InoTinklo naujienos Nr. 18

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/13498


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote septynioliktąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Kaip ugdomas kūrybiškumas?

"Kūrybiškumas niekada nebus mokslas. Dauguma jo visada liks paslaptimi. Bet, žinoma, jis yra taikomas, jo mokomasi ir išmokstama." Alex F. Osborn

Kūrybiškumas yra ne tik natūralus talentas, bet ir įgūdis, kurį kiekvienas žmogus gali tobulinti ir ugdyti. Norint kūrybiškumą ugdyti organizacijoje, reikia sujungti žmonių elgesį su aplinkos sąlygomis.

Galbūt geriausias būdas padėti žmonėms padidinti kūrybos potencialą, tai leisti jiems daryti tai, ką jie mėgsta. Laisvė rinktis kuo jie nori užsiimti leidžia motyvuotai siekti tikslų. Šie aukšti vidiniai interesai pakloja pamatus kūrybingiems pasiekimams. Darbuotojai turėtų būti skatinami analizuoti juos žavinčias idėjas. Jeigu vadovai sukurs tokią aplinką, kurioje žmonės galės laisvai keistis idėjomis ir tyrinėti bendrus interesus, bus sustiprinta vidinė darbuotojų motyvacija ir kūrybiškumas. Tai pasiekti ir išsaugoti vidinę motyvaciją svarbu sumažinti socialinėje aplinkoje išorinius suvaržymus. Nors ir neįmanoma pašalinti neigiamai kūrybiškumą įtakojančių išorinių veiksnių daugelyje darbo (ir akademinių) vietų, tačiau įmanoma sumažinti jų svarbą arba pakeisti jų pobūdį.

Yra daug elementų, kuriančių aplinką, kurioje atskiri asmenys ir komandos skatinamos būti kūrybingais. Jiems priklauso organizacinė motyvacija, ištekliai ir inovacijų valdymo praktikos. Organizacijos turėtų atsisakyti nereikalingų valdymo lygmenų, taip pat teikti motyvuojančius apdovanojimus už kūrybingą elgesį ir skatinti būrimąsi į daugiafunkciškas darbo grupes.

Pavyzdžiui, savęs valdymas (angl. Self-leadership) yra svarbi organizacinė priemonė, kuri padeda kurti kūrybiškumą skatinantį klimatą. Organizacijoje, kuri skatina savęs valdymą, bus intensyvesni kūrybiškumo procesai ir mažiau atotrūkio tarp galimų ir praktikuojamų inovacijų bei kūrybiškumo. Kita svarbi priemonė, skatinanti inovacij as ir kūrybiškumą yra darbo grupė: atrodo pagrįsta manyti, kad atskiri asmenys įsitrauks į labiau kūrybingus procesus, jeigu pajus stiprią kūrybingą paramą iš darbo grupės narių. Iš tikrųjų tiesa, kad darbuotojai, kurie turi inovacijų ir kūrybiškumo potencialą, tai parodys, kuomet jaus, kad yra palaikomi darbo grupės. Be to, organizacijose tobulinant kūrybiškumą, svarbus ir vadovo vaidmuo: jie turi nukreipti intervenciją posistemėje. Intervencijos tikslas - padėti organizacijai įveikti dinamikos pokyčius bei pateikti būdus, kaip atlikti darbą. Jeigu visa tai bus įgyvendinama sėkmingai, intervencija padės ugdyti kūrybiškumą.

Tuomet, kad darbo vietoje būtų ugdomas kūrybiškumas ir kuriamos inovacijos, turi būti praktikuojamos tam tikros vadovavimo (angl. Leadership) funkcijos. Į pagrindines praktikas, kuriomis vadovai turėtų naudotis, kad skatintų ir remtų inovacijas ir kūrybiškumą darbo vietoje, įeina: darbuotojų skatinimas laikytis „status quo"; platus požiūris į riziką; gebėjimas pasinaudoti klaidomis tobulėjime; naudojimas ir dalijimasis žiniomis bei informacija; susitelkimas ties nenutrūkstančiu mokymusi; sąžiningas ir informatyvus įvertinimas; kūrybingų darbo rezultatų atlyginimas; bendro valdymo panaudojimas; ir savęs paties tikrinimas.

Visos šios intervencijos nukreipiamos į organizacijų valdymą ir darbuotojus. Organizacijos intuityviai pripažįsta darbuotojų kūrybingų gabumų lavinimo svarbą kūrybiškumui stiprinti. Tačiau neturint būtinos techninės kompetencijos, kūrybiškumo įgūdžiai nepadės individams ar grupėms priimti kūrybiškų sprendimų su darbu susijusioms problemoms spręsti. Yra ir žmogiškųjų santykių ugdymo poreikis. Pavyzdžiui, reikia lavinti pagrindinius darbuotojų ben dravimo įgūdžius, tokius kaip aktyvų klausymą, nuomonės reiškimą ir priėmimą, arba ypač padėtų komandos formavimo ir darbo komandoje programos, kadangi darbuotojai neišvengiamai turės dirbti grupėse.

Tačiau, akcentas, kad reikia išlaikyti status quo, skatina nenorą keisti įprastai atliekamų darbų būdų ir šis metodas gali tapti kliūtimi kūrybiškumui pasireikšti bei sumažinti originalų mąstymą ir naujų idėjų atsiradimą. Efektyviai dirbantys vadovai taip pat nebijos rizikuoti ir tuo pačiu taip elgtis skatins savo darbuotojus. Be to, darbuotojų įtraukimo į sprendimų priėmimą praktika dažnai yra veiksmingas būdas, stiprinantis darbuotojų priklausomybės, įsipareigojimo ir pasitenkinimo darbu jausmą, kuris didina kūrybiškumą.

Parengė Jurgita Šarkienė
KTU regioninis mokslo parkas parkas

 

Nr. 18,
2010 m. gruodžio mėn.

Turinys

Kaip ugdomas kūrybiškumas?

Mėnesio interviu

Pradedamos saulės elementų tyrimų centro statybos

Klaipėda tampa tramplinu inovacijų mainų srityje su Rytų Europos valstybėmis

"Inovacijų prizo" belaukiant

MobileFuture - skandinaviškas pavyzdys pirmaujantiems mobiliųjų inovacijų profesionalams 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Šiuolaikiški agronomijos mokslo horizontai

Nuo seno Lietuva laikoma žemdirbių kraštu. Netrūko čia ir žinomų agronomų. Savo laiku Vilniaus universiteto Žemės ūkio katedra buvo pirmoji Europoje turėjusi mokymo ir bandymų bazę. Kovojant už Lietuvos Nepriklausomybę, XX amžiaus pradžioje į visuomeninę veiklą įsitraukė daug agronomų - to meto didžioji Lietuvos inteligentijos dalis. Aleksandras Stulginskis net tapo antruoju Lietuvos prezidentu. Ir šiandien Lietuva gali didžiuotis agronomijos specialistais ir jų pasiektais laimėjimais.

Apie agronomijos laimėjimus ir „rūpesčius" kalbame su jaunesniosios agronomų kartos atstovu Vytautu Liaku. Šalies žemdirbiai šį LŽŪU agronomijos specialistą jau antras dešimtmetis žino kaip patikimų ir naudingų agronomijos naujovių neišsenkantį šaltinį. Su savo kolegomis doc. V. Liakas vienas iš pirmųjų šalyje ėmėsi propaguoti beariminę žemdirbystę ir tikslųjį ūkininkavimą. Šis specialistas savo sukauptą mokslo ir konsultavimo patirtį mielai perteikia ne tik Lietuvos ūkininkams ir LŽŪU rengiamiems agronomijos specialistams - skaitydamas paskaitas ir konsultuodamasis su kolegomis jis aplankė Ispaniją, Portugaliją, Vokietiją, Latviją, Estiją, Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją.

Su doc. Vytautu Liaku kalbamės apie  pasaulio ir šalies agronomijos mokslo laimėjimus ir nesibaigiančias žemdirbių „bėdas".

 

"Tačiau pasitaiko atvejų, kai mokslininkai nesusikalba su verslininkais. Norint, kad verslininkai skirtų pinigus moksliniams tyrimams, mokslas turi padėti įmonėms sukurti dalį pridėtinės vertės. Lietuvos žemės ūkio universitete dirba daug kvalifikuotų mokslininkų, pasiekiančių aukštų rezultatų skirtingose mokslo srityse. Tačiau iškyla nemažai problemų komercializuojant žemės ūkio mokslo rezultatus. Mokslininkų sukurtų naujausių technologijų komercializavimui šiuo metu neskiriama daug dėmesio, todėl šiuolaikiškų technologijų diegimas žemės ūkyje nėra toks spartus, kaip norėtųsi."



Betarpiška pažintis su Vakarų ir Rytų Europos šalių žemės ūkiu ir šio sektoriaus dabartinio etapo plėtros ypatumais leidžia Jums bendrais bruožais įvertinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus vaidmens didėjimą ir pasiektus laimėjimus. Kaip galima vertinti dabartinę Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus situaciją bendrame visos Europos fone?

Ekonomikos klestėjimo laikotarpiu dažnai buvo bandoma sumenkinti žemės ūkio reikšmę. Ir dabar išgirstama, kad žemės ūkiui nereikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Tikriausiai Lietuvoje mažai yra tokių verslo šakų, kurios būtų taip plačiai aptariamos, vertinamos bei kritikuojamos kaip žemės ūkis, kurio pagrindą sudaro augalininkystės verslas. Blogiausia, kad tokie pareiškimai netrunka pasklisti visuomenėje. To pasekmė - žemdirbiai supriešinti su kitomis visuomenės grupėmis, o žemės ūkis rodomas, kaip nepatraukli ir neperspektyvi ūkinė veikla. Be pagrindo pašiepiami gyvenantys ir dirbantys kaime asmenys, kai akivaizdu, jog bendroje ES rinkoje gali konkuruoti tik aukščiausios kvalifikacijos žemės ūkio specialistai ir ūkininkai.

Kritikuojama daug ir aštriai, nes nenorima pripažinti akivaizdaus fakto, kad Lietuva pagal žemės ūkio gamybos apimtis, jos intensyvumą bei efektyvumą neatsilieka nuo kitų ES narių. Apie 35-40 proc. pagamintos produkcijos eksportuojama ne tik į Rytų šalis, bet ir į ES, Norvegiją, Turkiją, JAV bei Kanadą. Dar niekada Lietuvos kaime nebuvo tiek daug naujausios įrangos, technikos bei gamybinės paskirties pastatų. Tai ūkininkų, žemės bendrovių, žemės ūkiui teikiančių paslaugas firmų, mokslo ir studijų organizacijų tarpusavio tampraus bendravimo ir kruopštaus darbo rezultatas. Labai svarbų vaidmenį modernizuojant žemės ūkio gamybą atlieka ES struktūrinių fondų parama.

Žemės ūkis daugeliui įdomus tuo, kad tai specifinė ir gana patraukli ūkio šaka, nes gamyboje naudojamos ne tik įsigytos gamybos priemonės, bet ir ariama žemė, vanduo ir kiti gamtos ištekliai. Žemdirbius, tam tikra prasme, galima įvardinti ir kraštovaizdžio architektais. Naudodami kraštovaizdį gamyboje, jį žemdirbiai sugeba keisti kelis kartus per metus. Negalima pamiršti, kad žemės ūkio sektoriui reikalinga nafta, elektros energija, trąšos, pesticidai, transporto bei ryšio paslaugos ir t.t. Atlikti tyrimai rodo, kad žemės ūkio aptarnavimo sferoje dirba 1,5 karto daugiau darbuotojų, lyginant su tiesiogiai dirbančiais žemės ūkyje.

Šalies žiniasklaidoje vis dažniau paviešinama nerimastingų žinių apie agrarinių mokslų laimėjimus, kurie leidžia verslininkams ir ūkininkams vaikytis viršpelnių ir taip pažeisti vartotojų teises, nes į rinką patenkantys augalininkystės produktai arba tiesiogiai, arba per maisto grandinę anksčiau ar vėliau patenka ir ant vartotojo stalo. Kiek pagrįsti šie nuogąstavimus ir kaip Jūs vertinate pastangas legalizuoti genetiškai modifikuotų produktų (GMP) auginimą Lietuvoje?

Siekiant patenkinti vartotojų poreikius, reikia didinti augalų derlingumą, plėsti produktų asortimentą, todėl be naujų technologijų problemas išspręsti būtų sudėtinga. Manau, kad genetiškai modifikuoti produktai vienu ar kitu pavidalu vartojami jau seniai. Patys vartotojai turėtų itin atsargiai rinktis kai kuriuos maisto produktus. Ne taip seniai buvo daug nerimo dėl šaldytų produktų, ypač dėl atvežtų iš kitų šalių, o šiuo metu niekas apie tai nesusimąsto. Deja, reikėtų. Mano manymu, genetiškai modifikuotus augalus reikėtų naudoti tik energetinėms reikmėms. Pigiau užauginti augalai galėtų būti nebent žaliava. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuoti kukurūzai - puiki žaliava biodujų gamybai.

Gyvename žinių ekonomikos kūrimo laikotarpiu. Kiek naujausios žemės ūkio technologijos grindžiamos šiuolaikiškais mokslo laimėjimais? Gal galėtumėte kiek plačiau atskleisti paslaptingą tiksliosios žemdirbystės šydą?

LŽŪU mokslininkams per labai trumpą laikotarpį pavyko sėkmingai išspręsti žieminių bei vasarinių kviečių auginimo maistiniams grūdams problemą. Pirmiausia buvo įvertintos visos esamos šalies ir užsienio selekcijos kviečių veislės ir atrinktos geriausiai tinkamos auginti Lietuvoje. Siekiant sukurti tikslines atskirų veislių auginimo technologijas, buvo atlikta daug tiksliųjų lauko bei laboratorinių tyrimų, gamybinių bandymų visuose Lietuvos regionuose. Gautų duomenų pagrin du buvo sukurtos iš principo naujos kviečių auginimo technologijos. Bendradarbiaujant su kitomis mokslo institucijomis bei verslo organizacijomis buvo sukurta visa žieminių bei vasarinių rapsų auginimo Lietuvoje mokslinė - agrotechninė sistema.

Taip pat daug laimėjimų pasiekta auginant rapsus: buvo nustatyti rapsų auginimui tinkantys šalies regionai, atrinktos geriausios veislės, ištirta rapsų vieta sėjomainose ir sukurta rapsų auginimo agrotechnika.

Universiteto augalininkystės, selekcijos bei inžinerijos mokslininkai jau keletą metų atlieka daug tyrimų, kuriant kukurūzų grūdams auginimo Lietuvoje technologijas. Atrinktos ir ištirtos dešimtys įvairiausių veislių. Nustatyti kukurūzų auginimui geriausiai tinkami dirvožemiai, sukurtos kelios kukurūzų auginimo technologijos, tame tarpe ir biokurui.

Pastaruoju metu daug kalbama apie tiksliąją žemdirbystę. Tačiau apie šių technologijų diegimą praktikoje dar sunku kalbėti. Jei į traktorių ar kombainą įdiegta GPS sistema, tai dar nereiškia, kad jau vykdoma tikslioji žemdirbystė, tai tik viena detalė. Pagrindinis tiksliosios žemdirbystės uždavinys - sumažinti degalų sąnaudas, optimizuoti trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą, taip apsaugant produktus nuo nereikalingų pesticidų likučių ir sumažinti augalininkystės produkcijos savikainą.

Pirmas žingsnis į tiksliąją žemdirbystę yra visų laukų dirvožemio savybių įvertinimas. Remiantis gautais duomenimis, parenkamos optimalios dirvos dirbimo bei tręšimo technologijos, modeliuojamas augalų augimas bei produktyvumo formavimasis skirtinguose laukuose. Įvertinus šiuos duomenis ir turimų sėklų kokybę, nustatoma tiksli sėklų norma ir, stebint augalų vystymosi dinamiką, planuojamos augalų apsaugos technologijos bei numatomi augalų mitybos optimizavimo lygiai. Ko l ūkininkai komplektuoja reikalingą techniką tiksliajam ūkininkavimui, mokslininkai atlieka daug tyrimų ir stebėjimų, leisiančių tiksliai įvertinti augalų būklę ir kritinius augalams vystymosi tarpsnius. Sukurtos augalų stresų valdymo, derliaus nuostolių mažinimo, mitybos optimizavimo technologijos.

Mokslo tyrimuose besidarbuojantys kolegos tikriausiai sutiks, kad dažnas mokslininkas jaučiasi kaip herojė Alisa iš rašytojo Luiso Kerolio knygos „Alisa stebuklų šalyje": norint išlaikyti esamas pozicijas reikia sparčiai bėgti, o norint nors kiek pajudėti į priekį reikia dar sparčiau bėgti. Artimai bendraudamas su užsienio šalių konsultantais ir pasaulinio garso ž.ū. technikos ir trąšų gamybos firmų specialistais, Jus turite susiformavęs šiuolaikiško mokslininko vaidmens supratimą. Ką galėtumėte patarti ir palinkėti savo kolegoms mokslininkams, besidarbuojant iems maisto sektoriaus labui?

Sutinku su tuo, kad norint kiek pajudėti į priekį, reikia sparčiai bėgti. Mokslininkų laukia globalizacijos ir demografinių procesų diktuojami iššūkiai. Norėdami juos įveikti, privalėsime koncentruoti ir intelektinius, ir materialiuosius išteklius. Tačiau pasitaiko atvejų, kai mokslininkai nesusikalba su verslininkais. Norint, kad verslininkai skirtų pinigus moksliniams tyrimams, mokslas turi padėti įmonėms sukurti dalį pridėtinės vertės.

Lietuvos žemės ūkio universitete dirba daug kvalifikuotų mokslininkų, pasiekiančių aukštų rezultatų skirtingose mokslo srityse. Tačiau iškyla nemažai problemų komercializuojant žemės ūkio mokslo rezultatus. Mokslininkų sukurtų naujausių technologijų komercializavimui šiuo metu neskiriama daug dėmesio, todėl šiuolaikiškų technologijų diegimas žemės ūkyje nėra toks spartus, kaip norėtųsi.

Neįdiegus ar nepritaikius naujausių technologijų, pirmiausiai nukenčia žemės ūkio produkcijos konkurencingumas. Konkurencingos žemės ūkio produkcijos pateikimo rinkai sėkmė tiesiogiai priklausys nuo universiteto galimybių profesionaliai tvarkyti intelektinę mokslininkų nuosavybę ir sukurti technologijų perdavimo užsakovams mechanizmo bei mokslininkų verslumo skatinimo sistemą.

Ar gali į Jus kreiptis kitų mokslo sričių specialistai, turintys tikslą bendradarbiauti sprendžiant šiuolaikiškos žemdirbystės problemas?

Savaime suprantama, be kitų mokslo sričių specialistų spręsti žemdirbystės problemas būtų sudėtinga. LŽŪU mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais, taip pat daug projektų mus sieja su užsienio šalių įvairių sričių mokslininkais.

Visi, nor intys bendradarbiauti, gali kreiptis į LŽŪU Mokslo ir technologijų parką el. adresu mtp@lzuu.lt. Visada laukiame naujų pasiūlymų ir idėjų.

Kalbino Rita Petlickaitė
LŽŪU Ž.ū. Mokslo ir technologijų parkas

 

Verta žinoti

VMI specialistai gruodžio mėnesį visoje šalyje vizituos smulkaus ir vidutinio verslo atstovus - juos ne baus, o konsultuos

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) informuoja, jog pirmą kartą pradeda vykdyti projektą, kurio metu smulkiesiems verslininkams jų darbo vietose paaiškins ir patars, kaip teisingai vykdyti verslą, primins jų mokestines prievoles, suteiks informaciją apie nuo kitų metų įsigaliosiančius mokesčių pasikeitimus. VMI specialistai gyventojų, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą ar įsigijus verslo liudijimą ne baus už pažeidimus, o siūlys savanoriškai registruoti veiklą, patars, kaip teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. Visgi bendrovės, pas kurias gruodžio mėnesį apsilankys Mokesčių administratorius turėtų žinoti, jog jų veikla bus vertinama objektyviai.

Bendroves kartu su VMI vizituos bei žiūrės, ar šios vykdo veiklą, vadovaudamosios teisės aktais, ir kitos šalies institucijos: Valstybinė maisto ir veterinarijos ta rnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Policijos departamentas, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė transporto inspekcija bei savivaldybių atstovai, pagal kompetenciją planuojamuosiuose veiksmuose dalyvaus ir Muitinės mobilios grupės bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Daugiau informacijos: www.vmi.lt

Pradedamos saulės elementų tyrimų centro statybos

Visorių informacinių technologijų parke (VITP) kompanijų grupė „BOD Group" pradeda 10000 kv. m ploto aukštųjų technologijų tyrimų centro statybas. Iki 2012 m. bendros investicijos į šį projektą sieks 150 mln. Lt.

Naujajame centre įsikūrusios kompanijos „Baltic Solar Energy" ir „Baltic Solar Solutions" vykdys saulės elementų technologijų tyrimus ir eksperimentinę gamybą, o „ViaSolis" užtikrins elementų surinkimą į paruoštus naudoti energetinius modulius.

Naujasis saulės technologijų klasteris Visoriuose bus ypatingas tuo, kad čia veiks didžiausios pasaulyje saulės elementams gaminti skirtos įrangos bendrovės „Centrotherm Photovoltaics" tyrimų centras, kokių pasaulyje šiandien yra keturi.

„Tapsime penktuoju šios Vokietijos kompanijos sertifikuotu tyrimų centru, šiandien pasaulyje tokio lygio centrai veikia JAV, Vokietijoje, Malaizijoje ir Kinijoje. O ir pati saulės celių gamyba mūsų centre bus viena moderniausių pasaulyje. Visoriuose gaminsime trečios kartos saulės elementus, tokius gamina tik pačios moderniausios gamyklos Norvegijoje, Vokietijoje, JAV. Rytų ir Centrinėje Europoje nebus analogų mūsų gamyklai", - sako „Baltic Solar Energy" gen. direktorius Vidmantas Janulevičius.

„Tai labai svarbus investicinis projektas, kuris turės įtakos Lietuvos, kaip Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regiono paslaugų ir inovacijų centro, plėtrai. Šis projektas padės kurti inovatyvią ekonomiką, paskatins glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą", - sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

Vis ą įrangą, reikalingą saulės elementams gaminti Vilniuje, „BOD Group" pirks iš „Centrotherm Photovoltaics". Tyrimų centre apjungus verslo ir Lietuvos mokslininkų pajėgas bus vykdomi tyrimai ir tobulinami saulės elementai, patentuojant išradimus ir konkuruojant su sektoriaus lyderiais pasauliniu mastu.

Naujajame centre sukurtos žinios, technologijos ir galutinė produkcija - saulės elementai - bus eksportuojami, svarbiausiomis čia įsikūrusių kompanijų rinkomis bus Vokietija ir kitos Vakarų Europos šalys. Suplanuota, kad 2015 m. apyvarta iš čia gaminamų saulės elementų sieks 415 mln. litų, eksportas viršys 95 proc.

Prognozuojama, kad 2016-2018 m. bendra saulės energijos technologijų klasterio įmonių apyvarta Lietuvoje pasieks 1,6 mlrd. Lt, iki to laiko sektoriuje bus sukurta 500 naujų darbo vietų.

 Visorių informacinių technologijų parkas

 

 

 

Klaipėda tampa tramplinu inovacijų mainų srityje su Rytų Europos valstybėmis

Uostamiestyje, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP)

vykusioje tarptautinėje konferencijoje "East Link" padėti pagrindai mūsų valstybės verslo, mokslo ir technologijų įmonėms efektyviau bendradarbiauti su Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalimis.

Konferencija skirta santykių tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų vystymui, siekiant stiprinti inovacijų sklaidą bei žinių ekonomikos kūrimą. Renginys organizuotas KMTP kartu su partneriais.

KMTP pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Dobrovo mokslinio technologinio potencialo centru prie Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos. Taip pat - su Kazachstano sostinės Astanos regioniniu technologijų parku, Baltarusijos respublikiniu technologijų perdavimo centru, Gruzijos nacionaline taikomųjų mokslų akademija bei Technologijų perdavimo agentūra prie Uzbekistano Respublikos Ūkio ministerijos.

Sutartyse tarp minėtų įstaigų ir KMTP pažy mėta, kad bus stengiamasi apjungti jėgas su partneriais bendradarbiaujant bei kuriant, tvirtinant ryšius tarp mokslo ir verslo organizacijų, bus plečiamos ekonominės žinios.

Kartu planuojama bendradarbiauti dalijantis informacija apie mokslinius išradimus bei mokslinę infrastruktūrą. Žiniomis, kurios naudingos bendriems moksliniams projektams.

Tarp institucijų įsipareigojama perduoti informaciją bendradarbiaujančioms verslo struktūroms diegiant inovacijas ir vystant taikomuosius tyrimus.

Konferencijos esmė: atnaujinti bei praplėsti santykius su Rytų valstybių mokslinėmis bei inovacijų srityje veikiančiomis institucijomis, nes Lietuva yra viena mažiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių, tad jos konkurencingumą pirmiausiai gali nulemti gebėjimas įsilieti į tarptautinius vertės kūrimo tinklus. Visgi pripažįstama, kad Lietuvai per pastaruosius nepriklausomybės dešimtmečius nepavyko suformuoti aiškios ir pasaulyje konkurencingos mokslinės ir technologinės specializacijos.

Tad užmezgus ryšius atsiveria naujos galimybės mokslo projektų įgyvendinimui ir jų rezultatams komercializuoti, sukurti žiniomis grįstą ekonomiką, o modernioje ekonomikoje kūrybinės industrijos veikia kaip inovacijų ir struktūrinės kaitos katalizatorius kuriant naujus verslo klasterių ir modelių konceptus, apjungiant kūrybą bei technologijas.

KMTP direktorė Roma Stubrienė džiaugėsi, kad konferencija pavyko ir sutartys buvo pasirašytos.

"East Link" bendradarbiavimo koncepcija paremta ES Rytų partnerystės programa bei ES ir naująja Centrinės Azijos bendradarbiavimo strategija. Pagrindinis konferencijos tikslas buvo atnaujinti ir sukurti naujas mokslo bei verslo bendradarbiavimo jungtis postsovietinėje ir Vakarų geopolitinėse erdvėse siekiant sustiprinti regiono konkurencines pozicijas globalinėje ekonomikoje", - t eigė R. Stubrienė.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Komunikacijos vadovas Andrius Sutnikas

 



 

Renginiai

Nemokamas seminaras "Inovacijų rinkodara ir rinkodaros inovacijos"

Kviečiame SVV įmonių, įregistruotų ne daugiau kaip prieš 3 (tris) metus, atstovus dalyvauti VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parko organizuojamame nemokamame interaktyviame seminare "Inovacijų rinkodara ir rinkodaros inovacijos", kuris vyks š.m. gruodžio 16 d. 10 val. KMTP konferencijų salėje.

Plačiau apie renginį skaitykite interneto svetainėje www.versloturnyras.lt

 

Kvietimai

MITA rems mokslo ir verslo atstovų dalyvavimą tarptautiniuose ETP ir paraiškų rengimo renginiuose

Nuo 2010 m. gruodžio mėn. MITA pradeda vykdyti dvi naujas veiklas pagal administruojamą ES struktūrinių fondų projektą „Tyrėjų kompetencijos ugdymas" TYKU. Pagal vieną iš jų, bus remiamas dalyvavimas Europos technologijų platformų (ETP) veiklose, o pagal antrąją - skiriama parama MITA administruojamų tarptautinių programų (7BP, EUREKA, EUROSTARS ir kt.) dalyviams vykti į tikslinius susitikimus, skirtus projektų paraiškoms rengti. Abiejų šių veiklų galimybėmis galės pasinaudoti Lietuvos tyrėjai tiek iš viešojo, tiek iš ir privataus sektoriaus.

2011 metais šioms veikloms numatyta skirti apie 98 tūkst. litų: iš jų 62,8 tūkst. litų ETP dalyvių ir 35,3 tūkst. litų MITA administruojamų programų dalyvių komandiruotėms.

Daugiau informacijos www.tpa.lt

 

 

 

 

"Inovacijų prizo" belaukiant

Jau šeštus metus iš eilės rengiamo konkurso „Inovacijų prizas" organizatoriai ir šiemet ieškojo ir vertino jaunas, veržlias bei inovatyvias Lietuvos įmones. Atslūgstant sunkmečiui, Lietuvos inovacijų centro, Žinių ekonomikos forumo ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekspertai siekė atrasti inovatyviausias Lietuvos įmones bei jų sukurtus produktus ar paslaugas.

Šiemet dalyvauti konkurse pateikta apie 60 įmonių paraiškų. Nors palyginti su ankstesniais metais, kai vyko „Inovacijų prizo" konkursai, paraiškų sulaukta truputį mažiau, tačiau ženkliai išaugo paraiškų kokybė: įmonės pateikė konkursui itin inovatyvių bei įdomių paslaugų ar produktų. Vienas iš tokių - lietuvių verslininkų sukurtas ir netrukus prekyboje pasirodysiantis oro gaiviklis „Lietuvos kvapas". Kūrėjų teigimu, „Lietuvos kvapas" sukurtas, siekant išgryninti Lietuvos identitetą bei pasiūlyti, kaip galėtų asocijuotis Lietuvos vardas su konkrečiu kvapu. Kvapas sukurtas pasitelkiant prancūzų ekspertus, o išskirtinis buteliuko dizainas sukurtas ir pagamintas išskirtinai lietuvių dizainerių. Taip pat yra ir kitų įdomių inovatyvių sprendimų, apie kuriuos konkurso organizatoriai paskelbs netrukus, o pačius geriausius iškilmingai apdovanos.

Vykdant šių metų konkursą, organizatorius pasiekė džiugi žinia iš praėjusių metų nugalėtojų bendrovės „Ekspla". 2009 metais  sukurtas ir „Inovacijų prizą" laimėjęs lazeris, šiemet nugalėjo ir prestižiniame tarptautiniame konkurse „Prism Awards for Photonics Innovation". Unikalus gaminys įvertintas kaip vienas iš pažangiausių fotonikos gaminių pasaulyje 2010 metais. Tai - pirmas kartas, kai Lietuvos lazerių gamintojas yra nominuotas tokiam tarptautiniam apdovanojimui. Anot „Eksplos" atstovų, dalyvauti tarptautiniame konkurse juos paskatino pripažinimas Lietuvoje, kai jie buvo apdovanoti „Inovacijų prizu".

Šių metų „Inovacijų prizo" konkursas išsiskyrė paraiškų kokybe. Taip pat įmonės pateikė konkursui daug ir įvairių inovacijų taikymo versle pavyzdžių. Jau šeštus metus iš eilės vykstantį konkursą verslo atstovai jau žino, puikiai supranta jo teikiamą vertę bei atsakingai žiūri į dalyvavimą jame.

2010 metų „Inovacijų prizo" nominantai jau bus paskelbti netrukus. O iškilmingas apdovanojimas ir geriausiųjų pagerbimas įvyks metų pabaigoje, gruodžio 17 dieną, Vilniuje, kartu su Lietuv os pramoninikų konfederacijos vykdomais „Metų gaminio" bei kitais apdovanojimais. Geriausiems atiteks jau simboline tapusi „Inovacijų prizo" statulėlė bei diplomai. Taip pat laimėjusios įmonės galės naudoti „Inovacijų prizo" simboliką savo marketinginėje komunikacijoje.

Tad galima teigti, jog eilę metų vykstantis „Inovacijų prizo" konkursas jau yra tapęs tradiciniu. Tai metas, kuomet galima apibendrinti, ką inovatyvaus yra sukūręs Lietuvos verslas per metus. Ir kaip rodo istorija, kartais šis konkursas tampa akstinu įmonėms dalyvauti tarptautiniuose panašaus pobūdžio konkursuose ir pristatyti sukurtas inovacijas jau ne tik Lietuvos, bet pasauliniu mąstu.

Informaciją parengė
  Lietuvos inovacijų centras

 


 MobileFuture - skandinaviškas pavyzdys pirmaujantiems mobiliųjų inovacijų profesionalams

Š.m. lapkričio 10-11 d. Švedijos inovacijų savaitės metu vyko mobilųjų inovacijų dienos MobileFuture'2010 Stokholmo Kista mokslo mieste (Kista Science City). Tai yra vienas pagrindinių ir išskirtinių Skandinavijoje renginių, kurio tikslas yra pateikti svarbiausias mobiliųjų kompanijų plėtros tendencijas ir pristatyti metų inovacijas: naujus sprendimus mobiliesiems telefonams, mobiliasias aplikacijas, naujas paslaugas ir sėkmės istorijas.

Šios tarptautinės mobiliųjų inovacijų dienos ir parodos metu buvo siekiama supažindinti su Skandinavijos mobiliųjų technologijų (telefonų) industrija, padiskutuoti apie stambiųjų operatorių veiklos strategiją populiarinant mobilių aplikac ijų plėtrą naujausios kartos mobiliuose telefonuose, pristatyti Nokia ir Sony-Ericsson technologinius pasiekimus ir inovacijas, bei susirasti tiesioginių verslo kontaktų parodos metu. MobileFuture'2010 parodos metu dalyviams buvo pristatyti skandinaviški sėkmės pavyzdžiai mobiliųjų aplikacijų rinkoje, naujausi įmonių projektai ir paslaugos, pasidalinta tarptautine patirtimi plėtojant mobiliąsias inovacijas.

BaSIC ir JOSEFIN projektų partneriams buvo sudarytos galimybės pristatyti Baltijos jūros regionų verslo įmones ir „startup'us", bei jų sukurtas mobilias inovacijas potencialiems investuotojams. Kista Science City tinklo pagalba buvo sudarytos išskirtinės sąlygos verslo įmonėms tiesiogiai susitikti su Sony Ericsson ir TeliaSonera atstovais ir jiems pristatyti savo verslus. BaSIC su JOSEFIN partnerių „tinklinimosi" metu įmonės turėjo galimybę pristatyti savo produktus ir paslaugas, susipažinti su Baltijos jūros regiono ICT ir mobiliųjų technologijų rinka. JOSEFIN projekto pagrindinis partneris - Investicinis Berlyno bankas (IBB - InvestitionBank Berlin) pristatė finansinės paramos, mokymų ir konsultacines investicijų pagalbos paslaugas, kurios yra šiuo metu teikiamos Baltijos jūros regiono verslo įmonėms.

Parodos metu demonstruotos įvairaus profilio įmonių sukurtos inovacijos mobiliesiems telefonams, nauji mobiliųjų telefonų pritaikymo sprendimai, didelę jų dalį sudarė mobiliųjų aplikacijų sprendimai ir paslaugos. Parodos konferencijoje dalyvavo tok ių kompanijų pranešėjai, kaip: TeliaSonera Sverige AB, Cybercom, Fältcom, NEC, EMA Technology, ZTE, Sony Ericsson, Nokia, Microsoft, Apegroup, Mosync, Orange, Rebtel, GoldenGekko, Locago, UK Trade & Investment, Ericsson Research, TAT, HumanComputer Interaction Institute, SingTel ir kt. Daug dėmesio parodos metu skirta konferencijos panelinei diskusijai apie naujas mobiliųjų technologijų industrijos plėtros kryptis. Diskusijos ekspertai vienareikšmiškai pažymėjo, kad mobiliųjų operatorius labiausiai domina mobilaus ryšio plėtra tolimojoje Azijoje (Indija, Kombodža, Mianmaris, Tailandas ir kt.) ir Afrikoje, bei su tuo kylančiomis technloginėmis problemomis, tokios kaip energetiniai resursai ir jų optimizavimas sunkiai prieinamose ir mažai išvystytose teritorijose. Tuo tarpu mobiliųjų telefonų gamintojai savo plėtrą mato mobiliųjų aplikacijų plėtroje tarp sparčiau augančio ir viršijančio 5 mlrd. (2010 m .) mobiliųjų vartotojų skaičiaus. Be to, pasauliniams mobiliųjų telefonų gamintojams kelia nemažai „rūpesčių" „Apple iPhone" telefonų sėkmė ir populiarumas su stipriai augančia „Apple Store" konkurencija mobilių aplikacijų srityje.

Ne mažiau dėmesio skirta ir pradedančiųjų mobilųjų inovacijų savininkams, kurie turėjo galimybes pristatyti savo verslo planus potencialiems investuotojams, bei surasti potencialius partnerius parodos metu. Tai BIOMETRY AG, CHECKIT MOBILE, City Credit Ltd., Datu sistemas Ltd., HOCCER, mBricks, MOBILE MELTING, Peer Mobile, Pemetel OÜ, SPENDINO, SuperOffice, TIVI Ltd., Yoga OÜ ir kt.

Viso MobileFuture'2010 inovacijų dienos metu parodoje dalyvavo 84 kompanijos ir organizacijos, sulaukta 280 konferencijos dalyvių ir virš 3500 parodos lankytojų, bei 360 kviestinių dalyvių GALA MOBILE 2010 apdovanojimuose.

Sekantis MobileFuture'2011 renginys planuojamas kitų metų lapkričio mėnesį.

Daugiau informacijos žr. svetainėje: http://www.mobilgalan.se/

Pranešimą parengė VšĮ „Saulėtekio slėnis"

http://www.basic-net.eu
http://www.josefin-org.eu

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Žurnalą "Būk laimingas", kuris jums atskleis laimingo gyvenimo principus, padėsiančius:

- kiekvienoje problemoje atrasti galimybes;

- įveikti savo baimes;

- tinkamai valdyti savo laiką ir pinigus;

- motyvuoti save ir aplinkinius...

Tai daroma pasakojant sėkmingų žmonių, jaunų ir brandžių organizacijų istorijas, įvairių specialistų komentarus, teorijas bei įžvalgas.

Daugiau apie šį leidinį interneto adresu: http://www.buklaimingas.lt/

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

http://www.invega.lt


SVV subjektas, kreipdamasis į banką ar kitą kredito įstaigą dėl paskolos verslui pradėti ar plėsti, dažnai susiduria su bankui nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. INVEGA padeda išspręsti šią problemą, garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą bankui iki 80 proc. paskolos sumos. Likusios negarantuotos paskolos dalies grąžinimą bankas užsitikrina SVV subjekto pasiūlytais užstatais, įsikeisdamas už paskolos lėšas įsigyjamą turtą.

Apie tai kaip gauti INVEGA garantiją susipažinsite apsilankę aukščiau nurodytu interneto adresu.




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt