama dažniausiai vienkartinė, sunkiai administruojama, o verslo gyvenimas, jo patiriami iššūkiai yra intensyvūs, dinamiški - visai kaip senovės genčių laikais.

Algis Davidavičius,  projektų konsultantas, VšĮ Lietuvos inovacijų centras

Nr. 13,
2010 m. rugpjūčio mėn.

Turinys

Tarpusavio pasitikėjimas - būtina sąlyga verslo partneriams

Mėnesio interviu

Partnerystės galimybės Baltarusijoje

Inovacijos diegiamos žemės ūkyje

VITP pradėtas projektuoti pirmasis Rytų Europoje saulės energijos technologinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos centras

Parama inovaciniais čekiais atiteks 87 įmonėms

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Klasterių kūrimosi Lietuvoje perspektyvos

Pastarąjį dešimtmetį klasteriai tapo bene universaliausiu skirtingų pasaulių šalių ekonominės plėtros politikos prioritetu. Klasteriai suartina verslo įmones ir mokslo institucijas, sudaroma palanki aplinka inovacijoms diegti. Klasterizacija yra vienas kertinių Lietuvos ūkio (pramonės ir verslo) plėtros strategijos prioritetų ir šių procesų plėtrai skiriamas didelis dėmesys.

Apie klasterių kūrimąsi ir plėtrą Lietuvoje kalbėjomės su LR Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktoriumi dr. Almantu Danilevičiumi.

"Klasterizacija padeda gerinti produktyvumą, didinti inovacinius gebėjimus, lengvinti inovacijų marketingą, lemia greitą technologijų įsisavinimo lygį. Įmonės norinčios įsilieti į užsienio rinkas pripažįsta, kad klasteriai, kaip sąveikaujančių verslo, mokslinių tyrimų, mokymo, finansinių ir valstybinių įmonių tinklas, yra efektyviausia galimybė pasiekti užsibrėžtą tikslą".


Šiuo metu vis dar galioja kvietimai teikti paraiškas pagal priemones "Inoklaster LT" ir "Inoklaster LT+", skatinančias klasterių kūrimąsi ir plėtrą Lietuvoje. Kokia klasterių reikšmė stiprinant įmonių konkurencingumą?

Pasaulyje, neaplenkiant ir Lietuvos, vyksta fundamentalūs pokyčiai, iš esmės keičiantys nusistovėjusias tarptautinės konkurencijos tendencijas. Globalizacija, technologinė pažanga ir kiti šiuolaikinės rinkos pokyčiai ir Lietuvos įmonėms kelia kokybiškai naujus reikalavimus veiklos efektyvumui ir inovatyvumui. Įvertinant tai, jog virš 99 proc. įmonių Lietuvoje dirba mažiau negu 250 darbuotojų, jų galimybės pavieniui spręsti efektyvumo, o ypač - inovatyvumo problemas yra ribotos. Ieškant šios problemos sprendimo būdų, Lietuvos pramonės politikoje išskirtos dvi strateginės kryptys - orientacija į aukštą pridedamąją vertę kuriančias veiklas per inovacijas ir klasterizacija. Pastaroji jau dabar suvokiama kaip neišvengiama būtinybė ir vienas iš nacionalinių ekonomikos augimo skatinimo prioritetų.
Klasteriai turi reikšmingą poveikį ne tik atskirų įmonių, bet ir šalies arba regiono konkurencinio pranašumo formavimui. Užuot konkuravus po vieną, klasterizacija padeda suvienyti pajėgas konkrečiame regione ir dėl vietos rinkoje kovoti grupei įmonių. Tai viena iš galimybių išsikovoti sau vietą eksporto rinkose, kur konkuruoti pavienei įmonei yra sudėtinga. Nėra abejonių, kad į klasterį susibūrusios įmonės, teikiančios bendrą produktą arba paslaugą, yra daug konkurencingesnės. Tai viena iš klasterio teikiamų naudų, o kita susijusi su naujos produkcijos kūrimu - klasteryje vyrauja darbo pasidalijimas, greitesnis naujų produktų ar pas laugų kūrimo procesas bei jų įvedimas į rinką. Svarbu ir tai, kad inovacijos visada susijusios su rizika, o vienam rizikuoti daug sunkiau, negu dalyvaujant bendroje veikloje ir dalijantis riziką grupei įmonių.

Ar Lietuvos įmonės yra pasirengusios burtis į klasterių tinklus?

Bendradarbiavimas inovacijų veikloje yra labai svarbus, ypač kai joje dalyvauja smulkios įmonės, kurioms neretai stinga inovacijų veiklai būtinų vidinių žmogiškųjų išteklių bei techninių žinių ir patirties. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui daugeliui tapo aišku, kad šiuolaikinio ūkio normaliam vystymuisi naujovių paieška būtina. Netgi tose ūkio šakose, kurios nėra priskirtos aukštosioms technologijoms, naudinga ieškoti inovatyvių sprendimų.
Nuo praėjusių metų pastebime, kad imta domėtis Ūkio ministerijos priemonėmis, skatinančiomis klasterių kūrimąsi ir plėtrą. Todėl , galime daryti išvadą, kad verslas pripažįsta klasterių ir jų tinklų svarbą įmonių augimui ir plėtrai. Klasterizacija padeda gerinti produktyvumą, didinti inovacinius gebėjimus, lengvinti inovacijų marketingą, lemia greitą technologijų įsisavinimo lygį. Įmonės norinčios įsilieti į užsienio rinkas pripažįsta, kad klasteriai, kaip sąveikaujančių verslo, mokslinių tyrimų, mokymo, finansinių ir valstybinių įmonių tinklas, yra efektyviausia galimybė pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Tai pat labai svarbu, kad Lietuvos valstybės institucijos ir pramonininkai neapsiriboja vien vidinių klasterių kūrime, bet deda pastangas integracijai į tarptautinius klasterius. Svarbu paminėti, kad Lietuva ir Švedija kartu koordinuoja Baltijos jūros regiono strategijos inovacijų dalies pavyzdinio projekto „BSR STARS - Baltijos jūros regiono programa, skirta inovacijų, klasterių ir smulkiojo ir vidutinio verslo tinklų plėtrai" re ngimą ir įgyvendinimą. Baltijos jūros regiono strategija skirta bendriems regiono gerovės, susisiekimo, ekologijos ir saugumo iššūkiams spręsti. Šio projekto dėka, mūsų įmonėms atsivers daugiau galimybių plėtoti savo veiklą Baltijos jūros regione. Tai pirmoji regioninė Europos Sąjungos (ES) strategija, o viena svarbiausių jos dalių yra tyrimai, inovacijos ir klasterizacija. Todėl numatyta iki kitų metų pradžios parengti bendrą Baltijos jūros regiono šalių inovacijų, klasterių bei smulkiojo ir vidutinio verslo tinklų plėtros programą, kuri padės mūsų verslo įmonėms efektyviau pasinaudoti naujovėmis, tarptautiniais mokslo pasiekimais ir kitomis bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis.

Kiek iniciatyvų pagal minėtas priemones "Inoklaster LT" ir "Inoklaster LT+" yra jau finansuojama? Kokiuose sektoriuose veikia šie klasteriai?

Pagal šiuo metu galiojančius kvietimus priemonėms „Inoklaster LT" ir „Inoklaster LT+" Lietuvos verslo paramos agentūra yra gavusi 3 paraiškas pagal priemonę „Inoklaster LT" už 4,2 mln. Lt ir vieną paraišką pagal priemonę „Inoklaster LT+" už 13,6 mln. Lt. Svarbu paminėti, kad atlikus Lietuvos pramonės klasterių plėtros studiją buvo identifikuoti 8 pramonės sektoriai, turintys potencialą klasteriams kurtis (mašinų ir prietaisų gamybos pramonė, medienos apdirbimo ir baldų pramonė, tekstilės ir aprangos pramonė, maisto ir gėrimų pramonė, chemijos pramonė, informacinių ir komunikacinių technologijų sektorius, biotechnologijų sektorius, lazerių ir jų komponentų sektorius). 2009 m. pabaigoje ūkio ministro įsakymu buvo išplėstas sąrašas sektorių, turinčių potencialą klasteriams kurtis. Potencialių klasterizacijai sektorių sąrašas papildytas poligrafijos, kūrybinių industrijų (angl. creative-art industries), sveikatingumo (angl. wellness) ir „ekodimensijos"sritimis.
Paraiškos pagal priemonės „Inoklaster LT" ir „Inoklaster LT+" priimamos iki 2012 m. sausio 31 d., tad tikimės sulaukti dar ne vienos paraiškos.

Koks, Jūsų nuomone, yra ar galėtų būti mokslo ir technologijų parkų vaidmuo inicijuojant inovatyvių įmonių kūrimąsi ir klasterių steigimąsi Lietuvoje?

Mokslo ir technologijų parkai padeda didinti juose esančių įmonių produktyvumą, skatina orientaciją į inovacijas ir greitina jų atsiradimo tempus. Parkuose įmonės gali palankiomis sąlygomis eksperimentuoti mažomis kainomis ir neprisiimti didelių įsipareigojimų, kol nėra pakankamo įsitikinimo, kad inovacinis projektas bus sėkmingas. Neatmetama ir neformalaus pasikeitimo idėjomis ar veikiančių parke įmonių svarba.
2009 m. pabaigoje ūkio ministro įsakymu patvirtintas valstybės planuojamų Slėnių projektų , siūlomų finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis pagal priemonę „Inogeb LT-2", pirmasis sąrašas. Šiame sąraše atsidūrė geriausiai įvertinti projektai.
Slėniuose bus kuriami mokslo ir technologijų parkų technologijų perdavimo ir verslo inkubatoriai, kurie padės pradedančiam verslininkui orientuotis rinkose, įvertinti numatomas naudoti technologijas, produktų ir gamybinių procesų inovacijas. Inkubatoriuose bus sudarytos sąlygos kurti ir plėtoti verslą, organizuojami mokymai, suteikiamos galimybes naudotis virtualiu biuru.
Kaip tai gali paskatinti klasterizaciją? Atsakymas paprastas - klasteriai dažniausiai susiformuoja spontaniškai, paskatinti bendradarbiavimo tarp būsimo klasterio narių. Klasterizacijos plėtra neretai stabdo verslo bendradarbiavimo kultūros stoka. Deja, net ir sėkmingai veikiančios įmonės stengiasi viena kitos atžvilgiu laikytis atsargiai, galimuose partneri uose matydami konkurentą, siekiantį užimti jų rinkos dalį. Kadangi parkuose siekiame suburti jaunus aukštos kvalifikacijos tyrėjus, inovatyvias naujas įmones, besikuriančias „purpurines" įmones, tikimės, kad parkai taps vieta, kurioje naujų produktų, gamybos procesų ir inžinerijos technologijų sukūrimo pagrindu vystysis pirmosios naujų klasterių kūrimosi užuomazgos.

Kalbino Jurgita Šarkienė, 
VšĮ KTU regioninis mokslo parkas

 

Verta žinoti

UAB steigimas - dar paprastesnis

Siekiant dar labiau supaprastinti uždarosios akcinės bendrovės (UAB) steigimą, ūkio ministro įsakymu pakeisti pavyzdiniai UAB steigimo dokumentai: steigimo akto forma, taip pat šios formos ir pavyzdinių UAB įstatų pildymo rekomendacijos.

Nuo šiol steigiant UAB naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais, išrenkamas steigiamos bendrovės vadovas bus nurodomas steigimo akte, todėl nebereikės šaukti UAB steigiamojo susirinkimo. Atsisakius privalomo steigiamojo susirinkimo sušaukimo procedūros bus sumažintos laiko sąnaudos UAB steigimui.

Pakeistus pavyzdinius UAB steigimo dokumentus bei jų pildymo rekomendacijas galima rasti Ūkio ministerijos interneto svetainėje, adresu www.ukmin.lt

Pavyzdiniai steigimo dokumentai pakeisti atsižvelgus į Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kuriuose įtvirtinta galimybė nešaukti UAB steigiamojo susirinkimo, je igu steigimo sutartyje ir steigimo akte yra nurodyti pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo UAB organo nariai.

Juridinių asmenų registro duomenimis, šiandien Lietuvoje yra įregistruota 81 460 uždarųjų akcinių bendrovių.

 Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt

 

Partnerystės galimybės Baltarusijoje

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas verslininkus bei suinteresuotus asmenis kviečia dalyvauti renginyje Baltarusijoje, kuris gali būti naudingas plečiant akiratį bei įgyjant patirties, naujų verslo partnerių inovacijų, aukštųjų technologijų ir technologijų perdavimo srityse.

Lapkričio 18-19 d. Baltarusijoje, Minske vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „2-asis Baltarusijos inovacijų forumas". Renginyje bus dalijamasi  patirtimi ir gaunamos pamokos inovacijų srityje, įvertinant nacionalinius bei užsienio pavyzdžius. Konferencijos tikslas - nacionalinių inovacijų sistemos įvertinimas, apsikeitimas patirtimi ir rekomendacijos siekiant užtikrinti inovacijų vystymą Baltarusijoje.

Organizatoriai - Baltarusijos valstybinis mokslo ir technologijų komitetas, Nacionalinė mokslo akademija, įvairios ministerijos ir valstybiniai koncernai, Inovacijų fondas, Aukštųjų technologijų parkas, Respublikinis technologijų perdavimo centras ir kt.

Tarp įvairių temų - politikos ir teisės aktų naujovės, inovacijų plėtros, inovacijų infrastruktūros kūrimas (technologijų parkai, verslo inkubatoriai, inovacijų centrų sistema, technologijų perdavimo centrai, rizikos kapitalo bendrovės). 

Pirmą kartą vyks virtuali rizikos kapitalo mugė-paroda. Joje Baltarusijos įmonės ir organizacijos pristatys savo investicinius projektus.

Konferencija vyks rusų ir anglų kalbomis.

Paraiškas dalyvauti šioje konferencijo je galima teikti iki spalio 30 d. internetu adresu www.konferencii.ru

Informaciją pateikė,
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

 

 

 

 

 

Inovacijos diegiamos žemės ūkyje

Lietuvos žemės ūkio universitetas įgyvendina 5 projektus, finansuojamus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla" veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida".

Vienas iš projektų - „Inovatyvios žieminių kviečių auginimo technologijos konkurencingos produkcijos gamybai prekiniuose ūkiuose". Projekto pabaiga - 2013 m. kovo 31 d.

Pagrindinis šio projekto tikslas - skatinti dirbančius žemės ūkyje asmenis sparčiau diegti mokslo naujoves, kuriant konkurencingą prekinį ūkį. Rinkos sąlygomis, norint išlikti konkurencingiems, būtina diegti naujas, pažangias auginimo technologijas, leidžiančias mažinti derliaus savikainą bei tausoti gamtinius išteklius. Lietuvos ūkio sąlygomis augalininkystės ve rslą galima vadinti sėkmingu, jei jo veiklos rentabilumas viršija 50 proc. Augalininkystės verslo rentabilumą galima padidinti auginimo sąnaudų mažinimu. Tai būtų žemės dirbimo optimizavimas, augalų apsaugos racionalizacija, racionalus tręšimas, sėklininkystės racionalizacija, derliaus nuėmimo ir realizavimo optimizavimas. Reikalingos žinios ir gebėjimai prognozuoti galimą derlingumą konkrečiomis ūkio ir klimatinėmis sąlygomis.

Projekto tikslams įgyvendinti įrengti parodomieji bandymai „Inovatyvios žieminių kviečių auginimo technologijos konkurencingos produkcijos gamybai prekiniuose ūkiuose" trijuose Lietuvos regionuose ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ūkiuose: Rytų Lietuvoje (Marijampolės r.), Vidurio Lietuvoje (Kauno r.) ir Šiaurės Lietuvoje (Šiaulių r.). Bandymai ūkiuose vykdomi dviejų hektarų plote (2010-2012 metais) pagal parengtą bandymo įrengimo, vykdymo ir priežiūros tvarkos bei są lygų metodiką.

Ūkininkai, jų partneriai ir kiti suinteresuoti asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, skirtinguose regionuose artimomis savo ūkiui sąlygomis lauko dienų bei seminarų metu ne tik susipažįsta su parodomųjų bandymų rezultatais, bet ir mokosi, kaip įvertinti faktinę pasėlių būklę ir koreguoti augalų vystymąsi bet kuriuo augimo laikotarpiu, pritaikant inovatyvias, moksliniais tyrimais pagrįstas technologijas, aiškinasi augalų produktyvumo formavimo ir augalų stresų valdymo esmę, sužino kaip taikyti reikiamas priemones skirtingomis agroklimato sąlygomis.

Operatyviam žemdirbių informavimui apie augalininkystės technologijų naujoves bei vykdomo projekto eigą, projekto vykdytojų iniciatyva, sukurtas internetinis tinklalapis www.kvietys.eu.

Projekto vadovė Elena Liakienė, LŽŪU MTP mokslo darbuotoja



 

Renginiai

TII asociacijos vasaros mokykla Vilniuje rugsėjo 6-10 dienomis

TII asociacijos 2010 vasaros mokykla (Technology Innovation International Summer School 2010)  šiemet įvyks rugsėjo 6-10 dienomis Vilniuje, viešbutyje „Artis".

Technologijų perdavimo ir inovacijų paramos įgūdžių tobulinimo kursai bus vedami profesionalų praktikų ir kiekviena iš penkių dienų sesijų sujungs teorijos, praktinių užsiėmimų ir konkrečių situacijų analizės užduotis neformalioje, tarpkultūrinėje mokymo aplinkoje.

Speciali kaina dalyviams iš Lietuvos 750 Eurų.

Daugiau informacijos ir registracija: http://www.tii.org/index2.php?sm=tii_en-8&cat=5&idnews=201005030001

Kvietimai

Liepos 20 d. Europos Komisija 7-ojoje bendrojoje programoje paskelbė 51 kvietimą teikti paraiškas. Šiame kvietime yra daug bendrų kelių paprogramių kvietimų. Daugiau informacijos: http://cordis.europa.eu/fp7/dc/index.cfm

 

 

 

 

VITP pradėtas projektuoti pirmasis Rytų Europoje saulės energijos technologinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos centras

Inžinerinių konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva" gavo UAB „BOD Group" užsakymą suprojektuoti saulės energijos ir optinių skaitmeninių technologijų tyrimų ir eksperimentinės gamybos centrą. Visorių informacinių technologijų parke (VITP) iškilsiantis objektas atitiks pasaulinius standartus ir bus pirmasis tokio pobūdžio aukštųjų technologijų centras Rytų Europoje.

Numatyta, kad apytikriai 25 tūkst. kvadratnių metrų ploto statinyje įsikursiančios „BOD Group" kartu su Vokietijos investuotojais įsteigtos bendrovės „Baltic Solar Energy" ir „Baltic Solar Solutions" vystys saulės energijos elementų tyrimus ir eksperimentinę gamybą, o bendrovė „ViaSolis" vykdys šių elementų surinkimą į energetinius modulius. Planuojama, kad čia ilgainiui bus perkelta bendrovės „BOD Group" optinių skaitmeninių laikmenų gamyba.

Bendrovės „Sweco Lietuva" inžinieriams patikėta užduotis parengti statinio techninį projektą, darbo projekto architektūros ir konstrukcijų dalį, taip pat gauti statybos leidimą ir parengti rangovui atrinkti skirtus konkurso dokumentus.

„Diegiant saulės energijos elementų ir jų modulių gamybos technologijas keliami itin griežti reikalavimai pastato vidaus oro temperatūrai, jo švarai ir drėgmės lygiui. Planuojant objekto inžinerines sistemas į tai privalėsime atkreipti ypatingą dėmesį. Aukštųjų technologijų centro pastate bus pritaikyti pažangūs ir naujoviški inžineriniai sprendimai: štai, pavyzdžiui, požeminė pastato aikštelė išsiskirs vienu gaisriniu skyriumi, o dūmų šalinimo sistema bus be įprastai įrengiamų ortakių", - teigia „Sweco Lietuva" Pramonės ir infrastruktūros padalinio vadovas Valdas Babaliauskas.

„Saulės energetika sparčiai vystosi visame pasaulyje, o jos sprendimų ir technologijų paklausa auga milžiniškais tempais, todėl visą produkciją ir tyrimų rezultatus ketiname eksportuoti. Praėjusiais metais saulės energetikos technologijų paklausa augo apytikriai 20 proc., prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus jų paklausa išaugs kone 2,5 karto. Regime unikalią galimybę mūsų šalies verslui ir sieksime pasaulio rinkoms tiekti didelę pridėtinę vertę turinčius aukštųjų technologijų produktus ir žinias", -  planais dalinasi bendrovių „BOD Group" ir „Baltic Solar Energy" vadovas Vidmantas Janulevičius.

Pirmajame aukštųjų technologijų centro pastato aukšte numatoma sumontuoti dvi bendro 120 MW galingumo celių - plonų silicio kristalų elementų, naudojamų saulės energijos elementams gaminti - gamybos linijas. Pirmoji linija turėtų startuoti 2011 metų pabaigoje. Per parą čia ketinama pagaminti 5 3 tūkst., o per metus 19 mln. celių. Antrąją liniją tikimasi paleisti 2013 metais. Pagamintos celės iš pirmojo pastato aukšto keliaus cokolinį aukštą, kuriame bendrovė „ViaSolis" tęs gamybos procesą ir vykdys saulės elementų modulių gamybą.

Pasak V.Janulevičiaus, aukštųjų technologijų centre bus diegiama jau trečios kartos celių gamybos įranga, kuri šiuo metu yra labiausiai paplitusi pasaulyje ir užima apie 90 proc. saulės energijos elementų rinkos. Bendros investicijos į centrą iki 2012 m. turėtų siekti 150 mln. litų. Prognozuojama, kad 2015 m. apyvarta iš čia kuriamų saulės elementų sieks 415 mln. litų, o eksportas sudarys daugiau nei 95 proc.

Informaciją pateikė

Visorių informacinių technologijų parkas 

 


 Parama inovaciniais čekiais atiteks 87 įmonėms

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskirstė visą 1 mln. litų sumą paramai pagal inovacinius čekius šiems metams gauti ir su 87 įmonėmis pasirašė sutartis dėl šios paramos skyrimo.

Pasak Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjos Rimos Putkienės, Lietuvoje nauja paramos forma inovaciniais čekiais sulaukė didelio susidomėjimo - šiais metais numatyta 1 mln. litų paramos suma paskirstyta per nepilną mėnesį nuo kvietimo paskelbimo.

„Gausus paraiškų skaičius ir susidomėjimas rodo, kad užsienyje populiari paramos teikimo inovaciniais čekiais forma aktuali ir Lietuvoje. Apibendrinsime paramos teikimo rezultatus ir pagal juos tobulinsime tvarką. Planuojame ir kitais metais skelbti kvietimą paramai pagal inovacinius čekius gauti", - sakė Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų po litikos skyriaus vedėja R. Putkienė.

Dėl 10 000 litų vertės inovacinio čekio sudarytos 62 sutartys, iš kurių 24 sutartys sudarytos su labai mažomis ir 23 sutartys su mažomis įmonėmis. Vidutinių įmonių, norėjusių 10 000 Lt vertės inovacinio čekio, buvo 14. Taip pat 10 000 litų vertės inovacinis čekis suteiktas individualia veikla užsiimančiam verslininkui iš Panevėžio rajono.

Dėl 20 000 litų vertės inovacinio čekio sudarytos 25 sutartys, iš jų 13 sutarčių su labai mažomis, 8 sutartys su mažomis ir 4 sutartys su vidutinėmis įmonėmis.

Daugiausia paraiškų sulaukta iš Kauno (30 paraiškų) ir Vilniaus (29 paraiškos). Iš kitų miestų ženkliai mažiau: Panevėžio (6 paraiškos), Šiaulių (4 paraiškos), Klaipėdos (3 paraiškos), Plungės, Marijampolės ir Jonavos po 2 paraiškas, o iš Visagino, Kelmės, Prienų, Raseinių, Al ytaus, Gargždų - po 1 paraišką. Taip pat po vieną paraišką pateikta iš Panevėžio, Prienų ir Šilalės rajonų.

Įmonių pateiktose paraiškose tarp valstybinių mokslo tyrimų institutų ar universitetų, atliksiančių paslaugas už inovacinius čekius, dominuoja Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas, šiek tiek mažiau populiarūs Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos tekstilės institutas. Taip pat minimi Vilniaus dailės akademija, Biotechnologijos institutas, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Šiaulių universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos kūno kultūros akademija, Chemijos institutas, VĮ Matematikos ir informatikos institutas, Kauno medicinos universitetas ir Fizinių ir technologinių mokslų centras.

Paslaugos už inovacinį čekį turi būti suteiktos per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.

Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:


Barry Tomalin ir Mike Nicks, Pasaulio verslo kultūros ir kaip jas perprasti, UAB „Verslo žinios"

Kodėl dažnai verslo derybos tarp skirtingose šalyse gyvenančių žmonių iš pradžių tiek daug žada, o vėliau subyra į šipulius?

Ar tikrai gerbiame šalių, net ir tų, kurias, mūsų manymu, pažįstame, vertybes, požiūrius ir gyventojų lūkesčius?

Iki šiol suprasti skirtingų šalių verslo kultūras buvo beveik neįgyvendinamas troškimas. Šioje knygoje autoriai lengvai ir suprantamai paaiškina, kaip perprasti bet kokią pasaulio kultūrą naudojant Penkių K modelį.

„Tomalino ir Nickso knygą privalo perskaityti visi verslininkai, kurie keliauja ir siekia sėkmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose. Tai daugiau nei vie n leistino ir draudžiamo kultūrinio elgesio rinkinys. Knyga pateikia aiškias, praktiškas ir suprantamas nuorodas, kaip užmegzti ir palaikyti gerus verslo santykius daugiakultūrėje rinkoje."

Susana Stempleski, Kolumbijos universiteto TESOL mokytojų koledžo (Niujorkas, JAV) lektorė.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:


Vanduo, naudojamas kaip kuras. Prieš penkias dešimtis tokia idėja atrodė utopija, tačiau technologija, leidžianti iš vandens išgauti energiją, buvo išrasta dar 1839 m.

Vokietijoje planuojama, jog kuro celių šildytuvai gyventojų namuose pasirodys jau 2015 m., Lietuvoje tam trūksta įstatyminės bazės, infrastruktūros, finansavimo schemų, techninio aptarnavimo specialistų rengėjų, atitinkamo vartotojų sąmoningumo ir pasirengimo naudoti naujas technologijas. Atitinkamų pokyčių šiose srityse siekiama per Lietuvos nacionalinės vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos veiklą, Lietuvos energetikos instituto ir Lietuvos universitetų mokslininkų vykdomus projektus, įvairias tarptautines švietimo ir ugdymo iniciatyvas kaip, pvz., ZuHause.

Š.m. rugsėjo 14 d. Kaune, VšĮ Kauno regio ninis inovacijų centras organizuoja konferenciją vandenilio technologijų tema. Konferencijoje bus pristatomi teisiniai ir stateginiai vandenilio ekonomikos Lietuvoje aspektai, demonstruojami naujausi tarptautinių mokslinių tyrimų pasiekimai, analizuojamos kuro celių panaudojimo namų ūkiuose perspektyvos ir kt.

Jums įdomu kaip veikia kuro celė? Pamatykite tai:

http://www.youtube.com/watch?v=esuAlB4NVi0&feature=player_embedded#!




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt