InoTinklo naujienos Nr. 21

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/14308


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimt pirmąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši jau antrus metus pradedanti skaičiuoti InoTinklo iniciatyva suteikia Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, yra naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Didžiausias inovatyvių organizacijų turtas - žmonės

Kuo skiriasi įmonės, nuolatos besistengiančios kurti tobulesnius technologinius sprendimus (prekes ir paslaugas rinkai) nuo tų, kurios jų nekuria? Atsakant į šį klausimą dažniausiai kyla šios mintys: pirmosios tikriausiai veikia daug našiau, pigiau ir efektyviau taip sugebėdamos iš rinkos ir vartojimo išstumti jau nebe tokius efektyvius produktus ir procesus, t.y. anksčiau ar vėliau sugeba įgyti pranašumą užimdamos pastarųjų vietą. Tokie verslo subjektai gauna iš savo veiklos didesnę naudą palyginus su konkurentais. Atrastiems tobulesniems sprendimams apibrėžti labiausiai tinka žodis „inovacija". Inovacijos reikalingos tam, kad padidėtų produktyvumas, būtų mažesnės sąnaudos, didėtų konkurencingumas ar augtų eksportas į užsienio rinkas bei būtų kuriami nauji, konkurencingi produktai.

Pakalbėkime apie Lietuvos rezultatus d iegiant inovacijas versle. Europos Komisijos paskelbtoje 2010 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje Lietuva yra priskirta ES šalių grupei, kurios apibūdinamos kaip nuosaikios novatorės. Rezultatai nedžiuginantys, gerokai žemesni už ES vidurkį. Tokia situacija klostosi tikriausiai todėl, kad inovatyvių įmonių skaičius Lietuvoje yra žemas (apie ketvirtadalis). Nepaisant to, šie verslo subjektai sugeba sukurti daugiau kaip pusę šalies BVP. Galima daryti prielaidą, jog inovatyvios įmonės tikriausiai ir yra pagrindinis šalies ekonomikos variklis.

Žemas inovatyvių verslo subjektų skaičius taip pat gali reikšti, kad žmonių, dirbančių inovacijų srityje, Lietuvoje nėra gausu. O jei ir tokių yra - jie generuoja per mažai pridėtinės vertės.

Prieš keletą metų Japonijos mokslininkai Teruyasu Murakami ir Takashi Nishiwaki paskelbė provokuojančią studiją apie kūrybiškumą, kurioje jie tvirtino, kad tik 5 procentai žmonių daugumoje organizacijų yra „idėjų kūrėjai". Mokslininkai mano, kad dar 10 procentų yra idėjų palaikytojai ir rėmėjai ir kad visi likę 85 procentai patenka į kategoriją „idėjų žudikai".

Priežasčių tikriausiai galime rasti daug, bet viena pagrindinių yra žmogus, kuris yra bene svarbiausias produkto kūrėjas ar bent jau svarbiausias darbo įrankių kūrimo elementas. Kas, jei ne žmogus priima sprendimus, iškelia inovacinės veiklos tikslus ir organizuoja darbus? Paties žmogaus intelektinės veiklos rezultatų dėka tobulėja ir gerėja mūsų kasdienis gyvenimas. Tada gali kilti klausimas: kodėl Lietuvos įmonėse yra per mažai „idėjų kūrėjų" ir toks didelis pasipriešinimo naujovėms reiškinys? Ar kitose šalyse tiek vadovų, tiek darbuotojų požiūris į naujoves yra kitoks?

Dar bo sėkmė gali priklausyti ne tik nuo techninių, finansinių, tačiau ir nuo psichologinių, organizacinių veiksnių. Pasipriešinimo naujovių organizacijoje diegimui priežastys gali būti šios: psichologinis darbuotojų nepasirengimas suvokti pasikeitimus;  nesėkmių baimė; pripratimas prie nusistovėjusios tvarkos; pasitikėjimo vienas kitu, o ypač vadovu, stoka; įgūdžių ir patirties trūkumas; netinkamas planavimas ir t.t.

Spręsti šias ir panašias problemas - sunki užduotis, kuri gali pareikalauti nemažai finansinių išteklių ir labai brangaus laiko, inovacinės veiklos vadovų nuolatinio darbo su personalu, dalyvaujančiu inovacijų procese, kurio nepakankamas įvertinimas, o kartais ir netekimas gali būti labai skausmingas. Tačiau ar yra kitas pasirinkimas konkurencingose rinkose?

Informaciją pateikė
Visorių informacinių technologijų parkas

Nr. 21,
2011 m. vasario mėn.

Turinys

Didžiausias inovatyvių organizacijų turtas - žmonės

Mėnesio interviu

Apie universitetų įsitraukimą į novatoriškus visuomenės procesus

Inovacijų partnerystės parama Lietuvoje

Inovaciniai čekiai - "greiti pinigai verslui"

Uostamiestyje kuriama koalicija "Už sveiką ir švarią Klaipėdą" 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

UAB "Innotive Pharma Baltics"

Daugelis yra pasvajojęs apie savo verslą. Tačiau ką daryti, jeigu norite šią svajonę sėkmingai įgyvendinti? Norime Jus supažindinti su „Saulėtekio slėnio" mokslo ir technologijų parke įsikūrios jaunos įmonės patirtimi. Tai UAB „Innovative Pharma Baltics" - įmonė, kuri kuria ir gamina fitoterapinius (gr. phyton - augalas, therapeia - gydymas) produktus. Kalbiname vieną iš verslo idėjos autorių ir kolegų „įmonės siela" vadinamą Vidmantą Užpalį - UAB „Innovative Pharma  Baltics" prekybos direktorių.

Vidmantai, nuo ko viskas prasidėjo?

Pati pradžia siekia 2008 m. ankstų pavasarį, kai dar neseniai stu dijas pabaigę 3 energingi jaunuoliai ėmėsi derybų su viena Italijos įmone, kuri ketino platinti fitoterapinius produktus Lietuvoje. Tarp jų buvau ir aš. Tačiau netrukus atstovaujama Italijos įmonė persigalvojo ir lengva ranka atsisakė mūsų paslaugų. Buvo tikrai nesmagi situacija. Kadangi jau nebebuvo kur dingti, užsimojome sukurti savo lietuviškus fitoterapinius produktus ir įkūrėme įmonę „Innovative Pharma Baltics".

 

"...Vastybė turi sukurti mechanizmą, kaip pagelbėti jaunoms įmonėms „startuoti" ir vėliau susigražinti sąlyginai mažą investiciją valstybės mastu iš jau pilnai save išlaikančio verslo mokesčių pavidalu. Turiu pripažinti, kad valstybė labai mažai samdo profesionalių konsultantų, kurie galėtų nemokamai padėti pradedantiesiems verslininkams. Valstybė, remdama verslą, turi nebijoti sudeginti dalį investuojamų pinigų, nes tai yra natūralus gero verslo atrankos etapas. Be to, valstybės parama verslui turi būti tokia, kad žmogus vykdydamas verslą tą pagalbą tiesiogiai ir jaustų, nes to labiausiai trūksta Lietuvoje. "

Kodėl pradėjote nuosavą verslą?
Manau, pirmiausiai, todėl, kad buvome labai dideli avantiūristai, o aš esu pats didžiausias avantiūristas visoje komandoje (Vidmantas šypsosi - red. pastaba). Kadangi buvau ką tik baigęs vaistininko specialybę, turėjau viziją sukurti savo vaistus. Visada norėjau būti nepriklausomas ir kažką sukurti savo. Be to, dar norėjau kitiems įrodyti, kad vaistininko darbas gali būti kūrybingas ir idomus!

Ar verslo kūrimosi procesas buvo sunkus?

Pradžia buvo labai sudėtinga, nes visi dar neturėjome verslo patirties ir nei vienas iš mūsų neturėjome jokio supratimo, kaip kurti ir parduoti preparatus. Padėtį sunkino ir tai, kad pradžioje neturėjo pakankamai pinigų tolimesnei verslo plėtrai. Nebuvo jokių šansų gauti kreditą iš banko, nes neturėjome realios apyvartos. Net gauti Invegos garantiją banko paskolai buvo beviltiška - neturėjome materialaus turto užstatui. Beje, dar tuo metu prieš pat krizę buvo labai išpūstos daugelio verslo paslaugų kainos (įskaitant ir biuro patalpų nuomą).

Ką pakeistumėte, jei tektų iš naujo kurti savo verslą?

Žinoma, kad būtume iš karto pradėję nuo savų naujų produktų kūrimo, nes dabar jau turime patirtį. Kiekvienam verslo etape yra reikalinga kaupti patirtį, kad būtų galima toliau plėtoti savo verslą. Jeigu būtų galimybė, rinkčiausi patikimesnius verslo partnerius.

Kokias inovacijas diegiate versle?

Kuriame naujus fitoterapinius produktus, tačiau šiuo metu ir investuojame į neklasikinius medžiagų išgavimo būdus. Esame pirmieji Lietuvoje įgyvendinantys naujos receptūros gamybos technologijas, pvz. Fructotum, Lietuvoje. Naudodami šią technologiją kuriame naujus produktus, tokius kaip AfterParty ir Imuno Moss. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame naujiems įpakavimo sprendimams išbandyti.

Ar sunkmetis padarė įtaką įmonės veiklai?

Taip, nebuvo lengvas metas, nes tik ką buvome pradėję savo verslą. Niekas negalėjo paskolinti pinigų, įmonės veikla nebuvo rentabili. Verslo prasme, situacija buvo kaip uždarame rate. Net tuo metu naujos vyriausybės paskelbto verslo skatinimo plano lengvatinių mikrokreditų gavimo sąlygas galėjo atitikti tik krizės nejaučianti verslo įmonė. Tačiau ar tokių įmonių Lietuvoje buvo? Na, bet jau tikrai ne mūsų. Visi ieško klientų, kurie iš karto jiems uždirbtų milijonus, tačiau nesuprantų tų, kurie dirbdami paprastai nuo 8 iki 17 valandos tokių pelningų kl ietų ieško Lietuvoje?

Kuo pradedantiems verslininkams galėtų padėti valstybė?

Manau užsienio patirtis rodo, jog sėkmingiausiai verslai yra vystomi verslo inkubatoriuose, kuriuose įmonės dalinai atleidžiamos nuo nuomos ir kitų verslo paramos paslaugų mokesčių. Vastybė turi sukurti mechanizmą, kaip pagelbėti jaunoms įmonėms „startuoti" ir vėliau susigražinti sąlyginai mažą investiciją valstybės mastu iš jau pilnai save išlaikančio verslo mokesčių pavidalu. Turiu pripažinti, kad valstybė labai mažai samdo profesionalių konsultantų, kurie galėtų nemokamai padėti pradedantiesiems verslininkams. Valstybė, remdama verslą, turi nebijoti sudeginti dalį investuojamų pinigų, nes tai yra natūralus gero verslo atrankos etapas. Be to, valstybės parama verslui turi būti tokia, kad žmogus vykdydamas verslą tą pagalbą tiesiogiai ir jaustų, nes to labiausiai trūksta Lietuvoje . Todėl, matyt, dauguma mūsų Lietuvos piliečių ir išvyksta į užsienį dirbti ar net savo verslą ten pradėti.

Kokią inovacijų diegimo ir skatinimo įmonėje prasmę matote?

Vienintelis kelias išeiti į užsienio rinkas - tai tik kuriant naujus ir inovatyvius produktus, kurie būtų pigesni ir/ar geresni vartotojui. Įeiti į užsienio rinkas - tai dvigubas darbas: pirmiausiai turi sukurti geresnį ir/ar tokios pačios kokybės produktą, tačiau dar ieškai būdų, kaip padaryti patį produktą pigesnį. Mano svajonė: po 5-erių metų turėti bent 20 atstovybių užsienio šalyse ir 50-ies produktų krepšelį.

Kokius patarimus duotumėte pradedantiems verslininkams?

Sėkmingas naujas verslas reikalauja daug užsispyrimo ir nuolatinio darbo. Todėl visiškai nesuprantu, kodėl Lietuvoje yra labiau vertinams verslas ar net verslininkai, kurie atstovauja garsias užsienio kompanijas, tačiau ne patys kuriantys ir bandantys konkuruoti pasaulinėje rinkoje savais produktais. Kiekviename įmonės veiklos etape jaunajam verslininkui yra reikalingos įvairios verslo paramos konsultacijos ir pagalba. Siūlau išnaudoti Lietuvoje jau esamų mokslo ir technologijų parkų teikiamas lengvatines paslaugas pradedančiajam verslui, ir pasinaudoti verslo inkubatorių teikiamomis nemokamomis inovacijų paramos konsultacijomis.

Vidmantą Užpalį kalbino Laurynas Braškus,
VšĮ "Saulėtekio slėnis" inovacijų vadybininkas

 

Verta žinoti

Verslo ir mokslo atstovai kviečiami kreiptis dėl paramos kelionėms į tarptautinių programų 7BP, EUREKA, EUROSTARS ir Europos technologijų platformų renginius

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia verslo ir mokslo atstovus pasinaudoti puikia galimybe - gauti finansavimą kelionei į MITA koordinuojamų tarptautinių programų ar Europos technologijų platformų renginį. 

Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai iš viešo ir privataus sektoriaus gali vykti į Europos Sąjungos 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos (7BP), Europos technologijų programos EUREKA, Europos inovacijų programos EUROSTARS tikslinius renginius. Remiamos tyrėjų kelionės į minėtų programų informacines dienas, skirtas naujiems kvietimams pristatyti, taip pat į idėjų muges ar konsorciumų susitikimus tarptautinių projektų paraiškoms rengti ar naujiems kontaktams užmegzti. Tokie reng iniai naudingi siekiant paskatinti Lietuvos tyrėjus aktyviau dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, gerinti paraiškų kokybę ir sėkmės rodiklį (šiuo metu jis siekia apie 20,6 proc. 7BP).

Lietuvos atstovai Europos technologijų platformose (ETP) turi galimybę vykti į įvairius ETP renginius ir posėdžius. Siekiant geriau suvokti, dėl kokių priežasčių atsiranda ir kaip formuojamos aktualios Europai mokslinių tyrimų temos ar technologijų plėtros sritys, kaip numatoma jas įgyvendinti, tikslinga remti Lietuvos atstovų dalyvavimą ETP veiklose. Ši informacija naudinga tobulinant nacionalines mokslinių tyrimų kryptis bei veiklas, stiprinant mokslo ir verslo partnerystę. 

Parama tyrėjų kelionėms vykdoma pagal MITA administruojamą ES struktūrinių fondų projektą „Tyrėjų kompetencijos ugdymas" (TYKU). 

Tarptautinių renginių, kuriuos remia MITA, sąrašas yra nuolat atnaujina mas ir skelbiamas tinklalapyje: http://www.tpa.lt Paraiškos dėl kelionių finansavimo teikiamos likus ne mažiau kaip 14 dienų iki renginio pradžios. 

Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt

 

Apie universitetų įsitraukimą į novatoriškus visuomenės procesus

Dvidešimtajame inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numeryje dr. A.Kiškienė supažindino skaitytojus su universitetų revoliuciniu šių dienų iššūkiu - jų visaverčiu dalyvavimu novatoriško verslo plėtroje. Pritariant straipsnyje išdėstytoms mintims apie būtinybę visapusiškai remti universitetų pastangas dalyvauti novatoriško verslo plėtros procesuose, ypač kuriant formalius ir neformalius bendravimo bei bendradarbiavimo su verslo bendruomene būdus, regis, svarbu neišleisti iš akių dar vienos universitetų priedermės - visuomenės mentaliteto formavimo.

Tai ypač aktualu Lietuvai, kuri per du dešimtmečius bando atsikratyti sovietinės okupacijos padarinių ir išsiugdyti laisvos šalies visuomenės mentalitetą. Mūsų šalyje Nepriklauso mybės sąjūdis ėjo koja kojon su privačios iniciatyvos išlaisvinimu ir begaliniu visuomenės tikėjimu laisvos rinkos kūrybine galia. Per okupaciją komunizmas buvo sukompromitavęs visą valstybės veiklą, todėl atrodė teisinga manyti, jog laisvoji rinka yra vienintelis ir neklystantis visuotinės gerovės kūrimo instrumentas.

Po dviejų laisvosios rinkos kūrimo dešimtmečių matome ne tik neatpažįstamai pasikeitusią šalį, bet ir dešimtmečiais besitęsiantį socialinės nelygybės didėjimą. Šalies ekonominė pažanga sukrovė turtus nedaugeliui, kiti pasijuto kaip Alisa stebuklų šalyje - nors ir sparčiai bėga, bet realiai stovi vietoje, arba pamažu atsilieka nuo likimo išrinktųjų. Ypač tai akivaizdu Lietuvos kaime, kur susiformavo apie 700 ūkių, disponuojančių daugiau kaip 1000 ha dydžio naudmenų plotais, o virš 40 nuošimčių kaimo gyventojō turi tenkintis gyvenimo lygiu žemiau skurdo ribos.

Dabartinė pasaulio ekonomikos krizė tik paaštrino situaciją. Bandant susivokti, kas šalyje ir pasaulyje darosi, tikslinga įsiklausyti į šių laikų mąstytojo F.Fukuyama žodžius, kad krizė paneigė rinkos efektyvumo hipotezę ir dabar jau nebeįmanoma racionaliai pagrįsti visuomeninių skirtumų, todėl pradėjo irti nelygybę kuriančios sistemos moralinis pamatas. Bėda tik ta, kad griūvant komunizmui žmonės išmoko nepasitikėti socialine politika ir bet kokia kita efektyvia valstybės veikla. Štai kodėl visuomenė nėra linkusi remti valstybės diegiamų socialinių inovacijų, kurios palengvintų jos pačios padėtį.

Akivaizdu, kad šalies ir pasaulio ekonomika atsigaus labai pamažu, todėl ilgus metus dar gyvensime nepasiteisinusių vilčių nuotaika, kol suprasime, jog nai vu ekonomikos laimėjimuose surasti socialinį solidarumą.

Neatsitiktinai Prezidentė D. Grybauskaitė savo metiniame pranešime ragino neatidėliojant kurti šalyje jautresnę socialinę tvarką ir atsigręžti į paprastą žmogų. Pasisakydama prieš vyraujantį valdžios požiūrį, jog visos problemos tik dėl pinigų stygiaus, prezidentė teigė, kad „tai - iš esmės klaidingas požiūris, lemiantis ydingą pasaulio matymą, neadekvačius veiksmus ir, deja, labai skausmingus praregėjimus."

Jei atmesime stebuklingas populistines vizijas, kurių prieš savivaldos rinkimus apstu šalies viešojoje erdvėje, lieka nuoseklus pačių įvairiausių naujovių, apimančių visas gyvenimo sritis, populiarinimas.

Kovo 31 - balandžio 2 d. LŽŪU Mokslo ir technologijų parkas rengia žem ės ūkio naujovių parodą „Ką pasėsi... 2011". Jos metu bus surengta turininga parodos šviečiamoji programa. Vienas iš šios programos renginių yra forumas, skirtas populiarinti socialinės ekonomikos Lietuvos kaime kūrimą. Į šį renginį kviečiame visus, kuriuos domina koncepcinis socialinės ekonomikos (SE) identifikavimas. SE savo prigimtimi yra besiformuojantis naujas ekonominės sistemos sektorius,  nors šio sektoriaus mastai ES šalyse yra pakankamai dideli: socialinės ekonomikos sektoriuje tiesiogiai sukuriama daugiau nei 11 mln. darbo vietų, sudarančių 6 proc. viso ES užimtumo lygio.

Informaciją parengė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas

 

 

 

 

Inovacijų partnerystės parama Lietuvoje 

Lietuvos įmonės, norinčios susirasti tinkamus tarptautinius partnerius, gali pasinaudoti viešąja parama. Ypač geromis paslaugomis pasižymi Europos verslo ir inovacijų tinklas. Tai interaktyvi naujų technologijų, inovatyvių sprendimų ir naujų verslo partnerių paieškos duomenų bazė. Šios duomenų bazės paslaugomis besinaudojančios įmonės gali nemokamai užsiprenumeruoti Europos įmonių užklausas, gauti užsienio įmonių pasiūlymus elektroniniu paštu ir taip operatyviai sužinoti apie naujas verslo plėtros galimybes visoje Europoje. Lietuvos įmonėms šis tinklas - unikali galimybė savo sukurtus naujus produktus ir technologijas pateikti užsienio partneriams. Visiškai nemokamoje biržos užklausų ir pasiūlymų prenumeratoje įdiegta moderni filtravimo funkcija, leidžianti pasirinkti tik konkre taus sektoriaus įmonių užklausas ir pasiūlymus, kurie bus reguliariai siunčiami į įmonės elektroninio pašto dėžutę.

Europos verslo ir inovacijų tinklo veiksmingumą iliustruoja vienos Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės pavyzdys. Įmonė, užsiprenumeravusi technologines naujienas, operatyviai reagavo į Belgijos cemento gamintojo  paskelbtą užklausą inovatyviai  cemento linijai kurti bei sėkmingai pradėjo derybas.

Norint pasinaudoti visais tarptautinės partnerystės privalumais, jungtinei veiklai su partneriu reikia itin kruopščiai pasirengti. Pirma, reikia aiškiai suformuluoti partnerystės tikslus - kam reikalingas partneris, kokių rezultatų bus siekiama vykdant jungtinę veiklą. Antra, potencialiam partneriui būtina pateikti išsamią informaciją apie įmonę, jos produkciją, gamybos technologijas bei aiškiai parodyti, kokią naudą suteiks bendradarbiavimas. Trečia, tarptautinių partnerių paieška reikalauja daug iniciatyvumo ir motyvacijos. Tiek viešosios, tiek privačios paramos tarptautinių partnerių paieškai to akivaizdžiai užtenka, reikia tik sistemingai naudotis įvairiais partnerių paieškos kanalais, paramos institucijų paslaugomis, gebėti jas vertinti bei lyginti. Apibendrinant galima teigti, kad didelė konkurencija ir trumpėjantis gaminių gyvavimo ciklas vis labiau didina veiksmingo bendradarbiavimo, kuriant naujovišką produkciją, poreikius. Partneryste grįsta inovacinė veikla duoda iš tiesų didelę naudą - leidžia sumažinti su produkcijos įvedimu susijusias išlaidas bei riziką ir gerokai sutrumpinti naujų produktų įvedimo į rinką laiką.

Parengė Lietuvos inovacijų centro
 komunikacijos koordinatorius Justas Jaskonis



 

Renginiai

Verslo ir mokslo partnerystės ir kontaktų renginys Kaune „Informacinės ir Komunikacijų technologijos: kaip mokslas gali pasiūlyti tai, ko reikia verslui"

Kontaktų renginyje kviečiame dalyvauti šių teminių sričių įmones ir mokslo institucijas:

  • informacinės technologijos,
  • informacijos apdorojimas, informacinės sistemos,
  • telekomunikacijos,
  • automatikos,
  • kitų, su informacinių technologijų panaudojimų susijusių, sektorių įmones.

Renginys vyks š.m. kovo 3 d.13:00 val. (ketvirtadienį) viešbučio „Europa Royale Kaunas" konferencijų salėje, Miško g. 11, Kaune. Daugiau informacijos apie renginį galima rasti adresu www.ktc.lt. Norinčius dalyvauti verslo ir mokslo kontaktų dienos renginyje prašome registruotis el.paštu jurgita@ktc.lt.

Kvietimai________________

Kvietimas teikti EUREKA projektus

MITA kviečia teikti paraiškas EUREKA tarptautiniams technologiniams projektams vykdyti. Paraiškas gali nuolat teikti visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, tačiau įmonės dalyvavimas projekte yra būtinas. Daugiau informacijos čia...

 

 

 

 

Inovaciniai čekiai - "greiti pinigai verslui"

2010 m. įgyvendinant Ūkio ministerijos patvirtintą priemonę „Inovaciniai čekiai" skirtą skatinti inovacijų diegimą ir paremti Lietuvos įmones, 86 įmonėms buvo skirtas 1 mln. litų. Kvietimas sulaukė didelio susidomėjimo, todėl inovacinių čekių iniciatyva bus tęsiama Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) pastangomis.

Inovacinių čekių pagalba siekiama užtikrinti verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimą, pagreitinti žinių tarp mokslo ir verslo perdavimą ir inovatyvių idėjų bei mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimą. Gauta finansinė parama gali būti panaudojama reikalingiems technologiniams sprendimams, mokslinių tyrimų žinioms ar konsultacijoms aktualiais inovacijų klausimais, taip pat ir techninėms galimybių studijoms bei paslaugoms, susijusioms su pramoninės nuosavybės dokumentų rengimu, įsigyti.

Apie šį valstybės pagalbos instrumentą, inovatyvią veiklą pradedančioms ar vykdančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms, požiūrį bei praktinius verslininkų vertinimus, kalbamės su Giedriumi Romeika UAB „Baliomanija" ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktoriumi.

Kaip vertinate LR Ūkio ministerijos iniciatyvą inovacinius čekius?

Prieš kelerius metus viešai reiškiau savo nuomonę, kad INVEGA paslaugos yra vienintelė reali ir efektyvi smulkių vidutinių įmonių skatinimo priemonė, kurią pasiūlė valdžios institucijos. Šių paslaugų gavimo procesas, vėliau ir administravimas nesudėtingas, nereikalaujantis administracinių resursų ir kas svarbiausia, tai yra prieinama priemonė didžiajai daliai mažų ir vidutinių įmonių, jų nediskrinimuojant pagal veiklą, regioną ir panašiai.

Inovaciniai čekiai - labai stiprus konkurentas INVEGOS paslaugoms kovoje dėl "efektyviausios skatinimo priemonės" vardo. Ši priemonė yra maksimaliai prieinama daugeliui mažų ir vidutinių įmonių, ją nesudetinga administruoti bei atneša realią naudą smulkiam verslui.

Ką tobulinote ar naujo diegėte įmonės veikloje ir kokią naudą tai atnešė?

Turiu patirties "įsisavinant" du inovacinius čekius. Vienas iš jų padėjo iš esmės patobulinti reklaminių gaminių gamybos procesą maksimaliai sutrumpindamas pasirengimo gamybai procesą, ženkliai suma žinti klaidų skaičių komunikacijos procese bei iš esmės automatizuoti užsakymo pateikimo procedūrą.  Antrasis leido materializuoti verslo idėją bei sukurti duomenų bazės struktūrą smulkiam verslui su tokiomis charekteristikomis, kurias iki šiol tik pavydžiai stebėdavome pasaulinių verslo gigantų (google) arsenale.

Kaip sekėsi bendradarbiauti su mokslininkais, ar pateisinti lūkesčiai?

Su čekio "išgrynintojais" bendrauti sekėsi gerai. Pradžioje baiminomės, kad nepavyks susikalbėti: vis tik esame iš skirtingų veiklos sričių, naudojame skirtingus terminus, sąvokas. To tikrai pavyko išvengti. Kauno technologijos universiteto (KTU) kolektyvas dirbęs prie projektų "įsijautė" į mūsų verslo situacijas, suvokė problemą, išklausė mūsų įsivaizduojamus sprendinius ir juo s patobulino savo kompetencijos dėka. Todėl sukurti prototipai viršijo mūsų lūkesčius.

Įdomu tai, kad vieno, su grafiniu dizainu susijusio sprendimo rinkoje (tarp parduodamų sprendimų bei tuo užsimančių kompanijų) ieškojome daugiau nei penkis metus. Populiariausi atsakymai iš Lietuvos IT įmonių būdavo tokie, kad "tai neįmanoma, bet galim bandyti, kainuos labai daug, bet negarantuojame kad pavyks") KTU specialistams tai pavyko.

Ar yra tobulintinų procedūrinių dalykų (paraiška, mokslo institucijų pasiūla, ataskaita ir pan.)? Ką koordinuojanti institucija turėtų daryti kitaip sekančiu kvietimu?

Esu ryžtingai nusiteikęs naudotis inočekių paslauga ir ateityje. Baiminuosi tik vieno, kad siekiant tobulinti sistemą, didinant pagalbos mąstą bus prikurta administracinių procedūrų, apsunkinsiančių paramos prašymą, administravimą. Liūdna patirtis rodo, jog ši tendencija labai gaji Lietuvoje. Vienintelis dalykas kurį, mano nuomone, reiktų patobulinti yra inovacinio čekio įsisavinimo termino ilginimas. Vis tik inovacinis čekis yra skirtas ne standartiniam sprendimui įsigyti, bet inovacijai, naujovei įdiegti. Trumpas laikotarpis labai smarkiai apriboja kurybinį potencialą. Orientuojamasi pirmiausia ne į efektyviausio sprendimo radimą, kelių versijų patikrinimą ar palyginimą, bet į proceso užbaigimą nurodytu terminu. Taip iš esmės kenčia sprendimo kokybė. Šalia to, sukūrus naują prototipą visą laiką reikia laiko jam išbandyti, įvertinti, padaryti išvadas bei korekcijas, trijų mėnesių šioms procedūroms, mano nuomone, tikrai neužtenka.

 
Giedrių Romeiką kalbino Jurgita Šarkienė,
KTU regioninio mokslo parko vadybininkė

 

 


 Uostamiestyje kuriama koalicija "Už sveiką ir švarią Klaipėdą"

Klaipėdoje netyla diskusijos apie tai, kad uostamiesčio gyvenamos aplinkos kokybė nėra palanki žmonėms ir jų sveikatai. Visuomenės sveikatos specialistų atlikta stebėsenos programa atskleidžia, kad klaipėdiečiai kvėpuoja užterštu oru, dalis gyventojų geria reikalavimų neatitinantį vandenį. Tai, be abejo, daro įtaką klaipėdiečių sveikatai.

Susiklosčiusi situacija paskatino uostamiestyje steigti koaliciją „Už sveiką ir švarią Klaipėdą". Pirmasis susirinkimas vyks rytoj (antradienį) Klaipėdos universitete „Aula Magnum" auditorijų komplekse. Į susirinkimą kviečiami aktyvūs klaipėdiečiai. jie turės galimybę susipažinti su įvairių politinių partijų konkrečiais planais, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad pagerėtų Klaipėdos gyvenamosios aplinkos kokybė, kad būtų efektyviau kovojama su teršėjais.

„Mūsų miestas  turi išsivaduoti nuo teršėjų, o miesto valdžia privalo dėti kuo didesnes pastangas, kad klaipėdiečių gyvenama aplinka būtų kuo švaresnė. Ne paslaptis, kad dėl to Klaipėdoje, daugiau nei kituose miestuose, fiksuojama vėžinių susirgimų, kvėpavimo sistemos ligų, žmonės čia serga dažniau nei kitų regionų gyventojai. Mūsų koalicija remiasi sveika logika - mes nesame prieš pramonės plėtrą, mes tik reikalaujame, kad būtų laikomasi visų aplinkosauginių reikalavimų, kad būtų akyliau stebima situacija mieste ir užkertamas kelias taršos sklidimui" , - sakė koalicijos iniciatorius Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslo fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Koalicijos steigėjai remiasi konkrečiai tyrimais. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras atliko Klaipėdos m. gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos programą, kurioje analizuojami 2005 - 2009 m. duomenys. Jie atskleidžia, kad klaipėdiečiai dažniau nei esamas respublikos vidurkis, kenčia nuo oro užterštumo, triukšmo. Uostamiesčio gyventojų sveikata yra prastesnė nei kitų Lietuvos miestų gyventojų, daugėja vėžinių susirgimų, daugiau fiksuojama kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligų.

„Užterštas oras, triukšmas, nekokybiškas vanduo neprisideda prie klaipėdiečių sveikatos gerinimo ir ilgesnio gyvenimo. Klaipėda iš visų pusių apstatoma pramoniniais objektais, todėl nereikia stebėtis, kad gyventojų sveikatos rodikliai sparčiai blogėja. Klaipėda įsiliejo į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Baltijos regiono sveikų miestų asociaciją. Todėl būtina stengtis, kad aplinka mieste būtų kuo ekologiškesnė ir švaresnė. Jeigu ir toliau bus žiūrima pro pirštus į klaipėdiečių sveikatą, kokią mes Klaipėdą turėsime po 20 metų?"

Koalicijos „Už sveiką ir švarią Klaipėdą" susirinkimas vyk s:
DATA: 2011 02 22
LAIKAS:  15,30
VIETA: KU auditorijų komplekse „Aula Magnum" („Studlendas", , H. Manto g. 84)
Kontaktai partijoms norinčioms pristatyti savo programines nuostatas +37068637681

Informaciją pateikė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

eiconsortium.org - emocinio intelekto tyrimų ir tyrėjų konsorciumas.
Daug įdomios (verslui ir taikomąjam mokslui) informacijos apie emocinį intelektą.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Šiandien kiekvienos gamybos įmonės pagrindinis iššūkis - kuo efektyviau vykdyti gamybą. Šiam tikslui naudojamos įvairios metodikos - Apribojimų teorija (TOC), Liekna gamyba (LEAN) ir pan.

Tačiau vienos įmonės pasiekia šioje srityje geresnių rezultatų, o kitoms nepavyksta pajudėti iš vietos. Tai dažniausiai atsitinka dėl to, kad žmogus priima sprendimus remdamasis savo patirtimi ir tuo "ką matė kur nors kitur". O ką daryti, jei neteko ko nors panašaus patirti ar pamatyti tinkamą pavyzdį?

Rekomenduojame Jums peržiūrėti internetinį seminarą, kuris padės atsakyti į klausimą:

Gamybos srauto valdymas - kas trukdo per tą patį laiką pagaminti daugiau?

Seminaras nemokamas. Medžiagą internete pasieksite bet kuriuo jums patogiu metu paspaudę šią nuorodą.

Auditorija - įmonės vadovai, gamybos vadovai, gamybos meistrai, gamybos planuotojai, finansų vadovai.

Seminaro trukmė - 39 minutės. Medžiaga galite dalintis su savo kolegomis bei pažįstamais.



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt