InoTinklo naujienos Nr. 22

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/14696


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimt antrąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši jau antrus metus pradedanti skaičiuoti InoTinklo iniciatyva suteikia Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, yra naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Su kokiu dvasiniu nusiteikimu sutinka pavasarį inovacijų fanai?

Su kokiu dvasiniu nusiteikimu sutinka pavasarį inovacijų fanai?

Pavasaris yra puikus fonas naujovėms. Inovacijų vadybininkams pati gamta sufleruoja permainų būtinybę. Džiaugdamiesi pavasariu ir atgimstančia gamta galime pasitikrinti, kiek mūsų vertybės atitinka lietuviškos kultūros tapatybę, arba kitais žodžiais tariant, kiek savo kasdieninėje veikloje mes sugebame išsaugoti etnines kūrybiškumo ištakas?

Vienu netenka abejoti, autentiška lietuvių kultūra garsėja savo jautrumu gamtai ir sukurtajam pasauliui. Tačiau dabartiniame gyvenime etninės kultūros požiūriu vis labiau pasireiškia kol kas pagarbi, bet tam tikra kultūros distancija. Be aktyvaus ir kūrybiško dalyvavimo tautinė kultūra yra sunkiai pažįstama, todėl suprantama, kad etnografinės šventės, žyminčios žmogaus ir gamtos virsmą, mums vis labiau tampa ne autentišku išgyvenimu, bet greičiau duokle protėvių sukurtoms tradicijoms.

Senovės lietuviams šventės buvo natūralus būdas įprasminti gamtos ir jų pačių gyvenimo virsmą. Mūsų protėviai ne minėdavo šventes, bet per šventes laikydamiesi papročių ir apeigų išgyvendavo gyvenimo pilnatvę ir net programuodavo tolesnę gamtos ir savo kasdieninio gyvenimo eigą. Žiūrovų nebuvo, nes kiekvienas pagal savo gebėjimus ir nuopelnus įsitraukdavo į gyvenimo misteriją.

Dabartinių Užgavėnių ir kitų etnografinių švenčių dalyvių gausa gali džiuginti tik iš pirmo žvilgsnio: jei į masinį renginį ateiname pabūti kartu, papramogauti ir pasilinksminti, tačiau nesugebame aktualizuoti tautinio paveldo sakralinio pobūdžio, tada lieka tik laiko klausimas, kada mūsų šventes užgoš kitos, atraktyvesnės ir labiau tinkamos masiniam vartojimui.

Nuolat jausti autentiškos lietuviškos kultūros gravitaciją ir neatitrūkti nuo egzistencinių dalykų gali padėti aiškesnis vertybių suvokimas, kuris yra mūsų kasdienės elgsenos pagrindas. Savaime suprantama - tai, ką suvokiame, galime kontroliuoti patys, o tai, ko neįsisąmoniname - kontroliuoja mus.

Skaičiuodami Nepriklausomybės atgavimo trečiojo dešimtmečio pradžią pagaliau suvokiame, kokius radikalius socialinius lūžius teko pergyventi ir kaip stipriai permainos pažeidė mūsų žmogiškumą. Nepaneigsi, kad mūsuose pernelyg daug apatiškų, bauginamų ir primityvinamų žmonių. Kita vertus, užtikrinti žmogiškąjį orumą ir orientuotis į atsakomybės puoselėjimą nėra lengva.

Gyvename įsiliejimo į Vakarų civilizaciją laikotarpiu. Integracijos siekis dažnai pasireiškia aklu pamėgdžiojimu tų Vakarų kultūros elementų, kurie mums atrodo ,,civilizuočiausi". Galima tik apgailesta uti, kad sparčiausiai mūsų šalyje įsitvirtina vartotojiškos visuomenės sąmonė, kurią persmelkia visuotinis ekonominės naudos principas. Ši pasaulio samprata apima sėkmės kultą ir naujų technologijų bei inovacijų išaukštinimą. Dvasingumo srityje tai pasireiškia orientacija į gerą savijautą („greitai ir pigiai"). Gyvenamosios aplinkos ,,sudvasinimui" panaudojamos pačios „efektyviausios" aplinkos harmoniją užtikrinančios technikos.

Pagal kultūrologą S.N. Eisenstadtą, kultūros dinamiškumą ir tuo pačiu jos gyvybingumą lemia tai, kaip visuomenė sugeba išspręsti egzistencinę įtampą tarp dvasingumo ir socialinės praktikos. Jei linkstama į manipuliacinį santykį su dvasinėmis galiomis, kai bandoma pažinti ir užvaldyti „energijas", ar įgyti priėjimą prie ,,informacinių laukų", tada kuriamas manipuliacinis ir vartotojiškas santykis ne tik su transcendentin e, bet ir su socialine tikrove. Bendrumas išgyvenamas susijungiant su mistinėmis erdvėmis arba įsiliejus į minią, taip pat bendrumo siekiama panaudojant technines komunikacijos formas. Deja, surogatinis bendrumas yra nevaisingas: pasitelkus šiuolaikiškas technologijas ir žmogaus gebėjimus nukreipus į virtualią tikrovę, žmogiškų santykių pasaulis tampa vis nykesnis, o pats žmogus - bejėgiškesnis.

Dvasinių galių mistinis vartojimas iš esmės  skiriasi nuo kuklaus įsipareigojimo bendram gėriui, grindžiamam krikščioniškąja kultūra. Šiuo atveju transcendentinės būties siekiama ne manipuliuojant, o atvirkščiai, pripažįstant žmogaus laisvą valią. Taip kuriamas ne magiškas, o gilus religinis santykis su pasauliu, išreiškiantis padėką ir meilę, kuria dalijamasi su kitais. Toks santykis leidžia atpažinti savo asmens vertę ir kūrybinę galią. Priėmu s Gerąją naujieną etninės raiškos formos taip pat užsipildo autentiško gyvenimo turiniu.

LŽŪU Mokslo ir technologijų parko
Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas

Nr. 22,
2011 m. kovo mėn.

Turinys

Su kokiu dvasiniu nusiteikimu sutinka pavasarį inovacijų fanai?

Mėnesio interviu

Apdovanoti JUVENE iniciatyvos finalinio etapo laimėtojai

Inovacijų partnerystės parama Lietuvoje

Klaipėdoje vystoma Jūrinio klasterio steigimo idėja

Inovacijų praktika ir plėtra gyvosioje laboratorijose (Living Labs) 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Socialinis verslas Lietuvoje

Norime Jus supažindinti su aktyviu socialinio verslo atstovu Tadu Langaičiu, kuris su žmona Inga yra įkūręs viešąją įstaigą „Geros valios projektai". Jų sukurti interneto projektai, kaip „Aukok.lt", „Pagalbadaiktais.lt" ir „Pagalbareklama.lt" yra socialinio verslumo pavyzdžiai Lietuvoje.

Kas yra socialinis verslas?

Socialinis verslas apibrėžiamas kaip veikla, kurios pagrindinis ir esminis tikslas yra socialinių (aplinkosauginių) problemų sprendimas. O pats verslo modelis ir jo teikiamas pelnas yra tik įrankis. Rezultatai, pasiekti sprendžiant pasirinktą socialinę (aplinkosauginę) problemą, yra esminis sėkmės vertinimo kriterijus. Ne pelnas. Ne investuoto kapitalo grąža akcininkams.

Socialinio verslumo prinicipais besivadovaujanti organizacija n uolat planuoja ir matuoja savo veiklą, kad matytų, ar ji kuria, ar griauna vertę visuomenėje. Neefektyviai veikianti labdaros organizacija, lygiai taip pat kaip ir nuostolingai dirbanti valstybės institucija, turi būti uždaryta. Ši mintis daugeliui nevyriausybinių organizacijų atstovų kol kas yra nesuprantama. O galutinė socialinio verslumo principais besivadovaujančios organizacijos stotelė yra socialinis verslas. Tokia virsta organizacija, kai ji ekonomiškai pati save išlaiko.

"...socialiniame versle dirbantys žmonės gauna rinkoje konkurencingus atlyginimus, o jų materialios darbo sąlygos yra geresnės nei vidutinėje įmonėje. Be to, socialinis verslininkas ir socialinio verslo darbuotojai tiki ir mėgaujasi savo darbo verte visuomenėje ir puikiai save realizuoja gyvenime."



Ar socialinis verslas gali būti pelningas?

Taip. Socialinis verslas privalo būti ekonomiškai ir finansiškai tvarus, tai yra - save išlaikyti, turėti teigiamus pinigų srautus, atmetus atvejus, kai gaunama parama, būti paprasčiausiai pelningu. 

Anot 2006 metų Nobelio Taikos premijos laureato Muhammado Yunuso, kuris laikomas socialinio verslo pradininku, apibrėžimu, socialinis verslas įkuriamas siekiant išspręsti tam tikrą socialinę visuomenės problemą (per socialinę inovaciją ar sėkmingų verslo praktikų taikymą). Jo tikslas nėra uždirbti pinigų, tačiau socialinis verslas turi gyvybingą verslo modelį ir yra finansiškai patvarus. Šio verslo uždirbtas pelnas yra skiriamas ne akcininkų kapitalui didinti, o skiriamas socialinei problemai spręsti arba investuojamas į socialinio verslo plėtrą. Toks verslas veikia darnoje su aplinka.

Dar viena s svarbus socialinio verslo principas keičia suvokimą, kad už gerus darbus atlyginama vien padėka. Pasak M. Yunuso, socialiniame versle dirbantys žmonės gauna rinkoje konkurencingus atlyginimus, o jų materialios darbo sąlygos yra geresnės nei vidutinėje įmonėje. Be to, socialinis verslininkas ir socialinio verslo darbuotojai tiki ir mėgaujasi savo darbo verte visuomenėje ir puikiai save realizuoja gyvenime.

Kokie žmonės gali kurti socialinius verslus? Ar yra galimybė prie dabar esančių iniciatyvų prisijungti kitiems, jomis besidomintiems?

Absoliučiai bet kas. Tokie žmonės vadinami „social entrepreneurs" (socialiniai verslininkai), jie atsiranda iš įvairiausių sričių - nuo muzikos, meno, teatro iki verslo, bankininkystės, nuo kovos su negalia iki kovos su šlove ir gyvenimo prasmės paieška. 

Papasakokite apie jūsų vykdomus projektus. 

M ano ir žmonos įkurtos NVO „Geros valios projektai" misija yra kurti trečiojo (NVO) sektoriaus infrastruktūrą. Visų pirma sukūrėme „Aukok.lt" aukojimo portalą Lietuvai (nemokamas paramos rinkimo įrankis nevyriausybinėms organizacijoms). Kartu su Pilietinės Atsakomybės Fondu (esu valdybos pirmininkas - disclaimer) „Geros valios projektai" sukūrė „PagalbaReklama.lt" (nemokama socialinė reklama online Lietuvoje), „PagalbaDaiktais.lt" (nemokamas pagalbos daiktais stokojantiems portalas) bei šiuo metu kuriame NVO Avilį Gedimino-9 laisvalaikio centre. NVO Avilys - bendra nevyriausybinių organizacijų darbo erdvė, kurioje realizuojamos sinergijos tarp skirtingų NVO veiklų. Kitaip tariant, NVO Avilys - vieta NVO sektoriuje, kur 2+2=5.

„Aukok.lt" - pirmoji Lietuvoje aukojimo internetu svetainė. Tai vieta, kur galima paaukoti pinigus kruopščiai atrinktiems socialiniams projektams. Iš Lietuvos bankų sąskaitų aukojama be jokių mokesčių - 100% paaukotos sumos atitenka paramos gavėjui, „Aukok.lt" paslaugos nemokamos. „Aukok.lt" atrankos komisiją sudaro ekspertai iš nevyriausybinių organizacijų sektoriaus ir žiniasklaidos. Kriterijai - skaidrumas ir atskaitingumas.  Mes keliame reikalavimą kiekvienam socialiniam projektui, jog informacija apie tai, kaip panaudojama gauta parama, būtų viešai paskelbta paprastam žmogui suprantama kalba. „Aukok.lt" jau sulaukė 6000 aukotojų, iš viso paaukota daugiau nei milijonas litų. 

„Pagalbadaiktais.lt" - tai visiems Lietuvos žmonėms atviras tinklas. Jis jungia žmones, galinčius suteikti paramą daiktais ir paslaugomis, bei tuos, kuriems tokia parama reikalinga. Pirmiausia surenkame poreikių banką ir tada ieškome, kas galėtų patenkinti šiuos poreikius. Šiuo metu yra paskelbti da ugiau nei 1000 poreikių - jau paaukota 900 reikalingų daiktų. Mes kuriame nacionalinį savanorių  tinklą - turime daugiau nei 250 savanorių. Svajojame turėti „gerumo tinklo" savanorių kiekvienoje Lietuvos seniūnijoje. Tikimės, kad į savanorių gretas jungsis socialiniai darbuotojai, kurie artimiausiai pažįsta žmones ir žino jų poreikius.

„Pagalbareklama.lt" projektą kūrėme kartu su partneriu - interneto reklamos tinklu Adnet. Projekto esmė - tarpininkavimas tarp socialinių projektų, kuriems suteikiama galimybė nemokamai reklamuotis internete, ir  projekte dalyvaujančių tinklapių, kurių jau yra daugiau nei 100, įsidedančių socialinę reklamą. Nuo projekto pradžios socialinė reklama sistemoje parodyta jau beveik milijardą kartų. Vėlgi turime atrankos komisiją, ją sudaro verslininkai ir reklamos internete specialistai. Komisija atrenka, kas gauna pagalbą reklama. Svarbu pabrėžti, kad reklamuo tis gali ne organizacija ar jos prekinis ženklas, bet tik konkretus socialinis projektas. 

Su kokiomis didžiausiomis problemomis susidūrėte vykdydami socialinio verslo projektus?

Šiuo metu didžiausias iššūkis yra daugelio labdaros sektoriaus darbuotojų ir savanorių įsitikinimas, kad pelnas yra blogis, kad pelnas nėra suderinamas su socialine veikla. Kitas iššūkis - visuomenės įsitikinimas, kad pelnas nėra suderinamas su socialine veikla. Daugumai „socialinis verslumas" vienareikšmiškai sako „vogti prisidengiant labdara ir gražiais tikslais". Pamatinės problemos - verslumo trūkumas Lietuvoje ir nepasitikėjimas vienas kito intencijomis.

Beje, tai yra vieni pagrindinių mūsų tautos iššūkių, kuriems bandau rasti sprendimus dirbdamas prie Lietuva2030 ilgalaikės pažangos strategijos kartu su daug kitų Lietuvos žmonių. Žr . daugiau - „Lietuva2030.lt". 

Kalbino Indrė Andrijauskaitė,
Visorių informacinių technologijų parkas

 

Verta žinoti

Verslas raginamas teikti paraiškas pagal klasterių priemones

Ūkio ministerija svarsto galimybę nutraukti Europos Sąjungos (ES) paramos priemones, skirtas klasterių plėtrai ir lėšas perskirstyti labiau verslui reikalingoms paramos priemonėms.

Stabdyti paraiškų priėmimą pagal priemones „Inoklaster LT+" ir „Inoklaster LT" Ūkio ministerija planuoja jau gegužės mėnesį dėl mažo verslo susidomėjimo šiomis priemonėmis.

„Norintys telktis į klasterius ir juose plėtoti verslą dar gali gauti ES paramą, jei suskubs tai padaryti iki gegužės. Nesinaudodami šia parama ir verslas, ir mes rizikuojame, kad ES lėšos, skirtos šiam tikslui, gali būti nepanaudotos", - sako ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas. Pasak jo, nutarus stabdyti kvietimus, nepanaudotos lėšos greičiausiai bus perskirstytos kitoms, populiaresnėms ES struktūrinės paramos priemonėms.

Kvietimai teikti paraiškas pagal priemones „Inoklaster LT+" ir „Inoklaster LT" buvo paskelbti 2009 m. birželio mėn. Šių priemonių tikslas - skatinti ir spartinti Lietuvos pramonės šakų ir sektorių bendradarbiavimą, didinti jų tarptautinį konkurencingumą, sukurti reikiamą infrastruktūrą žinių ir technologijų sklaidai užtikrinti.

Iki šiol pagal priemonę „Inoklaster LT+" sulaukta 3 paraiškų, Pagal priemonę „Inoklaster LT" gautos 7 paraiškos. Sutartys pasirašytos dėl 3 projektų įgyvendinimo.

Pagal priemonę „Inoklaster LT+" finansuojamos klasterio koordinatoriaus investicijos, susijusios su klasterio mokymo ir tyrimų centro, bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūra. Pagal priemonę „Inoklaster LT+" numatyta skirti 160,304 mln. litų ES struktūrinės paramos.

Priemonės „Inoklaster LT" lėšomis finansuojama klasterio koordinatoriaus veikla, susijusi su tyrimų, kurių reikia klasteriui plėtoti, atlikimu, klasterio rinkodaros, skirtos naujiems klasterio nariams pritraukti, organizavimu, klasterio bendro naudojimo (atviros prieigos) infrastruktūros valdymu ar administravimu, mokymo programų, seminarų ir konferencijų rengimu, siekiant skatinti klaste rio narius keistis žiniomis ir patirtimi. Pagal priemonę „Inoklaster LT" numatyta paskirstyti 26,703 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų.

Daugiau informacijos apie šias priemones galite rasti interneto svetainėse www.ukmin.lt, www.esparama.lt ir www.lvpa.lt.

Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt

 

Apdovanoti JUVENE iniciatyvos finalinio etapo laimėtojai

Na štai, pagaliau išaušo pavasaris! JUVENE gali drąsiai pasakyti: Ledas pajudėjo!! Ačiū tiems jauniems žmonėms, kurie turi verslo idėjų ir dega nekantrumu jas realizuoti!

Apie ką mes čia? Vasario 23 d. įvyko JUVENE iniciatyvos verslo idėjų konkurso finalinis etapas. Renginį organizavo KTU regioninis mokslo parkas - vienas iš JUVENE iniciatyvos partnerių. Turėjome 8 idėjas, atrinktas regioninių konkursų metu. Visų jų autoriai pristatė vertinimo komisijai idėjų įgyvendinimo (arba, kaip įprasta sakyti, verslo) planus.

Užbėgant už akių derėtų pasakyti, kad visi konkurso dalyviai šauniai pristatė savo idėjas ir jų įgyvendinimo perspektyvas, tad komisijai nebuvo lengva apsispręsti, kuri idėja vertesnė vieno ar kito apdovanojimo.

Rezultatai. Geriausiai išplėtota idėja pripažinta Turizmo informacijos sistemos idėja, kurios autorius - Tomas Stasiukaitis. Šios idėjos komandai suteikta 100 proc. nuolaida biuro patalpų nuomos mokesčiui vieneriems metams. Prizo steigėjas - JUVENE partneris KTU regioninis mokslo parkas.

Socialiai atsakingos idėjos „titulą" komisija skyrė „Helonos" idėjai - už rūpinimąsi vaikų sveikata ir gera fizine būkle. Šios idėjos autoriui Dovydui Čepelei skirtas įmonės stilistinio paketo sukūrimo prizas, kurio steigėjas - JUVENE partneris Projektų parkas.

Naršyklinio strateginio žaidimo „Nebula44" autoriams Artūrui Šlajui ir jo komandai skirtas prizas rinkos išplėtimui - kvietimas prisistatyti potencialiems investuotojams Jaunųjų verslininkų Baltijos forume Q-Camp'2011 St. Peterburge. Prizo steigėjas - JUVENE partneris KTU regioninis mokslo parkas.

Naujoms plėtros galimybėms įvertinti idėjai „AKA namai" ir jos autoriams Jonui Gucevičiui bei Pauliui Grigaliūnui komisi ja padovanojo mokymus ir kvietimą prisistatyti potencialiems investuotojams Seed Forum International ir Pitch Training Camp renginyje Kaune. Prizo steigėjas - UAB „Telesoftas" - buvusi KTU regioninio mokslo parko įmonė, kurianti programinę įrangą ir sprendimus mobiliesiems telefonams.

Tolimesniam vystymuisi ir žinių kaupimui verslo plėtros srityje „Absurdo idėjų" autorei Jurgitai Jakubauskaitei įteiktas 4000 Lt vertės čekis mokymų arba konsultacijų paslaugoms. Prizo steigėjas - JUVENE partneris Nacionalinės plėtros institutas.

Trys idėjos buvo apdovanotos piniginiais prizais: „Absurdo idėjos" ir jų autorė Jurgita Jakubauskaitė paskatinta už geriausią verslo idėją „verslas iš nieko", už perspektyvią verslo idėją - Šviežių sumuštinių idėjos autorius Andrius Sadauskas ir jo komanda - už perspektyvią idėją bei Raclett'Inn idėjos autorės Gintarės Dumbliauskaitės komanda apd ovanota už kitokios bendravimo kultūros skatinimą. Piniginių prizų steigėja - Lietuvos centrinė kredito unija.

Signalinio švyturėlio autoriui Tomui Gadišauskui įteiktas specialus „Verslo žinių" įsteigtas prizas - Guy Kawasaki knyga „Tikrovės testas", siekiant paskatinti jį nesustoti generuojant naujas idėjas ir ieškant jų įgyvendinimo galimybių.

Norėdamas padrąsinti visų idėjų autorius siekti savo tikslų, KTU regioninis mokslo parkas visiems dalyviams padovanojo gerai žinomų ir sėkmingai veikiančių įmonių sėkmės istorijų knygas. Palinkėjimas buvo trumpas: „Kad kita knyga, kurioje aprašyta sėkmės istorija, būtų apie JUVENE dalyvius".

Kas dar? Džiaugiamės VšĮ Psichologinio konsultavimo grupės bendravimo įgūdžių trenerės Linos Cirtautienės praktine konsultacija - visi dalyviai turėjo galimybę šiek tiek „pažaisti" ir tuo p ačiu praktikoje išbandyti, kaip reiktų prisistatyti kitiems: potencialiems partneriams, klientams, investuotojams.

Tikimės, kad ateityje JUVENE verslo idėjų konkursai taps gražia tradicija ir nestokos aktyvaus, nebijančio pagarsinti savo planų jaunimo, bei pavyks pritraukti daugiau patyrusių verslo senbuvių, galinčių prisidėti prie jaunimo idėjų realizavimo tiek finansiškai, tiek ir vertingais patarimais bei savo patirtimi.

Na, o jei tik dabar išgirdote, kad yra JUVENE:
JUVENE yra ES Struktūrinių fondų parama jaunimo verslumo Lietuvoje skatinimui. Šia iniciatyva siekiama sukurti ir pagerinti aplinką, kuri padrąsintų jaunus žmones domėtis verslo galimybės, generuoti inovatyvias idėjas, mokytis, kurti ir savarankiškai pradėti verslą. JUVENE prisideda skatinant jaunimo verslumą, supažindina juos su verslo kūrimo galimybėmis, padeda įsisteigti įmonėms. Jei esi jaunas, ambic ingas ir galvoji apie savo verslą - JUVENE komanda padės tau žengti pirmuosius žingsnius į verslą sėkmę! Daugiau apie šią iniciatyvą teiraukitės el. paštu info@juvene.lt arba telefonu (8 37) 333040.

Informaciją parengė
KTU regioninis mokslo parkas

 

 

 

 

Kaip puoselėti kūrybiškumą organizacijoje? 

Kūrybiškumas sąlygoja mokslinę ir techninę pažangą bei nuolat atsirandančias naujoves mūsų gyvenime. Nauji atradimai sudaro prielaidas produktų, procesų, technologijų inovacijoms, o savalaikis ir sėkmingas jų įgyvendinimas didina organizacijos konkurencingumą rinkoje ir augina pelną. Todėl įmonių vadovams bei personalo specialistams naudinga žinoti, kokios savybės charakterizuoja kūrybingus žmones ir kokia aplinka padeda klestėti kūrybiškumui organizacijose.

Kūrybiškumo talentas

Kūrybišku gimstama ar tampama? Šiuo klausimu mokslininkų požiūriai skiriasi. Pasak Eivindo L. Martinseno (norv. Øyvind L. Martinsen), BI Norvegijos aukštosios vadybos mokyklos docento, kūrybiški žmonės pasižymi aukštesniu intelektu, yra lankstūs ir turi gerai išvystytą sugebėjimą generuoti naujas idėjas. Tačia u amerikiečių I.V.Gecelio ir P.O.Džeksono (angl. I.W.Getzels ir P.O. Jackson) dar 1962 metais atlikti tyrimai parodė, kad kūrybiškumo ir intelekto ryšys yra labai menkas. Egzistuoja ir dar vienas požiūris, kad žmogaus kūrybiškumui didelę įtaką turi tiek įgimti dalykai, tiek aplinka, kurioje žmogus vystosi. Todėl labai svarbu nuo mažens sudaryti sąlygas vaiko saviraiškai. Aktyviųjų mokymo ir mokymosi metodų taikymas švietimo įstaigose padeda mokytis ieškoti ir atrasti naujus, nežinomus dalykus, klysti ir taisyti savo klaidas.

Kūrybiškų asmenybių bruožai

E.L.Martinsenas tyrinėjo keturių profesijų atstovus, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su kūryba. Tyrinėtoją domino, kokiais bruožais pasižymi išradėjai, antrepreneriai, mokslininkai ir menininkai. Bendri bruožai, kurie būdingi visoms keturioms kūrybiškų žmonių grupėm s, yra didelis atvirumas naujai patirčiai, laki vaizduotė ir asociatyvus mąstymas. Tačiau nei vienos tirtos grupės atstovai nepasižymi lengvu charakteriu. Tuo pačiu metu jie gali būti labai kompetentingi ir labai užsispyrę. Daugeliui meno atstovų būdingas žemas emocinis stabilumas, o jų veikla dažnai nėra sisteminga. Tuo tarpu išradėjai, antrepreneriai ir mokslininkai pasižymi daug aukštesniu emociniu stabilumu bei savo darbe demonstruoja stiprius metodinius gebėjimus.

Kūrybiškumui palanki aplinka

Kūrybiškų žmonių suradimas ir pasamdymas nėra pakankama sąlyga kūrybiškai organizacijai formuotis. Būtina įvesti matavimo rodiklius, kurie stimuliuoja organizacijos kūrybiškumą. Darbo aplinka ir vidinė (nepiniginė) darbuotojų motyvacija yra du gyvybiškai svarbūs veiksniai, siekiant pažadinti kūrybiškumą. E.L. Martinsenas nustatė keletą svarbių kūrybi&scar on;ką aplinką skatinančių faktorių. Visų pirma užduotys kūrybiškiems darbuotojams turi būti pakankamai sudėtingos ir keliančios iššūkius, taip pat darbuotojams svarbi teigiama bendradarbiavimo su kolegomis patirtis. Vyresnieji vadovai turi parodyti, kad jie palaiko kūrybiškumą ne tik formaliai, bet ir praktiškai, čia svarbūs ir geri darbuotojų santykiai su jų tiesioginiais vadovais, lankstumo bei noro imtis rizikos skatinimas. Šiandien siūloma nemažai kūrybiškumo lavinimo metodų suaugusiems. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nei vienas išmoktas metodas nebus efektyvus, jeigu nebus kuriamas pozityvus klimatas ir kūrybiškumą skatinanti darbo aplinka.

Šaltinis: BI Advantage

Lietuvos inovacijų centro atstovė Šiaurės Rytų Lietuvoje
 Aušra Skrudupaitė

 



 

Renginiai

Paroda „Ką pasėsi... 2011"
Lietuvos žemės ūkio universitete kovo 31 - balandžio 02 d. vyks tradicinė žemės ūkio paroda  „Ką pasėsi... 2011".

Išsamesnę informaciją dėl dalyvavimo parodoje galima rasti internete adresu www.kapasesi.info

Š.m. kovo 31 d. Kaune, K.Petrausko g. 26, KTU regioninio mokslo parko patalpose vyks praktiniai vienos dienos mokymai "Organizacijos įvaizdžio kūrimas".

Daugiau informacijos apie šiuos ir kitus VšĮ KTU regioninio mokslo parko organizuojamus mokymus www.ktc.lt

Kvietimai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia mokslo ir verslo atstovus pasinaudoti puikia galimybe - gauti finansavimą kelionei į MITA koordinuojamų tarptautinių programų ar Europos technologijų platformų renginį.

Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai iš viešo ir privataus sektoriaus gali vykti į Europos Sąjungos 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos (7BP), Europos technologijų programos EUREKA, Europos inovacijų programos EUROSTARS tikslinius renginius. Remiamos tyrėjų kelionės į minėtų programų informacines dienas, skirtas naujiems kvietimams pristatyti, taip pat į idėjų muges ar konsorciumų susitikimus tarptautinių projektų paraiškoms rengti ar naujiems kontaktams užmegzti.

Tokie renginiai naudingi siekiant paskatinti Lietuvos tyrėjus aktyviau dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, gerinti paraiškų kokybę ir sėkmės rodiklį (šiuo metu jis siekia apie 20,6 proc. 7BP).

Daugiau informacijos www.tpa.lt

 

 

 

 

Klaipėdoje vystoma jūrinio klasterio steigimo idėja

Viena efektyviausių verslo konkurencingumo skatinimo priemonių yra įmonių susivienijimas bendradarbiauti kuriant aukštos pridėtinės vertės produktą ir jį eksportuoti, todėl įmonių klasterizacijos procesas yra ypač naudingas verslui bei pačiai valstybei.

Klasteris - tarpusavyje ekonomiškai susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių, orientuotų į baigtinį skaičių galutinių produktų, visuma. Tai pagal geografinį principą vienoje vietoje sukoncentruotos tarpusavyje sąveikaujančios įmonės, vykdančios bendrą veiklą.

Uostamiestyje vasario mėnesį vyko diskusija, kurią inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) kartu su Klaipėdos universitetu ir Baltijos slėnio asociacija jūrinio klasterio steigimo galimybė ms ir perspektyvoms aptarti.

Renginyje dalyvavo Ifor Ffowcs-Williams - vienas garsiausių ekspertų pasaulyje  klasterių kūrimo ir plėtros klausimais. Jis plačiai žinomas tarptautinio verslo atstovams ir yra konsultavęs tokias įtakingas organizacijas kaip Jungtinių Tautų Organizacija, Pasaulio bankas, Švedijos tarptautinė plėtros agentūra ir daugybę kitų garsių tarptautinių organizacijų bei nacionalinių ir regioninių plėtros agentūrų visame pasaulyje. Ekspertas yra Danijos klasterių akademijos patariamojo komiteto narys, konsultuoja ir Europos klasterių priežiūros komisiją. Per pastaruosius 5 metus klasterių kūrimo ir plėtros klausimais I.F.Williams teikė konsultacijas ir mokymus daugiau nei 3 tūkst. ekonomikos ekspertų iš daugiau nei 35 šalių. Pasak jo, uostam iestyje jau yra savotiškas jūrinių įmonių, mokslo įstaigų klasteris, kadangi formuojasi Baltijos slėnis. "Nieko jums nereikia išradinėti, nes turite jūrų uostą, universitetą, kitas mokslines įstaigas. Dabar svarbiausia aptarti ir išsiaiškinti, kaip toliau visoms įstaigoms judėti į priekį, vystytis, bendradarbiauti, kad būtų gauta kuo daugiau naudos iš klasterio. Dar glaudžiau bendradarbiauti verslui ir mokslinėms institucijoms. Kurti naujas verslo struktūras ir šakas, remti jūrinį verslą klasterizacijos principu", - po renginio sakė jis. Ekspertas pastebėjo, kad tokiose valstybėse, kaip Norvegija, Vokietija, Olandija, Singapūras, Naujoji Zelandija ir kt. jūrinio klasterio idėja jau sėkmingai įgyvendinama. "Tačiau kiekvienas jūrinis klasteris yra kitoks, jis specializuotas įvairiose srityse. Naujojoje Zelandijoje klasterio pagrindu statomi laivai, o Klaipėdos uosto įmonės bei mokslo institucijos turi rast i savo nišą. Ar tai būtų laivų statyba, ar logistika, ar jūrinių technologijų kūrimas, svarbiausia - išsiaiškinti bendradarbiavimo taškus ir rasti paslaugų teikimo sferą, kuri duotų maksimalią naudą", - sakė I. Ffowcs-Williams.

Tad diskusijos organizatoriai subūrė pagrindines jūrinio sektoriaus verslo asociacijas bei įmones, buvo aptartas jūrinio klasterio poreikis, specializacija ir galima struktūra, apibrėžtos veiklos ir finansavimo gairės. KMTP direktorė Roma Stubrienė pažymėjo, jog kuriant klasterius labai svarbu keisti požiūrį į įmonių konkurenciją, plėsti ir skatinti bendradarbiavimą. "Peržvelgus tiek Klaipėdos mokslo, tiek verslo institucijų ir įmonių galimybes, matome, kad Baltijos slėnis jau yra apjungęs vos ne pagrindines sudėtines dalis galimo jūrinio klasterio steigimui. Natūraliai žengti 3-4 žingsniai į klasterio formavimą bendroje schemoje, tačiau reikia didesnio pasitikėjimo pač ioms įmonėms, kad konkurentai nėra tik konkurentai: dirbant kartu su jais galima būti ir laimėtoju. Tam, kad susiformuotų klasteris, reikia tik tikslo, jo paieškoms ir buvo susiburta į diskusiją", - sakė ji. Diskusijos dalyviai pabrėžė, jog būtina išplėsti bendradarbiavimo tinklą, įmonėms bei mokslo institucijos veikti ne užsidarius, slepiant klientus, bet burtis į klasterį ir taip gauti kuo daugiau naudos. "Ši samprata turi būti svarbiausia. Kitas dalykas - pasitikėjimas tarp mokslo ir verslo institucijų, kad abu šie sektoriai yra lygiaverčiai partneriai, kurie gali kurti didelės pridėtinės vertės produktus, naudą ir sau, ir valstybei", - pabrėžė ji.

Uostamiestyje kertinį jūrinio klasterio branduolį gali sudaryti didžiausios uosto ir jūrinės kompanijos, teikiančios įvairias paslaugas, taip pat - logistikos srities įmonės. Lygiagrečiai - Klaipėdos universitetas, kolegijos, kitos mokslo institucijos, KMTP, įvairios asocijuotos verslo struktūros, municipalinė valdžia. Galiausiai klasterio pagrindu sukurtų produktų ar teikiamų paslaugų naudotojai.

Beje, Lietuvos Ūkio ministerijos ir jos padalinių užsakyti tyrimų rezultatai pripažįsta strateginę klasterizacijos naudą šalies ekonomikai ir sutinka, kad egzistuoja informacijos ir klasterių specialistų, kurie kvalifikuotai galėtų įvertinti praktines klasterių kūrimo galimybes Lietuvoje, trūkumas.

 

Informaciją parengė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas 

 


 Inovacijų praktika ir plėtra "gyvosiose laboratorijose" (Living Labs)

 

Š.m. kovo 16 d. Luleå (Švedija) vyko "tinklinimosi" konferencija „Smart people and energy efficiency". Konferencija skirta pristatyti tris tarptautinius gyvųjų laboratorijų plėtros projektus ir pasidalinti energijos tausojimo namų ūkiuose patirtimi Europoje. Konferencijos metu buvo pristatyti „A Transnational Nordic Smart City Living Lab Pilot" (SmartIES), „Advanced Pilots of Living Labs Operating in Networks" (Apollon) ir „Save Energy" projektai ir pasidalinta patirtimi, kaip tikslingai ir efektyviai įtraukti vartotojus įgyvendinant gyvųjų laboratorijų projektus.

Bene didžiausiai iššūkis sprendžiant energijos tausojimo klausimus gyvųjų laboratorijų pagalba - tikslingas vartotojų įtraukimas ir nusistovėjusių įpročių vartojant energiją kasdieninėje veikloje kaita. Dauguma konferencijos dalyvių pripažino, kad problema slypi ne technologinių sprendimų trūkume, o energijos vartojimo įpročiuose. Todėl gyvųjų laboratorijų svarbiausia užduotimi tampa efektyvus energijos vartotojojų įtraukimas į inovacijų kūrimą siekiant, kad inovaciniai energijos tausojimo sprendimų nauda būtų akivaizdi ir pastebima visiems dalyviams.

Švedijos Lulea Technologijos Universitetas, remdamasis ankstense vartotojų įtraukimo į inovacijų kūrimo procesus patirtimi, diegia FormIT metodologiją gyvosiose laboratorijose. Metodikos tikslas ištirti, kaip sistemingai įtraukti vartotojus į koncepcijos, prototipo ir sprendimo kūrimo etapus ir komercializuoti galutinį produktą per kuo trumpesnį laiką. Metodika buvo tobulinama kartu su universiteto tyrėjais, miesto kūrėjais ir namų ūkių vartotojais siekiant sukurti naują vartotojams reikalingą produktą arba paslaugą. Įgyvendinant SmartIES projektą yra siekiama ištirti, kaip ši metodika veikia į inovacijų kūrimą įtraukiant skirtingų šalių vartotojus. „Saulėtekio slėnis" kartu su SmartIES projekto partneriais įgyvendins 1-3 pilotinius projektus enegijos tausojimos sprendimams kurti. Tikimasi, kad įgyvendinus „gyvųjų laboratorijų" pilotinius projektus, bus sustiprintos šalių galimybės naudotis gerosios praktikos pavyzdžiais, sustiprinti gebėjimai rasti reikiamų verslo partnerių, keistis žiniomis ir kompetencijomis.

Daugiau informacios apie „gyvųjų laboratorijų" patirtį Europoje:
http://smarties.is/
http://www.apollon-pilot.eu/
http://www.ict4saveenergy.eu/

Informaciją parengė Laurynas Braškus
VšĮ „Saulėtekio slėnis"

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Sužinoti daugiau apie SOLVIT paslaugas verslui.

SOLVIT yra tarptautinis tinklas, veikiantis 27 Europos Sąjungos valstybėse, Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine,  sprendžiantis verslo bei piliečių problemas, kylančias dėl klaidingo ES vidaus rinkos taisyklių taikymo.

SOLVIT - tai neteisminis skundo nagrinėjimo būdas. Paprastai SOLVIT susiduria su produkto ar paslaugos įsileidimo į valstybių rinkas sunkumais, verslo steigimosi laisvės pažeidimais, pasienio kontrolės, viešųjų pirkimų, mokesčių problemomis, laisvo kapitalo judėjimo principų pažeidimais, problemomis, susijusiomis su netinkamu profesinių kvalifikacijų ir diplomų pripažinimu, studijų ir įsidarbinimo apribojimais, motorinių transporto priemonių registravimu, balsavimo teisių pažeidimais, teisių į socialinį draudimą apribojimais ir kitomis sritimis.

Norėdami apie SOLVIT sužinoti daugiau ar pateikti skundą, apsilankykite bendrame puslapyje www.solvit.lt

 

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Seminaras „Efektyvios derybos: derybų psichologija, veiksmingos derybų technikos ir taktikos" vyks Vilniuje, š. m. kovo 30 d.

Renginio programa http://www.verslolietuva.lt 

Dalyvavimas seminare nemokamas.

Seminaras taip pat tiesiogiai bus transliuojamas internetiniu adresu http://www.verslolietuva.lt



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt