InoTinklo naujienos Nr. 20

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/13753


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimtąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši jau antrus metus pradedanti skaičiuoti InoTinklo iniciatyva suteikia Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, yra naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Akademinė revoliucija šiandien - akademinis verslumas

Kaip teigia mokslo, verslo ir valdžios ryšius tyrinėjantys H. Etzkowitz ir L. Leydersdorff, universitetai šiuo metu išgyvena besitęsiančią akademinę revoliuciją. Tai nėra pirmoji revoliucija - vieną universitetai patyrė XIX a., kai jiems šalia švietimo funkcijos teko prisiimti naują misiją vykdyti mokslinius tyrimus. Šiuolaikinė revoliucija susijusi su dar viena misija, kuri tampa neatsiejama nuo universitetų veiklos, - įsitraukimas į verslo procesus.

Dabartinę akademinę revoliuciją paskatino įsivyravusi samprata, jog universitetai gali ir turi prisidėti prie valstybių, regionų, miestų ekonominės plėtros, technologinės pažangos, konkurencingumo bei produktyvumo. Dauguma autorių, rašančių apie mokslo įtaką ekon omikai ir visuomeninei plėtrai, vienareikšmiškai sutinka, jog paprastai valstybėse mokslo institucijos yra pagrindinis mokslinių-technologinių žinių, naujų technologijų ir išradimų, kurie gali būti paverčiami reikšmingomis inovacijomis, šaltinis. Pavyzdžiui, P. David, D. Foray ir W. E. Steinmueller teigia, kad sakyti, jog moksliniai tyrimai yra svarbus šiuolaikinės pramoninės plėtros ir ilgalaikio ekonominio augimo veiksnys, reiškia sakyti visiškai akivaizdų dalyką.

Inovacijos ir inovatyvi veikla pastarąjį dešimtmetį yra „karšta tema" Europoje. Tai atsispindi daugelyje ES politinių, strateginių bei planavimo dokumentų. Nuo 1980-ųjų Europoje yra pastebima tendencija vyriausybėms skatinti universitetus vykdyti nacionalinius ekonominius prioritetus atitinkančius mokslinius tyrimus. Vadovaujantis tokiu požiūriu, kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, išteklių paskirstymas universitetams buvo paremtas jų veiklos ex post įvertinimu, paremtu rinkos dėsniais. Tokia išteklių paskirstymo sistema pirmiausiai orientuojama į vartotojų pasirinkimą, t. y. kaip universitetų paslaugomis yra linkę naudotis tokių paslaugų vartotojai: studentai, vyriausybė, verslo įmonės ir pan.

Universitetai ir kitos mokslo institucijos gali pasitelkti įvairius - formalius ir neformalius - bendravimo bei bendradarbiavimo su verslo bendruomene būdus: naujų įmonių (ang. spin-offs, start-ups) kūrimą, bendrus ir užsakomuosius mokslinius tyrimus, licencijavimą, darbuotojų mainų programas, bendras mokymų programas, atviras laboratorijas, socialinius tinklus ir pan. Visi šie ir kiti būdai sukuria vieną iš kertinių šios akademinės revoliucijos iššūkių - akademinio verslumo poreikį. Verslus arba antreprenerinis universitetas gali būti verslus ir inovatyvus dviem pagrindiniais aspektais: keistis ir inovuoti organizaciniu lygiu bei skatinti verslumą ir inovatyvumą mokslininkų ir studentų tarpe.

Akademinis verslumas yra vienas iš pagrindinių pasaulį keičiančių technologijų ir verslo modelių šaltinis. Daugybė šiuolaikinių technologijų ir paslaugų, be kurių sunkiai įsivaizduojama vakarietiška visuomenė, buvo sukurta būtent studijų universitetuose metu - Google, Skype, Facebook. Tačiau verslumo ir inovacijų kultūra nebūtinai yra įprastas visuomenės atributas. Kaip rodo 2010 m. gegužės mėn. publikuotas Europos Komisijos atliktas verslumo tyrimas (žr. į http://ec.europa.eu/public_opinion/index_en.htm) 49 proc. Respondentų iš Lietuvos norėtų dirbti sau, o 42 proc. - norėtų dirbti samdomą darbą. Lyginanti su analogišku tyrimu, atliktu 2007 m., norinčių dirbti sau procentas sumažėjo beveik 10 proc. Kartu beveik absoliuti dauguma respondentų teigia, jog jų mokyklinis išsilavinimas nepaskatino tapti verslininku. Tai yra svarbi žinutė universitetams, jog būtent aukštosioms mokykloms yra galimybė sudaryti sąlygas ir paskatinti jaunus žmones tapti ekonominės vertės kūrėjais ir inovatoriais.

Be jokios abejonės, akademinis verslumas priklauso nuo daugybės faktorių: ankstyvo finansavimo (angl.  pre-seed, seed) ir rizikos kapitalo infrastruktūros, pre-inkubacinės paramos ir inkubavimo paslaugų, paramos inovacijoms infrastruktūros, universitetų ir valstybės įgyvendinimų technologijų perdavimo politikos ir technologijų perdavimo valdymo priemonių.

Užsienio valstybių patirtis rodo, jog akademinis verslumas gali būti skatinamas pasitelkiant įvairias priemones arba jų kompleksą: akseleratorių mechanizmus, smulkius grantus, skiriamus be ndriems mokslo ir verslo projektams, siekiantiems kurti ir plėtoti produktus ir paslaugas, pro-aktyvius technologijų perdavimo centrus/ofisus, kurie užsiima ne tik intelektinės nuosavybės apsauga, bet ir aktyvia pagalba produktus ir paslaugas kuriantiems mokslininkams/studentams, neformalų, inovatyvų ir įkvepiantį verslumo ugdymą, pasitelkiant verslininkus-praktikus ir nestandartines praktines užduotis, sisteminį požiūrį į vidines skatinimo ir motyvavimo sistemas, kurios užtikrintų ne tik materialinį bet ir profesinį pripažinimą „akademiniams verslininkams" bei aktyvų įsitraukimą ir dalyvavimą vietinėse, nacionalinėse ar tarptautinėse verslo bendruomenėse. Ir svarbiausia daugeliu atvejų stebuklus daro sunkiai išverčiamas angliškas terminas „celebrate entrepreneurship" - jaunųjų ir pradedančiųjų verslininkų pripažinimas ir visokeriopas skatinimas!

Dr. Austė Kiškienė,
VšĮ „Saulėtekio slėnis"

Nr. 20,
2011 m. sausio mėn.

Turinys

Akademinė revoliucija šiandien - akademinis verslumas

Mėnesio interviu

Artėja paroda "Ką pasėsi 2011..."

Klaipėdoje kuriama negabaritinių krovinių pervežimo sistema

Inovatyvios įmonės laimi

IRT įmonių sukurta eksporto skatinimo sistema programa padeda didinti eksporto apimtis 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

AB „NAUJOJI RINGUVA" - SĖKMINGO BENDRADARBIAVIMO SU LIETUVOS MOKSLININKAIS PAVYZDYS

Kalbiname AB „NAUJOJI RINGUVA" direktorę Jurgitą Žilvinskaitę apie jų įmonę, sėkmingą bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais bei neseniai laimėtą „Inovacijų prizą".

Sakykite, kaip apibūdintumėte savo atstovaujamą bendrovę?

Mūsų bendrovė šiuo metu yra didžiausia Baltijos šalyse skalbiamojo ir tualetinio muilo bei skystų kūno priežiūros bei skalbimo priemonių gamintoja. Bendrovėje dirba 60 darbuotojų. Nuo 2008 metų reikšmingą bendrovės investicijų dalį sudaro investicijos į bendrovės technologinio potencialo stiprinimą - įsteigta naujų produktų laboratorija, kurioje dirba jauni perspektyvūs ir ambicingi chemikai-technologai, iš esmės atnaujinta laboratorinės įrangos bazė. 2010 metais bendrovė tapo Lietuvos biotechnologų asociacijos nare, sėkmingai pasinaudota inovacinių čekių moksliniams tyrimams programos suteiktomis galimybėmis - kartu su VU Biotechnologijų instituto Taikomosios biokatalizės sektoriaus mokslininkėmis p. I.Matijošyte ir p. B.Surinėnaite atlikti rekombinatinių baltymų tyrimai kuriant pažangų, aplinkai draugišką ir itin efektyvų  skalbiklį. Įgyvendinamas ekologiškų aukštos pridėtinės vertės produktų- skysto skalbiklio ir natūralaus skaidraus kosmetinio muilo - kūrimo projektas pagal priemonę „Intelektas LT" (projekto pradžia - 2010 m. lapkričio mėnuo).

"...ambicingi siekiai skatino domėtis mokslo pasiekimais ir atradimais, kuriuos galėtume pritaikyti kuriant ir gaminant švaros produktus. "


Kas paskatino jus imtis pradėti bendradarbiavimą su lietuvių mokslininkais?

AB „NAUJOJI RINGUVA" visuomet siekė gaminti aukščiausios kokybės švaros produktus, kurie pasižymėtų puikiomis vartotojiškomis savybėmis, būtų saugūs, efektyvūs, draugiški aplinkai. Ambicingi siekiai skatino domėtis mokslo pasiekimais ir atradimais, kuriuos galėtume pritaikyti kuriant ir gaminant švaros produktus. Švaros produktų rinka yra itin konkurencinga, kasmet pristatoma daugybė naujų produktų ir AB „NAUJOJI RINGUVA" šioje rinkoje gali būti konkurencinga tik kurdama ir gamindama unikalius, aukštos pridėtinės vertės produktus. Todėl kreipiamės pagalbos į lietuvių mokslininkus, kurių pagalba mums ženkliai padeda kurti naujus bei tobulinti jau esamus produktus.

Kuo šiandien pasireiškia jūsų bendradarbiav imas su lietuvių mokslininkais?

Praėjusiais metais įmonė baigė vykdyti projektą pagal priemonę "Inovaciniai čekiai". Šio projekto metu buvo bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkais, siekiant pagerinti natūralaus skalbiklio skalbiamąją gebą. Taigi dabar tęsiamas šio produkto kūrimas ir planuojama, kad toks skystas skalbiamasis muilas bus ne tik hipoalergiškas ir efektyvus įvairaus tipo dėmėms, bet ir lengvai biologiškai skils neteršdamas aplinkos.

Praėjusių metų gale įmonė taip pat pradėjo vykdyti projektą pagal priemonę "Intelektas LT", jo metu skatinami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra įmonėje.

Taip pat bendrovė nuolat bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto Chemijos laboratorija, kurioje atliekami kai kurie  žaliavų tyrimai.

K aip mokslininkų žinios įtakoja jūsų produkciją?

Mokslininkai turi kur kas daugiau teorinių žinių. Gamyboje dirbantys specialistai labiau susitelkę ties praktiniais dalykais. Taigi tik bendradarbiaujant abiejų sričių specialistams pasiekiamas tikrai geras rezultatas - geras produktas.

O kas paskatino dalyvauti 2010 metų "Inovacijų prizo" konkurse?

Dalyvavimą 2010 metų "Inovacijų prizo" konkurse paskatino siekis pristatyti savo veiklą visuomenei, informuoti vartotojus apie įmonę, joje vykdomą veiklą bei gaminamus produktus.

Jūsų nuomone, kokia bendradarbiavimo su lietuviais mokslininkais galima nauda?

Tikimąsi, kad bendradarbiavimas su mokslininkais padės ne tik sukurti naujus, unikalius ir efektyvius produktus, bet ir atsiras galimybės įdiegti naujas technologijas, kurios paspartins įmonės veiklą.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Lietuvos inovacijų centro komunikacijos koordinatorius Justas Jaskonis

 

Verta žinoti

Verslas kviečiamas pareikšti nuomonę apie pokyčius verslo prižiūrėtojų veikloje

„Verslą kontroliuojančių institucijų veikloje vyksta pokyčiai, kuriuos lemia pakeisti tam tikri teisės aktai, nustatytos kitokios verslo tikrinimo sąlygos. Kaip tie pokyčiai yra vertinami, turi pasakyti pats verslas", - teigia ūkio viceministras Rimantas Žylius. Vykdydama kontroliuojančių institucijų pertvarką, ir siekdama išsiaiškinti jau padarytų žingsnių poveikį, Ūkio ministerija paskelbė apklausą „Pokyčių priežiūros institucijų veikloje vertinimas".

„Iš verslo gauname daug pavienių skundų dėl netinkamos verslo priežiūros ir iš jų sprendžiame, ką reikia keisti šioje srityje, tačiau paprastai negauname atsiliepimų apie gerai veikiančius prižiūrėtojus", - pastebi R. Žylius.

Apklausoje teiraujamasi apie tikrinimais sukeliamą naštą verslui ir prašoma nurodyti priemones, kurios tą naštą palengvintų, taip pat įvertinti pokyčius 2010 metais. Apklausos rezultatai turėtų parodyti, kurios priežiūros institucijos pagerino verslui teikiamų konsultacijų kokybę, kurios tapo objektyvesnėmis pasirinkdamos ką ir kaip tikrinti, kurių inspektoriai gali būti laikomi pagalbininkais verslininkui, o ne tik verslo baudėjais ir kt. Respondentams sudaryta galimybė atskirai įvertinti kiekvieną iš beveik 80-ies priežiūros institucijų, nurodyti tiek geriausius, tiek blogiausius prižiūrėtojus.

Apklausa apie pokyčius verslo priežiūros institucijų veikloje vykdoma iki vasario 5 dienos (http://www.publika.lt/apklausa-15-4d19a123cd73d.html). Apibendrinti apklausos rezultatai bus naudojami išskiriant ir apdovanojant draugiškiausią verslui, didžiausią pažangą gerinant veiklos metodus bei praktiką padariusią priežiūros instituciją.

Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt

Artėja paroda "Ką pasėsi 2011..."

Lietuvos žemės ūkio universitete kovo 31 - balandžio 2 d. vyks tradicinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2011". Tai - šešioliktoji pavasarinė ir iš viso jau trisdešimt pirmoji paroda, rengiama Universitete.

Pelnytai šį renginį galima laikyti vienu svarbiausių Lietuvos agrosektoriaus renginių.Vien pernai parodoje pabuvojo virš 75 tūkst. lankytojų. Sulaukta delegacijų iš Kaliningrado srities, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos. Dienraštis „Verslo žinios" 2010 m. (kaip ir 2009 m.) parodą paskelbė esant pačią didžiausią Lietuvoje.

Atvykusiems į renginį yra puikios galimybės supažindinti su naujausia žemės ūkio technika ir technologijomis, užmegzti verslo kontaktus, stiprinti bendradarbiavimo ryšius. Kiekvieną kartą yra rengiami seminarai bei konferencijos, siekiant pristatyti naujausius mokslo pasiekimus, inicijuoti diskusijas inovacijų diegimo, žemės ūkio ir kaimo konkurencingumo stiprinimo bei kitais klausimais.

Organizatoriai skatina dalyvius parodoje pristatyti tai, ką šie turi geriausio. Dešimt geriausių  parodos eksponatų (vertinama technologinės savybės, naujumas, paklausa ir kt.) bus apdovanoti parodos „Ką pasėsi... 2011" medaliais.    

Jau dabar galima prognozuoti, kad „Ką pasėsi... 2011" bus dar gausesnė nei anksčiau tiek dalyvių skaičiumi, tiek ekspoziciniais plotais. Parodos ekspozicijoms, smulkiesiems eksponentams naudojamas bendras plotas šiemet sudarys virš 200 tūkst. kv.m. (20,2 ha). Ypač gausi ir įvairi bus žemės ūkio technikos ekspozicija, jai suformuoti praeitų metų rudenį papildomai įrengta 3,6 tūkst. kv.m. asfaltuota aikštė. Organizatoriai pažada, kad gausios bus ir vandentvarkos bei šilumos ūkio įrangos, trąšų ir augalų apsaugos priemonių, daržininkystės sodininkystės bei gėlininkystės ekpozicijos. Aktyviai dalyvauti žada kaimo amatininkai, o taip pat ūkininkai, pateikiantys pačių išaugintus ir pagamintus maisto produktus.

Norintys dalyvauti parodoje ar surengti seminarą, išsamią informaciją gali rasti inteneto svetainėje www.kapasesi.info.

Informaciją parengė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas

 

 

 

 

Klaipėdoje kuriama negabaritinių krovinių pervežimo paslaugų sistema 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusi dukterinė norvegų kapitalo įmonė "Omega Technology" kartu su KMTP kuria vadinamąją "one stop shop" sistemą OTIN (Oversize Transport Information Network), kuri padėtų transporto įmonėms gauti informaciją apie negabaritinių krovinių gabenimą bei įgyti negabaritiniam transportui būtinus leidimus.

Tai - KMTP inicijuoto tarptautinio projekto "Oversize Baltic" dalis. Minėtu projektu devyni Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos partneriai sieks pagerinti negabaritinių krovinių pervežimo paslaugų kokybę bei didelių krovinių pervežimo funkcinį (operacinį) suderinamumą Pietų Baltijos regione.

Minėto regiono negabaritinių krovinių pervežimo strategij a vystoma siekiant sukurti vieningą regioninį požiūrį į negabaritinių krovinių pervežimo procedūras ir išskirti keturis pagrindinius tobulinimo aspektus: pervežimo koridorius, įstatyminę bazę, ekonominį poveikį, infrastruktūros ir technologijos tobulinimą.

Tad plėtojant sėkmingą bendradarbiavimą su norvegų-lietuvių įmone "Omega Technology" kuriama negabaritinių krovinių gabenimo paslaugų sistema, kurios dėka transporto bendrovės galėtų gauti informaciją apie negabaritinių krovinių pervežimą Pietų Baltijos regione.

Sistemą numatoma integruoti su jau veikiančiomis sistemomis Švedijoje ir Vokietijoje taip ženkliai pagerinant leidimų išdavimo paslaugų prieinamumą. Šalyse, kuriose informacinės sistemos nebuvo pritaikytos vadinamųjų web paslaugų teikimui, bus taikoma išplėstinė sistemos versija, leidžianti supaprastinti komunikaciją tarp atsakingų institucijų ir vežėjų. Įgyvendinus esamą projektą planuojama sistemos plėtra tiek funkciniame, tiek geografiniame kontekstuose. Tikimasi, kad jau greitai sistemos teikiamomis paslaugomis galės naudotis visas Baltijos jūros regionas.

„Omega" - tai tarptautinė įmonė, kurios pagrindinė veikla yra projektų valdymo sistemų kūrimas ir pritaikymas klientų poreikiams. Įmonės pagrindinė būstinė įsikūrusi Norvegijos miestelyje Olensvag. Padaliniai ir dukterinės įmonės yra įsteigtos įvairiose pasaulio vietose: Norvegijoje, Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Singapūre.

„Omegos" dukterinė įmonė UAB „Omega Technology" atidaryta 2006 m.. Visi įmonės darbuotojai yra kvalifikuoti informacinių technologijų specialistai, nuolat tobulinantys turimas žinias įvairiuose mokymuose, seminaruose.

„Omega Technology" veikloje naudojamos naujausios programinės technologijos, vykdomi strateginiai tyrimai, testavimai. Įmonė orientuojasi į kom panijos „Microsoft" programinių produktų kūrimo gaires bei „Omegos AS" sukurtą aplikacijų kūrimo karkasą - AppFrame, kuris nustato bendras sistemų kūrimo gaires, o tai leidžia AppFrame produktus lengvai integruoti tarpusavyje.

"Omega Technology" kuria nestandartinius IT programinius produktus pritaikydama juos individualiems kliento poreikiams.

Daugiau www.kmtp.lt
www.omega.no

Nuotraukoje: KMTP direktorė Roma Stubrienė ir UAB „Omega Technology"  direktorius Vadim Naroznij

 

Informaciją parengė

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas



 

Renginiai

Paroda „Ką pasėsi... 2011"

Lietuvos žemės ūkio universitete kovo 31 - balandžio 02 d. vyks tradicinė žemės ūkio paroda  „Ką pasėsi... 2011".

Išsamesnę informaciją dėl dalyvavimo parodoje galima rasti internete adresu www.kapasesi.info
Dalyvių registracija vyks iki 2011 m. vasario 01 d. Ankstesnių parodų „Ką pasėsi..."  ir „Sprendimų ratas" dalyviai registraciją turėtų tik atnaujinti.

Š.m. vasario 10 d. 10:00 val. Kaune, K.Petrausko g. 26, KTU regioninio mokslo parko patalpose vyks interaktyvus vienos dienos nemokamas seminaras "Inovatyvių idėjų vertinimas" ir "Kūrybingumo komunikacija versle".

Daugiau informacijos apie šiuos ir kitus VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parko organizuojamus mokymus www.versloturnyras.lt

Kvietimai________________

Kvietimas teikti EUROSTARS projektus

EUROSTARS programoje paskelbtas atviras kvietimas teikti paraiškas tarptautiniams inovaciniams projektams vykdyti. Paraiškas gali teikti tik mažos ir vidutinės įmonės, vykdančios mokslinius tyrimus. Dalyvauti projektuose gali ir mokslo institucijos. Projektą turi vykdyti ne mažiau kaip dvi EUROSTARS valstybės narės. Paraiškų teikimo terminas baigsis 2011 m. kovo 24 d. 20 val. Daugiau informacijos: http://www.eurostars-eureka.eu

 

 

 

 

Inovatyvios įmonės laimi

VšĮ KTU regioninio mokslo parko iniciatyva, įgyvendinant Lietuvos Respublikos remiamą ir iš dalies finansuojamą ES projektą  „Erdvė žinių ir inovacijų sklaidai", š.m. sausio 20 d. Kaune vyko renginys „Inovacijų diegimo elementai - žinios ir lėšos".

Šiame ciklo "Žinių tiltai" susitikime diskutuota apie žinių ir idėjų šaltinius, sėkmingai inovacijas diegiančius verslus bei išskirtines galimybes jaunoms smulkioms įmonėms pasinaudoti nauju „Nordea" banko pasiūlymu nedideliam apyvartinių lėšų poreikiui (iki 50 tūkst. Lt.), suteikiant teisę įmonei naudoti pinigų sumas, viršijančias einamosios sąskaitos likutį iki nustatytos maksim alios overdrafto sumos. „Nordea" banko smulkaus verslo vadybininkė Vilija Surblytė, atkreipė dėmesį, kad šis pasiūlymas patogus įmonėms, kurios neturi jokio materialaus turto.

Pristatydama Kauno technologijos universiteto technologinių sprendimų ir paslaugų verslui duomenų bazę bei sėkmingus mokslo bendradarbiavimo su verslu pavyzdžius, KTU Inovacijų skyriaus vedėja dr. Violeta Kaunelienė ragino įmones aktyviai naudotis universiteto mokslininkų teikiamomis paslaugomis, o Kauno regioninio inovacijų centro direktorė Birutė Velykienė svarstė, kuo mokslinės kompetencijos skiriasi nuo rinkai paruoštų produktų ar paslaugų. Klausta kodėl ji svarbi įmonėms? B.Velykienė akcentavo, kad mokslinė kompetencija leidžia naujai taikyti turimas žinias, jas įvairiai komponuoti ir taip išgauti naujus produktus bei nustebinti rinką. Inovacijų centro vadovė taip pat pristatė KTU regioninio mokslo parko su partneriais, įgyvendinamo projekto „Erdvė žinių ir inovacijų sklaidai" vieną iš rezultatų - mokslinių kompetencijų duomenų bazę www.erdveinovacijoms.lt, kurioje naujų galimybių veiklai ras tiek mokslininkai, tiek verslininkai. „Tai erdvė, kurioje rasite mokslines kompetencijas naujų produktų kūrimui, naujų rinkų suradimui, gamybos modernizavimui, technologinių problemų sprendimui, naujos įrangos parinkimui bei kitų versle kylančių klausimų sprendimui", teigė B.Velykienė. Pasak jos, mokslinės kompetencijos - vertingos idėjos verslui.

Renginyje inovatyvią veiklą vykdančių įmonių vadovai, pristatydami sėkmingai diegiamas inovacijas ir jų nešamą naudą įmonės veiklai, vieningai akcentavo naujų žinių, naujas technologijas kuriančios gabios komandos, atviros partnerystės svarbą. Pasak UAB „Elinta" vadovo dr. Vytauto Jokužio, „mažo s kompanijos gali daug, jeigu jų sukurtas produktas remiasi naujomis technologijomis. Nebūtina būti pirmiems naujose technologijose (tai mokslininkų darbas), bet būtina šias technologijas pritaikyti skirtingose srityse". Sėkmingai inovatyvią veiklą vykdančios įmonės vadovas akcentavo, kad „negalima reikalauti atsipirkimo iš inovatyvaus produkto kūrimo, nes gali nepavykti išvystyti pardavimų", tačiau „sukurtų produktų gamybos pelnas turi padengti naujai kuriamų produktų projektavimo sąnaudas, nepavykusius projektus ir investicijas į tiriamuosius darbus".

Džiugina sėkmės lydimų verslininkų „naujos" strategijos lyg varikliukai užvedančios juos pačius bei agituojančios ir kitus gyventi bei kurti Lietuvoje, o parduoti visame pasaulyje. UAB „Elinta" vadovas dr. V. Jokužis versle vadovaujasi principu „gaminkime tai kas Kinijos pramonei per sudėtinga, o didžiosioms kompanijoms per mažai".

Apie tai kaip gimsta ir materializuojasi inovatyvios idėjos kalbėjo UAB „Energetikos projektai" vadovas Algis Pečiulionis ir UAB „Mobilių sprendimų centras" direktorius Vidmantas Liutkauskas. Jų nuomone glaudus bendradarbiavimas su KTU, darbas prie mokslinių-tiriamųjų darbų bei aukštųjų technologinių programų - tai ne tik naujos idėjos, netradiciniai sprendimai, bet ir galimybė atsirinkti gabius studentus ir auginti kvalifikuotus darbuotojus. V.Liutkausko moto - „efektyvumo padidinimas be nuolaidžiavimo kokybei yra kiekvieno verslo esmė".

UAB „Proginta" vadovo Andriaus Gudaičio nuomone, „gamybos įmonės nedidelėmis piniginėmis investicijomis galėtų kurti inovatyvius sprendimus, pavyzdžiui darbo procesų srityje siekiant sutrumpinti bendrą gamybos laiką, efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius ir ieškant būdų kaip patobulinti turimus įrengimus". A.Gudaitis inovacijas gamy bos įmonėse siūlo efektyvumo didinimui, pasak jo, „ir maža investicija į inovacijas gamyboje gali duoti didelę grąžą".

Renginyje „Inovacijų diegimo elementai - žinios ir lėšos" išsakytos mokslo atstovų, finansininkų mintys ir  pasiūlymai bei verslininkų sėkmės pavyzdžiai daugeliui dalyvavusių studentų ir universitetų absolventų taps geru padrąsinimu galvojant apie verslo pradžią Lietuvoje.


Parengė Jurgita Šarkienė,
KTU regioninio mokslo parko vadybininkė

 

 


 IRT įmonių sukurta eksporto skatinimo programa padeda didinti eksporto apimtis

Eksporto apimčių didinimas yra viena prioritetinių Lietuvos valdžios institucijų krypčių. Tam tikslui eksportui potencialiems sektoriams valstybės lygiu yra rengiamos ir įgyvendinamos įvairiausios strategijos ir eksporto skatinimo programos. Vienas iš tokių sektorių yra informacinių ryšių ir technologijų (IRT) sektorius, kurio veiksmus ir priemones, skirtas didinti eksporto apimtys, ir norėtume pristatyti.

Lietuvoje IRT sektoriaus įmonių interesus atstovauja asociacija „Infobalt", kurios vienas iš svarbiausių veiklos tikslų yra IRT sektoriaus eksporto skatinimas. Šiam tikslui pasiekti asociacijoje yra įkurtas eksporto komitetas, kurio užduotis yra koordinuoti narių veiksmus eksporto srityje ir didinti narių eksportingumą. Eksporto komitetas savo veiklą vykdo įgyvendindamas savo paties parengtą IRT sektoriaus eksporto sk atinimo programą, kurią yra patvirtinusi LR Ūkio ministerija ir LR Užsienio reikalų ministerija.

Eksporto skatinimo programoje užsibrėžtų tikslų yra siekiama įgyvendinant veiklos plane numatytas priemones: dalyvavimas eksporto skatinimo renginiuose (verslo misijos, parodos, konferencijos, renginiai ambasadose); aktyvus dalyvavimas eksporto didinimo programose (klasteriai, slėniai, ES parama); vieningos ir funkcionalios kontaktų ir galimos pagalbos duomenų bazės sudarymas ir palaikymas; periodiniai susitikimai su užsienio šalių ambasadomis Lietuvoje.

Pasak Laimono Kamieno (asociacijos „Infobalt" eksporto ir investicijų vadovo ir atsakingo už komiteto darbo organizavimą) 2010 metais komiteto veikla buvo labai sėkminga. Preliminariais duomenimis asociacijos narių eksporto apimtys padidėjo 15 proc. „Tokį rezultatą padėjo pasiekti aktyvūs veiksmai, susiję su eksporto skatinimo programos įgyvendinimu. Organizavome verslo misijas į JAV, Kanadą, Azerbaidžaną, Turkmėnistaną, Baltarusiją. Taip pat dalyvavome tarptautinėse parodose ir visi šie veiksmai padėjo užmegzti kontaktų, kurie gali lemti Lietuvos įmonių įsitvirtinimą užsienio rinkose. Be to, įgyvendindami programos priemones įsitikinome, kad pasaulyje Lietuvos IRT sektoriaus įmonės vertinamos kaip patikimos ir strateginės partnerės, o jų kuriami produktai - kaip atitinkantys aukščiausius reikalavimus" - sako Laimonas Kamienas.

2011 metais asociacija „Infobalt", bendradarbiaudama su valstybinėmis institucijomis, planuoja išplėsti eksporto krypčių paieškas. Be įprastinių rinkų planuojamos verslo misijos į Ispaniją, Baltarusiją ir Rusiją. Taip pat bus tęsiamas komandinis darbas besivystančiose ir didelį potencialą turinčiose rinkose - Turkmėnistane ir Azerbaidžane bei aktyviai užmezgami ryšiai su tokiomis potencialiomis rinkomis kaip Malaizija, Meksi ka, Kanada ir Uzbekija, kuriose Lietuvos įmonės jau yra sudariusios sėkmingų sandorių. Taip pat planuojama inicijuoti „Įvaizdžio ženklo" eksportui kūrimą bei sudaryti aiškų veiksmų planą jo populiarinimui.

Kaip rodo asociacijos „Infobalt" atliktas narių tyrimas, IRT paslaugų eksportuotojai 2011 metais tikisi stabilaus augimo Europos rinkoje, o per ateinančius metus - žymiai spartesnio bendro eksporto augimo.

Visorių informacinių technologijų parkas

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Naujausią Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) naujienališkį, kurio elektroninę versiją rasite adresu:

http://www.tpa.lt/Publikacijos/Leidiniai/

 

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

www.webseminarai.lt
WEBseminarai.lt - nemokami tiesioginiai video seminarai, mokymai ir renginiai.

Užsiregistravusiems siunčiami kvietimai į artimiausius nemokamus seminarus.




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt