InoTinklo naujienos Nr. 26

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/15566


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimt šeštąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Verslo angelų investicijos - įmonių augimui

„Verslo angelų" tinklai - tai privačios ir biudžetinės organizacijos, kurios veikia kaip tarpininkai tarp „verslo angelų" ir verslininkų. Šių tinklų pagrindinė funkcija yra sukurti bendradarbiavimą tarp „verslo angelų" ir verslininkų, ieškančių finansavimo galimybių. „Verslo angelų" tinklai atlieka labai svarbų vaidmenį derindami nuosavo kapitalo paklausos (verslininkai) ir pasiūlos („verslo angelai") puses.

Daugelis „verslo angelų" tinklų yra privačios iniciatyvos, kartais gaunančios valstybinio finansavimo paramą. Valstybinė parama gali būti teikiama metinių subsidijų forma arba kaip mokestis už kiekvieną „verslo angelų" tinklo nariams pateiktą verslo projektą. Ši valstybės parama yra svarbi padedant regioniniams ir vietiniams „verslo angelų" tinklams ugdyti „verslo angelų" sąmoningumą, skatinti jų aktyvumą bei pritraukti gabius verslininkus, ieškančius nuosavo kapitalo. 2007 metais VšĮ „Saulėtekio slėnis" iniciavo pirmojo Lietuvoje Verslo angelų tinklo sukūrimą. Šiandien Verslo angelų veikla Lietuvoje tampa vis labiau žinoma tiek tarp besikuriančių ar augančių įmonių, tiek potencialių investuotojų.

Šių metų gegužės 12-13 dienomis Varšuvoje vyko Europos Verslo angelų tinklų (EBAN - European Business Angels Networks) kongresas. EBAN yra ne pelno siekianti asociacija, vienijanti verslo angelus, verslo angelų tinklus, rizikos kapitalo fondus bei kitus rizikos kapitalo rinkos dalyvius investuojančius į naujai besikuriančias bendroves. Pagrindinė tarptautinio kongreso tema buvo investicijų sindikavimas, ko-investavimo bei tarptautinių verslo angelų investicijų galimybės šiandien ir ateityje. Verslo angelų tinklų atstovai iš skirtingų šalių taip pat aptarė alternatyvių verslo angelų tinklų valdymo modelių, investicijų į ankstyvųjų stadijų įmones įtaką ekonomikai, inovatyvaus verslo vystimosi perspektyvos regione problemas. Kongrese pranešimus skaitė ir patirtimi dalinosi žymiausi verslo angelai Bill Payne ir Dave Berkus.

Europos Verslo angelų tinklų kongreso metu buvo pristatytas vienas įdomiausių naujų investicijų instrumentų - Share Deal iniciatyva. Ši iniciatyva skirta paskatinti tarptautines investicijas į naujas įmones. Pagrindiniai kriterijai įmonėms, kurios norėtų pritraukti rizikos kapitalą pasinaudojant šia iniciatyva:

  • įmonės privalo būti iš EBAN nario investicijų portfelio (verslo angelas, verslo angelų grupė, ankstyvosios stadijos fondai jau investavę į įmonę);
  • įmonė ieško tarptautinės plėtros galimybių;
  • vietiniai investuotojai pasiryžę reinvestuoti tolesniuose etapuose;
  • investicijos skirtos kompanijos augimo finansavimui;
  • investicijų poreikis nuo 250.000 iki 3 milijonų EUR.

Europoje šiuo metu yra apie 400 verslo angelų tinklų ir apie 75 tūkstančius verslo angelų, jie vidutiniškai investuoja apie 3-4 milijardus eurų kasmet. Šiandien populiariausi sektoriai verslo angelų investicijoms yra IKT, biotechnologijos, gyvybės mokslų, sveikatos bei medtech. Vidutinė investicija į vieną įmonę sudaro apie 140.000 EUR; vienas verslo angelas investuoja apie 40.000 Eur.

Parengė verslo analitikas Darius Verbyla,
VšĮ „Saulėtekio slėnis"

 

Nr. 26,
2011 m. liepos mėn.

Turinys

Verslo angelų investicijos - įmonių augimui

Mėnesio interviu

Ar kūryba versle vertinama palankiai?

Kaip nepasiklysti patentų sistemoje? 

LNG forumo dalyviai: "Lietuva žengė tvirtą žingsnį į priekį"

LŽŪU kasmetinė ataskaita žemdirbiams: šiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūra ir mokslo konferencija  

Verta žinoti

Renginiai ir mokymai
 

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Liepos 4-5 dienomis Vilniuje vyko jau tradicija tampantis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF), kurio šių metų tema - „Konkurencinga ateities Lietuva: investicijos į asmenybes, žinias ir inovacijas". Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo" garsūs Lietuvos ir iš viso pasaulio suvažiavę lietuvių kilmės verslininkai, ekonomistai, įvairių sričių specialistai bei užsienio ekspertai diskutavo apie Lietuvos, kaip konkurencingos valstybės kūrimą, išnaudojant globalią patirtį, inovacijas, verslo ir mokslo partnerystę. Apie šių metų PLEF prašome pasidalinti mintimis forumą organizuojančios Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva generalinį direktorių Algimantą Akstiną.

Įvyko jau trečiasis PLEF. Kuo jis skyrėsi nuo prieš tai vykusių Vilniuje ir Londone?

Kai pirmą kartą į Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą 2009 m. sukvietėme po beveik visus žemynus išsibarsčiusius tautiečius, nesitikėjome, kad tiek daug jų mielai atsilieps į mūsų kvietimą. Vienus atvedė nostalgija tėvų žemei, kitus - suvoktos galimybės sugrįžti į Lietuvą investicijomis ir idėjomis. Buvo labai vertinga išgirsti tiek mums, tiek aukščiausiems šalies pareigūnams, nuomonę iš šalies, kas trukdo užsienio investicijoms pasiekti Lietuvą. Vertinga ir ta prasme, kad užsienyje gyvenantys verslūs lietuviai geriausiai supranta Lietuvos gyventojų mentalitetą ir, lygindami turimas galimybes svetur su galimybėmis čia, gali pasidalinti tinkamiausia mums patirtimi.

"...stiprios ir konkurencingos valstybės kūryba taip pat yra ir mokslo galimybių bei jaunimo iniciatyvų energija. Prieš daugiau kaip dešimtmetį į užsienį išvykusieji studijuoti ar tęsti studijų pripažįsta, kad dabar atsiranda vis daugiau galimybių realizuoti save Lietuvoje.."

Taigi, jei pirmojo forumo tikslas buvo įtraukti pasaulio lietuvius, verslininkus ir ekonomikos sričių ekspertus į Lietuvos ekonominį gyvenimą, sutvirtinti jų emocinius ryšius su Lietuva ir skatinti plėtoti verslą mūsų šalyje, pernai Londone vykęs PLEF buvo skirtas inovacijoms ir investicijoms. 2011-ųjų PLEF pagrindinis leitmotyvas - mokslo ir verslo simbiozė, investicijos į intelektinį potencialą, todėl forumas vyko kartu su Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumu.

Žinant, kad Lietuva neturi naudingųjų išteklių, nėra išplėtota pramonė, turbūt vienintelė galimybė išlikti globalėjančiame pasaulyje ir yra investuoti į „protus"?

Lietuva galėtų įsitvirtinti tarp sėkmingiausių inovatyvių pasaulio ekonomikų, tačiau šiuo metu vis dar yra atotrūkis tarp mokslo ir verslo. Tikrai apmaudu, kad daugelis mūsų mokslininkų yra geriau žinomi ir pripažįstami kitose šalyse nei gimtinėje. Savo mokslinį potencialą jie išnaudoja užsienio kompanijose, nes ten jiems suteikiama tinkama mokslinių tyrimų bazė. Todėl į forumą susirinkę jo dalyviai didelį dėmesį skirs mokslo ir technologijų parkams, slėniams, kaip tinkamiausioms erdvėms skatinti bei plėtoti perspektyvų mokslą ir juo grindžiamą inovatyvų verslą. Beje, forumo metu, JAV kompanijos „Thermo Fisher Scientific", kurios atėjimas į Lietuvą prieš metus įsigijus „Fermentą", laikomas didžiausiu mūsų šalies verslininkų ir mokslininkų bendro darbo įvertinimu, viceprezidentas Alanas Malus pasirašys su Vilniaus universitetu bendradarbiavimo sutartį. Didžiausios pasau lio bendrovės, siūlančios produktų ir paslaugų mokslui ketinimai tęsti ilgalaikį bendradarbiavimą su mūsų šalies mokslininkais patvirtina, kad investicijos į mokslinius tyrimus Lietuvoje gali atsipirkti greičiau nei būtų galima tikėtis.

Ar tiesa, kad forumo metu buvo galima sužinoti Lietuvos ateitį po kelių dešimtmečių?

Vienas iš pagrindinių forumo pranešėjų - futuristas, ateities studijų daktaras, profesorius Davidas Passigas - pateikė įžvalgas apie technologinį pasaulio progresą artimiausiame dešimtmetyje ir kokios numatomos Lietuvos rizikos bei galimybės. Mūsų šalyje „futurizmo" sąvoka dar nėra tokia paplitusi, tačiau futurizmas, kaip mokslo šaka, pasaulyje žinomas nuo penktojo dešimtmečio vidurio. Juo remiasi įvairių sričių specialistai - nuo sociologų ir politologų iki verslo atstovų. Futuristų nusakomos ateities tendencijos padeda tiek valstybėms, tiek privačiam sektoriui į vykstančius socialinius, ekonominius, politinius procesus žvelgti toliaregiškai, pasirengti galimoms krizėms ir iššūkiams.

Forume buvo daug dėmesio skirta ir akademiniam jaunimui.

Taip, šių metų naujovė - antroji forumo diena, skirta aktyviam jaunimui. Pranešimai ir diskusijos palietė ypač aktualią akademinio jaunimo migracijos problemą. Stiprios ir konkurencingos valstybės kūryba taip pat yra ir mokslo galimybių bei jaunimo iniciatyvų energija. Prieš daugiau kaip dešimtmetį į užsienį išvykusieji studijuoti ar tęsti studijų pripažįsta, kad dabar atsiranda vis daugiau galimybių realizuoti save Lietuvoje: kartu su užsienio investicijomis į mūsų šalį ateina ir naujos technologijos, kuriomis naudotis reikia naujų žinių ir kompetencijų. To, ką turi mūsų jaunimas, studijavęs ar pradėjęs karjerą kitose šalyse. Tačiau, kad jauni žmonės su užsienyje sukaupta vertinga patirtimi grįžtų, būtina sudaryti sąlygas jiems turėti kur grįžti. Tačiau džiugu būtų, kad ir neplanuojantys grįžti prisidėtų prie šalies gerovės kūrimo. Globaliame šiandienos pasaulyje įmanoma palaikyti ryšį su Lietuva gyvenant bet kuriame pasaulio kampelyje.

Interviu pateikė Lietuvos inovacijų centras

 

Verta žinoti

Didėjantis reinvesticijų srautas toliau augins šalies BVP

„Tiesioginės užsienio investicijos auga, nes Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės vis dažniau nusprendžia ne grąžinti gautą pelną motininėms kompanijoms, o reinvestuoti jį į įmonių plėtros projektus Lietuvoje", - teigia ūkio viceministras Daumantas Lapinskas, komentuodamas šiandien paskelbtus Statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenis apie padidėjusias tiesiogines užsienio investicijas (TUI).

Pasak D. Lapinsko, didėjančios TUI yra ypač geras ženklas auginant šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). „Judame link 2006 metų ekonominio piko, kai TUI sudarė 6 procentus BVP. Teigiamas investicijų poveikis pajuntamas, kai TUI siekia bent jau 4 procentus nuo BVP, tuo tarpu 2010 m. šis rodiklis buvo nukritęs žemiau 2 procentų", - sako ūkio viceministras.

Pasak viceministro D. Lapinsko, džiugina ir faktas, kad tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui artėja prie siekiamo Ūkio ministerijos tikslo iki 2012 m. pabaigos padidinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą tiek, kad TUI vienam gyventojui, pasitinkant 2013 metus tektų 12 000 Lt.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad š. m. balandžio pradžioje vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 11 233 litai sukauptųjų TUI. Tai - 3,8 proc. daugiau nei 2011 m. pradžioje, kai vienam gyventojui teko 10 817 litų sukauptųjų TUI.

Pastaruoju metu daugiausiai Lietuvoje investuojantys švedai, britai, olandai, lenkai ir suomiai čia randa ne tik gerą infrastruktūrą, bet ir talentus, ypač finansų ir draudimo srityse. Investuotojams taip pat patrauklios didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, informacijos ir ryšių veiklos bei chemikalų ir chemijos produktų gamyba, į kurią investuojama daugiausiai.

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šių metų balandžio pradžioje siekė 36,282 mlrd. Litų. Per ketvirtį jos padidėjo 1,183 mlrd. litų, arba 3,4 procento.

 Informacijos šaltinis www.ukmin.lt

Ar kūryba versle vertinama palankiai?

Viename žurnalo „Success"[1] straipsnių „Kaip įkvėpti kūrybiškumą versle" kūrybiško mąstymo ekspertas Michael J. Gelb teigia, kad vienas iš geriausių pavyzdžių tiems, kurie nori ugdyti naujovių dvasią organizacijoje, yra Tomas Edisonas. Tai vienas produktyviausių išradėjų pasaulyje, užpatentavęs 1093 išradimus, tarp kurių yra fonografas, diktofonas, kineskopas, elektros kėdė ir kt. 1876 m. Edisonas įkūrė pramoninę technologijų laboratoriją, kuri buvo pirmoji įmonė, ieškanti technologijos naujovių ir kontroliuojanti jų gamybą.

Michael Gelb savo knygoje „Mąstyk kaip Edisonas: penkių žingsnių sistema sėkmingo verslo link"[2] pristato penkias pagrindines kūrybiškumo kompetencijas. Pirmosiose trijose kompetencijose sutelkiamas dėmesys į požiūrių ir įgūdžių, būtinų atskirų inovacijų raštingumui, kitose dviejose -  į novatoriškos kultūros kūrimą.

1.  Į sprendimą nukreipta mąstysena - suderinkite savo tikslus ir aistrą. Įsipareigokite nuolatos mokytis, eksperimentuoti ir optimistiškai žvelgti į nesėkmes. Stenkitės išlaikyti pusiausvyrą tarp optimizmo ir disciplinos, griežtą objektyvumą klausimams, su kuriais galite susidurti kasdien ateityje.

2. Kaleidoskopinis mąstymas - nuolatos užsirašykite savo kūrybines idėjas. Praktikuokitės generuoti daug idėjų, ieškokite būdų jas panaudoti ar apjungti. Ugdykite gebėjimą mąstyti vizualiai praktikuojant minčių žemėlapį.

3. Pilnas veiksmų spektras - optimizuokite savo energiją derindami akivaizdžias priešingybes, tokias, kaip rimtumas ir žaidimas, intensyvumas ir atsipalaidavimas, vienatvė ir darbas komandoje. Pavyzdžiui, jei Jūs per dieną darysite 10 minučių poilsio pertraukas kas 60-90 minučių, tikriausiai geriau viską prisiminsite, dirbsite sumaniau ir galbūt padidinsite savo šansus proveržio idėjai.

4. Vadovaujantis bendradarbiavimas - suburkite įvairių sričių specialistų komandą, skatinkite atvirą idėjų mainams aplinką ir atlyginkite už bendradarbiavimą.

5. Pridėtinės vertės kūrimas - sukurkite naują, nuoseklią vertę klientui taikydamiesi į atitinkamą auditoriją. Siekite nustatyti nišas rinkoje ir skatinti savo komandą kūrybiškai mąstyti apie tai, kaip išnaudoti jas. Sutelkite dėmesį į įsimintinus rinkoje esančius prekės ženklus.

Dauguma kūrybinių organizacijų skatina idėjų demokratiją. Tomo Edisono darbuotojai žinojo, kad jų vadovas buvo pasaulinio lygio genijus. Tačiau jis buvo žinomas dėl savo kolegialumo visiems žmonėms, kurie dirbo jam. Buvusieji darbuotojai Dyer ir Martinas rašė: „Jis diskutavo ir ginčijosi su mumis visais taip, lyg jis būtų to paties lygio kaip visi kiti". Kai žmonės visuose lygmenyse žino, kad jų mąstymas vertinamas ir gerbiamas, tai skatina jų konstruktyvų mąstymą.

Taigi, ar kūrybinės idėjos palankiai vertinamos Jūsų versle?

Indrė Andrijauskaitė,
Visorių informacinių technologijų parkas


 

[1] www.successmagazine.com How to Inspire Creativity in Your Business

[2] „Innovate Like Edison: The Five-step System for Breakthrough Business Success illustrated edition"

 

 

 

Kaip nepasiklysti patentų sistemoje?


Originalių idėjų ir išradimų apsauga yra svarbi šiandienos žiniomis grįstoje ekonomikoje. Intelektinė nuosavybė, ypač patentai, yra svarbūs paverčiant inovatyvias idėjas ir išradimus konkurencingais produktais, kurie gali ženkliai įtakoti įmonių veiklos pelningumą. Įmonės gali naudoti patentus licencijuodamos patentuotus išradimus kitoms įmonėms, kurios yra pajėgios juos komercializuoti. Tai gali padėti ne tik taupyti pinigus, bet ir gauti pajamų už išradimus, neinvestavus į jų komercializavimą.

 

Stambios kompanijos, mažos įmonės ir besikuriančios įmonės naudoja patentus, siekiant apsisaugoti nuo to, kad jų idėjos nebūtų kopijuojamos, taip kartu gindamos ir savo konkurencinį pranašumą. Europoje universitetai taip pat naudojasi patentais, siekdami išsaugoti ir komerciškai panaudoti savo mokslinių tyrimų rezultatus bei palengvinti technologijų perdavimą pramonės įmonėms.


Praktika rodo, kad 15-25 proc. visų mokslinių tyrimų pastangų yra bergždžios, nes išradimas jau buvo patentuotas, o „naujasis" jo kūrėjas to nežinojo. Informuojant visuomenę apie patentus ir teikiant informaciją apie tai, kaip ieškoti esamų patentų, galima to išvengti, taip taupyti laiką, lėšas bei jėgas, neišradinėjant senai atrastų dalykų.


Žinios apie patentus (kartu ir esamus), kaip jie veikia, ir kaip jais gali pasinaudoti įmonės ir mokslinių tyrimų įstaigos yra svarbios. Šiandienos studentai yra rytdienos inžinieriai, mokslininkai, teisininkai, politikai ir vadybininkai. Jiems yra svarbu savo karjerą pradėti turint bent elementarias žinias apie patentų sistemą.

VšĮ KTU regioninio mokslo parko specialistai š.m. birželio 27-28 d. dalyvavo Prahoje (Čekija) vykusiame penktajame EIPTN (European Intellectual Property Teacher's Network) mokomajame seminare „Intelektinės nuosavybės sklaida universitetuose", kurį kasmet organizuoja Europos patentų biuras (European Patent Office) ir jo švietimo ir mokymo padalinys - Europos patentų akademija (European Patent Academy), susipažino su naujai parengta mokomąja medžiaga apie patentus, įgijo žinių kaip ją įdomiai pateikti klausytojui ir jį motyvuoti domėtis intelektinės nuosavybės apsauga išsamiau.

EIPTN tinklas vienija Europos mokytojus ir dėstytojus bei technologijų perdavimo specialistus, dėstančius intelektinės nuosavybės pagrindus ir/ar modulius. Šio tinklo tikslas įtraukti kuo daugiau narių, kurie dalintųsi patirtimi ir generuotų naujas idėjas inovatyvaus mokymo ir mokymosi metodų bei priemonių intelektinės nuosavybės srityje. Siekiama, kad įdomiai ir patraukliomis formomis intelektinės nuosavybės apsaugos mokymo medžiaga ir dėstomas dalykas būtų įtraukti į visų Europos aukštojo mokslo institucijų studijų modulius. Studentai (potencialūs intelektinės nuosavybės naudotojai ir kūrėjai) privalo žinoti, kodėl patentai yra svarbūs, turi būti susipažinę su jų teikiamomis galimybėmis, nauda ir pačiomis patentavimo procedūromis.

 

Siekiant kuo plačiau paskleisti žinias apie intelektinę nuosavybę, Europos patentų akademija parengė ir išleido mokomąją medžiagą „Patent teaching kit", kaip pagalbinę priemonę dėstantiems apie patentavimo sistemą.

 

Kas sudaro patentų mokymo medžiagą? Patentų mokymo komplektas buvo sukurtas padėti skatinti informuotumą apie patentus studentų tarpe. Šią medžiagą gali naudoti universitetų dėstytojai. Joje yra viskas, ko reikia suteikiant studentams išsamų įvadą apie patentų sistemą, įskaitant informaciją apie tai, kaip pildyti patentų paraiškas ir ieškoti esamų patentų. Nesvarbu, ar dėstantysis turi žinių apie patentus, paruošta mokymo medžiaga leis pačiam pasirengti ir pristatyti pagrindinius dalykus, atsižvelgiant į auditoriją. Paskaita gali trukti nuo vienos iki dviejų valandų, su galimybe ją išpėsti, pasirenkant papildomus modulius (pvz. kaip naudotis Espacenet duomenų baze ieškant esamų patentų; patentų naudojimas „spin-off" įmonėse). Patentų mokymo rinkinį sudaro PowerPoint pristatymai, mokytojui skirti detalūs apra&scaro n;ai (mokytojo knyga), pagrindinė informacija ir realūs pavyzdžiai bei įvairūs atvejų tyrimai.

Išsamiai susipažinti su šia mokomaja medžiaga, ją parsisiųsti ir naudoti praktikoje galite apsilankę ir užsiregistravę šiuo adresu http://www.epo.org/teaching-kit

Jurgita Šarkienė,
VŠĮ KTU regioninio mokslo parko vadybininkė



 

Renginiai ir mokymai

Kviečiame dalyvauti B2B subrangos kontaktų mugėje 2011, kuri vyks 2011 m. rugsėjo 15 d., 9:00-16:00 val., Tamperės Parodų ir sporto centre (Suomija). Ji vyksta parodos Alihankinta 2011 metu. http://www.b2match.eu/subcontracting2011/

Registracijos mokestis: 70 € bendrovei
Terminai: Rugpjūčio 24 - savo bendradarbiavimo profilių patalpinimas; Rugpjūčio 25 - rugsėjo 2 - susitikimų registravimas; Rugsėjo 15 -  dvišaliai susitikimai (9:30 - 16:00)
Išsamiau: Rimantas Serva, Lietuvos inovacijų centras, E: r.serva@lic.lt

Kvietimai

Kvietimas teikti paraiškas ketvirtajam EUREKA klasterio ACQUEA kvietimui

EUREKA pramoninis klasteris ACQUEAU, generuojantis vandens technologijų projektus, skelbia ketvirtąjį kvietimą teikti paraiškas. Paraiškos projektams turi būti parengtos pagal atitinkamas technologijų sritis, kurios pripažintos perspektyviomis rinkos nišomis vandens pramonėje.

Šiame ketvirtajame kvietime, numatytos dvi pagrindinės temos: vamzdynai ir medžiagos („Pipelines and Materials"), susiję su inovatyvių technologijų įdiegimu ir priežiūra; nuotekų valymas („Wastewater Treatment"), susijęs su komunalinių nuotekų perdirbimo ateityje galimybėmis.

Paraiškos tiesiogiai teikiamos ACQUEA biurui elektroniniu būdu iki š.m. liepos 29 d. Daugiau informacijos galite rasti ACQUEAU tinklalapyje: http://www.acqueau.eu/. Daugiau informacijos www.mita.lt

 

 

 

 

LNG forumo dalyviai: "Lietuva žengė tvirtą žingsnį į priekį"

Klaipėdoje baigėsi forumas apie suskystintų dujų (LNG) terminalo galimybes ir perspektyvas. Klaipėdos mokslo ir technologjų parko (KMTP) surengtame renginyje patirtimi dalijosi LNG specialistai iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, pranešimus skaitė Lietuvos atstovai. Ekspertai teigia, kad Lietuva gerokai pasistūmėjo į priekį įgyvendindama šį projektą, todėl nėra abejonių, kad jau 2014 metų, kaip ir planuota, Klaipėdos uoste pradės veikti LNG terminalas.

"Kai Lietuvoje lankiausi prieš metus, buvo visiškai neapsipręsta, dėl LNG terminalo statybų. Tuokart tebevyko diskusijos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kiek terminalų galėtų būti šiame regione, kokio tipo jie turėtų būti. Dabar matau visiškai kitokią situaciją. Lietuva žengė labai tvirtą žingsnį į priekį. Klaipėdos uostas -  puiki vieta atsirasti suskystintų dujų terminalui, todėl net neabejoju, kad jau 2014 metais terminalas pradės veikti. Laiko įgyvendinti šį projektą Lietuvą turi pakankamai" , - sakė LNG terminalus visame pasaulyje statančios bendrovės TORP LNG atstovas Lars Odeskaug.

KMTP forumą apie LNG terminalo galimybes rengia antrus metus. Parko vadovė Roma Stubrienė pabrėžia, kad šis terminalas svarbus ne tik dėl regiono energetinės nepriklausomybės. Forumo dalyviai aptarė ir kitus unikalius sprendimus, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti pastatytą terminalą.  

„Šio forumo tikslas - informuoti visas suinteresuotas grupes, kokios gali būti LNG terminalo galimybės. Pasaulyje vis daugiau statoma laivų, kurie naudoja suskystintas dujas, todėl toks terminalas regione bus labai reikalingas. Prognozuojama, kad ateityje suskystintos dujos bus plačiai naudojamos, nes šis kuras ne tik pigesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai. Forume specialistai teigė, kad LNG  gali būti nepamainomas ir viešajame transporte, be to pastatančius tokį terminalą, Klaipėdos uoste atsiveria galimybės įkurti šaldymo terminalą" , - sakė KMTP direktorė.

LNG forumas - tai projekto "Švari laivyba Baltijos jūroje"  („Clean Baltic Sea Shipping")  dalis. Jį kartu su partneriais įgyvendina KMTP. Projektas iš dalies finansuojamas ES Baltijos jūros regiono programos 2007-2013.

 Andrius Sutnikas,
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
 

 


LŽŪU kasmetinė ataskaita žemdirbiams - šiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūra ir mokslo konferencija

Birželio 17 d. Lietuvos žemės ūkio universitete vyko renginys „Žemdirbio vasara 2011", kurį kartu su Universitetu rengė LR žemės ūkio ministerija ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų Mokslų skyrius. Renginyje susirinkusius ūkininkus ir mokslininkus pasveikino žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, LŽŪU rektorius prof. Antanas Maziliauskas ir LMA tikroji narė prof. habil. dr. Veronika Vasiliauskienė.

Šis šviečiamasis renginys žemdirbiams rengiamas penkiolikti metai - jau tapo tradicija, kad Žemės ūkio universitetas prasidėjus vasarai kasmet kviečia žemės ūkio specialistus ir ūkininkus į renginį, kuriame demonstruojamos šiuolaikiškos augalininkystės technologijos ir vyksta agronomų konferencija.

Šiais metais renginio dalyviai galėjo pamatyti demonstruojamą naujausią žemės ūkio techniką, susipažinti su LŽŪU Bandymų stotyje puoselėjamomis tradicinių žemės ūkio augalų ir naujų veislių kolekcijomis, padiskutuoti su čia eksperimentus atliekančiais mokslininkais. Mokslo konferencija „Šiuolaikinė augalų selekcija: dabartis ir perspektyvos" šiais metais buvo skirta profesoriaus Kosto Bėčiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Konferencijos dalyviai ne tik pagerbė profesoriaus atliktus darbus, bet ir gilinosi į naujausius augalų veislių tyrimus bei aptarė šiuolaikinės sėklininkystės aktualijas Lietuvoje. Atsisveikindami konferencijos dalyviai linkėjo vieni kitiems gerų darbų ir susitikimo kitais metais.

Informaciją parengė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Knygą "Patent Law for Computer Scientists: Steps to Protect Computer-Implemented Inventions"

Daniel Closa, Alex Gardiner, Falk Giemsa and Jörg Machek, 2010.
ISBN: 3642050778
Kalba: Anglų

Patentų įstatymai yra skirtingi įvairiose šalyse ir išradėjui kartais sunku suprasti, kurie pagrindiniai reikalavimai turi būti išpildyti, norint išradimą patentuoti.

Autoriai knygoje pateikia išsamią informaciją apie patentų įstatymus ir praktiką, taip pat paaiškina intelektinės nuosavybės teises ir apsaugos procedūras programinės įrangos ar kompiuterių kūrimo veikloje.
http://www.springer.com/computer/general+issues/
book/978-3-642-05077-0

 

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

www.lietuva2030.lt

Susipažinti su projektu „Lietuva 2030" - Lietuva - sumani šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti.

Esi pilietiškas ir neabejingas savo ateičiai, turi idėjų, kaip mūsų šalis gali tapti sėkminga, Tau rūpi Tavo ir Tavo vaikų gerovė, nori būti išgirstas? Dabar gali šiame puslapyje arba idėjų centruose savo mieste pateikti konstruktyvius pasiūlymus ir savo viziją.
Prisijunk prie kūrybinės talkos ir kurk savo valstybę pats.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030" parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis. Daugiau kaip tūkstantis Jūsų idėjų virto dvidešimtmetį apimančiu šalies raidos dokumentu. 



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt