InoTinklo naujienos Nr. 14

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/12646


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote keturioliktąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Technologijų parkų vieta inovacijų ekosistemoje

Lietuvos ekonomikos padangėje atsiradus naujų (ar tiesiog modifikuotų) viešųjų paramos verslui organizacijų, kyla diskusijos apie mokslo ir technologijų parkų vaidmenį kuriant aukštos pridėtinės vertės paslaugas ir produktus, skatinant klasterizaciją ar pritraukiant naujausiais moksliniais tyrimais savo veiklą grindžiančius investuotojus. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, „Investuok Lietuvoje", „Eksportuojančioji Lietuva" - bene pagrindiniai viešojo sektoriaus verslo pagalbininkai - jau ne pirmi metai bendrauja su technologinių parkų operatoriais bei juose įsikūrusiomis įmonėmis, tačiau produktyviau pasinaudoti vieniems kitų patirtimi ir galimybėmis trukdo iki galo neišbaigta (aukštųjų) technologijų sektoriaus plėtros vizija, kurioje ženklią dalį turėtų sudaryt i penkių plėtojamų slėnių indėlis.

2009 metais Ernst and Young parengtoje Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo strategijoje technologijų parkai ir slėniai neminimi, nors būtent jų pagalba Lietuva iš Šiaurės Europos paslaugų centro gali tapti regiono inovacijų centru. Įprasta dairytis sėkmės istorijų mažose, klestinčiose valstybėse, tačiau jos jau prieš dešimtmečius sugalvojo tai, ką galima pitaikyti Lietuvoje. Azijos tigrai (Singapūras, Taivanas, Malaizija), net gi turtingi ES ir abiejų Amerikų regionai aiškiai įvardina savotiškas „ekosistemas", kurių pagalba šalis eina žinių ekonomikos link. Skirtingi paslaugų, paskatų, lengvatų, garantijų paketai ir aplinkos (apimančios fizinę, o dar svarbiau - ekonominę ir socialinę infrastruktūrą) yra siūlomi strateginiams užsienio investuotojams arba jau veikiančioms bendrovėms (neišskiriant viet inių ir tokiu būdu stengiantis jas sulaikyti šalyje), kurios skatinamos steigti pagrindines ar regionines būstines, suteikiančias regionui prestižo bei patikimumo. Technologijų parkai ir inovacijų centrai yra naudojami kaip masalas pritraukiant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros padalinius. Valstybės „smegenų centrų" kūrimąsi skatina mokestinėmis lengvatomis (pvz. pelno mokesčio), nuolatine kvalifikuotų darbuotojų ir naujų technologijų pasiūla, „protingais pinigais" (koinvestuojantys rizikos kapitalo fondai, grantai ar premijos taikomiesiems tyrimams, garantijos, pradinis finansavimas naujoms, technologinėms įmonėms) ir profesionaliai veikiančiomis institucijomis (nekilnojamo turto administratoriai, tarptautinės mokyklos, mokesčių konsultantai ir pan.). „Skambučių centrai", tarptautines korporacijas aptarnaujantys IT padaliniai, techniniai „servisai" yra neatsiejama bet kurios ekosistemos dalis. Investuotojų medžioklėje dalyvauja industriniai parkai, laisvosios ekonominės zonos, logistikos centrai, kurių pagalba koncentruojama gamyba, sprendžiamos regioninės plėtros problemos, išnaudojami geografiniai pranašumai. Svarbu, jog valstybė iš savo portfelio galėtų ištraukti konkrečiam investuotojui įdomų pasiūlymą, o vėliau padėti surasti ar greitai sukurti kitą, tinkamesnę tolesnei plėtrai ekosistemą. Svarbu ir tai, kad verslas, viešosios agentūros, savivaldybės, slėniai rastų savo vietą jai būdingoje ekosistemoje ir žinotų, kaip ji yra susijusi su kitomis.

Tikėkimės, kad slopstant logistikos centrų ir laisvų ekonominių zonų bumui ateis eilė ir jau privačių investuotojų lėšomis, tačiau su valstybės palaikymu, plėtojamiems slėniams - toks turėtų būti natūralus kitas žingsnis žengiant į konkurencingų, besispecializuojančių, lanksčių, efektyviai ne tik vietinius protus naudojanči ų mažų valstybių klubą.

Andrius Bagdonas
VšĮ "Saulėtekio slėnis"

Nr. 14,
2010 m. rugpjūčio mėn.

Turinys

Technologijų parkų vieta inovacijų ekosistemoje

Mėnesio interviu

Verslo mentorystė - raktas į sėkmę

Kviečiame dalyvauti parodoje "Sprendimų ratas 2010"

Kūrybiškumas darbe - kodėl jis yra svarbus

Anoniminės komandos gimimas

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Pastarieji metai yra kupini ekonominių sukrėtimų: keitėsi verslo sąlygos, daugelis verslų išgyveno sunkmetį. Bet toks laikotarpis taipogi yra ir  galimybė veržliems ir kitaip mąstantiems žmonėms. Jūsų dėmesiui interviu su praėjusių metų „Inovacijų prizo" dalyviu - UAB "Telenordi" direktoriumi Laurynu Savicku apie iššūkius, klaidas ir naujas verslo rinkas.

Kaip dabar sekasi Jūsų įmonei?

Įmonei sekasi gerai. Per metus išaugome nuo 1 iki 10 darbuotojų. Įmonė savo veiklą pradėjo 2009 metų pavasarį nuo manęs, kaip pirmojo darbuotojo. Turime nemažai stiprių ir pastovių klientų: Bitė, Baltnetos telekomunikacijos, Viginta, DHL ir kitos įmonės, kurios naudojasi mūsų paslaugomis . Taip pat esame įsidiegę specialią mūsų darbui reikalingą įrangą: telefoninę stotį, integruotą su CRM sistemomis, turime susitvarkę ir apsirašę svarbiausius procesus. O svarbiausias dalykas - kad daugėja projektų. Atsiranda vis daugiau optimizmo ir tikėjimo, kad galėsim daug ką nuveikti Lietuvos, o perspektyvoje ir užsienio skambučių centrų veiklos srityje.

"Inovacijos didina konkurencingumą, leidžia teikti unikalias paslaugas. Kuomet įmonė teikia unikalias paslaugas, gali dirbti pelningiau, greičiau augti, surasti savo vietą rinkoje. Taip pat inovacijos gali prisidėti prie įmonės kaštų mažinimo, kas tikrai padėjo mūsų įmonei. Inovacijos padeda parduoti daugiau ir pritraukti geresnius klientus, kuriems reikia geresnių partnerių."

Kaip kilo idėja sukurti skambučių centrą?

Jau kuris laikas domėjausi veiklos perdavimo trečiosioms šalims (angl. outsourcing ) sritimi. Bendraujant su kolega, jis užsiminė, kad darbą baigia vieno Švedijos skambučio centro Lietuvoje vadovas ir man rekomendavo su juo pasikalbėti bei pakalbinti steigti naują verslą. Susitikome ir pradėjome vystyti skambučių centro idėją. Pasikeitus aplinkybėms, tas žmogus išvažiavo dirbti į užsienį. Aš tikėjau skambučių centro perspektyva ir galimybėmis, todėl šios idėjos neatsisakiau ir tęsiau ją vienas.

Ar sunkus buvo kūrimosi procesas?

Taip buvo tikrai sunku. Buvo ir yra daug darbo po 10, 12, o kartais ir daugiau valandų kiekvieną dieną - darbingi ir savaitgaliai. Ankstesnė veikla nebuvo susijusi su darbu skambučių centrų srityje, tad trūko kompetencijos ir specifinių žinių. Šias žinias reikėjo įgyti, daug skaityti, nuolat tuo domėtis. Buvo padaryta klaidų atsirenkant darbuotojus, kai kurie projektai buvo nepelningi: sugeneruoti nuostoliai jaučiami iki šiol. Bet pagrindinis dalykas - trūko lėšų ir žinių naujai veiklai vystyti.

Kokias inovacijas diegiate savo versle?

Nuo pat pradžios laikiausi nuomonės, kad reikia išsiskirti: daryti kitaip nei kiti. Skambučių centrų rinka yra konkurencinga ir sėkmė lydės, jei darysi kažką kitaip. Nuo pradžių įsidiegėme pažangią techninę įrangą, kuri leido greičiau ir kokybiškiau atlikti darbą - teikti paslaugas savo klientams. Didžiąją dalį šios įrangos mes jau esame įsidiegę, o kai kurių modulių diegimas vyksta iki šiol. Be to, rinkai pasiūlėme kai kurias naujas paslaugas, kad ir pavyzdžiui, pardavimo vizitų organizavimo paslauga, kurios pagalba įmonėms padedame didinti pardavimų efektyvumą - išplėsti potencialių klientų skaičių. Išnaudodami techninę įrangą, mano asmeninę daugiau nei 9 metų patirtį tiesioginių pardavimų srityje, pakėlėme paslaugą į kitą lygį nei iki šiol ji buvo teikiama Lietuvoje. Tokiu būdu pritraukėme naujų bei gerų klientų, kai kuriuos perėmeme iš konkurentų. Šiuo metu sėkmingai plečiame šią paslaugą, kuri  yra viena pelningiausių.

Kalbant apie kitas inovacijas, esame įdiegę darbo iš namų verslo modelį. Tuo esame unikalūs visoje Lietuvoje: esame pirmasis ir vienintelis skambučių centras, kurio didžioji dalis darbuotojų dirba iš namų. Tam mums reikėjo sukurti procesus: tiek techninį sprendimą, tiek darbuotojų kontrolės sistemą, užtikrinti informacijos konfidencialumą, atrankos procesą ir kitus dalykus. Šiai dienai mūsų darbuotojai dirba ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Vievio, Kėdainių, Alytaus, Šiaulių rajono, Kauno.

Ką pakeistumėte, jei tektų iš naujo kurti savo verslą?

Pirmiausiai daugiau dėmesio skirčiau svarbiausių žmonių atrankai, neskubėčiau jų priimti. Susirinkčiau rekomendacijų, nes versle yra svarbiausia žmonės, su kuriais dirbi. Kaip yra sakoma J. Collins knygoje „Nuo gero prie puikaus": Pasodink į autobusą tinkamus žmones, o tada nuspręsk kryptį, kuria tas autobusas turėtų važiuoti". Šiuo atžvilgiu esu padaręs klaidų ir manau, kad reikia skirti ypatingai daug dėmesio personalo atsirinkimui. Taip pat atsisakyčiau labai rizikingų ir potencialiai nepelningų projektų, kurių mes ėmėmės iš noro susikurti rekomendacijų, turėti klientų. Bet kaip parodė mūsų patirtis, nereiktų skubėti, o ypač pačioje pradžioje, kai trūksta lėšų ir resursų.  Taip pat verslo pradžioje koncentruočiausi į mažesn į kiekį paslaugų. Kai startavome prieš metus, pasiūlėme visą spektrą skambučių centro paslaugų, tačiau dažniausiai teikėme ir šiuo metu teikiame tik kelias iš jų. Rinkai reikėtų siūlyti tas paslaugas, kuriose esi kompetentingas, kurias gali kokybiškai teikti nuo pat pradžių.

Ieškočiau verslo idėjos, kuri būtų unikali, kuri turėtų neišnaudotą rinkos potencialą, dideles eksporto galimybes. Skambučių centrų veikla iš vienos pusės turi eksporto galimybes, iš kitos pusės - čia labai didelė konkurencija bei mažos  kainos. Tai yra tikrai sunkus verslas.

Kaip įmonės veiklą įtakoja sunkmetis?

Sunkmetis įmonės veiklą įtakoja neigiamai. Kol kas mūsų veikla apsiriboja Lietuvos teritorija, o klientų įmonės taupo: stipriai derasi dėl palankesnės kainos, dėl didesnių atidėjimo terminų. Mums kaip jaunai įmonei, labai yra svarbu, ti ek apyvartinės lėšos, tiek dirbti pelningai, tad krizė nepalanki. Iš kitos pusės, krizė padeda mums: kadangi įmonės perduoda savo veiklą trečioms šalims. Ir vietoje to, kad pačios samdytų darbuotojus, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo ar pardavimų srityje, naudojasi tokių kaip mes paslaugomis. Galbūt ekonomikos pakilimo laikotarpiu nebūtų į mus kreipusios tos įmonės, kurios kreipiasi dabar.

Kuo pradedantiems verslininkams galėtų padėti valstybė?

Valstybė pradedantiems verslininkams galėtų padėti mokesčių lengvatomis, iniciatyvomis, kad finansinių paslaugų įmonės, tokios kaip bankai, kredito unijos, rizikos kapitalo fondai palankiomis sąlygomis teiktų kreditus ir kitokią finansinę pagalbą. Taip pat mokesčių inspekcijoje galėtų būti priskiriamas pareigūnas, atliekantis ne pikto mokesčių inspektoriaus, o konsultanto vaidmenį, su kuriuo verslininkas galėtų konsultuotis bei tu rėti periodinius susitikimus.

Kokią matote prasmę, įmonėje diegiant ir skatinant inovacijas?

Inovacijos didina konkurencingumą, leidžia teikti unikalias paslaugas. Kuomet įmonė teikia unikalias paslaugas, gali dirbti pelningiau, greičiau augti, surasti savo vietą rinkoje. Taip pat inovacijos gali prisidėti prie įmonės kaštų mažinimo, kas tikrai padėjo mūsų įmonei. O man pačiam patinka moderni veika, šiuolaikinė vadyba ir inovacijos. Pats esu jaunas ir veržlus žmogus, tad noriu, kad mano įmonė būtų tokia pati. Inovacijos padeda parduoti daugiau ir pritraukti geresnius klientus, kuriems reikia geresnių partnerių.

Ką palinkėtumėte kitiems pradedantiems verslininkams?

Kitiems palinkėčiau tikėjimo savo idėja, savo verslo projektu bei optimizmo - be to nieko nebus.  Ir linkėčiau ilgalaikio tikėjimo, nes klupsit, bus sunkumų, bus daug nevilties, bet jei tikėsite - tai ir padarysite. Taip pat linkiu daug energijos: nusiteikite, kad reikės daug dirbti. Netikiu, kad galima sukurti sėkmingą verslą, dirbant 7-8 valandas per dieną. Siūlyčiau nebijoti paprašyti patarimų iš aplinkinių, patyrusių žmonių: pagalvokite, ko galėtumėte pasiklausti - gal būt jau yra draugų jau pasiekusių versle ar dirbančių vadovaujančiose pozicijose. Galite pasikalbėti su tam tikromis institucijomis, kaip Lietuvos inovacijų centras bei kiti. Žmonės linkę duoti gerus patarimus ir parodyti kompetenciją - tad išnaudokite tai. Taip pat linkiu labai kruopščiai valdyti įmonės finansinius srautus ir nepervertinti savo finansinių galimybių, kad nebūtų taip, jog pačioje pradžioje iššvaistysite pinigus, išsinuomuosite didesnį biurą negu reikia, įsigysite įrangos, o paskui paaiškės, kad nebeliko pinigų darbuotojų atlygiui ar apyvartinėms lėšoms.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Justas Jaskonis
Lietuvos inovacijų centro komunikacijos koordinatorius

 

Verta žinoti

Antrą kartą įmonėms suteikiamos „Naujos galimybės" skatinti eksportą

300 įmonių gavus ES lėšas pagal priemonę „Naujos galimybės" ieškoti naujų eksporto rinkų ir didinti eksporto apimtis, skelbiamas dar vienas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti pagal tą pačią Europos Sąjungos priemonę. Antrajam „Naujų galimybių" kvietimui skirta 50 mln. litų 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio poreikis antrą kartą skelbti „Naujų galimybių" kvietimą atsirado diskutuojant su verslo visuomene ir matant bendras pasaulio ekonomikos atsigavimo tendencijas. „Didelis verslininkų susidomėjimas rodo, kad „Naujos galimybės" buvo sėkmingiausia Ekonomikos skatinimo plano priemonė. Manau, kad pakartotinis įmonių finansavimas pagal šią priemonę reikšmingai prisidės prie dar didesnio eksporto augimo", - teigia D. Kreivys.

Per pir mąjį kvietimą priemonei „Naujos galimybės" nuo 2010 m. balandžio iki 2010 m. liepos mėn. ūkio ministro įsakymais paskirstyta parama beveik 300 įmonių už 75,5 mln. litų. Pasak ūkio ministro D. Kreivio, eksporto sektorius yra prioritetinis, todėl tikslingai remiamos įmonių pastangos plėsti eksporto geografiją, didinti užimamą rinkos dalį užsienio šalyse. Pirmojo „Naujų galimybių" kvietimo metu paramą gavusių įmonių patirtis rodo, kad dalyvavimas tarptautinėse parodose ir kituose eksportą skatinančiuose renginiuose yra efektyvus, kai tam iš anksto pasirengiama. Šiuo metu 7 projektai jau yra pabaigti, o jiems išmokėtos lėšos siekia beveik milijoną litų.

Šiais metais sparčiai augantis eksportas įgijo tikrą pagreitį. VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo fiksuotas apie 11 proc. prekių eksporto didėjimas, o pusmečio rezul tatas - 24 proc. geresnis nei pernai per tą patį laikotarpį. Gegužės - birželio mėnesių eksporto rezultatai tik 9% atsiliko nuo rekordinio 2008 m. eksporto lygio. Penktą mėnesį iš eilės augęs prekių eksportas palyginti su 2009 m. birželio mėn. padidėjo 35 proc. Šių metų birželį eksportas į ES šalis padidėjo 31,5 proc. Lietuviškos kilmės eksportas į ES sudaro 87 proc. Pagal eksporto apimtis ir augimo tempus pirmauja Vokietija (31,6 proc.), Nyderlandai (28,5 proc.) ir Jungtinė Karalystė - padidėjo 2,6 karto.

Priemonės „Naujos galimybės" lėšomis finansuojamas įmonės ir jos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, kontaktų mugėse, verslo misijose. Į paramą pretenduojančioms kūrybinių industrijų įmonėms skiriamos lėšos dalyvauti festivaliuose ar madų šou. „Naujų galimybių" finansavimas taip pat teikiamas rengiant įmonės pristatymui reika lingą rinkodaros medžiagą ar sertifikuojant gaminius, kuriuos planuojama eksportuoti. Kvietimas teikti paraiškas galioja iki 2010 m. gruodžio 27 d. Projektų finansavimo sąlygų aprašą ir dokumentus pareiškėjams galima rasti interneto svetainėse - www.esparama.lt, www.ukmin.lt, www.lvpa.lt.

Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt

Verslo mentorystė - raktas į sėkmę

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) toliau aktyviai vykdo vadinamosios verslo mentorystės tinklo plėtrą pritraukiant vis daugiau sėkmingų uostamiesčio verslininkų dalintis savo patirtimi su pradedančiaisiais.

Vasaros pradžioje KMTP jau vyko antrą kartą organizuojamos verslininkystės savaitės renginys "Aš moku augti! Lyderių pamokos".

Praktinio seminaro metu įvairių verslo šakų atstovai, įmonių vadovai dalijosi patirtimi ir savo patarimais mokė pradedančiuosius verslininkus įvairių niuansų: pavyzdžiui, kaip kurti verslą, išsilaikyti rinkoje, valdyti komandą ir kt.

Tęsiant šią gražią tradiciją kviečiami visi, kurie ruošiasi vystyti verslą arba mąsto apie tai kreiptis į KMTP. Ši insti tucija pasiryžusi padėti bei tarpininkauti siekiant gauti žinių ir patarimų iš Vakarų Lietuvos verslo mentorių.

Mentorystės idėja

Verslo mentorystė yra ilgalaikis bendradarbiavimas, kuris paremtas principu, kada versle jau pasiekę aukštumas, turintys didelę patirtį žmonės skatina augti ir moko pradedančiuosius.

Bendradarbiavimas paremtas iš anksto numatytu planu su specifiniu turiniu, kuris patenkina asmenybės augimo poreikius, padeda pilnai atskleisti potencialą ir turi naudos visiems partneriams: mentoriui ir ugdytiniui.

Remiantis mentorystės idėja nėra siekiama nurodyti teisingus sprendimus, o tik padedama pradedantįjį verslininką nukreipti teisinga linkme.

Tai - palaikomasis, mokomasis ryšys tarp labiau patyrusio asmens, kuris dalijasi žiniomis, patirtimi ir išmintimi bei kito asmens, kuris pasiruošęs tobulėti, priimti šiuos pasikeitimus, pagerindamas savo profesinę kelionę.

Mentorius - tai žmogus, padedantis atrasti tikėjimą savimi, suprasti, kad nepaisant įvairių kliūčių ir nesklandumų galima rasti išeitį iš padėties.

Vertybė - patirtis

Tad siekiant vystyti verslumą Klaipėdos krašte KMTP subūrė mentorių kolektyvą: jis pasiruošęs konsultuoti tuos, kurie nori kurti ir vystyti savo verslo idėją.

Tarptautiniai ekspertai pabrėžia, kad joks verslo lyderis negali tikėtis sėkmės, jei nesugeba tapti puikiu verslo mentoriumi. Todėl KMTP organizuojami praktinia i seminarai apie mentorystę turėtų būti aktualūs ir patyrusiems verslininkams.

Svarbu pabrėžti, kad pradedantysis verslininkas tampa vadovu, todėl atsakomybę pačiam ir tenka prisiimti. Patarti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, šalia nebus nei vadovo, o neretai - nei kvalifikuoto darbuotojo.

Šiuo tikslu ir sukurtas verslo mentorių tinklas. Verslo mentoriai gali nurodyti naudingą kryptį, įkvėpti emociškai, konsultuoti.

Dar vienas niuansas: šiuolaikiniame moderniame ir žinių visuomenės pasaulyje informacijos srautai apie pokyčius rinkoje, ekonomiką yra ypač dideli ir dinamiški. Neretai įvairi informacija gali būti arba klaidinanti, arba nepakankamai analitinė, atspindinti realią situaciją. Tokiu atveju ypač naudinga būti užmezgus kontaktus su verslo mentoriumi, ku ris patartų dėl patikimų informacijos šaltinių.

Pradedantysis verslininkas gali daryti klaidų, o įsitraukus į mentorystės tinklą patyrę verslo konsultantai yra ypač naudingi. Jie nurodo, kokių klaidų nedaryti, remdamiesi savo patirtimi. Tad pradedantieji turi puikius šansus mokytis ne iš savo, o iš kitų klaidų. Arba pasinaudoti tomis idėjomis ir darbais, kurie buvo sėkmingi.

Ypač svarbus momentas mentorystės procese yra galimybė išplėsti ir įtvirtinti verslo bendradarbiavimą. Savaime aišku, kad pradedantysis verslininkas neturi daug pažinčių ir ryšių, o jam padedantis mentorius turi. Tad per jį galima bandyti įsitvirtinti būsimų partnerių rate, išplėsti potencialių klientų ratą.

Taigi dalyvaujant verslo mentorystėje tiek pradedantieji, tiek pat yrę verslininkai gauna tiesioginę naudą. Pirmieji įgyja neįkainojamų žinių, o mentoriai dalydamiesi patirtimi užtikrina verslo bendruomenės gyvavimą, ekonominę regiono plėtrą.

Daugiau  www.kmtp.lt

Informaciją pateikė
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

 

 

 

Kviečiame dalyvauti parodoje "Sprendimų ratas 2010"

 

Lietuvos žemės ūkio universitetas nuo 1995 m. kasmet surengia po dvi nacionalinio lygmens parodas, kurios skleidžia agrarinio sektoriaus technologines naujoves ir populiarina naujus verslus kaime. Tradiciškai kiekviena paroda turi dominuojančią temą, kuri raudona gija sieja visas parodos ekspozicijas ir šviečiamosios programos renginius. Sparčiai kintanti verslo aplinka, nuolat brangstantys energetiniai ištekliai ir Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą įsipareigojimai padiktavo šių metų rudens parodos propaguojamą tematiką - alternatyvių energijos šaltinių populiarinimą.


Šių metų parodoje „Sprendimų ratas 2010", kuri LŽŪU organizuojama rugsėjo 30 - spalio 2 d., kviečiami eksponentai, demonstruosiantys aplinkosaugos, miškininkystės, komunalinio ūkio, viešųjų erdvių bei gyvenamosios aplinkos tvarkymo gerąją patirtį ir naująsias technologijas. Formuojant parodos ekspoziciją ir parenkant parodos šviečiamųjų renginių temas, didelis dėmesys skiriamas alternatyviems energijos šaltiniams propaguoti.  

LŽŪU Ž.ū. Mokslo ir technologijų parkas (MTP) kviečia savo kolegas - projekto „InoTinklas" dalyvius - pasinaudoti galimybe nemokamai dalyvauti parodoje „Sprendimų ratas 2010" ir pristatyti naujausias energijos gavybos ir taupymo technologijas. Jei parodoje kartu su technologijų parkais dalyvautų konkreti inkubuojama įmonė, tai šis subeksponentas taip pat nemokamai būtų aprūpintas įrengtu plotu dengtame parodos paviljone. Projekt o „InoTinklas" dalyviai taip pat  gali dalyvauti ir rengiant parodos šviečiamąją programą: siūlyti pageidaujamų seminarų temas ir su savo pranešimais dalyvauti pačiuose seminaruose.

MTP informuoja, kad parodos metu organizuos projekto „InoTinklas" renginį tematika „Mokslo parkų globojamų įmonių („pumpurų", angl. Spin-off) veiklos sąlygų kūrimas". Apie „spinofų", susikūrusių mokslo parkuose, veiklos ir rėmimo patirtį mūsų šalyje bei užsienyje savo mintimis ir įžvalgomis žada pasidalinti dr. Pr. Milius. Renginyje tikslinga aptarti ir intelektinės nuosavybės klausimus, taip pat mokslo institucijų bei universitetų garantijas, kurias būtina suteikti mokslininkams, pasiryžusiems kurti „pumpurines" įmones ir komercionalizuoti pasiektus mokslo laimėjimus (tikslesnė renginio programa bus išsiųsta kiekvienam projekto „InoTinklas" dalyviui). Dabar iš anksto skelbiame, jog renginys įvyks spalio 1 d. (penktadienį) 10 val. LŽŪU IV rūmuose. Šiame renginyje gali dalyvauti visi suinteresuoti asmenys.

Parodos „Sprendimų ratas 2010" organizatoriai garantuoja, kad tie, kurie nepasididžiuos atvykti į parodą, nepasigailės. LŽŪU parodos - tai šventė, kur kiekvienas ras sau įdomių dalykų. Praeitais „krizės" metais parodoje dalyvavo virš 100 firmų ir organizacijų bei daugiau kaip 300 smulkiųjų eksponentų: sodinukų ir dekoratyvinių augalų pardavėjų, tautodailininkų bei maitinimo įstaigų. Lankytojų skaičius viršijo 30 tūkstančių, o svečių buvo sulaukta net iš kaimyninių Baltijos šalių, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos.  

Informaciją parengė Lietuvos žemės ūkio universiteto
Mokslo ir technologijų parkas



 

Renginiai

Tarptautinė konferencija "EastLink 2010: The way to knowledge economy"

Š.m. spalio 20-21 d. Klaipėdoje vyks Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inicijuota tarptautinė konferencija. Daugiau informacijos www.east-link.eu

„Verslo žinių" konferencija „Galimybės Lietuvos verslui: naujoji atominė elektrinė"

Š.m. rugsėjo 15 d. "Crowne Plaza" konferencijų centre vyks konferencija, kurioje sužinosite kaip tinkamai pasirengti, kad galėtumėte dalyvauti naujos AE projekte, kuriame verslui bus skiriama apie 4 mlrd. litų. Daugiau informacijos ir registraciją rasite čia...

Kvietimai

Kviečiama teikti paraiškas pagal priemones „E-verslas LT".

Paraiškas pagal priemonės  „E-verslas" kvietimą iki 2010 m. lapkričio 11 d. 17:00 val.  

Atkreipiame dėmesį, kad nuo rugsėjo 1 d. naikinami Agentūros regioniniai skyriai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje ir Vilniuje (Žalgirio g. 92), todėl paraiškas prašome pristatyti į pagrindinę būstinę, adresu: Vasario 16-osios g. 2/Gedimino pr. 38, LT-01104.

„E-verslas LT" lėšomis bus finansuojamos veiklos, susijusios su labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) investicijomis į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kurio reikia elektroninio verslo diegimo projektui toje įmonėje įgyvendinti.

Paraiškai parengti reikalingus dokumentus galite rasti www.lvpa.lt tinklalapyje skyriuje „Konkursinių projektų rengėjams".

Primename, kad šiuo metu taip pat galioja kvietimai teikti paraiškas pagal priemonę „Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra" ir MTTP priemones: „Idėja LT", „Intelektas LT+", „Inoklaster LT" ir „Inoklaster LT+".

 

 

 

 

Kūrybiškumas darbe - kodėl jis yra svarbus

Kūrybiškumas buvo tyrinėjamas remiantis įvairiais požiūriais ir yra svarbus daugelyje kontekstų. Dauguma jų nėra nuoseklūs, todėl sunku suformuoti aiškią ir vieningą nuomonę apie kūrybiškumą. Be to, stengiantis jį suprasti, pastaruosius 50 metų buvo atliekami tyrinėjimai, kurie atskleidė jam būdingą sudėtingumą ir „paslaptingumą".

Pirmas bandymas apibrėžti kūrybiškumą yra paremtas žodyno apibrėžimu, kuriame kūrybiškumas apibūdinamas kaip sugebėjimas „sukurti ką nors" arba „pasidaryti iš nieko". Jeigu turimas omenyje teoriškas paaiškinimas, kūrybiškumas yra tampriai susijęs su žmogaus sugebėjimu kurti kažką naujo ir to pagrindas, pirmiausia, yra vaizduotės galia, kaip sugebėjimas sukurti realų daiktą; antra, tai kuriant, vaiz duotė tą daiktą suvokia kaip kol kas dar neegzistuojantį.

Paprastai žodžiai „naujas", „tinkamas" ir „priimtinas" yra plačiai naudojami kūrybiškumo apibrėžimuose, randamuose literatūroje. Taigi, remiantis šiais apibrėžimais, kūrybiškumas - tai naujos, tinkamos ir priimtinos sąvokos, kurias sukuria atskiri žmonės arba mažos grupės žmonių.

Priešingai nei kūrybiškumas, inovacijos paprastai siejamos su kūrybingų idėjų įgyvendinimu organizaciniame kontekste. Taigi, individo ir komandos kūrybiškumas yra organizacinių inovacijų šaltinis. Be to, labai svarbu skirti kūrybiškumą nuo inovacijų. Kūrybiškumas paprastai naudojamas apibūdinti naujų idėjų, požiūrių ar veiklos kūrimą, o inovacijos yra tokių kūrybingų idėjų kūrimas ir panaudojimas tam tikrame kontekste. Todėl organizacijoje žodis „inovacija" dažnai naudojamas apibūdinti visą procesą, kurio metu organizacija kuria kūrybingas idėjas ir paverčia jas į naujus, naudingus ir perspektyvius komercinius gaminius, paslaugas ir verslo praktiką, o žodis „kūrybiškumas" apibūdina tik individų ar grupių kuriamas naujas idėjas, labai svarbias inovacijų procese.

Šiuo metu mes žengiame į naują amžių, kuriame kūrybiškumas tampa ypač svarbus - tai suvokia vis daugiau žmonių. Todėl šiame sąvokų amžiuje mums reikia skatinti ir remti mąstymą, susijusį su kūrybiškumu ir emocijomis (angl. right-directed thinking), o ne logišką ir analitinį mąstymą (angl. left-directed thinking).

Kūrybiškumas svarbus ir įmonėse: organizacijoms jo reikia prisitaikyti greitai besikeičiančioje aplinkoje ir atgaivinti savo veiklą, kurti naujus gaminius ir gerinti paslaugas klientams. Kūrybiškumui gerinti vadovai pritaikė įvairius metodus, pavyzdžiui , kūrybiškumo mokymo programas, komandų kūrimą ir vadovavimo tobulinimą. Kūrybiškumas padeda plėsti pažangesnes ir dinamiškesnes įmones, kurios, pritaikę naujus metodus, daug greičiau viską atlieka, nei kitos įmonės. Kūrybiškumas naudojamas visuose verslo procesuose ir gaminių kūrime. Kūrybingos bendruomenės taip pat padeda organizacijoms tapti daugiau išsiskiriančioms ir daugiau žinomomis dėl savo unikalumo.

Kūrybiškumas yra svarbus ir švietimo sistemoje: vaikai neišsigąsta, kai jie padaro klaidą. Jeigu jūs nesate pasiruošęs klysti, jūs nesukursite nieko originalaus. Skatindami kūrybiškumą, mokytojai gali vaikams suteikti visas galimybes atrasti ir įgyvendinti jų pomėgius ir talentus.

Be to, jo svarba atsispindi ir kasdieniniame gyvenime: kūrybiškumas yra gyvybiškai svarbi galia, kurią reikia puoselėti, motyvuoti, jai reikia suteikti lai svę, stimuliuoti ir skatinti ją būdais, kurių dabartiniai socialiniai prioritetai arba mąstymo paradigmos nesuvokia, kad jie yra svarbūs ar produktyvūs.

Kūrybiškumas taip pat reiškia ir pokyčius, o pasipriešinimas pokyčiams yra natūralus reiškinys. Taigi, norėdami skatinti kūrybiškumą organizacijose, mums reikia daugiau žinoti apie nenaudingas reakcijas į pokyčius, pvz., idėjų atsisakymą bei dominuojančios padėties įvertinimus. Identifikuotam kūrybiškumui yra daug kliūčių ir potencialių barjerų. Pavyzdžiui, kažkas galvoja, kad tradicinė mokymo sistema (ypač ikimokyklinė ir pradinė) yra „slopinanti" kūrybiškumo požiūriu ir dėl to dedamos pastangos mažiems vaikams suteikti kūrybiškumui palankią ir skatinančią vaizduotę aplinką. Tuo tarpu darbo vietoje, kompanijai įdiegus tam tikras sistemas, rizikuojama, kad galiausiai bus pasipriešinta pokyč iams. Be to, organizacijos taisyklės, reglamentai ir procedūros gali trukdyti kūrybiškumui: jeigu šios taisyklės, reglamentai ir procedūros tampa kompanijos tikslu, darbuotojai privalo jų griežtai laikytis. Taigi labai svarbu, kad organizacijose būtų atlygio sistema, kuri kūrybiškumą atlygintų ir jo neslopintų. Kai atlygio sistemos pernelyg baus už nesėkmes, jos varžys darbuotojų norą rizikuoti, bet tiesa ir tai, kad kai jos perdaug sureikšmins individualų kūrybiškumą, jos trukdys pasireikšti grupiniam kūrybiškumui.

Tomas Černevičius
VšĮ KTU regioninis mokslo parkas

 


 Anoniminės komandos gimimas

Intelektas ir technologijos

Informacinės technologijos (paprasčiau sakant - kompiuteriai) sugriovė daugelį visuomenėje įprastų stereotipų. Anonimiškumas, kuris tradicinėse bendruomenėse smerktinas kaip neigiamas bruožas, tapo pageidautinu dirbant komandose (t.y. bendro tikslo siekiančiose grupėse), kurių nariai susiję tarnybiniais, emociniais, giminystės ir dar kitokiais saitais. Juk negerai, kai komandos nariai patiria moralinį spaudimą, kai nuolat jaučiamas viršininko žvilgsnis? Anonimiškumas tai panaikina.

Prie anonimiškumo sugrįšime vėliau, o dabar pastebėkime, kad pastaruoju metu darbo organizavime vyksta dideli pokyčiai. Paslaugų pirkimas iš išorės (angl. outsourcing) tapo įprastu reiškiniu įmonėse: kam patiems organizuoti ir vykdyti nepagrindines veiklas, jei galima jas perleisti specializuotoms įmonėms ir už paslaugas mokėti maži au? Arba kitas reiškinys - masinė individualizacija (angl. mass customization), kai atsižvelgiama į specifinius kiekvieno kliento poreikius. Tinkamas šio reiškinio valdymas gerokai praplečia klientų ratą ir leidžia pasinaudoti masto ekonomija. Niekas neabejoja, kad visiems šiems ir kitiems pokyčiams lemiamą įtaką daro informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT), o dar svarbiau ir į ką mažai atkreipiamas dėmesys - tinkamas socialinių ir humanitarinių mokslų pasiekimų pritaikymas.

Analizuojant organizacijose vykstančius pokyčius galima pastebėti, kad įvairaus dydžio įmonėse ir įstaigose vis labiau vertinami žiniomis, o ne nuomonėmis paremti sprendimai. Čia reikėtų aiškiai atskirti du sprendimų etapus - sprendimo paruošimo etapą nuo sprendimo priėmimo etapo. Jei prašoma paruošti sprendimą, tai dar nereiškia, kad jis bus priimtas. Taigi visai nesvarbu, kas paruošia ir pateikia  žiniomis paremtus sprendimus asmenims, atsakingiems už sprendimų priėmimą organizacijoje. Svarbu, kad pasiūlymai yra geri, jais galima pasitikėti, o kai kuriuos iš jų - priimti ir įgyvendinti.

Tačiau kalbant apie tokias lyg ir akivaizdžias organizacijų pokyčių tendencijas reikėtų paaiškinti, kas gi yra žinios ir kaip jas atskirti nuo „nežinių" arba bent jau „didesnes žinias" nuo „mažesnių žinių". Jau seniai apie tai diskutuoja tiek teoretikai, tiek ir praktikai, bandydami išsiaiškinti, kodėl vieni sprendimai, kuriuos esame priversti priimti vos ne kasdien, yra geresni, o kiti - blogesni ar net labai blogi. Tada ir išryškėja žinių profilis ir pasimato, koks jų vaidmuo veiklos organizavime. Supaprastintai šnekant, žiniomis galime laikyti tai, ką panaudoję pasiekiame geresnių ilgalaikių rezultatų nei pasiektume, jei nepasinaudotume žiniomis.

Tikriausiai jums teko nemažai girdėti apie dirbtinį intelektą. Buvo dedama daug vilčių kuriant prietaisus, kurie pavaduotų žmogaus protą sudėtingų reiškinių analizėje, bendravime, sprendimų priėmime. Daug šioje srityje nuveikta, tačiau kuo toliau, tuo  labiau aiškėja, kad žmogaus intelektas yra neatkartojamas net labai sudėtinguose inžinieriniuose prietaisuose, t.y. jis yra niekuo nepakeičiamas. Dar daugiau - britų mokslininkas R. Penrose teigia, kad dirbtinių intelektualių būtybių, identiškų žmonėms, sukurti iš principo neįmanoma. Įrodinėjama, kad yra tokių „gyvo" intelekto sudedamųjų dalių, kurių atkūrimas prieštarauja fizikos dėsniams. Nesileisdamas į teorinius argumentus tik pasakysiu, kad atskiro žmogaus intelektas didele dalimi yra socialinis reiškinys, kitaip sakant - socialinių tinklų padarinys. Tokios yra bent jau teorinės prielaidos ir išvados, tačiau kaip į jas reaguoti?

Šiuolaikinis mokslas gali pateikti tik pagalbinius intelekto įrankius, kuriuose įmontuoti skaičiavimo algoritmai, t.y. aiškios taisyklės, ką su kuo dauginti ar sudėti, ką iš ko dalinti ar atimti, kad gautume norimą rezultatą. Tikrai, kompiuteriai aritmetines operacijas atlieka žymiai greičiau, nei žmonės. Tačiau bloga naujiena yra ta, jog ne viską galima aprašyti kompiuteriams „suprantamomis" taisyklėmis, ne viską galima pavesti jiems atlikti. Juo labiau neįmanoma pasitelkus vien kompiuterius gauti naujų žinių. Reiškinių, kurie priklauso taip vadinamai nealgoritmizuojamųjų klasei, yra daugybė ir nepanašu, kad jų kiekis mažėtų.

Tokiu būdu išsiaiškinom, jog yra sričių, kur reikalingas „gyvas" protas, specialistų žinios ir jų patirtis. Bėda ta, kad tokie specialistai dažniausiai būna išsibarstę po vi są šalį ar net po visą pasaulį. Kaip juos surinkti, kaip suburti prie vieno projekto? Štai tuo momentu scenoje pasirodo IKT - informacinės ir komunikacinės technologijos.

Virtualios komandos

Be jokios abejonės, specialistų vaidmuo organizacijose yra neįkainojamas. Tačiau kyla skausmingas, bet neišvengiamas klausimas - ar apsimoka laikyti visus reikalingus specialistus šalia, ar ne geriau juos pasikviesti tada, kai to prireikia? Kokie tokios strategijos privalumai  ir kokie pavojai? Šioje vietoje prabėgom verta pastebėti, jog „žinių darbuotojų", dirbančių vienu metu įvairiose organizacijose pagal laikinus kontraktus, skaičius sparčiai auga. Tai irgi tendencijos, į kurias negalima nereaguoti.

2002 metais buvo pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar virtualios komandos yra tinkamas darinys sudėtingiems projektams atlikti. Virtualumas reiškia tai, jog komandos nariai tarpusavyje bendrauja pasitelkę prieinamas ryšių priemones - internetą, elektroninį paštą, telefoną. Rezultatai buvo pateikti 2004 m. gegužės mėnesį pasirodžiusiame Harvard Business Review keturių autorių straipsnyje „Ar gali nebuvimas kartu sustiprinti komandos augimą?" (Can Absence Make a Team Grow Stronger?"). Apklaustus 54-ių virtualių komandų 293 narius, kurie faktiškai priklausė 26 įmonėms (tarp kurių minimos EDS, IBM, Emery, Kraft, Motorola, Shell ir kt.) paaiškėjo, kad du trečdaliai „išsibarsčiusių"  komandų buvo išsidėsčiusios trijose laiko zonose, tik 4% dalyvių buvo susitikę akis į akį su visais kitais komandos nariais, 17% buvo susitikęs bent su vienu komandos nariu, 57% komandų narių komandose atliko skirtingas funkcijas, 48% buvo iš skirtingų kompanijų. Pavyzdžiui, Rocketdyne (Boeing padalinys) komandą, kūrusią naujo tipo variklį, sudarė Dallase gyvenantys inžinieriai, kurie siūlė, kaip preciziškai ir pigiai gaminti naujo tipo variklius, ir Kalifornijoje gyvenantys ir dirbantys kompiuterinio modeliavimo specialistai, kurie testavo alternatyvias pasiūlytų sprendimų versijas. Maža komanda (8 žmonės - 1/10 įprasto dydžio) per trumpą laiką (1/10 prieš tai buvusio produkto sukūrimo laiko, 1% matuojant valandomis) kokybiškai atliko jiems pavestą užduotį.

Įdomu, su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis susidūrė tyrime dalyvavusių virtualių komandų nariai? Visų pirma - su skeptišku užsakovų požiūriu. Juk į komandą „susibūrė" nors ir savo srities specialistai, bet dauguma iš jų niekada negamino užsakomų produktų. Ar gali tokia komanda pasiekti nurodytą tikslą? Be to, komandos nariai nei karto nesusitiko „gyvai", atliko jiems nevisai įprastas užduotis, nors ir dirbo įprastoje aplinkoje - savo darbo vietoje. Tačiau buvo pastebėta, kad tokia komanda turi ir privalumų - nėra dėl žmogiškų emocijų atsirandančių bendravimo nesklandumų, tiksliau formuluojamos mintys, nereikia derinti susitikimo laiko ir vietos, galima būti keliose „vietose" vienu metu. Tačiau buvo pastebėta ir neigiami iš narių įvairovės kylantys sunkumai - komplikuotas  bendravimas, profesinis ir regioninis žargonas,  skirtingas darbo stilius. Tačiau svarbiausiais variklis buvo bendras komandos tikslas, todėl komandų lyderiams išlaikius narių vienybę tokie pavojai kaip nepasitikėjimas, susidarančios grupuotės, vadovų neinformavimas, nukrypimai nuo tikslo, konfliktai su „vietiniais" darbdaviais buvo sunkiau ar lengviau įveikti.

Kitas sprendimas - anoniminės komandos

Išanalizavus virtualių komandų veiklos patirtį buvo pastebėta, kad dauguma organizacinių problemų atsiranda dėl to, k ad komandų nariai, nors ir išsibarstę įvairiose pasaulio vietose, yra vieni kitiems žinomi. Be to, tokiose komandose visada yra vienas dalyvis, kuris neša visą atsakomybės už projekto sėkmę naštą.  Paruošus visiškai originalią metodiką ir sukūrus programinę įrangą buvo pereita prie visai naujos komandinio darbo schemos - anoniminių komandų. Nors jų nariai gali vienas kitą pažinoti ir net dirbti vienoje patalpoje, tačiau jie veikia aplinkoje, kuri neišduoda, kas yra kas. Kokios tokių komandų ypatybės?

Visų pirma, anoniminės komandos gali rastis tik specialioje joms sukurtoje terpėje, kurią sudaro trys sluoksniai: užsakovų sluoksnis, programinės įrangos sluoksnis - pavadinkime jį synnet aplinka (nuo angl. synergistic network), ir vykdytojų sluoksnis. Synnet yra programinė aplinka, kurioje dalyviai anonimiškai publikuoja savo bei vertina kitų suformuluota s „idėjas" ir projekto dokumentų dalis.

Užsakovai, naudodami tam tikrą šabloną, formuluoja užduotį, nurodydami savo reikalavimus - koks turi būti būsimosios komandos darbo rezultatas, per kiek laiko jis turi būti pasiektas ir koks užsakymo biudžetas, t.y. kaip vykdytojams bus atsilyginta (nebūtinai piniginė forma) už galutinį rezultatą. Paruoštas užsakymas išsiunčiamas į synnet aplinką, kuri, reikėtų pridurti, išties yra atsakomybės centras, t.y. organizacija, sutarčių pagrindu suteikianti garantijų paketą tiek užsakovams, tiek ir vykdytojams.

Užsakymų vykdytojai yra tik fiziniai asmenys, kurie laisvai gali registruotis synnet'e ir laukti pasirodant jiems tinkamų užsakymų. Visi užsiregistravę synnet'e sudaro tarsi visada pasiruošusias veikti konsultantų komandas, nepaprastai greitai susiburiančias prie pasirodžiusių užsakymų.

Būsimos ko mandos dalyviui užsakymo tinkamumas yra ne tiek skonio, kiek kompetencijos ir tikėtino uždarbio reikalas. Jei vienam užduotis gali pasirodyti atitinkanti jo kompetenciją, galimas atlygis už darbą gali netenkinti. Kodėl taip yra? Paaiškinimas gana paprastas - nei vienas komandos dalyvis iš anksto nežino, kokia užsakymo biudžeto dalis jam atiteks. Viskas priklauso nuo to, kaip kiekvieno dalyvio indėlį vertins kiti komandos nariai, todėl galutiniai reitingai kaip tik ir apsprendžia kiekvienam atiteksiantį atlygį.

Galima pagalvoti, kad kiekvienas anoniminės komandos narys visada stengsis kitų „idėjas" vertinti kuo blogiau, norėdamas numušti „konkurentams" reitingus.  Tačiau tokia prielaida pasirodo esanti visiškai klaidinga - synnet'as taip surėdytas, kad visada naudinga vertinti kitų darbą nors ir subjektyviai, bet sąžiningai. Čia nepaaiškinsiu, kaip tai realizuota, bet iš to, kas pasakyta, matosi, jog sunkai užčiuopiamos sąvokos kaip „nuoširdumas" ir „sąžiningumas" synnet'e įgyja realų pavidalą. 

Iš tiesų anoniminėje komandoje vienu metu vyksta ir konkurencija, ir bendradarbiavimas. Kiekvienas dalyvis konkuruoja, pateikdamas kuo geresnes „idėjas", tuo tarpu visa komanda bendradarbiauja, siekdama to paties tikslo - pateikti užsakovui kokybišką rezultatą.

Anoniminės aplinkos panaudojimo sritys

Anonimiškumo ir IKT apjungimas leidžia ne tik „susiburti" specialistams į komandas ir efektyviai vykdyti  užsakymus ar konsultacijas, bet ir atlikti daugybę kitokių funkcijų. Pavyzdžiui, synnet'o aplinka sėkmingai naudojama organizacijų diagnostikoje, kai norima nustatyti organizacijos „ligą" ir ją „gydyti". Anonimiškumas yra viena iš svarbiausių sąlygų, leidžiančių darbuotojams atvirai reikšti savo ir vertinti kitų mintis apie savo organizaciją. Nors dažnai „pasveikimui" užtenka vien tik „garo nuleidimo" synnet aplinkoje, tačiau geresnis rezultatas pasiekiamas, kai komandoje dalyvauja ir anoniminis psichologas, savo „idėjomis" provokuojantis darbuotojus išsakyti nuomones vienu ar kitu klausimu ir nukreipiantis juos problemų sprendimo link.

Kitas synnet aplinkos panaudojimas yra studijos, kai ne tik studentai, bet ir dėstytojai veikia anonimiškai, formuluodami savo ir vertindami kitų teiginius. Šiame synnet'o panaudojime galimi du atvejai. Vienu iš jų projekto pradžioje visi dalyviai yra „studentų" vaidmenyje ir tik projektui pasibaigus didžiausius reitingus gavusiems dalyviams suteikiamas „dėstytojo" vardas, tuo tarpu kiti lieka „studentais".  Jeigu norint patekti į tokį „apmokymų" projektą reikia dar ir įnešti tam tikrą piniginį indėlį, tai sukauptas fondas projektui pasibaigus pasiskirsto taip, kad „dėstytojai" užsidirba, o „studentai" sumoka už mokslą.

Vienas iš ryškiausių synnet'o privalumų yra jo paprastas naudojimas, kuriam tereikia nedidelių apmokymų, kaip formuluoti teiginius. Tačiau už to paprastumo slypi ne tik sudėtinga programinė įranga, bet ir  naudojami milžiniški kompiuteriniai resursai.

Anoniminė komanda  ir „globalusis protas" yra žinių epochos produktas, jis organizacijoms suteikia priėjimą prie intelektualių resursų, o žinių darbuotojams sudaroma galimybė naudojant savo intelektinį kapitalą  gaunant pajamas.

Apie synnet'ą

Synnet'as yra komercinė programinė įranga, kurią sukūrė mokslininkų ir praktikų grupė, dirbanti Metacon, UAB. Ji skirta projektų kūrimui, konsultavimui, įmonių diagnostikai, sociologiniams tyrimams, idėjų telkimo metodui (brainstorming), sprendimų priėmimui, strategavimui, studijoms ir kitai komandinei veiklai paremti.

Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto dekanas dr. Saulius Norvaišas


                                                                                    Informaciją pateikė
"Visorių informacinių technologijų parkas"

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

 

http://www.valstybe.eu

Žurnalas VALSTYBĖ: ekonomika ir politika, tendencijos ir perspektyvos skirtas aktyviems visuomenės nariams, veikiantiems versle, politikoje, kultūriniame gyvenime ir suvokiantiems, kad jų verslo bei kūrybos sėkmė priklauso nuo valstybės vystymosi.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

http://www.techtransfer.lt

Čia rasite Technologijų duomenų bazę, kurioje skelbiami technologiniai pasiūlymai ir užklausos iš visos Lietuvos.

Svetainėje pristatoma Technologijų perdavimo centro (TPC) veikla ir paslaugos verslui.

Plačiau apie TPC paslaugas verslui www.techtransfer.lt

 




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt