InoTinklo naujienos Nr. 23

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/14899


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimt trečiąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Intelektinės nuosavybės valdymas ir komercializavimas - kuriuo keliu eiti?

Sukurta intelektinė nuosavybė (IN) (išradimas, know-how, prekės ženklas, autoriaus kūrinys) gali turėti milžinišką komercinį potencialą. Tačiau dažnai pamirštama, kad finansinė nauda yra tiesiogiai sietina su tuo, kaip tinkamai valdoma IN. IN savininkai  apie tai paprastai pradeda galvoti gerokai pavėluotai: gavę patento liudijimą, arba patyrę nemažai išlaidų IN palaikymui ar gynimui ir susimąstę, ko iš tiesų verta jų IN, sukūrę bei išreklamavę prekės ženklą ir pastebėję, kad negalės jo registruoti ir naudoti, nes panašus jau yra registruotas. Taip pat reiktų atsiminti, kad ne kiekviena IN verta investicijų jos apsaugai, priežiūrai, komercializavimui. Teigiama, kad daugiau nei pusė JAV išduotų patentų niekuomet nevirto produktais ar paslaugom (1). Nepamiršus tinkamai įvertinti turimą IN, apsisprendus dėl apsaugos pobūdžio, galima rinktis komercializavimo kelią: IN galima perleisti, jos pagrindu gaminti produkciją, licenzijuoti. Tam, kad rasti geriausią kelią ir iš IN gauti daugiausia finansinės grąžos (o ne patirti nuostolių), būtina sukurti IN valdymo strategiją.

Tinkama IN valdymo strategija apima:

- Turimos IN įvertinimas (diagnozė);
- Konkurentų IN ir rinkos įvertinimas;
- IN apsauga;
- IN priežiūra (monitoringas);
- IN gynimas;
- IN komercializavimas.

IN diagnozės metu apsvarstomos ne tik turimos IN apsaugos galimybės ir tikslingumas, atsižvelgiama ir į kitų teisių į IN įgijimą bei jų valdymą (komercines paslaptis, sutartis, autorių teisę ir kt.). Vėliau tikrinama konkurentų turima IN (išradimo atveju, tai - patentinė paieška). Analizuojama konkurentų turima/įgyjama IN, rinkoje atsirandantys nauji produktai/paslaugos, stebima naujai registruojama IN (duomenų bazės, oficialūs leidiniai, kt. informacijos šaltiniai). Šis etapas yra svarbus dėl to, kad jo metu apibrėžiamas IN unikalumas, „stiprumas", kuris yra labai svarbus vėliau pasirenkant IN komercializacijos būdus. Nusprendus, kad turima IN yra išskirtinė, sekantis žingsnis yra tinkamos apsaugos parinkimas. Nusprendžiama, kokiu būdu (pav., patentuojant, ar laikant slapta kaip komercinę paslaptį), kokiu mastu, kokiose teritorijose, kokius galimus apsaugos priežiūros kaštus naudojant siekiama apsaugos. Daugelis patentų teisės ekspertų dažnai abejoja dėl patentavimo būtinumo tais atvejais, kai technologija nėra „stipri", savininkas neturi pakankamai lėšų išradimo reklamai, priežiūrai, gynimui. Tokiu atveju siūlytina svarstyti išradimo turinį sudarančią infomaciją laikyti slapta, konfidencialumo sutarčių paga lba. Panašiai pasielgė ir Coca - Cola kompanija, kurios gaminamo gėrimo receptas yra iki šiol nepatentuotas, bet laikomas paslaptyje (2).

Komercializavimas yra tik vienas iš IN valdymo strategijos elementų. Pagrindiniai komercializavimo būdai yra šie (akcentuojant išradimų komercializavimą, nors kai kada šie būdai tinka ir kitoms IN rūšims):
- Vykdyti produkto gamybą savo jėgomis,  ar pasitelkus trečius asmenis ir įsteigus įmonę, įnešant IN į steigiamą bendrovę (ang. "spin-off");
- Perleisti IN (parduoti);
- Licenzijuoti /suteikti frančizę IN.

IN komercializavimo sėkmei būtina pirmiausia suprasti IN teikiamas galimybes, antra - turėti IN valdymo strategiją, iš kurios galima būtų spręsti, kurią IN perleisti, kurią IN licencijuoti, kurią IN pasilikti.

Gamyba reiškia IN realizavimą per gaminamą produkciją, pasinaudojant monopolio teise ir taip gaunant išskirtinumą rinkoje. Tačiau šis IN komercializavimo būdas reikalauja didelių finansinių investicijų, rizikos, tačiau tikėtina, kad atneša ir didžiausią pelną IN savininkui iš visų galimų komercializavimo būdų.  

Licenzijavimas - tai susitarimas, kuriuo viena šalis - licenciaras duoda kitai šaliai - licenciatui sutikimą atlikti IN teises reglamentuojančiuose įstatymuose numatytus veiksmus (pav., Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 26 str.). Tuo atveju, jei neketinama gaminti produkcijos, ar ketinama tai atlikti tik ribotu mastu, licenzijavimo kelias gali būti priimtiniausias IN komercializavimui. Licenzijuojant be didelių sąnaudų ir rizikos (kaip kad gamybos atveju) gaunamos tęstinės, periodinės pajamos (skirtingai nei perleidimo atveju, kuomet tai vienkartinis mokėjimas). Licenzinės sutartys gali būti išimtinės ir neišimtinės, gali būti ribotos laik e ar teritorijoje, tačiau negali būti neatšaukiamos. Vadinasi, suteiktų teisių naudojimas gali būti grąžintas licenciarui, kas labai aktualu tampa tuo atveju, kai licenciatas pažeidžia licenzinio mokečio mokėjimo įsipareigojimą. Licencijavimas suteikia galimybių gauti maksimalią naudą tuo atveju, kai neketinama gaminamos produkcijos realizuoti pasauliniu mastu, sutinkant išduoti licenziją gamybai šalyse, skirtingose nei IN savininko rinka. Įdomus pavyzdys yra kryžminių licenzijų suteikimas (angl. „cross - licencing"), kurios yra gan ribotos apimties ir suteikia galimybę apsikeisti trūkstama IN su kitais subjektais. Nederėtų pamiršti ir licenzijavimo trūkumų. Vienas jų - galimas IN nuvertėjimas per laiką, o tai reiškia ir licenzinių mokėjimų sumažėjimą.  

Perleidimas, skirtingai nei licenzijavimas, yra galutinis, nes reiškia nuosavybės teisės pakeitimą (pav., LR patentų įst atymo 31 str.). Tai yra pardavėjo nuosavybės teisės į IN perleidimas perėmėjui už tam tikrą mokestį. Šis IN komercializavimo būdas pasiteisina tuo atveju, kai IN savininkas nenori rinkti licenzinių mokesčių periodiškai, nenori rizikuoti dėl IN nuvertėjimo, o pageidauja iškart gauti visą IN vertę atspindinčią sumą. Tačiau rizika slypi tame, kad dažnai šioje stadijoje, kol nėra gaminamas produktas, sunku įvertinti realią IN vertę ir tikėtina gauti mažesnį pelną, nei IN sukurtų vėliau ir komercializuojamų kitais būdais. Perleidimo, kaip galutinio veiksmo trūkumas slypi dar ir tame, kad nėra įmanoma gauti tęstinės naudos kartu su kitais asmenimis komercializuojant IN, kaip kad suteikia neišimtinės licenzijos pasirašymas.

Priklausomai nuo turimos IN ir jos „stiprumo" galima spręsti, kurį šių būdų rinktis kuriant IN  komercializavimo strategiją. Viena iš įdomesnių patentų teisėje galiojančių patento komercializavimo teorijų siūlo technologijas (patentus) skirstyti į A, B, C tipus.[3] A tipo patentai yra tie, kurie yra „stiprūs" patentabilumo kriterijų atitikimo prasme, kurių technologija yra ypatingai nauja, išskirtinė, arba tiesiog tie patentai, kurie įmonei yra naudingiausi, vertinant jos veiklos prasme (jų pagrindu tobulinamos turimos technologijos, ir t.t). Šiuos patentus verta turėti sau ir naudoti gaminant produkciją. B tipo patentai yra vidutinio „stiprumo", nėra įmonei strateginės svarbos patentai. Tokius galima licenzijuoti, arba kross - licenzijuoti. Trečiojo, C tipo patentai  - „silpni", atistiktiniai, pasenę, arba nebereikalingi įmonei patentai, patentų teisės teoretikų dar vadinami „patentais našlaičiais". Šiuos, formuojant IN portfelį, rekomend uojama perleisti.

Kaip matyti, IN gali atnešti realią komercinę naudą ne tik ją tinkamai apsaugojus ir apgynus, tačiau taip pat ir tik tinkamai strategiškai ją  valdant.

Gailė Sakalaitė
VšĮ „Saulėtekio slėnis"  teisininkė


(1) Sichelman Ted. Commercializing Patents.
Standford Law Review., Vol. 62, Issue 2.
(2) http://law.freeadvice.com/intellectual_property/
(3
) Berman Bruce. Kaip uždirbti iš inovacijų? Žmonės,
intelektinę nuosavybę paverčiantys akcininkų turtu.

Nr. 23,
2011 m. balandžio mėn.

Turinys

Intelektinės nuosavybės valdymas ir komercializavimas - kuriuo keliu eiti?

Mėnesio interviu

Inovacijų festivalis "IF... Vilnius": Inovacijos ir dizainas kelia sparnus

Kas įtakoja kūrybiškumą?

Klaipėdoje bus rengiami geoterminės inžinerijos specialistai

Parosos "Ką pasėsi...2011" atgarsiai 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Kaimo vietovėse diegiami nauji diagnostikos būdai

Telemedicina - tai nuotolinis pacientų konsultavimas ir gydymas pasitelkiant skaitmenines medicininės informacijos išsaugojimo ir persiuntimo priemones. Šiandien mobiliosios diagnostinės technologijos tampa prieinamos ir šeimos gydytojams. Šių metų vasario mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vyko konferencija „Telemedicina ir elektroninė sveikata šeimos gydytojo darbe". Konferencijos metu buvo pristatyta skaitmeninė nešiojama diagnostinė kamera, kuri galėtų smarkiai pasitarnauti šeimos gydytojo darbe.

Apie 70 proc. visų sveikatos problemų yra sprendžiama pirminės sveikatos priežiūros grandyje (šeimos gydytojai). Telemedicina leidžia turėti tiesioginį kontaktą su aukštesnio lygio (tretinio lygio) gydymo įstaigomis. Mintimis apie telemediciną Lietuvoje su mumis sutiko pasidalinti LSMU Telemedicinos centro vadovas prof. Alvydas Paunksnis.

Kokioms ankstyvos stadijos ligoms būtų galima užkirsti kelią nuotolinių konsultacijų dėka? Nuotolinių konsultacijų dėka galima anksti diagnozuoti tokias akių ligas, kaip glaukoma, akių pakenkimus sergant cukriniu diabetu, hipertonine liga, piktybinius akių, odos navikus, sumažinti ar išvengti komplikacijų sergantiems širdies ligomis, atlikti sergančiųjų lėtinėmis ligomis stebėseną.

"...anksčiau  diagnozavus ir pradėjus gydymą, sutaupoma sudėtingesnio gydymo komplikacijų sąskaita. Norėčiau akcentuoti, kad būtina išlaikyti paslaugos kokybę, todėl net ir įsigijus techniką, ne kiekvienas gydytojas iškart bus pasirengęs tai atlikti - reikia mokymų."


Mūsų vykdytų patikrų Lietuvos rajonuose metu pastebėjome, kad nemažai pacientų akių ligos yra gana užleistos, taigi anksčiau diagnozavus (tam gali pasitarnauti nuotolinės konsultacijos), daugeliu atvejų gydymo rezultatai gali būti geresni. Tas pats taikytina ir kitoms, pvz., odos ligoms.

Kokie privalumai gydytojui ir pacientui?

Privalumai gydytojui - nuolatinis kvalifikacijos kėlimas konsultuojantis su specialistais „on line", galimybė greičiau ir rezultatyviau padėti pacientui. Tai ypač taikytina bendrosios praktikos gydytojams, kurie, dirbdami su specialistais nuotoliniu būdu, gali pasiūlyti kitokios kokybės diagnostiką. Tačiau reikia pridurti, kad telemedicina ir nuotolinės konsultacijos taikytinos ne kiekvienos ligos atveju.

Privalumai pacientui - greita, kvalifikuota trečio lygio gydymo įstaigų specialistų konsultacija, ankstesnė ir tikslesnė diagnostika arčia u namų, tuo sutrumpinant nedarbingumo laiką (su savo bendrosios praktikos ar rajono gydytojo pagalba galima išvengti vizito į universitetinę ligoninę ar jį atlikti vėliau). Taigi, ir gydymą galima pradėti bei jo rezultatų sulaukti anksčiau. Nemažai rajonuose gyvenančių pacientų sunkiai „prisiruošia" pas specialistus Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir tai suprantama, kadangi laukia netrumpa kelionė. Vietinis bendrosios praktikos gydytojas, įsijungęs į telemedicinos tinklą, tinkamai apmokytas ir dirbdamas su tretinio lygio specialistais, dažnai galės pasiūlyti ekvivalentišką diagnostiką, ir daugelis pacientų tai tikrai įvertins teigiamai.

Kiek kainuotų telemedicinos sistemos įdiegimas visos Lietuvos mastu? Kas tai galėtų finansuoti? Kada ir kaip tai atsipirktų?

Manau, kad nebūtina masiškai ir staiga diegti telemediciną kiekviename taške. Plėtra  turi vykti palaipsn iui įjungiant tuos, kurie pasirengę, turi reikiamą techniką. Tam padėtų, jei nuotolinės konsultacijos būtų dengiamos ligonių kasų (užtikrinant tokias konsultacijas teikiančių gydytojų kvalifikaciją) kaip ir įprastinės gydytojo konsultacijos. Tas būtų ypač aktualu kaimo vietovėse. Medicinoje sunku viską įvertinti litais, bet jei kai kurias paslaugas (mažiau komplikuotų ligų atvejais) būtų galima perkelti iš trečio į antrą arba iš antro į pirmą lygį, tai paslaugos suteikimas žemesniame lygyje turėtų būti mažiau brangus. Be to, anksčiau  diagnozavus ir pradėjus gydymą, sutaupoma sudėtingesnio gydymo komplikacijų sąskaita. Norėčiau akcentuoti, kad būtina išlaikyti paslaugos kokybę, todėl net ir įsigijus techniką, ne kiekvienas gydytojas iškart bus pasirengęs tai atlikti - reikia mokymų.

Kokie Jūsų ateities darbai telemedicinos srityje?

Ateities darbai - mo kyti gydytojus, plėsti tinklą Lietuvoje ir paslaugas tinkle, jungtis su užsienio partneriais, keistis patirtimi, rengti gydytojų kvalifikacijos kėlimo programas.

 Kalbino Indrė Andrijauskaitė,
Visorių informacinių technologijų parkas

 

Verta žinoti

Iš Atviro kreditų fondo verslui skolinama palankesnėmis sąlygomis

Nors ekonomika jau atsigauna po finansų krizės, šiandien verslui taikomos tos pačios palankios finansavimo sąlygos iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) valdomos Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuoto INVEGOS fondo kaip ir sunkmečiu. Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai gali pasinaudoti Atviro kreditų fondo (AKF) priemonės teikiamomis paskolomis su mažomis palūkanomis. Iš skirtų 100 mln. Lt AKF priemonei įgyvendinti dar yra likę 39,24 mln. Lt ES lėšų.

„Skatiname įmones naudotis šia priemone. Atviras kreditų fondas yra aiški ir patraukli finansinė priemonė verslui, siekiančiam didinti veiklos efektyvumą ir konkuruoti rinkoje", - sako ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Verslininkai gali kreditų kreiptis į UAB Medicinos banką, AB banką „Finasta", AB Ūkio banką, AB „Citadele" banką, AB Šiaulių banką, AB „DnB NORD" banką ir AB „Snoro" banką.

INVEGOS fonde šiuo metu taip pat įgyvendinama mažų kreditų teikimo (II etapas) finansų inžinerijos priemonė. Iš viso per INVEGA fondo priemones iki š. m. vasario 28 d. 1553 verslo subjektams suteikta paskolų už 269,3 mln. Lt.

Daugiau informacijos  www.ukmin.lt 

Inovacijų festivalis "IF... Vilnius": Inovacijos ir dizainas kelia sparnus

Tarptautinis inovacijų festivalis „If...", aplankęs keturis Europos miestus - Barseloną, Lisaboną, Milaną ir Kortrijką, gegužės viduryje pasieks Vilnių ir susijungs su jau šeštus metus skaičiuojančia Dizaino savaite. Daugybė teminių renginių taps dideliu ir spalvingu festivaliu „IF...Vilnius". Vilniečiai ir miesto svečiai gegužės 7-14 dienomis galės aplankyti įvairias parodas, pasirodymus, konferencijas, paskaitas ir konkursus, skirtus inovacijoms ir dizainui. Estafetę Vilnius perduos Talinui, kuriame inovacijų festivalis vyks rudenį.

„IF..."? Nuolatinis dizaino savaitės simbolis drugelis, šiemet tapęs inovatyviu, kūrybingu ir aktyviai ieškančiu partnerių, jau ruošiasi gegužės mėnesiui. Pasipuošęs rožinės spalvos sparnais jis galvoja: „O kas, jeigu.."? Pagrindinė festivalio „IF...Vilnius" idėja skelbia: norėdamas tapti sėkmingu, privalai turėti partneri us. Partnerystė skatina kūrybą, naujovių integracijos procesus ir apsikeitimą turimomis idėjomis bei žiniomis. Partnerystė yra būtina norint bet kokią gerą idėją paversti realybe.

Festivalis „IF...Vilnius" siekia pritraukti kuo platesnę auditoriją - moksleivius, studentus, mokslininkus, verslininkus, dizainerius, menininkus, valstybines ir vyriausybines institucijas bei plačiąją visuomenę.

Festivalio renginiai vyks įvairiose Vilniaus vietose. Išsamesnę festivalio programą jau galite rasti svetainėje www.innovationfestival.lt . Taip pat nuo šiol čia galėsite skaityti naujienas bei gauti visą reikiamą informaciją apie festivalį.

Visi tie, kurie turite idėjų ir noro tapti ne tik aktyviais renginių lankytojais, bet galbūt ir vieno ar kito renginio dalyviais, pildykite registracijos formą, kurią rasite mūsų svetainėje.

Prisijunkite ir jūs! Galvokite, kas būtų, jeigu... ir nepamirškite čia vis dažniau sugrįžt!

Informaciją pateikė
Lietuvos inovacijų centras

 

 

 

Kas įtakoja kūrybiškumą? 

Analizuojant kūrybingą asmenybę, galima išskirti du pagrindinius metodus. Vienas yra holistinis, t.y., studijuoja žmogų kaip visumą; antrasis metodas - tai kūrybiškos asmenybės specifinių elementų tyrinėjimas.

Maslow atstovauja pirmajam metodui ir teigia, kad kūrybingi žmonės save aktualizuoja (angl. self-actualizing). Jis tikėjo, kad kūrybiškumo faktorių yra tūkstančiai ir bergždžios pastangos jų ieškoti tam, kad būtų lengviau ugdyti kūrybiškumą. Jis sako, kad kūrybiškumas neturi specialaus „mygtuko" ir kūrybingą žmogų reikia interpretuoti pritaikant holistinį požiūrį. Bėda ta, kad šis metodas neugdo ir nenurodo jokių bendrų krypčių.

Kadangi antrasis metodas svarbesnis, pateikiame sąrašą charakteristikų ir elementų, kurie žmoguje puoselėja (arba ne) kūrybiškumą. Kai kurie šių faktorių su kūrybiškumu neturi jokios sąsajos (pvz., lytis) arba turi labai silpną sąsają (pvz., intelektas), tuo tarpu kiti labai stipriai su juo susiję (pvz., žinios, charakterio savybės, motyvacija).

Daugelis tyrinėtojų aiškinosi, ar yra sąsajų tarp intelekto ir kūrybiškumo. Deja, šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra. Dominuoja nuomonė, kad ši sąsaja labai silpna: aukšto intelekto žmonės nebūtinai yra kūrybingi. Nors kūrybingi žmonės yra intektualūs, tačiau ypač aukštas intelekto koeficientas (IQ) nėra būtinas kūrybiškumui. Atvirkščiai, intelektas gali netgi trukdyti žmogaus vidiniams resursams, nes jo savikritika tampa pernelyg griežta arba jis labai greitai perpranta, ką jam kultūrinė aplinka siūlo.

Kai kurie intelekto aspektai visgi reikalingi kūrybiškumui. Jam reikia šių dalykų: sintetinių aspektų idėjoms atsirasti, analitinių aspektų jas įvertinti ir praktinių aspektų šioms idėjoms skleisti ir įtikinti žmones, kad jos vertingos.

Perkins teigia, kad protingi žmonės bus kūrybingesni, nei žemą intelekto lygį turintys žmonės, bet kūrybiškumui aukšto intelekto lygis nėra nei būtina, nei pakankama sąlyga. Nors dauguma kūrybiškų žmonių turi aukštą intelekto lygį, pasirodo, kad didelis procentas žmonių tokie nėra, ir aišku, yra daug protingų, bet nekūrybiškų žmonių. Aukštą intelekto lygį turintys žmonės gali apskritai gebėti išvystyti aukštesnius kūrybiškumo lygmenis ir išreikšti savo kūrybiškumą kuo įspūdingiau, nei ne tokie protingi žmonės, bet visa tai netrukdo manyti, kad dauguma įvairių intelekto lygių žmonių turi didesnį kūrybiškumo potencialą, kurį ugdys spontaniškai.

O dabar paaiškinsime, kokį poveikį kūrybiškumui daro emociniai elementai. Būtume neteisūs, jei sakytume, kad emocijos neveikia kūrybingos energijos. Žmonės nėra abstrakčios struktūros. Juos valdo emocijos. Jeigu emocijos veikia teigiamai, jos skatina kūrybišką energiją. Jeigu jos slopinamos arba yra neigiamos, kūrybiškumas dings ir žmonės praras gebėjimus kurti.

Ar yra koks nors ryšys tarp kūrybiškumo ir lyties? Ar vyrai kūrybingesni už moteris, ar atvirkščiai? Žinoma, ne!

Iš tikrųjų nėra jokio pagrįsto biologinio pagrindo manyti, kad kūrybiškumo srityje moterys yra prastesnės už vyrus. Vienintelė organizmo dalis, kuri galėtų fiziologiškai paaiškinti skirtumą tarp vyrų ir moterų, yra centrinė nervų sistema. Tačiau jokių skirtumų dar niekas nėra nustatę. Vidutinio žmogaus smegenys sveria apie 1400 gramų, arba apytiksliai sudaro 2 procentus visos kūno masės. Kadangi moterys paprastai sveria mažiau, nei vyrai, jų smegenys taip pat sveria mažiau, bet skirtumas nėra didelis. Tiriant smegenų svorio koeficientą buvo pastebėta, kad paprastai moterų smegenys proporcingai didesnės nei vyrų. Tačiau neuronų skaičiumi vyrų ir moterų smegenys neypatingai skiriasi; skaičiavimai rodo, kad abiejų lyčių smegenų žievėje yra apie penkiolika milijardų neuronų.

Vis dėlto, remiantis visų laikų statistiniais duomenimis, kūrybingų vyrų buvo daugiau, nei moterų. Tačiau tokie duomenys turi paaiškinimą. Socialinės kultūrinės aplinkos faktoriai paaiškina šį skirtumą. Daugelį amžių moterys turėjo atlikti santuokos, motinystės ir namų ruošos funkcijas. Patriarchalinė visuomenė ilgam išlaikė šį moterų vaidmenį ir socialinė kultūrinė aplinka visokiais būdais stengėsi slopinti moterų motyvaciją kūrybiškumui: moterys neturėjo jokios galimybės dalyvauti kultūros srityje; joms visaip trukdė ir neleido ugdyti kūrybingų polinkių.

Priklausymas tam tikrai rasei ar etninei grupei taip pat nėra nei koks nors ženklas ar būtina sąlyga kūrybiškumui. Tiesa, kad, pavyzdžiui, Afrikoje afrikiečiai nesistengia puoselėti mokslo ir literatūros, bet visa tai daugiau susiję su socialiniu kultūriniu kontekstu. Kūrybiškumo trūkumas tam tikroje grupėje daugiau siejamas su tuo, kiek naudos atneša buvimas kūrybingu tam tikroje aplinkoje, o ne su rase. Visgi, reikia paminėti atvejį, kai keletui mažumų buvo sutrukdyta tapti kūrybinga visuomene. Tačiau buvo tokių atvejų, kai nesąžininga, varžanti, baudžianti ar despotiška visuomenė kaip tik skatino kūrybiškumą, pavyzdžiui, Luizianoje po pilietinio karo juodaodžiai, tapę laisvi, sukūrė džiazo muzikos stilių. Tačiau, žinoma, saikinga, laikina diskriminacija negali būti tinkama priemonė kūrybiškumui skatinti.

Kita vertus, yra faktorių, turinčių stiprų ryšį su kūrybiškumu, tačiau apie tai išsamiau sekančiame InoTinklo naujienlaiškio numeryje.

Parengė KTU regioninis mokslo parkas

 



 

Renginiai

2011 m. balandžio 21d. (ketvirtadienį) 10.00 val., kviečiame dalyvauti informaciniame-konsultaciniame renginyje „PARAMA AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS DARBUOTOJŲ ĮDARBINIMUI ĮMONĖSE".

Renginys vyks K. Petrausko g. 26, Kaune. Renginį veda Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas.

Renginys skirtas:
- mažoms ir vidutinėms žinioms imlioms įmonėms, kurios nori sustiprinti savo potencialą naujų ir esamų produktų, paslaugų ar procesų kūrimo ir tobulinimo srityje;
- asociacijoms (kaip MVĮ), kurios nori sustiprinti savo MTEP paslaugų teikimo potencialą;
- aukštos kvalifikacijos specialistams (tyrėjams, mokslininkams, doktorantams, inžinier iams), turintiems ne mažiau 5 patirtį MTEP srityje ir norintiems panaudoti turimą potencialą „verčiant" žinias naujais produktais, paslaugomis ar procesais versle.
Daugiau informacijos ir detali renginio programa www.ktc.lt

Registracija el. paštu ramune@ktc.lt ir tel. 8-37 333006.
Prašome užsiregistruoti iki 2011.04.20 d., 16 val. Dalyvių skaičius ribotas, dalyvavimas nemokamas.
Organizatoriai: Lietuvos inovacijų centras, KTU regioninis mokslo parkas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas

Mokymai

Balandžio 28 d. KTU regioninio mokslo parko Verslo tobulinimo akademija Kaune organizuoja praktinius mokymus "Klientų aptarnavimo principai ir įgūdžiai". Daugiau informacijos www.ktc.lt

Kvietimai

Įmonių eksporto augimui - dar 2,5 milijonų litų
Skatindama įmonių eksportą, Ūkio ministerija tęsia Europos Sąjungos (ES) paramos skirstymą pagal priemonę „Naujos galimybės". Šį kartą naujų rinkų ir verslo partnerių užsienyje paieškai įmonėms paskirstyta pustrečio milijono litų.

„Ši finansinė parama padeda įmonėms išplėsti produkcijos ir paslaugų eksporto mastą, padidinti darbo našumą ir apyvartą. Naujų rinkų užsienio šalyse ieškančioms bendrovėms sudaro galimybę dalyvauti tarptautinėse parodose ir pristatyti savo produktus bei paslaugas. Tikiuosi, kad pernai rekordiškai augęs eksportas šiemet išlaikys teigiamą lygį", - sako ūkio ministras Rimantas Žylius.

Šiuo metu įmonės gali teikti paraiškas trečiajam kvietimui, kuriuo numatoma paskirstyti 50 mln. Lt. Kvietimas teikti paraiškas gauti finansavimą pagal šią priemonę galioja iki 2012 m. sausio 31 d. Jeigu pateiktose paraiškose prašoma paramos suma 10 proc. viršija kvietime numatytą sumą, kvietimo galiojimas bus stabdomas ir anksčiau.

 

 

 

 

Klaipėdoje bus rengiami geoterminės inžinerijos specialistai 

 Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakultetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Geoterma", pagal kurią nutarta minėtame fakultete įsteigti geoterminės inžinerijos studijų programą bei rengti specialistus. Tokia disciplina bus ne tik vienintelė Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

 

Tikslas - parengti kvalifikuotus profesionalus geoterminės inžinerijos srityje, plėtoti alternatyvią energetiką bei kuo efektyviau išnaudoti Vakarų Lietuvos geoterminius turtus, kurie gali būti pritaikyti ne tik šilumos, elektros gamybai, bet ir sveikatingumui skatinti. Tai, anot specialistų, vienas iš puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Idėją realizuoti kaip tarpininkas padeda Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP).

Valstybinė įmonė „Geoterma", vėliau reorganizuota į UAB, buvo įkurta žemės gelmių išteklių ištyrimui ir panaudojimui dar 1991 m. Jos misija - Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamų galimybių visapusiškas panaudojimas, visų pirma ekologiškai švarios šiluminės energijos gamybai.

Geoterminės energijos panaudojimas atitinka valstybės tikslus sumažinti priklausomybę nuo įvežamo kuro bei įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, pagal kuriuos mūsų valstybė turi skatinti ir remti bei plėtoti alternatyvios energijos panaudojimą.

Minėtu būdu išgaunama energija yra viena iš labiausiai išplitusių Lietuvoje atsinaujinančių energijos rūšių. Ji galėtų būti naudojama šilumos tiekimui į gyvenvietes bei atskiriems objektams, žuvivaisai, daržininkystei ir kt. Be to, Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos vanduo pasižymi ne tik geromis temperatūros savybėmis, bet ir didele mineralizacija.

 

Pasak KU Jūrų technikos fakulteto dekanės, doc. dr. Rimos Mickevičienės, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirašyta sutartis su "Geoterma", - tai specialistų trūkumas. "Sutartis pasirašyta KMTP. Tiesiog reikalingi specialistai, išmanantys požeminę geoterminę inžineriją: vadinamąją giliąją bei sekliąją. Kalbu apie šiluminius siurblius, alternatyvią energetiką. Tokių specialistų niekas net Baltijos jūros regiono valstybėse neruošia. Tad sukurti geoterminės inžinerijos studijų programą yra iššūkis mums. Juk alternatyvi, draugiška aplinkai energija šiandien yra labai aktualu ir efektyvu. Mums reikia galvoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Šaunu, kad būsim reikalingi rinkai", - sakė dekanė.

 

Anot jos, paprastai priėmimas į studijas kitiems metams formuojamas rugsėjo mėnesį, tad  pretenduoti studijuoti į naujai sukurtą specialybę bus galima nebent 2012 metais. „Reikia paruošti formalų studijų aprašą, atlikti kitus formalumus, tačiau to neužtenka. Mums reikia pagalvoti apie studijų bazę, laboratorinę įrangą. Šioje srityje galinčių dirbti specialistų išties nėra. Reikalingi žmonės, kurie turėtų žinių geologijos, šiluminės mechanikos, hidraulikos, hidrologijos srityse. Turi būti suformuotas bendras supratimas, nes Vakarų Lietuvoje geoterminėje srityje yra labai daug nepanaudotų galimybių, tad reikia žmonių, išmanančių, kaip tai padaryti", - dėstė R. Mickevičienė.

Ji paminėjo vadinamąją sekliąją geoterminę inžineriją, dirbant su šiluminiais siurbliais, lokaliai, aptarnaujant individualius namus.Mokslini nkė pažymėjo, kad panaudojant geoterminę inžineriją atsiveria ir platesnės galimybės, nei šilumumos, elektros gamyba. „Geoterminis vanduo pas mus yra labai druskingas, tad ir druskas galima panaudoti. Šilumą pritaikyti baseinams, reikia tyrimų, bet tas vanduo gali būti naudojamas ir specifinių odos ligų, tokių kaip žvynelinė, gydymui. Aš ypač džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti konkretų bendradarbiavimą su verslo institucija, nes mokslą ir verslą „supiršti" nėra lengva. Ypač - Lietuvoje, kadangi pranašu čia nebūsi, dažnai labiau linkstama sumokėti už paslaugas užsieniečiams, o tokia tendencija mažina galimybes tobulėti mūsų šalies, vietiniams mokslininkams. Tad šiuo atveju KMTP tikrai labai padėjo kaip rišanti grandinė",- pastebėjo dekanė.

 

UAB „Geoterma" direktorius Ričardas Vaitiekūnas taip pat pabrėžė bendradarbiavimo su KU Jūrų technikos fakultetu būsimą naudą. „Atvirai pasakysiu, mūsų jėgainė yra labai specifinė, Lietuvoje geoterminės inžinerijos specialistų, parengtų akademiškai, nėra, dirba savamoksliai. Tad universitete baigę geoterminės inžinerijos studijas žmonės tikrai būtų labai naudingi. Jiems atsivertų ir tarptautinė rinka, nes daug potencialo yra Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Visgi manau, kad pradiniame etape užtektų ir iki 10 tokios specifinės srities absolventų", - mintimis dalijosi bendrovės vadovas.

 

Jis informavo, kad šilumos gamyba naudojant geoterminius šaltinius sparčiai plečiasi: pavyzdžiui, jėgainę norima statyti Šilutės rajone, pavyzdžiais Lietuvoje susidomėjo ir latviai, kurie atlieka studiją. „Mūsų jėgainė, įsikūrusi Klaipėdoje, Baltijos šalyse yra vienintelė ir net ketvirta pagal projektinį galingumą pasaulyje. Bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu yra didelis postūmis į priekį, nes tokios tendencijos sunkiai skinasi kelią. Dabar, kai yra precedentas, „užsikabinus", reikalai turėtų sparčiau pajudėti",- prognozavo R. Vaitiekūnas.

Informaciją pateikė
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
 

 


 Parodos "Ką pasėsi...2011" atgarsiai

Šalies agrarinio sektoriaus gyvybingumą pademonstravo kovo 31-balandžio 2 d. Lietuvos žemės ūkio universitete surengta tradicinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...2011". Šis renginys simboliškai skelbia naujo sezono arti ir sėti pradžią. Rengėjai skaičiuoja, kad parodos lankytojų šiais metais gali būti rekordinis skaičius - apie 100 tūkstančių.

Parodos organizatoriai džiaugiasi, kad pademonstruoti tai, ką turi naujo, panoro beveik pustrečio šimto Lietuvos bei užsienio įmonių ir organizacijų. Tampa gero tono ženklu firmoms ir organizacijoms prisistatyti šiame renginyje. „Jei nesi parodoje, tai tavęs iš viso nėra" - tokia frazė sklando tarp parodos dalyvių. Dešimt geriausių parodos eksponatų tradiciškai buvo įvertinti parodos medaliais (daug iau informacijos - interneto svetainėje www.kapasesi.info).

Šalia šiuolaikiškos žemės ūkio technikos ekspozicijų įsikūrė ir apie pusę tūkstančio smulkiųjų eksponentų: tautinio paveldo puoselėtojų, kaimo amatininkų, sodinukų ir dekoratyvinių augalų pardavėjų.

Tris pavasario dienas LŽŪU šurmuliavęs renginys svarbus ir naudingas ne tik tiems, kurie sėkmingai darbuojasi žemės ūkio sektoriuje - čia svetingai buvo sutikti visi, kurie panoro pasidžiaugti kultūros programa ir gerai praleisti laiką ieškodami įsigyti buičiai ir aplinkai pagražinti skirtų mielų dalykų. Be to atvykusieji į parodą galėjo aplankyti šviečiamosios programos renginius.

LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas parodos metu savo partnerius - mokslo ir technologijų parkus, įvairias Lietuvos nevyriausybines organizacijas, ministerijų atstovus pakvietė  diskusijai apie socialinės ekonomikos plėtros galimybes Lietuvos kaime. Forumo dalyviai priėmė rezoliuciją, su kurios tekstu galima susipažinti interneto svetainėje www.kapasesi.info.

Informaciją parengė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:


Junona Almonaitienė, Kūrybingumo ir inovacijų psichologija, Technologija, 2011

 

Knyga skiriama studijuojantiems įvairius socialinius mokslus - psichologiją, edukologiją, vadybą, politologiją ir kt. Pirmojoje jos dalyje išdėstytos svarbiausios šiuolaikinės psichologijos žinios apie inovacijų šaltinį - žmogaus kūrybingumą. Antrojoje pateikiama taikomojo pobūdžio žinių ir praktinių rekomendacijų: trumpai aptariamos kūrybingumo vertinimo, jo lavinimo ir skatinimo galimybės, nagrinėjami galimi organizacijų kūrybinio potencialo didinimo būdai.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Naujas portalas - daugiau galimybių Lietuvos verslui užsienio rinkose

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija kartu sukūrė Lietuvos garbės konsulų portalą www.honoraryconsuls.lt. Šis bendras projektas skatina Lietuvos garbės konsulų ir užsienio rinkomis besidominčių Lietuvos verslininkų bendradarbiavimą, jis palengvins verslo partnerių užsienyje paieškas.

Interneto svetainėje www.honoraryconsuls.lt pateikiama Lietuvos garbės konsulų informacija kontaktams, pildomi duomenys apie garbės konsulams priskirtų regionų verslo aplinką, pačių garbės konsulų veiklą. Portalo lankytojai kviečiami bendrauti tiesiogiai su garbės konsulais, pateikti jiems klausimus. Didžioji informacijos dalis pateikiama anglų kalba, šia kalba vyksta ir bendravimas su garbės konsulais.

Šiuo metu užsienyje dirba 166 garbės konsulai.

 



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt