InoTinklo naujienos Nr. 25

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/15316


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimt penktąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Verslininkauti reiškia inovuoti. Ar tam reikalingas IQ?

Kartą Warren Buffet jaunųjų investuotojų grupei (visų IQ buvo didesnis nei 160) yra pasakęs - „jums visiems reikėtų IQ susimažinti mažų mažiausiai 30 punktų".

Nejaugi aukštas IQ yra našta verslumui ir inovacijoms?

Inovatyvumas yra tiesiogiai susijęs su vienokio ar kitokio laipsnio verslumu, t.y. su tam tikrais pokyčiais.

Prieš pusę amžiaus žurnale „Harvardo verslo apžvalga" (angl. Harvard Business Review) atspausdintame straipsnyje „Kaip elgtis pasipriešinimo pokyčiams atveju" („How to Deal with Resistance to Change" (Lawrence P.R, 1954) nustatyta, kad darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams yra "viena labiausiai gluminančių ir užkietėjusių problemų" su kuriomis susiduria verslo vadovai. Šių dienų tyrimai rodo, o dažnai tai patvirtina ir patirtis, kad pokyčių vengimo sindromas tebelieka vadovų galvos skausmas. Iš tiesų, iki 85% organizacinės kaitos pastangų nepasiekia tikslo (Anderson, Klein & Stuart, 2000).

Pastaruoju metu labai daug kalbama ir rašoma apie verslumą, inovacijas. Kuriamos programos, rašomi straipsniai, atliekamos studijos, kuriamos naujos metodikos, vedami mokymų kursai, rašomi projektai ir pan. Lietuvoje tai irgi vyksta, tačiau rezultatai kuklūs - geidžiamo postūmio ekonomikoje nėra. Ypač masinės savitremties, t.y. emigracijos, akistatoje.

Kas vis dėlto lemia verslumą ir inovatyvumą, arba, aiškiau pasakius, pokyčius, kurių, kaip žinia, dauguma vengia? Kokie pastarųjų sąryšiai su intelektu, asmenybe ir pan. Tai nuolatinis klausimas, kuriam atsakyti yra daugybė nuomonių, ir gal netgi nėra vienintelės teisingos, nėra netgi vienintelio tikslaus apibrėžimo. Bet viena tikrai yra tikra - tai patirtis, kitų patirtis, kitaip dar vadinama gerosios praktikos pavyzdžiu. Savaime peršasi patarimas -  reikia nuolat, reguliariai domėtis, skaityti, analizuoti, perimti sau ir/ar įmonei geriausiai tinkančius ir priimtinus pavyzdžius. Tai padaryti galima įvairiais būdais. Vieną jų pamenu dar nuo vaikystės, tėvas vis sakydavo - „skaityk biografijas". Pasidomėkime kas vyksta kiek tolėliau nei gimtąjame Europos žemyne, ir ne „verslų ir inovacijų kalvėje" Š. Amerikoje, pavyzdžiui, Australijoje.

Šiame naujienlaiškio numeryje siūlau paskaityti trumpą M. Cairnes straipsnelį „IQ, EQ ir SQ" parašytą dar 2001 metais. Kartais viena gera nuoroda, arba geras patarimas vertingesnis nei virtinė paskaitų ar seminarų ... O čia, žiūrėk, gal kai kam tik vienas žinsnis teliks iki to, ką vadiname inovacijomis ...

Australietė Margot Cairnes yra kompanijos Zaffyre International įkūrėja ir vadovė, 400 straipsnių ir 5 knygų autorė, novatoriškos organizacinių pokyčių metodologijos autorė, lyderystės ugdymo tarptautinė ekspertė mokinanti organizacijų, patenkančių į Fortune 500 sąrašą, vadovus ir tarptautinio masto politinius lyderius. M. Cairnes konsultuoja BP Oil, Mobil Oil, Zinifex, Origin Energy, Western Power, Alcoa, BHP Billiton, Telstra, The Reserve Bank, Bankers Trust, Chase AMP, DuPont Australijoje, Fletcher Challenge Energy (N. Zelandija, Kanada), Bank of Michigan ir Levi Strauss (JAV). M. Cairnes yra Australijos Davos Connection atstovė, Pasaulinio ekonomikos forumo Azijos žemyno atstovė. Reguliariai verslo tema komentuoja Business Sunday, Sky Business News, Today Show ir ABC Radio programose.

M. Cairnes 2001 metais padėjo neįvardintai kompanijai, turėjusiai 3,2 mlrd. dolerių nuostolį,  tapti greičiausiai augančia kompanija su 400% prieaugiu 2004 metais ir geriausiai 2005 metais dirbančių akcijų titulu ASX (Australijos vertybinių popierių birža). Margot Cairnes iš kitų išsiskiria radikaliu požiūriu, kuris pabrėžia visų lygių santykių „visur ir visada" svarbą. Ji taip pat pasisako už holistinio gyvenimo būdą, kuriame privatus ir darbinis gyvenimai yra susiję tarpusavyje, kuris sukuria laimės asmeniniame gyvenime ir sėkmės versle pusiausvyrą.

IQ, EQ ir SQ

Visi užaugome žinodami kaip svarbus yra intelekto faktorius (IQ). Mano mokykloje merginos su dideliu IQ buvo priverstos mokytis lotynų kalbos ir istorijos. Mažiau „protingoms" teko mokytis vokiečių kalbos ir geografijos (kuri tuo metu man atrodė kur kas praktiškesnė ir naudingesnė). Tada mums buvo pasakyta apie emocinį faktorių EQ (angl. Emotional Quotient), ir mums atrodė, kad tai yra daug tikslesnis nei IQ suaugusiųjų sėkmės rodiklis. Šiandien mes jau ir EQ naudojame, o Mensa (organizacija, kurios nariai turi išskirtinai didelius IQ) yra perpildyta disfunkcinių genijų.

Mums buvo sakoma, kad daugiau kaip 85% išskirtinių pasiekimų atsiradimą lėmė EQ. Tyrimai rodo, kad kuo sudėtingesnė yra užduotis, tuo svarbesnis yra kiekvieno EQ. Didžiulės studijų įvairovės rezultatai mums pateikia stulbinančius skaičius. Pavyzdžiui, aukščiausio lygio 1 % IT pramonės programuotojų  našumas buvo 1300% didesnis nei bendraamžių. Nors būtinų techninių įgūdžių beveik visiems pakako. Skirtumus lėmė emocinio intelekto elementai  - bendradarbiavimas ir komandinis darbas. Harvardo universiteto profesorius ir lyderystės guru Warren Bennis teigia nustatęs, kad kiekvienu vadovavimo nesėkmės atveju charakteris ir nuovoka visuomet buvo problemos priežastimi. Charakterį ir nuovoką apsrendžia EQ.

Skiriamieji EQ bruožai yra savimonė, savęs valdymas, socialinis sąmoningumas ir socialiniai įgūdžiai. Asmenys su aukštu EQ yra motyvuoti, disciplinuoti, siekia tobulumo, nuolat siekia persikvalifikavimo, mokslų ir pridėtinės vertės. Šios savybės palaiko ilgalaikio verslo plėtrą ir kuria tvirto verslo kultūrą, kuri skatina aukštą moralę ir apsaugo talento praradimą.

Bet palaukite, yra daugiau faktorių. Dabar yra ir dvasinis faktorius SQ (angl. Spiritual Quotient). Jei IQ leidžia mums galvoti ir EQ padeda mums bendrauti, tai sparčiai besikeičiančiame laikmetyje SQ leidžia mums vienu metu ir galvoti, ir bendrauti. IQ ir EQ pakako gana statiškame pasaulyje. SQ permainų ir chaoso paradigmų laikais užtikrina visus ryšius.

Asmenys su aukštu SQ turi gebėjimų tyrinėti/abejoti, mąstyti kūrybiškai, pakeisti taisykles, efektyviai „ties riba" dirbti besikeičiančiose situacijose, pralaužiant kliūtis ir išliekant novatoriškais. Kiekvieno mūsų SQ skatina mus matyti didesnį vaizdą, būti pasaulio, kuriame mes gyvename, bendrakūrėjais.

Iškiliausi asmenys turi aukštą IQ, didelį EQ ir aukštą SQ. Jie išsiskiria gyvumu, dinamiškumu, bendravimu ir novatoriškumu. Vargu ar pavyktų jų daug rasti tradicinėse organizacijose.

Tradicinės organizacijos, prisilaikančios staklių modelio, kontroliuoja organizacijos rato krumplius, bet nesiremia intelektualiai, emociškai ir dvasiškai pakylėtais žmonėmis. Įvairios organizacijų taisyklės labai trukdo tiems, kurie mąsto „už dėžutės ribų" ir turi emocinę nuostatą išlikti pačiu savimi.

Kuomet „seni vaikinai" gali laimingai žaisti pagal senąsias taisykles, auksinis jaunimas (labai vertingo intelektinio kapitalo savininkai ir daugybės inovacijų čempionai) nori daugiau. Australijos finansų apžvalgos (angl. Australian Financial review) apklausoje (žr. Boss, 2000 rugpjūtis) nustatyta, kad jauni žmonės "išranda savo darbo vietą", kuri yra egalitarinė (ne hierarchinė), atviro tipo (visi yra komandos dalis), be įtampos ir draugiška (galima išlikti savimi), kurioje atsiliepimai, pagyrimai, konsultavimas, mokymas ir tiesioginė transliacija yra tokios darbo vietos kultūros svarbiausios sudedamosios dalys.

Tai yra organizacijos tipas, kurį Anderson, Klein ir Stuart ("Ar realūs pokyčiai įmanomi", 1999) priskiria pasiekusių nepriklausomybę organizacijų lygiui, kurį yra pasiekę tik 25% organizacijų. Dauguma organizacijų vis dar tebėra tokios, autoriai jas vadina egocentriškomis, kuriose vykdoma griežta kontrlolė, o darbuotojai atlieka arba nukentėjusiųjų, arba sukilėlių vaidmenis. Egocentrinės organizacijos yra autoritarinės ir slegiančios priklausomybe organizacijos taisyklėms arba socializuotos (patriarchalinės, senovinio stiliaus mašinų amžiaus organizacijos valdomos "geranoriškų tėvų", atliekančių visus kūrybinius ir politinius sprendimus, o su darbuotojais elgiasi žmogiškai).

Kol jaunesnioji karta reikalauja nepriklausomų organizacijų ir vadovavimo, kompanija Anderson, Klein ir Stuart mums teigia, kad galime padaryti geriau. Jie aprašo dvi aukštesnio tipo organizacijas, Vientisas ir Neliečiamas, kurios mus veda į visiškai naują įmonių pasiekimų karalystę (pridėtinė vertė), darbuotojų augimą ir pasitenkinimą, etiką ir gero vardo verslą (įskaitant socialinę ir aplinkos globą).

Bet kaip mums ten patekti?  Jei IQ analizuoja koks "yra" tradicinis mokslo vaidmuo, o EQ padeda mums prisitaikyti prie kintančio pasaulio, tai SQ pakeičia mūsų pasaulį į naujos tvarkos būtį. IQ ugdymo būdai ganėtinai skiriasi nuo EQ plėtojimo, o pastarojo vėlgi skiriasi nuo SQ lavinimo. Įdomiausia tai, kad egzistuoja holistinės metodologijos leidžiančios plėtoti visus tris vienu metu, taip praturtinant mūsų gyvenimus ir sukuriant pridėtinę vertę. Telieka tokias metodikas surasti ir veiksmingai naudoti.

Nenorėdamas paliečiau skaudžią savitremties temą. Bet gal tai yra XXI a. pradžios lietuviška tautinė inovacija? Juk tai pokyčiai. Pokyčiai, apie kurių vengimą kalba aukščiau minėti autoriai. Išvykę lietuvaičiai keičia žinių lygį, taip didindami savo IQ, patiria didelius emocinius išgyvenimus, t.y. investuodami į viltį apie lengvesnį, ramesnį ir/ar sotesnį gyvenimą (EQ), ir žinoma, vyksta jų dvasinio turto transformacijos - vienaip ar kitaip jie praturtėja, nes palieka apgaulių ir jų vilčių nepateisinusią šalį. Vadinasi, mes jau einame pokyčių keliu, bet šie pokyčiai skurdina šalį. Tai ko trūksta Lietuvoje: vyriausybėje, politikoje, moksle, versle, netgi privačiame gyvenime? Ar tikrai mums pakanka komercializuojamų žinių (IQ), teigiamų emocijų (EQ) ir dvasinio pakilimo, o gal dvasinio turto (SQ)?  

Saulius Lapienis,
Lietuvos inovacijų centras

Nr. 25,
2011 m. birželio mėn.

Turinys

Verslininkauti reiškia inovuoti. Ar tam reikalingas IQ?

Mėnesio interviu

Saulėtekyje - aktyvesnio lazerinių tyrimų taikymo ir technologijų panaudojimo versle iniciatyvos

Mokslo ir verslo partnerystė - efektyviam žemės ūkiui

Tarptautinės konferencijos "East link" vaisiai jau raškomi

Santaros slėnyje statomas "Biotechpharma" mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras 

Verta žinoti

Renginiai ir mokymai
 

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Šį mėnesį kalbiname Kipre gyvenančią ir X-panel Ltd verslo konsultante dirbančią Vitą Adomavičiūtę, kuri yra sertifikuota LEGO SERIUOS PLAYTM (Danija) trenerė, mokymus įmonėms Europoje vedanti jau daugiau nei 10 metų. KTU regioninio mokslo parko komanda prieš savaitę išbandė praktikoje šį naują Lietuvai ir visiškai kitokį mokymosi, darbo komandoje ir kūrybingo sprendimų priėmimo būdą - absoliučiai rimtą žaidimą LEGO kaladėlėmis. Mums buvo įdomu, todėl pristatome šį naują įmonės veiklos efektyvinimo metodą ir Jums.

Esate ekspertai, treneriai, dirbantys su įmonėmis... Taikote naują metodą, vadinamą Lego Serious Play. Kuo jis ypatingas ir naudingas?

LEGO SERIOUS PLAY metodika buvo sukurta prieš maždaug 10 metų, bendradarbiaujant LEGO grupei ir Šveicarijos IMD verslo mokyklos Lozanoje mokslininkams.

Lego Serious Play metodas yra pagrįstas įsitikinimu, kad vienintelis tikras konkurencinio pranašumo šaltinis yra organizacijos žmonių patirtis, žinios ir kūrybiškumas. Kiekvienas darbuotojas turi unikalių ir naudingų idėjų, tačiau tradiciniai darbo organizacijose metodai ne visada leidžia jas išreikšti.

"....dėl patirtų emocijų žaidimas išlieka atmintyje. Be to, mes gerai įsimename ir prisirišame prie to, ką sukuriame savo rankomis, todėl sukonstruotas fizinis įmonės arba komandos modelis skatina siekti, kad jis taptų realybe."

Paprastai įmonės strategija ar naujas projektas planuojamas susirinkimų metu, kur savo idėjas ir nuomones aktyviai išsako tik keli jų dalyviai (20 proc. dalyvių kalba 80 proc. laiko), o kiti pasyviai klauso. Taigi organizacijos nepanaudoja viso savo darbuotojų potencialo. Be to, priimti sprendimai tampa "primesti" ir net jei jie yra neblogi, jų įgyvendinimas nėra labai sėkmingas.

Susirinkimuose ir seminaruose, organizuojamuose naudojantis LEGO SERIOUS PLAY metodu, VISI dalyviai apgalvotai kalba ir išklauso kitų, pažadinamas dalyvių kūrybiškumas ir vaizduotė, panaudojamos „rankų žinios" (moksliniais tyrimais įrodyta, kad mūsų rankos yra susietos su 70-80% smegenų ląstelių - darbas rankomis skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą), sprendime ar strategijoje atsiranda KIEKVIENO įnašas, todel noras įgyvendinti tai, kas nuspręsta, yra nepalyginamai stipresnis.

Mūsų smegenys yra pritaikytos geriau suprasti trimatę erdvę - modelius, o ne rašytinį tekstą. Sukonstruotų trimačių LEGO modelių dėka diskusijos ir sprendimai daug lengviau suprantami ir įsimenami.

Kur ir kokiu tikslu taikomas Lego Serious Play?

Susirinkimo ar seminaro dalyviai naudoja specialiai parinktas LEGO kaladėles ir elementus bei unikalų procesą, kurio metu žmonės "galvoja pirštais", atskleisdami įžvalgas, įkvėpimą ir vaizduotę. Paprastai dirbama 6-10 žmonių grupėse.

LEGO SERIOUS PLAY naudojama įvairiose srityse: strateginiame valdyme, komandos kūrime/ siekiant efektyvaus darbo komandoje, inovacijų vadyboje, naujų projektų ir produktų kūrime, pokyčių valdyme. Metodika naudingiausia, kai organizacija susiduria su sudėtingu uždaviniu, situacija, kurioje reikalingas visų komandos narių indėlis, kur daugelio nuomonių išsakymas ir išklausymas bei kilusios diskusijos gali padėti priimti geresnį sprendimą. Metodika tinka tik tada, kai organizacijos ar komandos vadovas tiki, kad visų komandos narių nuomonė yra vertinga ir organizacijos vertė slypi jos žmonėse.

Nuo 2002 m. metodologija sėkmingai panaudota daugiau nei 500 įmonių, tame tarpe Google, eBay, Ikea, NASO ir daugelyje kitų didelių ir mažų organizacijų.

Kaip Lego Serious Play priima įmonės ir komandos?

LEGO SERIOUS PLAY yra naujas bendravimo ir problemų sprendimo procesas. Daugeliui įmonių jis pasirodo įdomus, bet kartais kyla abejonių - ar įmonės darbuotojai norės įsijungti į žaidimą, ar atvirai kalbantis apie įmonės problemas nekils didesnių konfliktų, ar vadovas, kartu su kitais konstruojantis ir pasakojantis apie save ir kitus, nepraras autoriteto... Ne visada Lego Serious Play seminaro metu girdime tai, ką norėtume girdėti, bet netgi kritika išsakoma saugiausiu būdu - kalbama apie sukonstruotus modelius, o ne tiesiogiai apie asmenis ar problemas. Tai puikus būdas aptarti skirtingas nuomones.

LSP seminaruose paliečiamos svarbios ir jautrios temos, atliekama asmenybės ir įmonės analizė, skatinama išsakyti savo nuomonę. Žaidime atsiskleidžia jausmai ir emocijos, o kuo labiau pavyksta įsitraukti į žaidimą ir nuoširdžiai išreikšti savo nuomonę, tuo daugiau iš jo gaunama. Dėl patirtų emocijų žaidimas išlieka atmintyje. Be to, mes gerai įsimename ir prisirišame prie to, ką sukuriame savo rankomis, todėl sukonstruotas fizinis įmonės arba komandos modelis skatina siekti, kad jis taptų realybe.

Kokią patirtį išsineša dalyviai ir kokią naudą gauna įmonė?

Lego Serious Play yra žaidimas, bet tai nėra lengvas laisvalaikio užsiėmimas. Tai tikslinga veikla suaugusiems, kuriame naudojama vaizduotė, laikomasi žaidimo taisyklių ir siekiama konkrečių tikslų.

Jei metodas panaudojamas komandos formavimui, seminaro dalyviai išeina geriau pažindami komandos draugus, o kartais ir save. Tik gerai pažįstant save ir kitus, galime efektyviai dirbti kartu ir padėti vienas kitam tobulėti. Kai Lego Serious Play naudojame strategijos kūrimui, įmonės darbuotojai supranta, kaip kiekvienas jų mato ir supranta savo įmonę, jos veiklą ir stipriąsias bei silpnąsias puses, kartu analizuoja įmonės aplinką ir ieško būdų įmonės tikslams pasiekti. Žaisminga forma atliekama įmonės ir jos aplinkos bei kompleksinių ryšių analizė, šiame kūrybingos analizės procese daug kartų apsikeičiama nuomonėmis ir ieškoma konsensuso. Dalyviai išsineša vienodą suvokimą apie savo įmonės misiją, viziją, kultūrą bei kartu sukurtas gaires įmonės tiklams pasiekti. Bet kuriuo atveju Lego Serious Play seminaras prisideda prie efektyvesnio komandos darbo, nes suteikia galimybę ir „priverčia" išklausyti kitus, išreikšti savo nuomonę ir ieškoti bendrų sprendimų.

Sukonstravę dinamišką trimatį savo verslo ir jo aplinkos modelį, galime pastebėti naujų dalykų. Įmonės situacija tampa aiškesnė, su fiziniu modeliu galima žaisti, simuliuoti įvairias situacijas. Šis žaidimas yra rimta veikla, kuri padeda verslui plėstis ir tobulėti.

Lego Serious Play - žaidimas suaugusiems. Kodėl tokia forma?

Žaidimas yra natūralus būdas naujų žinių kūrimui ir pritaikymui. Nors gali atrodyti, kad žaidimas yra darbo antonimas, LEGO grupė visada žaidimą vertino labai rimtai. Nors žaisti paprastai yra smagu, tai nėra beprasmė veikla. Suaugusieji žaidžia šiek tiek kitaip nei vaikai. Jiems žaidimas yra ir socialinių ryšių kūrimas, ir emocinė išraiška, ir konstruktyvi konkurencija.

LEGO SERIOUS PLAY remiasi konstrukcionizmo teorija, kuri teigia, kad, konstruodami objektus, ne tik panaudojame turimas žinias ir įžvalgas, bet ir kuriame naujas žinių struktūras savo smegenyse. LSP padeda atskleisti ir vizualizuoti savo mintis, priverčia atidžiai išklausyti kitų, ieškoti konsensuso, taigi žaidimas skatina organizacijos ir jos narių tobulėjimą.

Kalbino Jurgita Šarkienė, KTU regioninis mokslo parkas

 

Verta žinoti

Moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirta beveik 50 mln. Lt

Skelbiamas trečiasis kvietimas teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonę „Intelektas LT". Šiuo kvietimu planuojama skirti 46,69 mln. Lt iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų.

„Tai puiki galimybė įmonėms, kurios siekia neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir nori sukurti naujus produktus. Pasinaudojusios priemone „Intelektas LT" įmonės galės atlikti unikalių produktų kūrimui reikalingus mokslinius tyrimus, kurių rezultatus pritaikiusios gamyboje padidins konkurencingumą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose", - sako ūkio ministras Rimantas Žylius.

Pagal priemonę „Intelektas LT" finansuojamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos. Finansavimas nėra numatytas su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusioms pradinėms investicijoms.

Paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra priima iki 2012 m. sausio 31 d. Kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, kai bendra gautų paraiškų prašoma finansuoti suma 10 procentų viršija kvietime nurodytą sumą. Taip pat kvietimas stabdomas, kai dėl nepakankamo susidomėjimo šia priemone ir pateiktų paraiškų kiekio kyla abejonių, kad bus nepanaudotos priemonei numatytos lėšos.

Iš viso per du kvietimus pagal priemonę „Intelektas LT" jau sudarytos 164 sutartys, kurių bendra vertė siekia beveik 154 mln. Lt.

Daugiau informacijos Ūkio ministerijos tinklalapyje adresu http://www.ukmin.lt 

 

Saulėtekyje - aktyvesnio lazerinių tyrimų taikymo ir technologijų panaudojimo versle iniciatyvos

Vis glaudesnis mokslo ir verslo ryšys, atsirandantis geresnis tarpusavio supratimas bei palankesnis Vyriausybės vertinimas pamažu keičia įsisenėjusį požiūrį į šviesios, lazerių ir nano-technologijų rinką. Siekiant tęsti gilias, daugiau negu 3 dešimtmečius siekiančias lazerių technologijų Lietuvoje tradicijas, kuriamas pirmasis šalyje daugiafunkcinis itin trumpų impulsų lazerių kompleksas NAGLIS.

Įgyvendinant ES regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Tarptautinės prieigos lazerinio komplekso „NAGLIS" sukūrimas", 2013 m. pradžioje Saulėtekio slėnyje turėtų pradėti veikti Didelio intensyvumo lazerių laboratorija. Nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcinio itin trumpų impulsų lazerinis kompleksas kuriamas Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centro pagrindu. „Laboratorija bus naudojama ne tik naujų perspektyvių lazerių ir šviesos technologijų mokslinių sričių plėtojimui bendradarbiaujant su užsienio mokslo centrais, bet taip pat naujų lazerinių technologijų kūrimui kartu su Lietuvos lazerinių technologijų įmonėmis", - teigia VU Lazerinių tyrimų centro doc. dr. Mikas Vengris.

„Iki šiol Lietuvoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tik moksliniams tyrimams atlikti. Todėl dar reikia įdėti nemažai pastangų, kad mokslininkų sukurti lazeriai galėtų būti naudojami verslo sektoriuje, kuriant naujus inovatyvius produktus, teikiant naujas paslaugas. Pasaulyje lazeriai jau seniai plačiai taikomi pramonėje ir yra vienas iš ekonomikos augimą skatinančiu veiksnių, todėl norime paskatinti mokslininkus ir studentus aktyviau naudotis verslo sektoriaus galimybėmis lazerinių technologijų vystymui", - tikina UAB „Altechna" valdybos pirmininkas dr. Gintautas Šlekys.

Lietuvoje slypintis lazerinių technologijų mokslo potencialas yra gerai žinomas tiek ES, tiek kitose pasaulio šalyse. „Nuo senųjų ES šalių mes vis dar gerokai atsiliekame pagal pramoninį lazerinių technologijų taikymą. Tačiau pasaulinėje mokslinių tyrimų rinkoje aukštos kvalifikacijos Lietuvos mokslininkų ir inžinierių kuriamos inovatyvios lazerių technologijos jau kuris laikas užima tvirtas pozicijas", - teigia UAB „Optolita" atstovas Dainius Tumosa, tačiau apgailestauja, kad lazerinių technologijų taikymas ne visada duoda laukiamų rezultatų. „Tai natūralu, juk tam, kad susiformuotų tvirta lazerinių tyrimų ir technologijų kūrimo bei jų taikymo versle kultūra, reikia laiko, kryptingo ir nuoseklaus mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimo bei Vyriausybės palaikymo", - tikina prof. dr. Gintaras Valušis, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau kaip 10 aukštųjų technologijų gamybos įmonių, „Eksma", „Ekspla", „Šviesos konversija", „Altechna", „Optolita" ir kt. Jos kuria ir gamina inovatyvius lazerių technologijų produktus, sulaukiančius nemažai teigiamų pasaulinio lygio lazerių kūrėjų įvertinimų. Šių metų pradžioje „Ekspla" sukurtas lazeris „NT200" pripažintas pažangiausiu pasaulyje 2010 m. gaminiu moksliniams tyrimams skirtų lazerių kategorijoje. Tai pirmas toks įvertinimas Lietuvos įmonei, liudijantis sėkmingą verslo ir mokslo sąveiką. Taikomieji moksliniai ir lazerių technologijų plėtrai svarbūs tyrimai atliekami daugumoje lazerių technologijų gamybos įmonių, taip pat Kauno technologijos (KTU) bei Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) universitetuose.

Austė Kiškienė, Saulėtekio slėnis

 

 

 

 

 

Mokslo ir verslo partnerystė - efektyviam žemės ūkiui

Viena iš strateginių žemės ūkio vystymo krypčių yra mokslinių tyrimų progresas ir inovacijų diegimas. Tai leidžia nepertraukiamai atnaujinti žemės ūkio produkcijos gamybą, remiantis moksliniais tyrimais. Galima taikyti ekstensyvias arba intensyvias technologijas. Tačiau šiuolaikinio ūkio tikslas - optimizuoti lauko augalų produktyvumą ir gauti maksimalų ekonominį efektą, nes tai - ūkio išgyvenimo pagrindas. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausiai reikia sukurti optimalias sąlygas augalų augimui. Praktika parodė, kad tam būtinas mokslininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimas.

LŽŪU Mokslo ir technologijų parko (MTP) darbuotojai kartu su žemės ūkio verslo atstovais, siekdami optimalių rezultatų, apibendrina mokslinius ir mokslinius praktinius darbus bei žemės ūkio specalistams pateikia šiuolaikines technologijas, užtikrinančias konkurencingos žemės ūkio produkcijos gamybą.

Moksliniais tyrimais pagrįstų technologijų diegimas neįmanomas be verslo paramos fundamentiniam ir taikomajam mokslui. Verslo atstovai suinteresuoti mokslinių tyrimų diegimu praktikoje, nes galutinis bendro darbo tikslas - žemės ūkio gamybos efektyvumo didinimas.

Šiuolaikinių žemės ūkio technologijų diegimas vyksta keliais etapais. Pirmiausia žemės ūkio specialistai kviečiami į mokslines konferencijas bei diskusijas. Tačiau pastebimas kai kurių žemės ūkio sričių specialistų abejingumas naujovėms. Verslo ir mokslo atstovai įsitikinę, kad kai tik atsiras konkurencija tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų, atsiras ir inovatyvių technologijų poreikis. Svarbiausia būti pasiruošusiems laiku pateikti naujausias žinias vartotojams. Antrasis etapas - praktinis naujausių technologijų demonstravimas atskiruose ūkiuose bei žemės ūkio specialistų mokymai. Trečiasis etapas - naujausių technologijų diegimas ūkiuose, prižiūrint mokslo atstovams. Diegiant inovatyvias augalininkystės technologijas, mokslo atstovų priežiūra būtina, nes daugeliu atvejų pastebima, kad pažeidus vieną technologijos grandį nukenčia visas technologinis procesas.

Šiandien daug kalbama ir rašoma apie žemės dirbimo svarbą. Žemės ūkio verslo atstovai aktyviai dalyvauja šiuo metu MTP Naujų technologijų centro organizuojamuose praktiniuose mokymuose tema - „Efektyvus žemės ūkis". Jų metu kartu su žemės ūkio specialistais diskutuojama apie polifunkcinių biologinių preparatų naudojimą dirvos gerinimui, mikroelementų reikšmę augalų mityboje, augalų stresų valdymą naudojant laisvąsias amino rūgštis, ekonomiškai efektyvias žemės dirbimo technologijas kintančio klimato sąlygomis.

Sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis tampa vis svarbiau viską atlikti labai tiksliai ir sumažinti neigiamų veiksnių poveikį, arba naudoti priemones, mažinančias neigiamų veiksnių įtaką lauko augalų produktyvumui ir siekti maksimalaus ekonominio efekto.

Informaciją parengė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas



 

Renginiai ir mokymai

„Galimybės verslui tarptautinėse mokslinių tyrimų programose - kodėl verta dalyvauti?"

Lietuvos verslo konfederacija | ICC Lietuva, bendradarbiaudama su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), 2011 m. 06 mėn. 16 d. organizuoja seminarą, kuriame bus pristatytos galimybės verslui dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimu kuriant ir diegiant inovacijas.

Vieta: MITA, A. Goštauto g. 12-219, Vilnius.
Dalyvavimas seminare nemokamas.  

Detali renginio programa ir registracija:  http://www.mita.lt/lt/renginiai/ 

Birželio 21 d. 10 val. KTU regioninio mokslo parko Verslo tobulinimo akademija Kaune organizuoja  mokymus "Kaip uždirbti iš prekių ženklų".

Dalyvavimas renginyje yra nemokamas. Daugiau informacijos www.ktc.lt

Kvietimai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kviečia dalyvauti - Europos palydovinės navigacijos idėjų konkurse, kuris skirtas verslui, viešajam sektoriui, mokslo institucijoms, įmonėms ir individualiems asmenims, kurie gali siūlyti inovatyvias idėjas palydovinės navigacijos srityje. Šios idėjos turi būti realizuojamos praktiškai ir atnešti komercinę naudą.

Konkurso nugalėtojas bus atrenkamas iš daugiau kaip 20 regionų nugalėtojų ir laimės 20 tūkst. eurų prizą bei galimybę įgyvendinti projektą šešerių mėnesių inkubacinės programos metu. Regioninio Lietuvos konkurso laimėtojai pretenduoja tiek į tarptautinius regioninių idėjų, tiek ir į specialių tematikų apdovanojimus bei galimybę dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje Miunchene.

Konkursas siekia atrinkti idėjas, skirtas besikuriančioms rinkoms, kurioms reikalinga palydovinė navigacija.

Daugiau informacijos www.mita.lt

 

 

 

 

Tarptautinės konferencijos "East Link" vaisiai jau raškomi 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei Klaipėdos universitetas (KU) toliau tiesia tiltą plėtojant santykius tarp Rytų ir Vakarų mokslo, verslo institucijų - taip stiprinama inovacijų sklaida, efektyviai kuriama žinių ekonomika.

Balandžio mėnesį konferencijoje Gruzijos sostinėje Tbilisyje dalyvavo KMTP direktorė Roma Stubrienė bei KU prorektorius Rimantas Didžiokas.

Į renginį jie buvo pakviesti po spalį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos „East Link", kurioje dalyvavo gausus būrys postsovietinio bloko, Centrinės Azijos valstybių verslo ir politikos lyderių, inovacijų ekspertų, išradėjų, mokslininkų.

Svečiai įvertino galimybę plėtoti inovacijas ir žinių ekonomiką Rytų partnerystės geopolitiniame regione, kurti priemones, leisiančias aktyviau ir turiningiau bendradarbiauti ES ir Rytų šalims. Galima pasidžiaugti, kad jau yra užmegztas grįžtamasis renginio uostamiestyje ryšys: Tbilisyje pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su KU, užmegzti nauji naudingi kontaktai, sulaukiama vis daugiau kvietimų klaipėdiečiams dalyvauti panašiuose renginiuose Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.

Apie vizitą į Tbilisį kalbamės su KMTP vadove R. Stubriene.

Kuo svarbus buvo vizitas į Tbilisį?

Tai - spalio mėnesį uostamiestyje vykusios konferencijos „East Link" rezultatas. Keletas žmonių, kurie joje dalyvavo ir organizavo konferencijas Gruzijoje. Tad klausimų, kam reikia tokių renginių, turėtų kilti vis mažiau, nes uostamiestyje buvo užmegzti konkretūs kontaktai ir jie jau duoda naudą: buvome pakviesti į tarptautines mokslines konferencijas apie mokslo ir technologijų bendradarbiavimą tarptautinėje rinkoje bei informacijos sinergiją ir filosofiją.

Konferencijų metu gana netikėtai ir neplanuotai pavyko užmegzti kontaktus su asociacijos „Euroscience" valdybos pirmininku. Pasidalijome mintimis apie šios asociacijos nacionalinio centro kūrimą Klaipėdoje. Bus vykdomos tolesnės derybos.

Minėta organizacija yra labai įdomi. Pavyzdžiui, ji organizuoja atvirus Europos mokslo forumus. Tai - kasmet vykstantys didžiuliai renginiai, tačiau mums, Lietuvai, tokį surengti būtų per brangu. Visgi įsteigti atstovybę uostamiestyje būtų labai naudinga. Tokių forumų tikslas - parodyti visuomenei mokslinių tyrimų naudą ir kaip juos galima pritaikyti. Būtina įrodyti, kad tyrimai nėra tik dėl tyrimų. Šis forumas yra atviras, tai yra vienas iš būdų moksliniams tyrimams rasti kelią į verslą, jų praktinį pritaikymą. Tačiau ir tuo neapsiribojama: renginiais siekiama populiarinti mokslinę veiklą tarp jaunimo ir net vaikų. Vaizdžiai kalbant, tuomet mokslinė veikla nebeatrodo kaip mistinis Jono Biliūno žiburys ant kalno...

Kokių dar konkrečių rezultatų pasiekėte?

Po „East Link" konferencijos užsimezgė partnerystė tarp KU ir Tbilisio Technikos bei Ilia universitetų. Dabar jau pasirašytos konkrečios bendradarbiavimo sutartys. Pateikta ne viena paraiška ES fondų paramai gauti. Tad, pasirašant tokias sutartis, plečiamas bendradarbiavimo tinklas. Konferencijos Gruzijoje metu buvo pristatytas ne tik šios šalies mokslinis potencialas, bet ir pasirašytose sutartyse identifikuotos konkrečios Klaipėdos ir Gruzijos mokslininkų bendradarbiavimo sritys, galimi projektai.

Kokias sritis įžvelgiate Klaipėdos atveju?

Veiklos barai gali būti įvairūs: biotechnologijos, gamtos mokslai, mechanika, mechatronika, transportas, logistika ir kt. Pavyzdžiui, Gruzijoje, Batumio mieste prie Juodosios jūros yra jūrinių tyrimų centras. Kaip žinote, šiuo metu uostamiestyje kuriamas jūrinis mokslo, verslo ir studijų slėnis. Tad Gruzijoje padėti pagrindai bendradarbiavimui tarp minėtų institucijų plėtojant junginius jūrinius mokslinius tyrimus. Džiugu, kad iš Gruzijos pusės jautėme didžiulį norą draugauti, nebuvo jokių trukdžių.

Kokia nauda iš tokių sutarčių pasirašymo?

Gyvename globalioje aplinkoje, todėl negali nei mokslas, nei verslas būti užsidarę. Kad ir toje pačioje Gruzijoje matėme, jog jie į partnerystę žvelgia labai plačiai. Pavyzdžiui, kalnakasybos technologijų srityje itin aktyviai bendradarbiaujama su JAV. Yra konkretūs bendri projektai. Mes, išplėtę partnerystę su Gruzija, tuo pačiu galime įgyvendinti bendrus projektus su JAV.

Bendradarbiavimo tikslas - ne tik suburti žmogiškuosius resursus, bet ir apjungti mokslinę infrastruktūrą. Užmezgus partnerystę mokslininkai gali naudotis įvairiomis laboratorijomis, tokiomis, kurių nėra gimtosiose šalyse, atlikti savo tyrimus svetur. Be to, Rytų Europoje yra labai didelis mokslinis potencialas, jie taip pat nori naudotis vartais į ES rinką. Šiuo atžvilgiu, Lietuva tapo kaip tranzitinė valstybė, kaip savotiškas „vertėjas". Nes Rytų Europos šalių atstovams patogu bendrauti su mumis ir dėl kalbos barjero nebuvimo, panašaus mentaliteto ir istoriškai susiformavusių santykių.

Nauda yra ne tik mokslui, bet ir verslui, nes prasiplečia galimybės komercializuoti mokslinius tyrimus, atrasti naujas rinkas. Universitetų veiklos samprata pasaulyje kinta: jie tampa ne tik mokslo, bet ekonominio progreso varikliais, padedančiais verslui kurti naujus produktus, užmegzti kontaktus tarptautinėse rinkose.

Informaciją pateikė
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
 

 


 Santaros slėnyje statomas "Biotechpharma" mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras

Integruotame mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Santara" netrukus iškils naujas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras. Centrą kurianti biotechnologinės farmacijos bendrovė „Biotechpharma" ir Vyriausybės atstovai š. m. gegėžės 27 d. įkasė simbolinę statybų pradžios kapsulę. Šį projektą planuojama užbaigti per metus.

Statomame „Biotechpharma" mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centre bus įrengta moderni biofarmacinių preparatų kūrimo laboratorija ir išplėstas įmonės mokslinis padalinys.

Per pastaruosius trejus metus „Biotechpharma" į MTEP veiklas yra investavusi per 4 mln. litų. Šiuo metu įmonės sudarytų užsakomųjų mokslinių tyrimų sutarčių vertė viršija 3 mln. litų. Atidarius „Biotechpharma" mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą tikimasi, kad 2013-2015 metais įmonės paslaugų eksporto apimtys sieks apie 36 mln. litų.

UAB „Biotechpharma" - 2004 m. įkurta bendra Lietuvos-užsienio kapitalo įmonė, vykdanti komerciškai perspektyvius užsakomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus biotechnologinės farmacijos srityje. Įmonėje šiuo metu dirba 14 mokslininkų, kurie specializuojasi biofarmacijos, biochemijos, genų inžinerijos ir kitose srityse.

 Informaciją pateikė,
 Visorių informacinių technologijų parkas

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Knygą "Protokolas: elgesio taisyklės // Arminas Lydeka"

Knygoje populiaria patarimų forma išdėstyti protokoliniai, t. y. visame pasaulyje pripažinti, žodinio ir rašytinio žmonių bei valstybių bendravimo reikalavimai, apžvelgtos visos svarbiausios jų taikymo sritys.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

http://e-nnovation.pl/en

Šiuo adresu rasite visą informacija apie E-nnovation konferenciją, kuri vyks Poznanėje (Lenkija) š.m. spalio 20-21 dienomis.

E-nnovation konferencijos pranešėjai yra geriausi pasaulio ekspertai, žmonės, kurie padėjo pamatus internetinei prekybai pasaulinėse rinkose. Konferencijos svečiai pristatys naujas įmones ir inovatyvius projektus, kurie lems ir pakeis interneto ateitį. Pateiks e-pasaulio vystymosi prognozes. E-komercijos praktika: pasidalins žiniomis, kurias sukaupė vystydami internetines įmones rytų ir centrinėje Europoje.



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt