InoTinklo naujienos Nr. 19
Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/13588
 
 
 
 
 
 

Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote devynioliktąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši jau antrus metus pradedanti skaičiuoti InoTinklo iniciatyva suteikia Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, yra naudingas.

Sveikiname su gražiausiomis metų šventėmis, linkime sėkmingų ir energijos nestokojančių Naujųjų 2011 metų!

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Ar inovacijos nelauks ir 2011-ais metais?

 

 

Kalbiname Lietuvos inovacijų centro direktorių Kastytį Gečą apie praėjusius metus, partnerystę, inovacijų kultūrą bei apie viešąją paramą inovacijoms.

Klausimai:

  1. Kokie buvo 2010-ieji metai Lietuvai inovacijų prasme?
  2. Kaip vertinate partnerystę Lietuvoje?
  3. Kokia viešosios paramos įtaka inovacijoms?
  4. Ar inovacijų kultūra vis sparčiau skinasi kelią į Lietuvos organizacijas?
  5. Ko palinkėtumėte ateinančiais metais Lietuvos verslininkams, mokslininkams, dizaineriams...

Interviu ir sveikinimo žodį ateinantiems naujiems metams pateikiame video formatu.

 

Parengė Lietuvos inovacijų centro komunikacijos koordinatorius Justas Jaskonis

 

Nr. 19,
2010 m. gruodžio mėn.

 

 

 

Mėnesio interviu

Pirmasis Klaipėdietiškas išradimo patentas JAV

Buvęs Klaipėdos Universiteto profesorius, habilituotas technologijų mokslų daktaras Sigitas Kudarauskas tapo pirmuoju Klaipėdos mokslininku, kuriam pavyko užregistruoti patentą savo išradimui JAV.

Švytuojamųjų elektros mašinų tyrimų Lietuvoje pradininkas, teorijos kūrėjas tikisi, kad jo kelių dešimtmečių darbo vaisius sudomins potencialius investuotojus, kadangi išradimas grįstas ekonomiškumu, efektyvumu ir gali būti praktiškai panaudojamas ne vienoje srityje: pradedant buities prietaisų, elektromobilių gamyboje ir baigiant įrenginiais, naudojamais tyrinėjant kosmosą.

S. Kudarauskas pabrėžė, kad patentuojant išradimą labai padėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), kuris mokslininką rėmė tiek iš techninės, tiek iš moralinės pusių. Bet to, KMTP, užpatentavus išradimą JAV, aktyviai tarpininkauja ieškant potencialių išradimo naudotojų.

"Tai - mūsų šalies mokslo prestižo klausimas, pasiektas nemažas tikslas", - sakė mokslininkas.

"...bet kuris patentas duoda naudą, jei jis realizuojamas, jei prasideda gamyba. Tačiau, suprantama, JAV rinka yra labai didelė. Ten - labai daug gamintojų, todėl tolesnis tikslas yra ieškoti potencialių išradimo naudotojų, o turint patentą JAV atsiveria didesnės galimybės, investuotojų paieškos - konkretesnės, efektyvesnės."
 

 


Profesoriau, kas tai per išradimas ir kaip jis veikia?

Tai laisvų svyruojančių stūmoklių šiluminė mašina. Tokiam išradimui yra gautas patentas Lietuvoje, paraiška paduota 2005 m. Vėliau kitos procedūros sekė pagal patentinės kooperacijos sutartį. Paduota paraiška Europos patentui ir JAV patentui. Pripažintas JAV buvo šių metų lapkričio 9 d.

Kas tai per išradimas? Pavadinimas yra sąlyginis, ne viską pasakantis net specialistui. Kas yra šiluminė mašina: tai įrenginys, kuris keičia šiluminę energiją į mechaninę, arba atvirkščiai. Visi puikiai žinome vidaus degimo variklius, tai šiluminės mašinos pavyzdys. Garo mašina - taip taip. Arba kompresorius, kur mechaninė energija naudojama dujoms suslėgti ir tuo pačiu ji keičiama į šiluminę energiją.

Kodėl laisvų svyruojančių stūmoklių? Automobilizmo amžiuje žinome vidaus degimo variklius, mašina yra stūmoklinė, cilindre juda pirmyn-atgal stūmoklis. Bet vidaus degimo varikliuose, tradiciniuose kompresoriuose stūmoklio eiga yra griežtai ribota, kurią nulemia alkūninio veleno švaistiklio mechanizmas. Nors iš tikrųjų, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu vienu greičiu būtų racionaliau, jei stūmoklis judėtų daugiau, kitu atveju - mažiau. Kitaip tariant, kad ta eiga keistųsi. Bet mechaninė struktūra to neleidžia.

Yra daug išradimų ir pasiūlymų, kaip gali būti išgaunamas tas kintamas stūmoklio judesys cilindre, bet tie siūlymai labai sudėtingi ir neracionalūs. Todėl laisvais stūmokliais ir vadiname tuos, kurie valdomi, yra mechaniškai laisvi.

Kodėl svyruojančių stūmoklių? Tradiciniai stūmokliai cilindrinėje ertmėje juda pirmyn-atgal, bet yra ir menčių formos stūmoklių: jie svyruoja aplink ašį ir sudaro kintantį tūrį. Kažkada buvo paplitę kad ir vandens siurbliai, kur judini rankeną pirmyn-atgal ir siurbi vandenį. Tai ir yra mentinis vandens siurblys.

Mano išradimo esmė yra ta, kad toks įrenginys, ta mašina veikia kartu su švytuojamąja elektros mašina, elektros mašinos rotorius sukinėjasi pirmyn-atgal. Šiaip tokių mašinų yra, bet veikiančių su švytuojančia elektros mašina - ne, tai naujovė.

Kaip Jūsų sukurtas išradimas gali būti panaudojamas praktiškai?

Jis gali būti panaudotas labai įvairiuose įrenginiuose; yra trys sritys.

Pirmiausiai - įvairiausios paskirties kompresoriai, kur yra suslegiamas oras prietaiso viduje. Pavyzdžiui, šaldytuvo kompresorius. Panaudojus mano išradimo pagrindu sukurtą kompresorių šaldytuvas galėtų būti ekonomiškesnis, tyliau veiktų.

Ir oro kondicionieriai, kuriuose kompresorius - širdis. Kilnojamieji kompresoriai, naudojami dažymui, statybose, medicinos įrenginiuose. Pavyzdžiui, stomatologai naudoja suspaustą orą, išgręžia kiaurymę dantyje ir paskui ją išvalo. Atrodo, kas čia tokio, galima statyti bet kokį kompresorių ir oru išpūsti ertmę. Bet jei patenka su pučiamu oru tepalo mikrodalelių, jei kompresoriuje naudojamas tepalas, plomba greitai iškrenta. Panaudojus mano išradimą to nebūtų.

Kita sritis - tokios konstrukcijos vidaus degimo variklis gali tiesiogiai varyti švytuojamąjį elektros generatorių. Galėtų būti sukurtos įvairios kilnojamosios elektros stotelės. Pavyzdžiui, Lietuvoje po šiųmečio škvalo daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas. Tad avarinės stotelės - labai pageidautinos. Yra įvairių tokių prietaisų konstrukcijų, bet jie brangūs, kuro daug naudoja, o mano išradimo pagrindu sukurtas prietaisas būtų pigesnis ir paprastesnis. Jį būtų galima naudoti ir laivuose.

Akcentuočiau, kad tas išradimas, ir jo pagrindu pagamintas prietaisas labai tiktų hibridiniams elektros automobiliams. Panaudojant tokį generatorių hibridinis automobilis galėtų būti ženkliai pigesnis: dabartiniai "hibridai" sutaupo kuro miesto sąlygomis, bet jie labai brangūs, atsiperka tik po 10 ir daugiau metų. Todėl netenkina pirkėjų. Naudojant mano siūlomą įrenginį kaina galėtų būti ne didesnė nei įprastinio automobilio, jis būtų ekonomiškesnis, mažiau teršiantis aplinką. 

Trečia sritis - vadinamieji stirlingo įrenginiai, stirlingo ciklo varikliai arba šaldikliai. Tai ne vidaus, o išorės degimo varikliai. Tam tikra variklio dalis, galvutė kaitinama iš išorės, nesvarbu, kokį kurą naudotume: kietąjį, biokurą, tad prasiplečia galimybės. Net saulės energiją naudoti galima, reflektorių nukreipiant į variklio galvutę bei taip generuojant elektros energiją. Tokių įrenginių pasaulyje yra, jie perspektyvūs, konkuruoja su fotoelementų baterijomis.

Mano išradimo praktinis panaudojimas suteiktų platesnes galimybės kad ir kosmoso tyrimo aparatuose, kurie būtų efektyvesni.

Ką reiškia tai, kad Jūsų išradimas patentuotas JAV?

Kol kas jokios naudos nėra, nes bet kuris patentas duoda naudą, jei jis realizuojamas, jei prasideda gamyba. Tačiau, suprantama, JAV rinka yra labai didelė. Ten - labai daug gamintojų, todėl tolesnis tikslas yra ieškoti potencialių išradimo naudotojų, o turint patentą JAV atsiveria didesnės galimybės, investuotojų paieškos - konkretesnės, efektyvesnės.

Interviu parengė
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas


 
Verta žinoti
 
 
 
 

 

Naudodamiesi pavyzdiniais steigimo dokumentais UAB gali steigti ir keli asmenys

Nuo šiol įsteigti uždarąją akcinę bendrovę (UAB) naudojantis pavyzdiniais dokumentais bus galima ir tuo atveju, kai bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų. Ūkio ministras Dainius Kreivys įsakymu patvirtino pavyzdinę uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutarties formą, pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės įstatus ir jų pildymo rekomendacijas.

Pasak ūkio viceministro R. Žyliaus, dabar, kai UAB norės steigti du ar daugiau steigėjų, tai padaryti bus kur kas lengviau - tereikės užpildyti tuščius pavyzdinės steigimo sutarties formos ir pavyzdinių įstatų laukus taip, kaip nurodyta šių dokumentų pildymo rekomendacijose. „Sprendimas parengti šiuos pavyzdinius UAB steigimo dokumentus buvo priimtas siekiant pagerinti verslo sąlygas ir išplėsti UAB steigimo naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais taikymo sritį", - teigė R. Žylius.

Ateityje siekiama atsisakyti ir notarinio steigimo dokumentų tvirtinimo. Privalomo UAB steigimo dokumentų, kai bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų, notarinio tvirtinimo planuojama atsiakyti priėmus Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimus. Notarinio tvirtinimo nereikės, jeigu steigiamos UAB steigimo dokumentai atitiks pavyzdinę UAB steigimo sutarties formą ir pavyzdinius UAB įstatus ir jie bus pateikti elektroniniu būdu tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Šiuo metu jau yra sudaryta galimybė steigti UAB ir individualią įmonę, steigimo dokumentus elektroniniu būdu pateikus tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kai UAB steigimo dokumentai parengti vadovaujantis pavyzdiniais UAB steigimo dokumentais arba individualios įmonės nuostatai parengti vadovaujantis individualios įmonės pavyzdiniais nuostatais. Šių metų gruodžio 22 d. duomenimis, pasinaudojant šia galimybe įsteigtos 78 uždarosios akcinės bendrovės ir 16 individualių įmonių.

Pavyzdinę UAB steigimo sutarties formą, pavyzdinius UAB įstatus ir jų pildymo rekomendacijas galima rasti Ūkio ministerijos interneto svetainėje, adresu www.ukmin.lt, skirsnyje „Įmonių teisė".

Juridinių asmenų registro duomenimis, šiandien Lietuvoje yra įregistruota apie 83 000 uždarųjų akcinių bendrovių, iš kurių apie 43 000 yra du ar daugiau akcininkų.

Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt

 

Komisijos komunikatas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m.

 

Kalėdų metas skatina ne tik apžvelgti besibaigiančių metų darbus, bet ir domėtis netolima ateitimi. Šalies kaimo situaciją vis labiau lemia ES vykdoma žemės ūkio rėmimo ir kaimo plėtros politika, tad natūralu, jog šiais metais ES priimti spendimai aktualūs šalies agrarinio sektoriaus atstovams. Viliamės, kad Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau tekste - BŽŪP) naujovės sudomins ir tuos, kurie seka projekto „InoTinklas" žinias.

Komisijos komunikatas „Bendroji žemės ūkio politika iki 2020 m.: siekis įveikti būsimus maisto, gamtos išteklių ir teritorinius iššūkius" oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 18 d., įvertinus Europos Parlamento ataskaitą dėl BŽŪP ateities po 2013 m. bei atsižvelgus į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų, Regionų komitetų pozicijas, taip pat  apibendrinus šalių narių ir ES Tarybos viešų diskusijų rezultatus.

Buvo sutarta, kad po 2013 metų ES išlaikys stiprią BŽŪP. Naujuoju programavimo laikotarpiu bus įgyvendinama politika, susidedanti iš dviejų krypčių, arba taip vadinamų ramsčių.

Pirmasis ramstis turės užtikrinti teisingesnį paramos, skirtos palaikyti ūkininkų pajamas, paskirstymą ir labiau susieti paramą su aplinkos apsauga.

Antrasis ramstis užtikrins, kad parama būtų nukreipta į konkurencingumo didinimą, inovacijų ir naujų technologijų skatinimą, tvarų gamtos išteklių valdymą, klimato kaitos ir aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą, taip pat kaimo vietovių subalansuotą teritorinę plėtrą, užtikrinant kaimui ilgalaikę perspektyvą.

Trumpai tariant, ateities BŽŪP keliami trys pagrindiniai tikslai: perspektyvi maisto gamyba, tvarus gamtos išteklių valdymas ir subalansuota teritorinė plėtra.

Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčius būtina įgyvendinti, nes išsiplėtusi ES turi lanksčiau reaguoti į pasaulio mastu didėjančią rinkų integraciją, prekybos liberalizavimą ir kasmet vis labiau atsiskleidžiantį žemės ūkio produktų rinkų neapibrėžtumą.

Ekonominė krizė skaudžiai palietė ES kaimo vietovių plėtrą, todėl teritorinė ir socialinė sanglauda ES kaimo vietovėse reikalauja papildomo dėmesio. Taip pat išlieka būtinybė ES apsirūpinti maistu bei teikti vis didesnę pagalbą maisto stokojančioms šalims ir tuo pačiu spręsti aplinkos bei klimato kaitos problemas. Tad daugiau dėmesio bus skiriama aktyviems ūkininkams.

Tik iš pirmo žvilgsnio BŽŪP iššūkiai gali pasirodyti deklaratyvūs, į kuriuos nėra būtinybės skubiai ieškoti atsakymų. Deja, gyvenimo realybė yra visai kita: į daugelį ateities iššūkių turėjo būti atsakyta jau vakar. Pavyzdžiui, kad ir klimato kaitos problema, kuri mums, šiauriečiams, dažnai atrodo kaip abejotini teoriniai samprotavimai. Tačiau Pietų Europos šalys jau dabar dideliu mastu įgyvendina labai skubias priemones, kad klimato pokyčiai nepaverstų derlingų žemės laukų bevertėmis dykynėmis.

Apibendrinant galima teigti, kad Komisijos komunikatas yra pačiu laiku pasirodęs dokumentas. Juo vadovaujantis bus rengiami konkrečių teisės aktų projektai, kurie kitų metų liepos mėnesį bus pateikti visuotinam svarstymui.

Informaciją parengė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas

 

 


 

 

 

Vis dar galioja kvietimai teikti paraiškas pagal priemones Inoklaster LT, Inoklaster LT+ ir Intelektas LT+
Kaip žinia, globalizacija, technologinė pažanga, ekonominiai pokyčiai ir didėjanti konkurencija verčia verslo įmones ieškoti naujų - efektyvesnių veiklos metodų. Siekdamos efektyvumo, bendrų ekonominių tikslų ir interesų (dalyvauti konkretaus produkto ar produktų vertės kūrimo grandinėje), verslo įmonės jungiasi į klasterius - ne mažesnius kaip 5 nepriklausomų juridinių asmenų grupes, kuriose būtinai turi dalyvauti ir mokslo ar studijų institucija.

Klasterių sukūrimui, jų vystymui Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) administruoja 187,007 mln. Lt. per ES struktūrinės paramos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) priemones „Inoklaster LT"  (VP2-1.4-ŪM-01-K) ir „Inoklaster LT+" (VP2-1.4-ŪM-02-K).

LVPA yra suinteresuota, kad struktūrinė ES parama pasiektų tuos Lietuvos verslo ir mokslo klasterius, kurių narius sieja bendras ekonominis tikslas, o ne dirbtinės prigimties darinius, siekiančius finansavimo savo trumpalaikiams tikslams įgyvendinti. Todėl LVPA pabrėžia, kad siekiantys ES finansavimo mokslo klasteriai ypatingą dėmesį turėtų skirti bendros veiklos (narystės klasteryje) juridiniam įforminimui.

Juridinių asmenų dalyvavimas klasteryje turi būti įformintas Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi arba naryste klasteriui koordinuoti įsteigtoje asociacijoje. Tokią sutartį gali pasirašyti tik klasterio narių vadovai (viešųjų įstaigų direktoriai, įmonių direktoriai, aukštųjų mokyklų rektoriai arba jų įgalioti asmenys). Sutartyje turi būti tiksliai apibrėžta klasterio prigimtis, jo tikslai ir uždaviniai, veiklos kryptys, finansiniai - administraciniai ištekliai, numatytos klasterio vystymo sritys bei perspektyvos. Sutarties objektas turi tiesiogiai sietis su klasterio pateiktos paraiškos ES finansavimui gauti užduotimi. Būtina atkreipti dėmesį, kad Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti atskirta nuo ketinimų protokolų.

„Mūsų tikslas - skatinti, kad įmonės, susijungusios į klasterius, kryptingai siektų užsibrėžtų tikslų kuriant ir realizuojant konkrečių produktų ar paslaugų vertę, išgrynintų savo projekto idėją ir jos įgyvendinimą dar prieš teikiant paraiškas pagal mūsų administruojamas priemones "Inoklaster LT" ir "Inoklaster LT+", - teigia LVPA MTTP projektų valdymo skyriaus vedėjas Vytautas Tuminas, pabrėždamas būtinybę viską tinkamai ir tiksliai apibrėžti Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje.

Primename, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) priemonių Inoklaster LT (VP-2-1.4-ŪM-01-K), Inoklaster LT+ (VP2-1.4-ŪM-02-K) ir Intelektas LT+ (VP2-1.3-ŪM-03-K) vis dar galioja kvietimai teikti paraiškas. Išsamesnės informacijos apie šiuo metu galiojančius kvietimus teikti paraiškas galite rasti Lietuvos verslo pramos agentūros interneto svetainėje adresu  www.lvpa.lt/lt/content/viewitem/15922/.

Atkreipiame dėmesį, kad priemonės Idėja LT (VP2-1.3-ŪM-01-K), Intelektas LT (VP2-1.3-ŪM-02-K), Inogeb LT-1 (VP2-1.4-ŪM-03-K) kvietimai teikti paraiškas jau yra pasibaigę ir paraiškos yra nebepriimamos. Pareiškėjų pateiktos paraiškos šiuo metu yra vertinamos, projektai - įgyvendinami.

Priemonės Inogeb LT-2 (VP2-1.4-ŪM-04-V) projektai yra atrenkami valstybinio planavimo būdu. Šiuo metu galioja Ūkio ministerijos patvirtintas projektų sąrašas Nr. 01.

Daugiau informacijos apie šias MTTP priemones: www.esparama.lt,  www.lvpa.lt,  www.ukmin.lt.

Informacijos šaltinis: www.lvpa.lt




 
Renginiai

Informacijos ir komunikacijų technologijų partnerystės renginys FUTURE MATCH 2011 (CeBIT), kovo 1-5 d., Vokietijoje

FUTURE MATCH 2011
partnerystės renginys skirtas įmonėms, kuriančioms, siūlančioms šiuolaikines informacijos ir komunikacijų technologijas ar ieškančioms naujausiomis technologijomis pagrįstų sprendimų;
mokslo ir tyrimų institutams, norintiems pasiūlyti naujausius išradimus ar kompetencijas ir ieškančioms verslo ar mokslo partnerių bendriems projektams.

Renginyje dalyvauja ne tik parodos CeBIT dalyviai, turintys stendus, bet ir iš anksto užsiregistravę lankytojai.

Užregistruoti savo įmonę, atstovaujantį asmenį bei technologinio pasiūlymo/užklausos profilį/ius galite FUTURE MATCH 2011 renginio puslapyje www.futurematch.cebit.de

Dalyvių ir jų profilių  registracija vyks iki 2011.02.10

Dalyvavimas renginyje FUTURE MATCH 2011 kainuos 110(+19%PVM) EUR.

Daugiau informacijos apie šią parodą Lietuvoje http://www.inovacijos.lt

 

 

 

 

 

 

Kvietimai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) renka informaciją apie Lietuvos įmones, investuojančias į mokslinius tyrimus bei norinčias dalyvauti Europos Sąjungos 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje (7BP). Taip pat informuoja, kad Europos Komisija kartu su Europos investiciniu banku pagal įgyvendinamą rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (Risk Sharing Finance Facility) teikia paskolas palankiausiomis ES rinkoje sąlygomis ir garantuoja paskolas rizikingiems mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti. Paskolos suteikiamos tiek ilgalaikiam turtui įsigyti, tiek apyvartinėms lėšoms. Norintieji dalyvauti 7BP daugiau informacijos rasite www.tpa.lt .


 

 

 


 

Tarp paskelbtų "Pagaminta Lietuvoje" konkurso nugalėtojų - Visorių informacinių technologijų parke (VITP) esančios įmonės

 
Renginyje „Pagaminta Lietuvoje" pagerbtos ir apdovanotos šalies ūkiui ir verslo plėtrai nusipelniusios įmonės. Kongresų rūmuose vykusiame renginyje geriausi verslininkai apdovanoti medaliais „Už nuopelnus verslui".

Apdovanojimas „Už didžiausias investicijas Lietuvoje" skirtas „BOD group". BOD Group - informacinių technologijų ir fotoelektros technologijų įmonių grupė, veikianti aukštųjų technologijų kūrybos ir gamybos srityje jau 11 metų.

 „Jaunojo verslininko" apdovanojimas atiteko „ART 21" savininkui Augustui Alešiūnui. Įmonė yra sukūrusi išskirtinę veiklos valdymo sistemą „AgroSmart", skirtą įmonėms, superkančioms, tiriančioms, sandėliuojančioms, perdirbančioms ir parduodančioms grūdus. Šiuo metu kuriama sistemos versija, skirta žemės ūkio produkcijos perdirbėjams.

Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, bus stengiamasi, kad akcija „Pagaminta Lietuvoje", pakeitusi anksčiau Ūkio ministerijos verslininkams teiktus apdovanojimus, taptų tradicinė. „Mes tiesiogiai neproteguojame lietuviškų prekių, nes tai būtų draudžiama pagal Europos Sąjungos normas. Tačiau didžiuotis tuo, kas sukurta mūsų šalyje, niekas neuždraus", - sakė ūkio ministras. Pasak D.Kreivio, šiemet buvo stengiamasi ne tiktai išrinkti geriausias šalyje pagamintas prekes arba teikiamas įdomiausias paslaugas, bet ir įvertinti eksportuotojus.
Bene pirmą kartą šioje nominacijoje nugalėjo informacinių technologijų bendrovė. „Lietuva tokias paslaugas jau seniai eksportuoja, mūsų informacinių technologijų specialistai labai vertinami užsienyje. Tik kol kas šių paslaugų eksportas nebūdavo įtraukiamas į bendrą statistiką".

Mes siekiame įvesti apskaitos metodus, kad matytume, koks paslaugų eksporto įnašas į bendrą eksportą, kad nustatytume, kiek iš šių paslaugų yra aukštesnės, kiek - žemesnės pridėtinės vertės", - žadėjo D.Kreivys.

Konkurso laureatai:

Metų gaminys - bendrovės „Biok" kremas brandžiai odai „Rasa"
Už didžiausias investicijas Lietuvoje - įmonė „BOD Group"
Už eksporto augimą - bendrovė ERP
Už inovatyvius sprendimus versle - akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras
Už darbo vietų kūrimą - įmonė „Lintel"
Metų debiutas - bendrovė „Mint Vinetu"
Jaunasis verslininkas - „ART 21" savininkas Augustas Alešiūnas
Už turizmo paslaugų plėtrą - bendrovės „Perkūno namai" viešbutis „Daugirdas".
Informaciją parengė
Visorių Informacinių technologijų parkas
 

Keičiama mokslo finansavimo tvarka - stabili parama valstybei svarbioms programoms ir atskaitomybė visuomenei už pasiektus rezultatus

Valstybės moksliniams tyrimams skiriamos lėšos bus naudojamos efektyviau, o mokslo institucijos bus skatinamos didesnį dėmesį kreipti į taikomuosius tyrimus. Tam prielaidas sudaro Vyriausybės patvirtinta nauja Švietimo ir mokslo ministerijos parengta mokslinių tyrimų finansavimo tvarka. Jos tikslas - užtikrinti stabilų finansavimą valstybei svarbioms mokslinių tyrimų programoms, efektyvų lėšų naudojimą ir aiškią mokslo bei studijų institucijų atskaitomybę visuomenei už investicijas ir pasiektus rezultatus.

Naujasis mokslo finansavimo modelis buvo parengtas konsultuojantis su akademine bendruomene, pakeitimai suformuluoti Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ministro Pirmininko sudarytose darbo grupėse.

Nauja tvarka garantuoja nuolatinį ilgalaikių mokslinių tyrimų programų finansavimą mažiausiai trejiems metams. Tam pagrindą sudarys įvedamas finansavimo principas pagal norminius mokslininkų etatus, kuriam atiteks pusė visų moksliniams tyrimams skiriamų valstybės lėšų. Ilgalaikės programos mažiausiai trejus metus gaus suplanuotas lėšas, nepriklausomai nuo galimų mokslo biudžetinio finansavimo pokyčių.

„Lietuva nuo Europos Sąjungos vidurkio ženkliai atsilieka pagal mokslinių publikacijų kokybę, registruotų patentų skaičių, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose. Lietuvos mokslininkai akcentuoja, kad ligšiolinė konkursinio finansavimo schema neskatino vykdyti ilgalaikių mokslinių tyrimų, taip pat ir taikomųjų tyrimų. Tad mokslo finansavimo tvarka keičiama orientuojant mokslininkus į mokslo veiklos kokybę ir taikomumą. Valstybės skiriamų lėšų dydis priklausys nuo pasiektų rezultatų - tokia finansavimo tvarka garantuos ilgalaikių tyrimų finansinį stabilumą ir sudarys galimybes mokslo ir studijų institucijoms planuoti dalyvavimą projektuose ir kitose programose, - sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. - Kiekvienos mokslo ir studijų institucijos nuveikti darbai bus vertinami kas treji metai. Mokslinių tyrimų institutai ir universitetai, pasiekę geresnių rezultatų, gaus daugiau lėšų kitam trejų metų etapui."

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė, naujoji finansavimo tvarka taip pat objektyviau atitiks skirtingų mokslo sričių specifiką.

Valstybės lėšos moksliniams tyrimams bus paskirstomos pagal septynias sritis: humanitarinius (13 proc.), socialinius (12 proc.), fizinius (25 proc.), biomedicinos (19 proc.), žemės ūkio (6 proc.) ir technologijos mokslus (21 proc.) bei meno veiklą (4 proc.). Lėšų proporcijos sritims nustatytos pagal jose dirbančių mokslininkų skaičių ir mokslinių tyrimų lygį.

Lėšų atskyrimas pagal mokslo sritis leis atsižvelgti į atskirų sričių specifiką vertinant mokslo veiklą ir nustatant, kurią lėšų dalį skirti už straipsnius, monografijas, patentus, o kurią - už taikomuosius mokslinius tyrimus. Kitaip nei anksčiau, į atskirą sritį išskirti žemės ūkio mokslai.

Iki šiol finansavimas moksliniams tyrimams buvo dalijamas į dvi dalis - 30 proc. humanitariniams ir socialiniams mokslams bei menams ir 70 proc. fiziniams, biomedicinos ir technologijų mokslams.

Lėšų padalijimas pagal atskiras sritis sudaro galimybes atsirasti dar vienai naujovei. Atsižvelgiant į sričių specifiką keičiamos finansavimo proporcijos fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams. Pastariems skiriama lėšų dalis stipriai didėja. Pavyzdžiui, finansuojant technologijos ir žemės ūkio mokslus daugiau kaip pusę lėšų bus skiriama už taikomąją veiklą - lėšų dalis pagal ūkio subjektų užsakymus išauga nuo 20 iki 55 procentų.

Įvedama ir papildoma priemonė, skatinanti mokslininkus bendradarbiauti su verslu ir valstybės institucijomis. Greta finansavimo už jau pasiektus bendradarbiavimo su ūkio subjektais rezultatus, mokslo ir studijų institucijos taip pat galės gauti finansavimą už naujas pagal ūkio užsakymus pateiktas paraiškas.

Informacijos šaltinis: www.smm.lt


 

 

 
Rekomenduojami skaitiniai
Šį mėnesį rekomenduojame:
 
 
 
 
 
Išleistas ketvirtas inovacijų žurnalo "Inovacijos"/"Innovation'' numeris lietuvių ir anglų kalbomis, kurio elektroninę versiją rasite adresu: http://www.ukmin.lt/lt/veikla/veiklos_sritys/ino/

 

 
Naudingos nuorodos
Šį mėnesį rekomenduojame:

http://www.skatinimoplanas.lt/
 

Sužinokite kokias priemones Vyriausybė įgyvendina, kad sumažintų Lietuvos ekonomikos lėtėjimą, padėtų išsaugoti verslus ir darbo vietas. Sekite darbų eigą.



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 
Nariai:

 

 

 

 
Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga

InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...