InoTinklo naujienos Nr. 24

New Page 1

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/15126


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimt ketvirtąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


"Naujas požiūris": paprastas ir efektyvus kūrybiškumo metodas

Apie kūrybiškumą kalbama dažnai ir įvairiais aspektais, pasveriant ir įvertinant bei cituojant daugelio mokslininkų išsakytas mintis. Viena yra aišku, jeigu apie tai daug kalbama - tai neabejotinai svarbu ir reikšminga.

Bendrai kalbant, kuomet įmonėje ar organizacijoje egzistuoja sisteminis požiūris į kūrybiškumą, jis „klesti" visomis kryptimis - nuo viršaus iki apačios ir išilgai visų funkcinių padalinių. Darbuotojai ir jų komandos generuoja „šviežias" idėjas, kurios tampa komerciškai sėkmingais produktais, paslaugomis ar procesais. Sisteminis kūrybiškumas nėra vien tik stambiųjų verslo įmonių (gigantų) privilegija: žmonėms kasdien kyla tūkstančiai idėjų, kurios yra jiems vertingos ir taip pat sukuria pagrindą ženklesniam kūrybiškumo proveržiui.

Ankstesniuose InoTinklo naujienlaiškiuose jums pateikėme nemažai straipsnių, įrodančių, kad kūrybiškumas svarbus sėkminguose asmenybės formavimosi, augimo ir brandos procesuose, taip pat savirealizacijai, sprendžiant problemas bei priimant sprendimus ir pan. Kūrybiškumas svarbus ir įmonėse: verslui kuriantis, augant ir atsinaujinant. Organizacijoms jo reikia prisitaikant greitai besikeičiančioje aplinkoje, kuriant naujus gaminius ir gerinant paslaugas klientams -  tai leidžia joms išlikti konkurencingomis. Kūrybiškumui gerinti dauguma vadovų taiko įvairius metodus, pavyzdžiui kūrybiškumo mokymo programas, komandų kūrimą ar naujas vadovavimo technikas. Tai leidžia įmonėms veikti pažangiau ir dinamiškiau.

Paprastai žodis „naujas" yra plačiai naudojamas kūrybiškumo apibrėžimuose. Remiantis šiais apibrėžimais, kūrybiškumas - tai naujos, tinkamos ir priimtinos sąvokos, kurias sukuria atskiri žmonės arba mažos grupelės. Apie darbą grupėse nebūtina daug kalbėti - tai jau sena pasiteisinusi praktika ieškant sprendimų ar naujų idėjų. Norisi priminti taip pat nenaują, tačiau užsienio įmonių sėkmingai praktikoje naudojamą kūrybiškumui suaktyvinti metodą - „naują požiūrį". Tai tik vienas iš daugelio žinomų kūrybiškumo metodų, tačiau paprastas ir efektyvus: kuomet pasitelktas į pagalbą pašalinis žmogus gali visiškai kitaip interpretuoti problemą ir pateikti naują požiūrį ir galimus sprendimus.

Kai kurie socialinių mokslų ekspertai tiki, kad kuo daugiau tobulinamės savo srityje, tuo sunkiau kurti novatoriškas - ar netgi akivaizdžias idėjas. Taip atsitinka, nes tapdami savo srities ekspertais stengiamės specializuoti savo mąstymą. Specializavimasis yra tarsi vieno danties valymas. Žinome viską apie tą dantį idealiai, bet tuo pačiu metu prarandame kitus dantis. Todėl taikant „naujo požiūrio" techniką naudojama taip vadinamųjų pašalinių žmonių (ang. Outsiders) pagalba, suteikiant naują požiūrį į egzistuojančias problemas.

Tokiu būdu galima pagausinti turimas idėjas sudauginant jų ir žmonių, su kuriais kalbama apie iššūkius, skaičių. Pasaulyje yra tiek daug dalykų, kuriuos priimame kaip savaime suprantamus ir juos pastebime tik tada, kai jie atkreipia mūsų dėmesį. Kalbėdami su nepažįstamais žmonėmis, specializuojančiais kitose srityse, tarsi gauname kūrybingo maisto, kurio negalime gauti iš turimų įprastų pusryčių.

Ši „nepažįstamųjų" požiūrio technika yra taikoma tik grupėse, kurias sudaro du ar daugiau žmonių. Ją gali naudoti bet kokios įmonės, padaliniai ir darbuotojai. Ji taip pat gali padėti kūrybingiems asmenims ir vadovams. Sėkmė priklausys nuo teisingai pasirinktų į idėjas orientuotų žmonių.

Svarbu, kad mus suptų žmonės, mėgstantys idėjas ir naudojantys jas savo versle ir gyvenime, žmonės pasiruošę kūrybiškai veiklai (turintys idėjų ir pasiūlymų bet kokia tema), besidomintys gyvenimu ir besidžiaugiantys juo, naiviai suvokiantys apie verslą ir turintys visai kitokias nei mums įprasta vertybių sistemas. Tokie „uždega" ir aplinkinių vaizduotes! Verta išklausyti jų mintis, nes kiekvienas turi bent vieną mums tinkančią idėją.

Parengė Jurgita Šarkienė
VšĮ KTU regioninis mokslo parkas

Nr. 24,
2011 m. gegužės mėn.

Turinys

"Naujas požiūris": paprastas ir efektyvus kūrybiškumo metodas

Mėnesio interviu

Ekonomika: perkrauta

Europos komisija paskelbė konsultacijas dėl bendrovių gero valdymo

Elektromobiliai Lietuvoje: kas trukdo ekologiško transporto plėtrai?

Minint 100-tąsias Pasaulinės moters dienos metines: moterų verslumo skatinimas 

Verta žinoti

Renginiai ir mokymai
 

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Pokalbis su naujuoju rektoriumi apie LŽŪU dabarties situaciją ir ateities iššūkius 

Kovo 25 d. Lietuvos žemės ūkio universitetui pradėjo vadovauti naujai išrinktas rektorius prof. dr. A. Maziliauskas.

Rektorius 1977 m. baigė studijas LŽŪU ir įgijo inžinieriaus-hidrotechniko kvalifikacinį laipsnį, 1983 m. apgynė disertaciją ir tapo technikos mokslų daktaru, 1989 m. - docentu, 2008 m. - profesoriumi.

A. Maziliauskas turi 33 metų pedagoginę patirtį, universitete dirbo Tarptautinio skyriaus vedėju, ėjo fakulteto dekano ir plėtros prorektoriaus pareigas. Profesorius dirbo Žemės ūkio ministerijoje Melioracijos ir aplinkos apsaugos skyriaus viršininku, Žemės ūkio ir maisto departamento direktoriumi. Taip pat buvo verslo konsultacinės įmonės generaliniu direktoriumi. Sukaupta ir darbo užsienyje patirtis: dirbo katedros vedėjo pareigose Alžyro LDR Hidrotechnikos aukštojoje mokykloje, buvo tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio bankas bei Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), ekspertu įvairiose pasaulio valstybėse.

Su rektoriumi kalbamės apie Lietuvos žemės ūkio universiteto naujai suformuotos vadovybės veiksmus, siekiant suvaldyti sudėtingą Alma Mater situaciją ir priimti strateginius sprendimus, padėsiančius Universitetui žengti naujovių keliu.

"...keliame ambicingą tikslą - per dešimtmetį Universitete atliekamų mokslo tyrimų lygis turi priartėti prie pirmaujančių Europoje universitetų tyrimų lygmens."

Neseniai pradėjote vadovauti Lietuvos žemės ūkio universitetui. Kaip vertinate dabartinę Universiteto situaciją ir kokius plėtros prioritetus numato naujoji vadovybė?

Lietuvos žemės ūkio universitetas susiduria su dideliais iššūkiais. Laikmetis reikalauja ryžtis pokyčiams. Lietuvoje sparčiai mažėja studentų, prognozuojama, kad bendras studentų skaičius per 10 metų sumažės 30-40 proc. Tai reiškia didėjančią konkurenciją tarp universitetų - konkuruosime ne tik dėl studijuojančiųjų, bet ir dėl mokslo tyrimams bei kitai Universiteto veiklai skirtų išteklių. Esame apsisprendę peržiūrėti Universiteto plėtros prioritetus ir sustiprinti savo pozicijas.

Tarp svarbiausiųjų prioritetų - studijų orientavimas į darbo rinkos poreikius ir studijų kokybės gerinimas. Taip pat labai svarbu rūpintis absolventų įsidarbinimu - juk tai irgi vienas svarbiausių Universiteto darbo efektyvumo rodiklių. Be to, sieksime atsiverti pasauliui - didinsime studijų tarptautiškumą. Studentų mainai pagal ERASMUS programą vyksta ir dabar, tačiau norime plačiau atverti Universiteto duris studentams iš užsienio. Tai būtų studijos, kurios vyktų anglų kalba. Siekiant šio tikslo dar reikia atlikti daug „namų darbų" - parengti studijų programas, metodinę medžiagą ir, be jokios abejonės, įvertinti dėstytojų galimybes. Bus bendradarbiaujama su kitais universitetais, siekiant patenkinti kvalifikuotų dėstytojų poreikį. Per keletą metų, taikydami įvairias motyvavimo priemones, tikimės suburti reikiamo dydžio dėstytojų komandą, kurie norėtų ir gebėtų vesti užsiėmimus užsienio kalba.< /p>

Kitas Universiteto prioritetas - sparčiai išplėtoti mokslo tyrimus (fundamentinius ir komercinius, t.y. taikomuosius, taip pat skirtus studijų ir doktorantūros reikmėms). Ne mažiau svarbi yra mokslo žinių sklaida ir mokymasis visą gyvenimą.

Dar viena svarbi kryptis - Universiteto vaidmens regiono ir šalies mastu didinimas. To sieksime įgyvendindami atviro Universiteto viziją, skatindami bendradarbiavimą, keldami visiems rūpimas problemas ir siūlydami jų sprendimus. Be abejo, taip pat sieksime visomis priemonėms gerinti universiteto įvaizdį, tinkamai informuodami visuomenę apie Universiteto pokyčius ir darbus.

Modernūs universitetai funkcionuoja kaip išskirtinės kompetencijos centrai, rengiantys visuomenei aukštos kvalifikacijos specialistus ir vykdantys šiuolaikiškus mokslo tyrimus. Pastaruoju metu vis labiau kalbama apie būtinybę Universitetų mokslininkams patiems diegti inovacijas ir aktyviau dalyvauti novatoriško verslo plėtroje. Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos žemės ūkio universiteto vaidmenį rengiant specialistus ir  stiprinant mokslo bei verslo ryšius?

Turime išnaudoti puikią galimybę, nes mūsų teritorijoje įkurtas integruotas mokslo, studijų ir verslo slėnis „Nemunas". Slėnio plėtros programai skiriamos didelės investicijos - bus modernizuoti mokslo centrai ir laboratorijos. Tai reiškia, kad Universiteto specialistams bus sudarytos puikios sąlygos vykdyti Europos ir pasaulio lygio mokslo tyrimus. Tereikia sutelktoms pastangoms padidinti mokslininkų gebėjimą dirbti komandose, inicijuojant ir įgyvendinant mokslo projektus, taip pat veikiant išvien su verslo įmonėmis. Europos universitetų asociacija, vertindama universitetų rezultatus, akcentuoja mokslo tyrimų komercinį pritaikomumą. Žiūrima, kiek mokslo tyrimai pasitarnauja novatoriško verslo plėtrai.

Turėdami puikų instrumentą - slėnį „Nemunas", stiprindami Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veiklą bei plėsdami mokslininkų ir verslo įmonių partnerystę, suteiksime impulsą novatoriškų verslų plėtrai kaime.

Skatinant novatoriškus verslus svarbų vaidmenį atlieka ir akademinis verslumas, t.y. mokslininkų ir studentų verslumas. Numatome taikyti įvairias akademinio verslumo skatinimo priemones. Viena iš jų - novatoriško verslo inkubatorius, kuris veiks Komunikavimo ir technologijų perdavimo centre. Čia studentai, Universiteto specialistai ir kiti pradedantys verslininkai, turintys novatoriškų idėjų, galės lengvatinėmis sąlygomis steigti įmones ir panaudoti savo sukauptas mokslo žinias.

Moksle, kaip ir kitose gyvenimo srityse labai svarbu išsikelti ambicingus tikslus ir nuosekliai jų siekti. Ties kokiomis mokslo plėtros temomis siūlote susitelkti LŽŪU mokslininkams ir jų partneriams iš kitų mokslo institucijų, pasikviečiant kolegas ir iš užsienio šalių?  

Šios dienos iššūkiai suteikia galimybę veikti. Iššūkiai susiję su globaliniais pokyčiais: klimato kaita ir gamtos išteklių mažėjimas reikalauja daugiau dėmesio skirti tausojančiam žemės naudojimui, bioenergetikai bei alternatyviems energijos šaltiniams ir kitoms pasaulio mastu aktualioms problemoms. Ši horizontali problematika diktuoja ir mokslo tyrimų sritis. Mums labai svarbu suformuluoti fundamentinių tyrimų tematiką ir tikslus, kurie būtų susiję su bendrųjų iššūkių temomis, juolab, kad šiems tyrimams vykdyti ateityje bus skiriama nemaža parama. Kita vertus, šiose srityse reikėtų plačiau bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir kitų šalių universitetais: vykdyti bendrus mokslo projektus ir jungtinėse komandose siekti itin aukštų rezultatų. Keliame ambicingą tikslą - per dešimtmetį Universitete atliekamų mokslo tyrimų lygis tur i priartėti prie pirmaujančių Europoje universitetų tyrimų lygmens.

Ko norėtumėte palinkėti sau rektoriaus kelio pradžioje, kad pradėtą kelionę vainikuotų sėkmė, o žygiavimas nauju keliu taptų džiaugsmą teikiančiu išgyvenimu visai Alma Mater bendruomenei?

Sau norėčiau palinkėti tinkamai įvertinti šios dienos iššūkius ir priimti juos kaip galimybę veikti. Kartu linkiu susitelkimo ir ryžto siekiant užsibrėžtų tikslų. Tačiau aišku ir tai, kad  vienas žmogus nieko nepasieks, labai svarbus yra komandinis darbas. Labai svarbu sutelkti kolektyvą, suprasti vieniems kitus, motyvuoti bendram darbui. Tada visiems darbas teiks džiaugsmo...

Kiekvienas žmogus mėgsta save realizuoti ir daryti kažką svarbaus. Norėtųsi, jog visa Universiteto bendruomenė suprastų, kad yra žengiamas svarbus žingsnis, siekiama, kad mūsų Alma Mater taptų pirmaujančiu savo srities universitetu Europoje.

Tikimės, kad jau netolimoje ateityje jaunimas supras, kad mūsų Universitetas yra labai svarbus Lietuvai ir norės čia studijuoti.

Kalbino Rimantas Čiūtas, LŽŪU Mokslo ir technologijų parkas

 

Verta žinoti

Mažoji bendrija - galimybė smulkiajam verslui pradėti veikti lanksčiai ir greitai

Ūkio ministerija, siekdama paskatinti žmones užsiimti smulkiuoju verslu ir sudaryti palankias sąlygas minimaliomis išlaidomis įsitvirtinti, funkcionuoti ir konkuruoti rinkoje, siūlo įteisinti naujos teisinės formos ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - mažąją bendriją (MB). Planuojama, kad MB galės valdyti neribotas skaičius žmonių, kurie yra siejami artimais giminystės ar pasitikėjimo ryšiais, o bendrijai įsteigti būtų taikomas 0 Lt kapitalas.

Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus  mažosios bendrijos koncepcija yra orientuota į šeimos smulkųjį verslą. Mažąją bendriją galės įkurti be įstatinio kapitalo tiek vienas, tiek keli žmonės. Taip pat planuojama numatyti, kad mažajai bendrijai būtų leidžiama tvarkyti supaprastintą finansinę apskaitą, o daug veiklos nuostatų būtų palikta mažosios bendrijos dalyvių savireguliacijai.

MB koncepcijoje numatyta, kad bendriją turės teisę steigti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jeigu MB kurtų vienas asmuo, tuomet būtų sudaromas steigimo aktas, o jeigu daugiau nei vienas asmuo - steigimo sutartis. Taip pat planuojama sudaryti galimybę MB įsteigti elektroniniu būdu - nereikėtų lankytis notarų biure ir Juridinių asmenų registre.

Bendrijos įsteigimo minimalus kapitalo dydis nebūtų nustatytas, o įnašas veiklai vykdyti būtų formuojamas visų dalyvių bendru sutarimu - daiktais, pinigais, vertybiniais popieriais ir kitu turimu turtu, turtinėmis ir neturtinėmis vertybėmis. Siūloma, kad steigimo procedūra būtų supaprastinta - nereikėtų atidaryti banke sąskaitos įnešant kapitalą. Taip pat būtų patvirtintos pavyzdinės steigimo dokumentų formos ir persitvarkymo į MB gairės.

Kadangi vienas pagrindinių MB tikslų yra užtikrinti kuo mažesnę administracinę naštą, nebus privaloma rengti finansinių ataskaitų, kasmet šaukti dalyvių susirinkimo, išskyrus priimant sprendimą išmokėti pelną, pertvarkant MB ir kitais esminiais klausimais. Siekiant užtikrinti MB ir jos dalyvių interesų įgyvendinimą, svarbiausi sprendimai turės būti priimami vienbalsiai. Svarbu pažymėti, kad MB sudarys galimybę išsimokėti avansinį pelną.

Kitą savaitę MB teisinio reguliavimo koncepcija bus pateikta derinti šalies institucijoms.

Su MB koncepcija galima plačiau susipažinti Ūkio ministerijos tinklalapyje:  www.ukmin.lt 

Ekonomika: perkrauta

Vienas iš garsiausių pasaulio lyderystės mąstytojų (angl. - leadership thinkers) Tom Peters teigia, kad apie buvusią (o kai kam ir esančią) krizę reikia galvoti ne kaip apie nuosmukį, tačiau greičiau kaip apie persikrovimą, kai visa verslo aplinka pasikeičia ir viską reikia pradėti iš naujo. Trečiasis pagal Leadership Gurus International reitingą vadybos guru tvirtina, kad daugeliui įmonių kilo noras išmesti inkarą užutėkyje ir ramiai sulaukti naujo ekonomikos augimo ciklo. Nors nemaža dalis įmonių šios krizės neišgyveno, didesnė dalis jų sulauks naujo ekonomikos augimo etapo. Tačiau labai nedidelė dalis įmonių nustebins visus ir praūžusius sunkius laikus išnaudos savo konkurenciniam pranašumui įtvirtinti.

Ilgą laiką viskas, ką matėme, buvo nuolatinis ekonomikos augimas. Tokiomis sąlygomis daugelis nesusimąstė apie efektyvios vadybos principus. Strategija, paremta greita ir staigia verslo plėtra, visada yra pati paprasčiausia, todėl, kad rinka dirba už jus. Pasikeitusioje situacijoje, pasak T. Peters, visų pirma reikia permąstyti savo vadybos principus. Sunkūs laikai pareikalauja drastiškų sprendimų. Jei jūsų tikslas buvo ne tik išgyvenimas, tačiau ir sėkmė, būtina visiškai drąsiai, atvirai ir skaidriai įmonės vadovybei bendradarbiauti su savo darbuotojais. Tai paprastas ir geriausias būdas mobilizuoti visą potencialą, kurį jūs turite.

Dalis skeptikų greičiausiai man oponuotų. Lietuvoje nėra daug milžiniškų tarptautinių korporacijų ar stambių finansinių institucijų. 99 procentai mūsų verslo yra smulkios ir vidutinės įmonės, kuriose dažnai tiek darbuotojai, tiek ir vadovybė anaiptol nėra panašūs į riebius korporacijų katinus su maža atskaitomybe įmonės savininkams, t.y. akcininkams. Anot T. Peters, daugelis iš mūsų gyvena realiame pasaulyje, dirba mažose kompanijose, dažnai ir mažą pelną nešančiose srityse, stengiasi efektyviau spręsti iškilusias problemas, o gal ir vadovauja vidutinybėms.

Paklausęs savo seno gero draugo, puikaus projektų vadovo apie praėjusią krizę, sulaukiau puikaus atsakymo. „Mane džiugina, kad dirbti tapo įdomiau", atsakė jis. Tik tiek. Manau, būtent dėl šios priežasties jo profesinė veikla yra išlieka efektyvi bet kokiomis sąlygomis.

T. Peters teigia, kad mes papuolame į bėda tada, kai pamirštame esmines, bazines vertybes. Mes išlipame iš bėdos, kada jas vėl prisimename. Susidarė įspūdis, kad dalis verslo atrodė ir atrodo kaip stirna, kuri, iššokusi naktį prieš automobilį, sustingsta laukdama smūgio, nors turi geras dvi sekundes jo išvengti. Tie, kam, nelaimei, teko būti panašioje situacijoje, supranta, apie ką aš kalbu.

Tai gali galioti ir mūsų kolegoms, vadovams, partneriams. Neduokite jiems sustingti, kurkite. Kito tokio šanso teks laukti ilgai - iki ateinančio ekonomikos augimo ciklo pabaigos.

Marius Ramanauskas, Lietuvos inovacijų centras; www.tompeters.com

 

 

 

 

 

Europos Komisija paskelbė konsultacijas dėl bendrovių gero valdymo

Ūkio ministerija informuoja, kad Europos Komisija paskelbė žaliąją knygą „ES įmonių valdymo sistema", kuria pradėjo viešąsias konsultacijas dėl bendrovių gero valdymo (corporate governance) sistemos tobulinimo Europos Sąjungoje, ir kviečia Lietuvos suinteresuotus juridinius asmenis ir fizinius asmenis pateikti savo nuomonę Europos Komisijai šioje žaliojoje knygoje išsakytais klausimais.

Ūkio ministerija, prašo asmenų, pateikusių nuomones dėl Europos Komisijos atliekamų konsultacijų atsakymus į klausimyną taip pat atsiųsti elektroniniu paštu Ruta.Steckiene@ukmin.lt. Informacija reikalinga norint apibendrinti aktualiausius Lietuvos verslui klausimus.

Europos Komisija paskelbtoje žaliojoje knygoje aptariami aktualiausi bendrovių gero valdymo klausimai, taip pat siekiama įvertinti poreikį reguliuoti atitinkamus bendrovių gero valdymo klausimus Europos Sąjungos lygiu.

Paskutiniu metu Europoje išryškėjo pagrindiniai bendrovių valdymo trūkumai, kas paskatino Europos Komisiją pateikti savo idėjas dėl bendrovių gero valdymo. Europos Komisijos paskelbtoje žaliojoje knygoje išskiriamos trys pagrindinės bendrovių valdymo peržiūros kryptys:

Direktorių valdybos (Lietuvoje atitikmuo - stebėtojų taryba). Europos Komisija svarsto galimas efektyvesnio direktorių valdybų darbo bendrovėse užtikrinimo kryptis: spręsti problemas, susijusias su grupiniu mąstymu, traukiant į valdybas įvairios profesinės, tautinės sudėties bei lyčių atstovus, taip pat kaip užtikrinti direktorių valdybos narių dėmesį vykdant savo pareigas bendrovėje, skiriant pakankamai dėmesio ir laiko savo pareigoms atlikti, sprendžiant kitus jiems pavestus klausimus ir kt.

kcininkai. Europos Komisija išskiria priežastis, lemiančias akcininkų dalyvavimo bendrovių valdyme stoką, tokias kaip sutrumpėjęs investavimo laikotarpis (ypač investuojant per tarpininkus). Be to, vis aktualesnė tampa interesų konfliktų, taip pat smulkiųjų akcininkų apsaugos problema, todėl Europos Komisija kelia klausimus, kokias būdais būtų galima skatinti akcininkus orientuotis į ilgalaikius bendrovės finansinius rezultatus, užtikrinti, kad akcininkai aktyviau dalyvautų sprendžiant bendrovių valdymo klausimus, labiau bendradarbiautų.

Bendrovių valdymo kodeksai. Ši kryptis skirta įvertinti bendrovių valdymo kodeksų stebėsenos ir taikymo tobulinimo galimybes. Nors principas „laikykis arba paaiškink" laikytinas tinkama bendrovių valdymo priemone, tačiau listinguojamų bendrovių pateikiamų paaiškinimų kokybė yra nepatenkinama ir pateikdamos paaiškinimus bendrovės apsiriboja formaliu bendrovių valdymo kodeksuose nustatytų taisyklių laikymųsi. Šio principo taikymas būtų efektyvesnis, jeigu priežiūros institucijos turėtų teisę vertinti pateikiamų paaiškinimų išsamumą.

Tolesni žingsniai

Europos Komisijos žaliojoje knygoje pateikti konkretūs klausimai dėl bendrovių gero valdymo. Savo atsakymus (nuomones, pastebėjimus) į šiuos klausimus gali pateikti visi suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys Europos Komisijos tinklapyje nurodytais adresais.

Konsultacijos vyks iki 2011 m. liepos 22 d.

Tolesni Europos Komisijos žingsniai priklausys nuo šių konsultacijų metu gautų rezultatų.

Išsamesnę informaciją apie paskelbtas konsultacijas dėl žaliosios knygos rasite Europos Komisijos tinklapyje: http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2011/corporate-governance-framework_en.htm

Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt



 

Renginiai ir mokymai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Lietuvos energetikos institutu (LEI) gegužės 31 dieną, 10 val. kviečia į seminarą „Galimybės verslui energetikos srityje". Seminaras vyks Lietuvos energetikos institute, adresu: Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas.

Seminaras skirtas energetikos srities specialistams ne tik iš verslo, bet ir mokslo, viešojo sektoriaus. Renginio tikslas - paskatinti verslo ir mokslo partnerystę energetikos srityje dalyvaujant tarptautinėse ir nacionalinėse MITA administruojamose mokslo ir technologijų plėtros programose, taip pat supažindinti su Lietuvos energetikos instituto teikiamomis paslaugomis bei mokesčių lengvatomis, įmonėms, investuojančioms į inovacijas.

Po renginio pakviesime į diskusiją - „Kaip paskatinti verslo ir mokslo partnerystę energetikos srityje". Detali renginio programa ir registracija:  http://www.mita.lt/lt/renginiai/ 

Balandžio 28 d. KTU regioninio mokslo parko Verslo tobulinimo akademija Kaune organizuoja praktinius mokymus "Kūrybiškas sprendimų priėmimas". Daugiau informacijos www.ktc.lt

Kvietimai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra skelbia kvietimą teikti paraiškas Aukštųjų technologijų plėtros 2011-2013 metų programos projektams vykdyti.

Maksimali Agentūros skiriama vienam projektui lėšų suma yra 500 tūkst. Lt.  Projekto trukmė yra ne ilgesnė nei 36 mėn. Pareiškėjais gali būti šie juridiniai asmenys: mokslo ir studijų institucijos; ūkio subjektai (labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės). Programos projektų vykdytojai: minimalus projekto vykdytojų skaičius - du, iš kurių vienas yra mokslo ir studijų institucija, kitas - ūkio subjektas. Aprašas ir elektroninė paraiškos forma yra skelbiama Agentūros tinklalapyje adresu: http://www.mita.lt

Projektų rezultatai - sukurti inovatyvūs produktai, technologijos ar paslaugos, tinkami komercializuoti. Paraiškos pateikiamos iki 2011 m. gegužės 27 d. 15.00 val.

 

 

 

 

Elektromobiliai Lietuvoje: kas trukdo ekologiško transporto plėtrai? 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) organizavo konferenciją apie elektromobilių perspektyvas Baltijos šalyse. Konferencijoje "Ekologiško transporto infrastruktūros plėtra Baltijos šalyse" buvo galima susipažinti ir su elektromobiliu, kurį perdarė lietuvių bendrovė.

„Brangstant degalams ir vis garsiau kalbant apie ekologijos problemą, visame pasaulyje netyla diskusijos apie elektromobilių naudą ir galimybes.  Aplinkai draugiški automobiliai sėkmingai skverbias į įvairių šalių rinkas. Reikia pripažinti, kad rinktis šią ekologišką transporto priemonę padeda ir įvairūs skatinimo mechanizmai, deja, Lietuvoje to pasigendama. Renginyje pristatyti Baltijos miestuose vykdomus ekologiško transporto projektai bei aptartos eko-transporto plėtros galimybes Baltijos šalyse. Pranešimus skaitė Latvijos ir Lietuvos ministerijų atstovai. Be valdžios institucijų seminare taip pat dalyvavo įmonių „Eltus" bei „Nissan" Latvijos skyriaus vadovai" , - sakė Roma Stubrienė, KMTP direktorė.

Šiuo metu Lietuvoje yra vos kelios dešimtys grynų elektromobilių. Plačiau vartojami hibridiniai (iš dalies elektra varomi automobiliai). Kuriant aplinkai draugiškus automobilius prisideda ir lietuviai - aukštųjų technologijų bendrovė „Elinta" „Toyota Aygo" pagrindu sukūrė elektromobilį. Šia modernia transporto priemone į konferenciją atriedėjo Klaipėdos m. meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos m. savivaldybės Strateginės plėtros komiteto pirmininkas Artūras Razbadauskas, įdėjęs daug pastangų, kad Klaipėdos miestas įsilietų į „Baltijos sveikų miestų" asociaciją. Naujai išrinktas meras neseniai užsiminė, kad uostamiestyje būtų galima ieškoti būdų, kaip paskatinti tokių automobilių vairuotojus. Pavyzdžiui, vienas jų - tokiems automobiliams taikyti lengvatas už automobilių stovėjimą Klaipėdos senamiestyje.

„Elektromobiliai - ateities automobiliai, kurie darosi prieinami kiekvienam. Užsienyje, miestų gatvėse galima išvysti vis daugiau ekologiškų automobilių. Daugiau jų randasi ir Lietuvoje, žinoma, norėtųsi, kad tempai būtų spartesni. Lietuva - nedidelė šalis, lygumų kraštas, todėl čia elektromobiliai turi dideles perspektyvas. Galime didžiuotis, kad ir lietuviai aukštųjų technologijų kūrėjai žengia pirmus žingsnius kuriant elektromobilius  - su perdarytu ekologišku automobiliu galėjo susipažinti visi, atvykę į konferenciją" , - pasakojo Vaidotas Lašas, Lietuvos elektromobilių asociacijos prezidentas.

Automobilių išmetamų teršalų dalis sudaro 60-70 proc. bendrojo visų teršalų kiekio, didžiuosiuose miestuose ši dalis gali siekti net 90 proc. Didžiausią dalį, apie 98 proc., išmestų į aplinką transporto taršalų kiekio sudaro autotransporto priemonių išmetami teršalai ir tik 2 proc. - kitų transporto priemonių - traukinių, lėktuvų, laivų - teršalai. Pagal dabartinį elektros gamybos būdą Lietuvoje, elektromobilis išmeta 2,6 karto mažiau CO2, o naudojant atsinaujinančius šaltinius, visiškai neteršia aplinkos.

Daugiau informacijos:

http://www.kmtp.lt/index.php/naujienos/kmtp-ivyko-konferencija-ekologisko-transporto-infrastrukturos-pletra-baltijos-salyse

Informaciją pateikė
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
 

 


 Minint 100-tąsias Pasaulinės moters dienos metines: moterų verslumo skatinimas

Šiais metais (2011 m. kovo 8 d.) švenčiamos 100-osios Tarptautinės moterų dienos metinės. Lietuvai išsivadavus iš Tarybų sąjungos, šventė laikyta tarybine, tačiau tikroji jos kilmė siejama su 1899 m. socialdemokratės Klaros Cetkin kova dėl lygių moterų ir vyrų teisių.  Vėliau, po 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje įvykusios moterų konferencijos, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių, Klara Cetkin siūlė kasmet skirti paminėti vieną dieną moters kovai už laisvę ir lygias teises. Kai kuriose šalyse moterys bijojo oficialiai švęsti šią dieną, kad nebūtų nubaustos policijos.

Apie 52 proc. populiacijos sudaro moterys, tačiau tik nedidelė dalis iš jų prisideda prie verslo plėtojimo. Šį susirūpinimą išreiškia ir ES ministrai, 2011 m. kovo 7 d. atnaujindami Lyčių lygybės paktą, kuriuo siekiama didinti moterų dalyvavimą tarp sprendimus priimančių organų. Skirtumas tarp lyčių vis dar yra didelis Europoje. Pirma, Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) moterims yra  mokama beveik penktadaliu mažiau atlyginimo negu vyrams atliekant tą patį darbą, nors 59 proc. moterų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Antra, vidutinis moterų nedarbo procentas ES yra didesnis, lyginant su vidutiniu vyrų nedarbu. Trečia, rečiau užimamos aukštesnės pozicijos politinėje ir ekonominėje srityse. Tik 3 proc. moterų vadovauja Europinėms įmonėms ir tik 12 proc. moterų yra įmonių valdybose.

Nors vadovas net ir dabar dažniausiai asocijuojasi su vyriška lytimi, moterys vadovės jau nieko nebestebina. Klausimas, kuri lytis geriau tinka vadovauti, vis dar keliamas. Neatsižvelgiant į kiekvienos asmenybės individualumą neretai vadovaujamasi stereotipais, kad vyrams yra būdingas išskirtinai analitinis mąstymas bei logikos savybės, o moterims priskiriamas jausmingumas, intuicija, psichologinė nuojauta ir pan. Paradoksali laikytina situacija, kai manoma, kad nepateisinti lūkesčių leistina tik vyrams. Sėkmingai veikiančiose organizacijose  reikia tiek moterims, tiek vyrams priskiriamų savybių.

Keleto JAV atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad bendrovės, kuriose vadovaujančiose pozicijose ar valdybose dirba daugiau moterų, pasiekia geresnių rezultatų nei tos, kuriose vienvaldžiauja vyrai.

Vystant verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimą, svarbu plėtoti ir verslumo kultūrą, kurti visuomenėje palankesnį verslumo klimatą, siekiant išnaudoti visuomenės potencialą bei gerinti gyvenimo kokybę. Moterys, siekiančios pradėti ir sėkmingai vystyti verslą, susiduria su praktiniais, ekonominiais ir kultūriniais iššūkiais. Europos Komisija, skatindama informacijos prieinamumą ir tinklų kūrimą, sukūrė portalą, kurio pagrindinis tikslas yra teikti moterims verslininkėms informaciją apie šią sritį atstovaujančias ir moterų verslumą skatinančias organizacijas, tinklus, projektus bei renginius[1]. Informacijos apie Lietuvoje vykdomas iniciatyvas šiame portale nėra.

Kai kuriose Europos valstybėse gerų rezultatų duoda palyginti nauja iniciatyva - moterų savipagalbos tinklai. Juose labiau patyrusios verslininkės globoja pradedančiąsias, dalijasi patirtimi, informacija, padeda išanalizuoti nesėkmių priežastis ir jų sprendimo būdus. Didžiojoje Britanijoje 2006 metais įsikūrusi iniciatyvių moterų bendruomenė dabar vienija daugiau negu 8 tūkst. moterų. Nuo įsikūrimo praėjus trejiems metams, šią bendruomenę vienijančių moterų tinklas sugeneravo apie 200 mln. svarų sterlingų (apie 777 mln. Lt.).

Įdomi iniciatyva skatinant moterų verslumą kasmet vykdoma Prancūzijoje - skelbiamas tarptautinis konkursas „Cartier Women's Initiative Awards". Jame varžosi moterų sukurti verslo planai, kuriuos vertina tarptautinė komisija. 2010 metais Europos zonos laureate tapo 34 metų Wendy McMillan iš Jungtinės Karalystės, pasiūliusi interneto platformą „Who to Ask?" (www.whotoask.com/). Šiame pasauliniame konkurse iki šiol nėra dalyvavusi nė viena Lietuvos ar kitų kaimyninių šalių atstovė.

Indrė Andrijauskaitė, Visorių informacinių technologijų parkas


[1] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/promoting-entrepreneurship/women/portal/index_en.htm#h2-1

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

susipažinti su LR Ūkio ministerijos pateikiamu koncentruotu 12 prioritetinių darbų verslo srityje pristatymu bei nuveiktais 2010 m. verslo labui darbais.

http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/
12_darbu_verslo_srityje.pdf

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

http://www.traders.lt/

Šio portalo tikslas yra į vieną bendruomenę suburti aktyvius verslininkus, investuotojus bei visus besidominčius ekonomika ir finansų valdymu. šiame tinklapyje galima rasti:

  • straipsnius įvairiomis su ekonomika, finansais ir investavimu susijusiomis temomis;
  • finansų rinkos dalyvių naujienas ir pranešimus spaudai;
  • investavimo žaidimą, kuriame savo investavimo žinias ir sėkmę galima išbandyti virtualiai;
  • akcijų rinkos analizės skyrių;
  • investicinių fondų skyrius;
  • skaičiuokles, kurios padės greitai ir lengvai spręsti investavimo praktikoje iškylančius uždavinius.



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt