InoTinklo naujienos Nr. 27

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/15821


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimt septintąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Mitas apie inovacijas: Eureka momentas

Mitai - sąmoningi ar pusiau sąmoningi įsitikinimai, turintys didelės įtakos mūsų nuostatoms, elgesiui ar veiksmams. Net ir versle yra mitų, kurie didžiąja dalimi įtakoja mūsų sprendimus. Problemos kyla tada, kai yra manoma, jog mitai yra tiesa, nors tikrovėje jie gali būti paneigiami arba dalinai neteisingi.

Daugeliui žmonių staiga šmėkštelėjusi įžvalga - Archimedo mąstymas savo vonioje ar Niutono sėdėjimas po obelimi - apibrėžia inovacijų procesą. Remiantis šia nuomone, kompanijoms užtenka įdarbinti būrį įžvalgių ir priešingai mąstančių darbuotojų, suteikti jiems palankią aplinką, duoti laiko ir erdvės, kad atsirastų gerų idėjų.

Deja, tiesa yra daug nuobodesnė. Dažnai sakoma, kad inovacija yra 5 proc. įkvėpimo, 95 proc. prakaito. Jei inovacijas suvokiame kaip susijusių veiklų grandinę - pradedant naujų idėjų generavimu, baigiant sėkmingu komercializavimu - pastarasis etapas, kuriame su idėjomis yra detaliai dirbama jas įgyvendinant, užima nemažai laiko sąnaudų. Be to, pastaruosiuose procesuose iškyla ir daugiausia problemų. Atlikto tyrimo metu 123 įmonių vadovų buvo prašoma įvertinti, kaip veiksmingai jie dirba kiekviename naujovių vertės grandinės etape. Paaiškėjo, kad pakankamai gerai kuriamos naujos idėjos (tiek organizacijos viduje, tiek išorėje); tačiau veiklų sumažėjo kiekvienoje tolimesnėje eilės etapo grandinėje. Negalime manyti, kad kurti idėjas yra nesvarbu, bet tai nėra ta vieta, kur dauguma kompanijų turėtų labiausiai stengtis. Daugelis kompanijų pakankamai gerai gali generuoti idėjas; silpnoji vieta inovacijų proce se vyksta tolimesniuose etapuose.

„Eureka" mitas paaiškina, kodėl tiek daug bendrovių didelį dėmesį skiria idėjų generavimo renginiams (brainstorming events), tokiems, kaip minčių seminarai (ideation workshops) ir  inovacijų kūrimo susibūrimai (innovation jams). Tokie renginiai yra visada vertingi, nes jie padeda sutelkti žmonių pastangas, sukuria azartą ir susidomėjimą, jų metu sukuriama naudingų idėjų.

Nors nauda matoma, tačiau nėra iki galo aišku, ar idėjų generavimo seminarai yra teisingas būdas skatinti gebėjimus kurti inovacijas. Kaip pavyzdį paimkime labdarai skirtą muzikos festivalį „Live Aid"[1]. Šie dideli renginiai yra nuostabi priemonė didinti informuotumą apie egzistuojantį skurdą pasaulyje ir tuo pačiu metu rinkti aukojamus pinigus. Skurdo mažinimo procesas pagalbos organizacijoms užtrunka metų metus dedant daug pastangų, o rezultatai pasiekiami žymiai vėliau, kai didelis renginys jau seniai spėjo išnykti atmintyje. Plačios visuomenės dalyvavimas paramos teikimo darbuose paprastai baigiasi išrašius čekį „Live Aid", tačiau pagalbos organizacijai, kuri gauna pinigus, tai yra tikroji darbo pradžia.

Tyrimai parodė, kad dauguma kompanijų nesugeba tinkamai įvertinti pasekmes paskleisdamos savo idėjas idėjų generavimo seminaruose. Pirmoji problema - nepakankamai įvertintas darbo kiekis, reikalingas po to, kai seminaras baigtas. IBM 2006 m. interneto inovacijų susibūrimui prireikė 60 tyrėjų surūšiuoti apie 30 tūkst. pranešimų - tai užėmė 72 valandas. UBS Investment Bank idėjų keitimasis, nors atliekamas mažesniu mastu, reikalauja panašaus pobūdžio darbo. Vienas UBS vadovas pastebėjo: „Preliminarus rūšiavimas, taškų ir grįžtamojo ryšio suteikimas tokiam dideliam kiekiui idėjų užima daug laiko ir pastangų". Geros idėjos praeina, tačiau jei mes norime tai padaryti vėl, turime pakartoti sudėtingą veiklų ir kiekybinių rezultatų apskaitą ir išlaikyti vykstantį procesą.

Antra ir labiausiai klastinga problema idėjų generavimo seminaruose yra ta, kad jie gali būti demotyvuojantys, jei organizacijai trūksta pajėgumo įgyvendinti idėjas. Tyrimo metu išgirstama nemažai neigiamų atsiliepimų iš asmenų, kurie per seminarus ar interneto forumus pateikė puikių idėjų, tačiau negavo atsakymo ar pripažinimo. Jei „idėjų piltuvas" yra suvaržytas žemiau, toje vietoje, kur idėjos gauna vertinimą ir yra išvystomos užkemšant naujas idėjas viršuje, problema paprasčiausiai yra pagilinama.

Taigi ką turėtumėte daryti? Pirma, turi būti labai aišku, kokią problemą yra bandoma išspręsti, rengti idėjų seminarus, jei manote, kad yra idėjų stoka. Antra, jei manote, kad idėjų generavimo seminaras yra teisingas būdas, būkite pasiruošę investuoti daug laiko ir pastangų į tolimesnius darbus. Reikia paminėti, kad sėkmingos inovacijų programos paprastai užtrunka daug metų, kol duoda vaisių: Procter & Gamble's Prijungimo + Sukūrimo iniciatyva buvo išbandyta ir sukurta daugiau nei per 10 metų laikotarpį, o Royal Dutch Shell's Gamechanger iniciatyvai prireikė daugiau nei penkerių metų, kol davė naudos. Deja, daugeliui įmonių trūksta tęstinumo vadovavime, kad padarytų tokį ilgalaikį įsipareigojimą.

Galima daryti išvadą: dauguma pastangų diegti inovacijas nepavyksta ne dėl gerų idėjų trūkumo, bet dėl kruopštumo trūkumo ir neapgalvotų tolimesnių veiksmų. Protingos įmonės žino silpnąsias grandis savo inovacijų vertės grandinėje ir investuoja laiko šių trūkumų taisymui, o ne dar labiau tobulina jų stipriąsias puses.

Šaltinis: The 5 Myths of Innovation By Julian Birkinshaw, Cyril Bouquet and J.-L. Barsoux, December 16, 2010

Indrė Andrijauskaitė
Visorių informacinių technologijų parkas


[1] „Live Aid" muzikos festivalyje atlikėjai groja ne tik tam, kad pasipelnytų ar sudalyvautų pasaulinio garso festivalyje, bet ir turėdami globalinių tikslų: kad surinktų lėšų Etiopijos pragyvenimo lygio kėlimui (Live Aid), padėtų atsikratyti visuotinio bado pasaulyje (Live 8) ir sustiprintų žemės ūkio pramonės šaką (Farm Aid). Tokių labdaringų koncertų ir renginių nėra daug, todėl šio festivalio dalyviai didžiuojasi galėdami prisidėti prie globalinės gerumo akcijos.

Nr. 27,
2011 m. liepos mėn.

Turinys

Mitas apie inovacijas: Eureka momentas

Mėnesio interviu

Šveicarų rizikos kapitalistai žvalgysis Lietuvoje

Vasara - karščiausias žemdirbių darbo ir mokymosi metas 

Geriausi KTU ir VGTU absolventai: kokybiškam įmonės komandos augimui"

Konkurencinėje kovoje laimi kūrybiškas verslas  

Verta žinoti

Renginiai ir mokymai
 

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

VšĮ „Saulėtekio slėnis" direktorius Andrius Bagdonas birželį grįžo iš 9 mėnesius trukusios stažuotės JAV,  Vašingtono universitete. Apie įgytas inovacijų ir verslumo skatinimo žinias, patirtį ir įspūdžius kalbiname Andrių Bagdoną.

Kas pastūmėjo dalyvauti Hubert H. Humphrey stažuočių programoje?

Po 8-erių metų „Saulėtekio slėnyje" norėjosi naujų idėjų, kitokių iššūkių ir, ne paslaptis, „kūrybinių atostogų". Hubert H. Humphrey programa yra bene vienintelė JAV Valstybės departamento finansuojama akademinių mokslo metų trukmės stažuotė vidurio karjeros profesionalams ir lyderiams prioritetinėse srityse (sveikatos apsauga, technologijų vadyba, švietimas, finansai ir kt.), skirta besivystančioms šalims (Lietuva kol kas patenka į šią kategoriją). Kita vertus, tai unikali galimybė pabendrauti su daugiau nei 80% pasaulio esamų ar būsimų lyderių... Iki rugsėjo 10 d. dar priimamos paraiškos 2012-2013 m.  (http://vilnius.usembassy.gov/resources/educational-exchanges2/humphrey-program.html :-)

 

"... dėstytojai yra ne tik kolegos, bet ir pirmieji mentoriai, padedantys gauti maksimalią grąžą ypatingai reikliems studentams, nuo kurių periodiškų anoniminių vertinimų priklauso akademinio personalo reitingai ir atlyginimai. Kadangi studentai dažnai ima paskolas ir planuoja savo gyvenimą 4-erius metus į priekį, viešai UW pateikiama informacija yra labai detali - atrodo, jog universiteto akcijos kotiruojamos biržoje, o visi studentai ir darbuotojai yra bendrasavininkai. Studentai laikomi rytojaus partneriais ir svarbiausiais klientais, turinčiais teisę reikalauti grąžos ne tik už sumokėtus pinigus, bet ir investuotą laiką."

 Kodėl JAV?

Ši šalis yra ir, manau, ilgai bus lydere tiek verslo, tiek socialinių ir akademinių inovacijų srityse. Man teko lankytis Seattle 2005 m. ir aš supratau, kad reikia pabandyti grižti į vieną iš geriausių JAV pagal mokslinių tyrimų rezultatus universitetų - Vašingtono universitetą (University of Washington, toliau - UW) Seattle, Vašingtono valstijoje. Ši valstija išsiskiria ne tik tuo, kad čia gimė ar pagrindines būstines turi Microsoft, Boeing, Amazon.com, Starbucks, Expedia ir kitos žinomos įmonės, bet ir tuo, kad čia gyvena daugiausiai JAV bent bakalauro laipsnį turinčių gyventojų (52%), taip vadinamų „technologijų milijonierių" (daugiausia  Microsoft dėka), yra daugiausia knygynų, nevyriausybinių fondų ir biomedicinos bei programinės įrangos „pumpurinių " įmonių. Šių ir daugelio kitų bendrovių plėtra neįsivaizduojama be UW 48 tūkst. studentų ir 30 tūkst. dėstytojų, tyrėjų ir kito personalo  Didžiojo Sietlo (Greater Seattle) regione, kuriame gyvena truputį daugiau žmonių nei Lietuvoje.

Kuo ypatingos studijos JAV universitete?

Daugelis JAV studentų savo pirmąjį verslo planą pradeda dėlioti skaičiuodami išlaidas universitetiniam išsilavinimui įgyti. Pavyzdžiui, UW 2009-2010 metais metinis mokestis už bakalauro studijas vidutiniškai buvo 7 692 USD (ne valstijos nuolatiniams gyventojams šis mokestis triskart didesnis - 24 367 USD), o pragyvenimui reikėjo 20 445 USD. Dėstytojai yra ne tik kolegos, bet ir pirmieji mentoriai, padedantys gauti maksimalią grąžą ypatingai reikliems studentams, nuo kurių periodiškų anoniminių vertinimų priklauso akademinio personalo reitingai ir atlyginimai. Kadangi studentai dažnai ima paskolas ir planuoja savo gyvenimą 4-erius metus į priekį, viešai UW pateikiama informacija yra labai detali - atrodo, jog universiteto akcijos kotiruojamos biržoje, o visi studentai ir darbuotojai yra bendrasavininkai. Studentai laikomi rytojaus partneriais ir svarbiausiais klientais, turinčiais teisę reikalauti grąžos ne tik už sumokėtus pinigus, bet ir investuotą laiką.

Paskaitų metu studentai daugiausia laiko praleidžia diskutuodami su dėstytoju, kviestiniu svečiu (kaip taisyklė - pripažintu atitinkamos srities praktiku) ar tarpusavyje. Produktyvios, įkvepiančios ir ilgam atmintyje išliekančios diskusijos reikalauja labai kruopštaus savarankiško ar komandinio darbo prieš paskaitą, jau nekalbant apie tikrai originalius referatus ir nedelsiant praktikoje panaudojamus tyrimus.

Kokias kompetencijas tobulinote? Kas labiausiai patiko ir buvo vertingiausia?

Mano stažuotė apie porą mėnesių vyko JAV geriausių technologijų perdavimo centrų penketuke esančiame UW Komercializavimo centre (Center for Commercialization, trumpinamas - C4C), kuris kartu su UW verslo mokyklos Inovacijų ir verslumo centru yra pagrindiniai naujų technologinių įmonių ramsčiai valstijoje. Jie užtikrina nenutrūkstamą investicinių pasiūlymų srautą, kurį labai profesionaliai investuotojams "nukreipia" MIT Enterprise Forum, Kairetsu ir panašios organizacijos. Aš domėjausi intelektinės nuosavybės valdymu universitete, tyrimų komercializavimo paskatų sistema, verslo mentorių pritraukimu, MBA (Master of Business Administration) studentų  įtraukimu į naujų verslų paleidimą ir vietinės valdžios (miesto ir valstijos) iniciatyvomis skatinant inovacijas ir verslumą.

C4C išsiskiria ir tuo, jog gali pritraukti labai patyrusių mentorių (angl. Entrepreneur-in-Residence), kurie už nedidelį (C4C mokamą) atlyginimą konsultuoja pradedančius verslą tyrėjus ir studentus. C4C valdomas 2200 patentų portfelis ir 250 paremtų technologinių įmonių, kuriose C4C atstovauja UW viena ar kita forma (akcijos, licenciniai mokesčiai, inkubatoriaus paslaugos), iliustruoja tik dalį UW kaip „verslaus universiteto" pastangų. Labiausiai įsiminė tarpusavio pagalbos ir savanorystės renginiai, kurių dėka jauni verslininkai gauna neįkainojamos pagalbos ir padrąsinimo tęsti savo veiklą.

Taip pat teko teisėjauti Pasauliniame socialinio verslumo turnyre, dalyvauti kaip komandos žaidėjui UW verslo plano turnyre bei kaip svečiui vertinti idėjas rizikos kapitalo turnyre. Tai nepamirštama patirtis su nepaprastai atvirais, tolerantiškais, talentingais, pozityviais žmonėmis.

Kuo JAV universitetai traukia talentus?

Mokslinių tyrimų finansavimas iš esmės priklauso nuo mokslininkų kvalifikacijos ir jų sugebėjimo spręsti tiek aktualiausias globalines, tiek trumpalaikes vietines problemas. Kadangi mažiau nei 20% technologinių ir fizinių mokslų doktorantų yra vietiniai amerikiečiai, talentų medžioklė yra labai svarbus uždavinys. UW 2010-2011 metais studijavo 103-jų šalių atstovai, sudarantys 7% visų UW studentų. Didžiausią studentų dalį sudaro atvykę iš Kinijos, Pietų Korėjos, Taivano, Indijos ir Japonijos. Čia gimę azijiečiai sudaro daugiau nei penktadalį studentų ir ypač išsiskiria technologinių ir vadybos mokslų srityse. Ne mažiau svarbu tai, jog UW yra 4-as universitetas JAV pagal studentų, studijuojančių užsienyje, skaičių.

Tarptautiškumo didinimas leidžia išsiauginti talentus, nes gabiausieji tęsia studijas, randa pirmuosius darbus, tampa piliečiais, bei pritraukti žinomus mokslininkus, ką daryti leidžia ir 1,3 mlrd. USD mokslinių tyrimų biudžetas. Taip pat tai sudaro sąlygas specializuotis bei užkariauti naujas rinkas. Tarptautinė plėtra, kurios didžiąją dalį sudaro parama besivystančioms šalims, yra atskiras ir sparčiausiai augantis ekonomikos sektorius (greta transporto, finansų ar turizmo) Vašingtono valstijoje.

UW yra didžiausias darbdavys Vašingtono valstijoje, o metinis biudžetas sudaro apie 4 mlrd. USD; palyginimui, Vilniaus miesto 2010 m. biudžetas buvo apie 400 mln. USD. UW baigusių verslininkų ir politikų Alumni ir po 30 metų save išdidžiai vadina „Huskies" (UW amerikietiškojo futbolo komandos pavadinimas) ir yra ne tik neišsenkantis patirties ir žinių, bet labai svarbus finansavimo šaltinis (ženkliai prisidėjęs ir prie 250 mln. USD kainuosiančios universiteto stadiono rekonstrukcijos). Verslininkas, kviečiamas konsultuoti studentų ar pravesti praktinį seminarą, ir atsisakantis tai padaryti 2 kartus iš eilės pasmerkia save „socialinei savižudybei".

Ko galima pasimokyti Lietuvos miestams?

Nepaisant to, kad Sietle gyvenimas brangus, ne pats patraukliausias klimatas, Wall Street Journal 2009 m. JAV universitetų absolventų apklausoje būtent šis miestas pripažintas patraukliausiu dirbti ir gyventi dėl 3 pagrindinių priežasčių - puoselėjamo „žaliojo" miesto judėjimo, įvairaus kultūrinio gyvenimo ir, žinoma, globalių technologinių įmonių.

Teko lankytis Niujorke, Čikagoje, San Franciske, Los Anžele, Toronte, Vankuveryje, Filadelfijoje ir mažiau žymiuose miestuose, tačiau Sietlas bene labiausiai panašus į Vilnių - miestą ES Šiaurės Rytuose (kaip Sietlas JAV Šiaurės Vakaruose), ne tik  laukiančio, bet ir besiruošiančio savo sėkmei. Į klausimą, kodėl Sietlas toks išskirtinis ir turtingas, daugelis politikų ir verslinikų paprastai atsakė „It's a luck" (liet. pasisekė).

Man asmeniškai trūksta greito ir neformalaus gyvenimo stiliaus, nuostabių vandenyne pagautų lašišų bei krabų, indų, korėjiečių virtuvių, tautų, idėjų ir gamtos margumyno. O grįžus Lietuvoje maloniai nustebino verslininkų optimizmas, kolegų energija ir... atgyjanti mažųjų alaus daryklų kultūra.

Parengė Laurynas Braškus, „Saulėtekio slėnis"

 

Verta žinoti

Įmonių konkurencingumui ir plėtrai didinti - nauja verslo finansavimo priemonė

Atsižvelgusi į verslo poreikį Ūkio ministerija inicijavo naujos finansavimo priemonės - garantijų finansinės nuomos (lizingo) sandoriams - sukūrimą. Planuojama, kad dar šiemet UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) galės teikti garantijas ne tik bankams, bet ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, kurioms būtų užtikrinta, kad bus sumokėta naujų įrenginių nustatyta kaina ar jos dalis.

„INVEGAI finansinės nuomos (lizingo) bendrovei suteikus garantiją už verslo finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigyjamą gamybinę įrangą ar įrenginius, finansinės nuomos (lizingo) bendrovei priimtinas pradinis įnašas sumažės iki 10 proc. įrangos kainos", - sako ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Pasak viceministro, taip įmonės galės didinti savo konkurencingumą ir plėtrą palankesnėmis sąlygomis nei šiuo metu finansuojant naujos gamybinės įrangos įsigijimą.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui įsigyjant gamybinę įrangą finansinės nuomos (lizingo) būdu, bus iš dalies kompensuojamos palūkanos ir taip sumažinamos įrangos įsigijimo sąnaudos.

 Informacijos šaltinis www.ukmin.lt

Šveicarų rizikos kapitalistai žvalgysis Lietuvoje

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šveicarų rizikos kapitalo fondu „LSVenture", kuris investuoja į technologijų vystymą ir smulkių technologinių kompanijų kūrimą.  Taip atsiveria kelias Lietuvos mokslininkams, verslininkams įgyvendinti projektus, kuriems surasti lėšų ne taip paprasta.

„Mūsų šalies verslininkai, mokslininkai turi daug puikių, inovatyvių idėjų. Deja, to nepakanka - kad tokie projektai išvystų dienos šviesą, reikia papildomų investicijų. Lietuvoje tokie rizikos kapitalo fondai yra retenybė, todėl džiaugiamės, kad pavyko užmegzti ryšius su stipria užsienio rizikos kapitalo bendrove. Tokio tipo tarptautinės kompanijos ne tik padeda įgyvendinti  projektus, bet ir leidžia jiems „išplaukti" į tarptautinius vandenis", - pasakojo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Rizikos kapitalistai kruopščiai atsirenka projektus, kuriems reikalingos investicijos. Jiems svarbu ne tik mokslininkų ar verslininkų idėjos aktualumas, bet ir atsiperkamumas. Neretai tokiems projektams rizikos kapitalo bendrovės naudoja ne tik savo lėšas, investicijos yra pritraukiamos ir iš šalies.

KMTP yra sukūręs platų bendradarbiavimo tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dirba kartu su įvairiais tyrimų centrais. „Dirva mokslininkų ar verslininkų projektams, naujoms verslo idėjoms yra paruošta, tereikia rasti įrankių, kaip toje dirvoje sėkmingai dirbti. Neabejojame, kad rizikos  kapitalo fondai padės mums įgyvendinti inovatyvius projektus. Pasaulinė patirtis rodo, kad rizikos kapitalistų padedami, rinkose įsitvirtino daugybė verslininkų, o mokslininkai gali realizuoti savo idėjas" , - teigė R. Stubrienė. 

LSVenture - tai Šveicarijoje įsikūręs fondas savo darbo partneriams ieškantis naujų technologijų ir perspektyvių įmonių nuo 2008 ųjų metų.

„Su mūsų pagalba, partneriai gauna prieigą prie technologijų tokiose vystymosi ir geografinėse zonose, kurios tiesiogiai neprieinamos mūsų kolegoms Rusijoje ir Baltijos šalyse. Mūsų verslas susijęs su mokslininkų ir naujų kompanijų finansavimu ir technologijų komercializavimu. Iš pradžių mes atliekame išankstinę technologijų ir įmonių atranką. Jeigu idėja mums atrodo patraukli, tada į projektus investuojame. Mūsų investicijos - tai vidinė pagalba, tokia kaip technologijos apsauga mūsų kaina, proporcingai didėjančių arba naujų infrastruktūrų tiekimas per mūsų partnerius, rinkos analizė, klientų pozicijos suvokimas ir pardavimų tinklų kūrimas", - sakė LSVenture atstovai.

Andrius Sutnikas,
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijų vadovas

 

 

 

 

Vasara - karščiausias žemdirbių darbo ir mokymosi metas


Parodomieji bandymai yra neatskiriama žemės ūkio technologijų naujovių diegimo grandis. Populiariausia parodomųjų bandymų forma yra taip vadinamos lauko dienos, kai pavyzdiniuose ūkiuose ūkininkai savo akimis įsitikina mokslo laimėjimų nauda. Šių renginių metu mokslininkai parodo ūkininkams ne tik savo darbo rezultatus, bet ir išaiškina jiems visus naujausių technologijų niuansus. Tokia praktinių seminarų forma leidžia tyrėjams efektyviai populiarinti inovacijas ir labai paspartina naujausių žemės ūkio technologijų diegimą ūkininkų ūkiuose.

Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio universitetas šalies regionuose vykdo projektą „Inovatyvios žieminių kviečių auginimo technologijos konkurencingos produkcijos gamybai prekiniuose ūkiuose". Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla" veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida". Vykdant projektą organizuojami ne tik parodomieji bandymai, bet ir platinama informacinė medžiaga.

Nuo projekto vykdymo pradžios Žemės ūkio universiteto specialistams pavyko suorganizuoti 21 lauko dieną, kuriose dalyvavo iš viso 264 asmenys.

Džiugu, kad šiandien Lietuvos kaime galima remtis patikimais mokslo tyrimų rezultatais ir praktiškai paaiškinti ūkininkams daugelį derliaus formavimo veiksnių ir dėsningumų.

Ūkininkai iki šiol užsiima gana rizikinga ūkine veikla - žemės ūkio rezultatams didelę įtaką turi dažnai neprognozuojama aplinka. Todėl ūkininkai labai vertina parodomųjų bandymų rezultatus, nes taip jie be didelės rizikos ir nuostolių sužino, kaip galima efektyviai koreguoti augalų vystymąsi, kai gamta „iškrečia" vieną ar kitą „šunybę". Pritaikius šiuolaikiškas technologijas, galima rasti praktiškus atsakymus į daugelį ūkininkams rūpimų klausimų. Dabartiniai ūkininkai turi mokėti valdyti augalų produktyvumo formavimosi procesą, pradedant nuo asimiliatų atsiradimo fotosintezės metu ir baigiant baltymų sinteze.

Technologinių žinių poreikis Lietuvos kaime auga. Norint gerai ūkininkauti reikia mokėti įvertinti biologinių preparatų veikimo intensyvumą, kuris priklauso ir nuo augalų mitybos lygio. Nuo seno žinoma, kad sunku tikėtis aukšto derlingumo netręštame pasėlyje. Tačiau dabar naudojami šiuolaikiški biologiniai preparatai ne tik labai brangūs, bet jie padeda užtikrinti maksimalų derlingumą, kai jų naudojimas atitinka augalų mitybos sąlygas. Tai tik keletas svarbesnių detalių, į kurias priversti atkreipti dėmesį pažangiausi šalies ūkininkai. Vis daugiau ūkininkų suvokia, kad norint optimaliai išnaudoti konkretaus ūkio dirvos potencialą ir biologines augalų galimybes, reikia išmokti naudotis naujomis technologijomis ir nevengti ūkio agrotechninių tyrimų.

Vykdydami numatytas minėto projekto veiklas Žemės ūkio universiteto mokslininkai jau planuoja 2012 metų darbus: ruošiamasi parodomiesiems žieminių kviečių auginimo bandymams, vertinama dabartinė augalų būklė ir kaupiama kita aktuali informacija apie veiksnius, formuojančius žieminių kviečių produktyvumą.

Informaciją parengė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas

 



 

Renginiai ir mokymai

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje parodoje ir verslo kontaktų mugėje statybų pramonės įmonėms "BATIMAT 2011", Paryžius (Prancūzija)

Lapkričio 7 - 9 d. Europos verslo ir inovacijų tinklas (Enterprise Europe Network), veikiantis Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, rengia verslo misiją į Paryžių (Prancūzija). Jos metu bus lankomasi tarptautinėje parodoje „BATIMAT 2011", kuri skirta darnios statybos vystymui, bei verslo kontaktų renginyje (išsamiau : http://www.batimat.com/site/GB/Salon/
Tout_savoir_sur_BATIMAT,I1752.htm
).

Verslo kontaktų renginys yra skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, technologijų ir tyrimų centrams, kurie vysto ir domisi inovatyviomis statybų technologijomis, medžiagomis, įranga ir kt..

Išsamesnė informacija ir registracija el. p. rimante.sniuolyte@chambers.lt.

Kvietimai

Paskelbti 7-osios bendrosios programos kvietimai teikti paraiškas

Europos Komisija paskelbė  kvietimus teikti paraiškas visose 7BP srityse. Bendras kvietimų biudžetas siekia beveik 7 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. planuojama skirti mažoms ir vidutinės įmonėms.

Daugiau informacijos apie kvietimus rasite: http://www.mita.lt/lt/tarptautines-programos/7bp/kvietimai/

 

 

 

 

Geriausi KTU ir VGTU absolvetai: kokybiškam įmonės komandos augimui!

Atsigaunanti šalies ekonomika sudaro palankias sąlygas sėkmingai verslo plėtrai ir komandos augimui. Jauno ir perspektyvaus specialisto priėmimas - puiki priemonė padidinti įmonės efektyvumą ir pasiekti geresnių rezultatų. Šią vasarą diplomai buvo įteikti dar vienai absolventų laidai - dabar palankiausias metas išsirinkti pačius geriausius.

Projekto tikslas ir absolventų atranka

„Geriausi techniškųjų universitetų absolventai" - bendras tęstinis dviejų techniškųjų (Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos) universitetų projektas, atveriantis Lietuvos ir užsienio įmonėms galimybę, neskiriant daug laiko darbuotojų paieškai, išsirinkti geriausius ir perspektyviausius jaunus specialistus. Absolventams projektas suteikia galimybę užmegzti ilgalaikius ryšius su verslo atstovais. „Verslo atstovams projektas aktualus taip pat kaip ir studentams - verslo atstovai gali pažinti mus, o mes - juos", - sakė projekto laureatas, baigęs KTU Humanitarinių mokslų fakultetą, Aleksandr Špilevoj.

Tapti geriausiais 2011 m. KTU absolventais pretendavo po 20 proc. kiekvienos bakalauro studijų programos ir po 10 proc. kiekvienos magistro studijų programos geriausiai besimokančių absolventų. „Keletas pažįstamų iš mano fakulteto dalyvavo projekte ir labai teigiamai apie jį atsiliepė. Pamaniau, kad kriterijai yra įveikiami ir man, todėl nutariau sudalyvauti", - sakė KTU Tarptautinių studijų centro absolventas Ignas Grybas. Anot KTU Karjeros centro karjeros konsultantės Sigitos Novikovienės, atrenkant geriausius Universiteto absolventus buvo atsižvelgiama į pažangumą ir aktyvumą akademinėje, profesinėje, visuomeninėje veikloje. Galutinius atrankos rezultatus lėmė akademiniai ar moksliniai pasiekimai, motyvacija, karjeros tikslai, turimi profesiniai ar praktiniai įgūdžiai, socialinis brandumas, asmeninės savybės ir gebėjimai, bendras psichologinis kandidato įvertinimas.

Praktinė projekto nauda

Anot projekto koordinatorės Vaidos Juodžiukynaitės, geriausi (100 KTU ir 100 VGTU) absolventai Lietuvos ir užsienio įmonių atstovams pristatomi specialiose interneto tinklalapių www.karjera.ktu.lt/absolventai, www.karjera.vgtu.lt/absolventai ir www.cvonline.lt skiltyse. Taip pat sudarytos atskiros KTU ir VGTU geriausių absolventų duomenų bazės, kuriose skelbiami išsamūs absolventų gyvenimo aprašymai (CV). „Tai lyg meniu atėjus į restoraną - atsiverti ir gali rinktis. Šiuo atveju belieka išsirinkti iš pačių geriausių", - sakė projekto laureatė  Simona Juočepytė. Savo srityje pirmaujančios kompanijos „Ernst & Young B altic" personalo specialistė Ana Kažėnienė prisipažino, kad per pastaruosius finansinius metus įmonėje sėkmingai įdarbinti 8 KTU studentai ir absolventai. „Siekiame įvertinti geriausius, todėl ir šiais metais naudosimės projekto duomenų baze", - teigė įmonės atstovė. Duomenų bazėje radęs ieškomą darbuotoją džiaugėsi „Pramtech" direktorius Artūras Naumovas - „Tai šauni priemonė ieškant jaunų, nepatyrusių specialistų" - ir taip pat prisipažino planuojantis naudotis duomenų baze ir šiemet.

Anot laureato A. Špilevoj, projektas padeda verslo atstovams pastebėti ne tik puikiai besimokančius, bet ir praktine veikla užsiimančius, aktyviai dalyvaujančius socialiniame ir kultūriniame gyvenime absolventus. „Tikiuosi atkreipti jų dėmesį ir sulaukti įdomių pasiūlymų", - prisipažino vaikinas. Geriausios absolventės titulą pelniusi Simona Juočepytė džiaugiasi visapusiškai naudingu projektu ir mano, kad jo dėka jauni specialistai ne tik sulaukia visuomenės dėmesio, bet yra skatinami ir toliau tobulėti. „Įvairūs seminarai ir asmeninės koučingo specialistų konsultacijos - puiki galimybė įgyti naujų žinių ir įgūdžių", - sakė mergina.

„Geriausių techniškųjų universitetų absolventų" projektas padeda įmonių atstovams lengviau ir greičiau rasti tinkamus naujus komandos narius. KTU Karjeros centras kviečia verslo atstovus visą vasarą naudotis geriausių absolventų gyvenimo aprašymų (CV) duomenų baze nemokamai. Laureatai prisipažįsta, kad nepaisant visuomenės dėmesio, įvairių mokymų geriausio absolvento vardas yra puikus įvertinimas už visus studijų metus.

Parengė Gintarė Dančenkaitė, KTU Karjeros centras
Informaciją pateikė KTU regioninis mokslo parkas

 


Konkurencinėje kovoje laimi kūrybiškas verslas 

Kodėl vieni verslai klesti nepaisant ekonomikos nuosmukio, o kiti kamuojasi dėl išlikimo ar net pasmerkiami žlugti? Kodėl vieni verslo atstovai šluojasi milijardinius pelnus, o kitiems lieka tik trupiniai? Sėkmingu galima būti ne tik užimant monopolinę padėtį rinkoje ar užsiimant lobizmu, bet ir ieškant būdų, kaip didinti produkto ar paslaugos pridėtinę vertę.

 

Ką sako statistika?

Kasmet Lietuvos statistikos departamentas pateikia duomenis, kiek kiekvienas verslo sektorius sukuria pridėtinės vertės. Tačiau kai duomenis palygini su Europos Sąjungos vidurkiu, Lietuvos rodikliai tikrai nedžiugina. Daugelyje verslo sektorių atsiliekame net kelis kartus, pavyzdžiui, maisto produktų gamybos bei drabužių gamybos sektoriuose Lietuva nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal vieno darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę atsilieka 3 kartus, tekstilės gaminių gamyboje - beveik 4 kartus. Tačiau jeigu lyginsime su didžiausią pridėtinę vertę kuriančiomis šalimis, rezultatai bus dar liūdnesni: drabužių gamybos sektoriuje lyderiaujanti Norvegija 11 kartų lenkia Lietuvą pagal vieno darbuotojo sukuriamą pridėtinės vertės rodiklį. Ar tai reiškia, kad norvegai dirba 11 kartų „greičiau"? Žinoma, ne. Tad, kaip jiems pavyksta pasiekti tokius aukštus rodiklius?

Pridėtinė vertė=Darbas+Nusidėvėjimas+Pelnas

Pradėsiu nuo to, kad ko gero retas verslininkas sąmoningai matuoja, kiek vidutiniškai sukuriamos pridėtinės vertės tenka vienam jo darbuotojui. Pridėtinę vertę sudaro įmonės darbuotojų atliktas darbas gamybos procese, gamybai panaudotų įrengimų nusidėvėjimas ir pelno marža. Apskaitoje žinoma šie skaičiai fiksuojami, nes kaip gi galiausiai buhalteriai paskaičiuos pridėtinės vertės mokestį. Tačiau kiek vadovų pridėtinės vertės didinimą išsikelia kaip tikslą strateginiuose planuose? Dažniausiai šį rodiklį matuoja užsienio kapitalo kompanijos, tačiau daugelyje kitų įmonių jis nėra skaičiuojamas.

„Besišypsanti" kreivė

Dar 1992 metais Stenas Ši (angl. Stan Shih), Acer kompanijos įkūrėjas, pasiūlė vertės kūrimo koncepciją nurodydamas skirtingų vertės grandinės kompenentų potencialą. Iliustracijoje šie komponentai sudaro kreivę, kuri dėl savo formos gavo „besišypsančios" kreivės (angl. smiling curve) pavadinimą.

Vienoje „šypsenos" pusėje didžiausią pridėtinės vertės kūrimo potencialą turi tyrimai ir išvystymas, ženklodara bei dizainas, kas sudaro prekės koncepciją, kitoje „šypsenos" pusėje - didžiausią potencialą turi marketingas, pardavimai ir servisas arba aptarnavimas po pardavimo. Vadinasi aukščiausių vadovų dėmesys šioms sritims ir atitinkami strateginiai sprendimai gali padėti sukurti daug didesnę pridėtinę vertę ir atnešti naudą verslui. Taip pat svarbu tai, kad kuo didesnės pridėtinės vertės siekiama, tuo svarbesnis veikloje tampa kūrybiškumas.     

„Besišypsančioje" kreivėje mažiausią pridėtinės vertės kūrimo potencialą dėl globalizacijos procesų turi gamyba. Tai reiškia, kad jeigu kompanija užsiima tik gamyba ar surinkimu ir neinvestuoja į kitus vertės grandinės komponentus, jos sukuriama pridėtinė vertė bus maža. Lietuvos atveju dažniausiai tai tekstilės, drabužių siuvimo, baldų gamybos kompanijos, kurios dirba pagal užsienio šalių gamybos kontraktus, pvz., siuva sportinius batelius pagal „Adidas" užsakymą, gamina baldus pagal „Ikea" užsakymą. Natūralu, kad didžiają pelno dalį gauna užsakovas, o gamintojai dirba su labai mažomis pelno maržomis.

Kūrybiškos ekonomikos link

Dažnai didžiuojamės, kad esame darbšti tauta, tačiau ar to pakanka. Būtina stebėti kurlink vystosi pasaulis ir judėti kartu su juo. Dar praeitame amžiuje susiformavusią industrinę ekonomiką pakeitė žinių ekonomika, kurios esmę atspindi visiems gerai žinomas posakis „kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį". Tačiau šiai dienai turėti žinių ar informacijos nepakanka. Svarbu tai, ką su tomis žiniomis ir informacija gebame nuveikti. Pasaulis juda kūrybiškos ekonomikos link, kur vėl ypatingai svarbi tampa asmenybė. Pasak profesorės Viktorijos Daujotytės, „kūrybiškai veikiantis žmogus randa netikėtus sprendimus, pamato išeitis, pasisuka nelaukta kryptimi, pamato, kas ligi tol nebuvo pastebėta, suvokta".

Pasitikėti ir bendradarbiauti

Kūrybiškas verslas siekia ir geba bendrauti ir bendradarbiauti, diskutuoti ir dirbti kartu, jungiant skirtingų sričių praktiką. Neabejotinai įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje didina jungimasis į klasterius. Tokiu būdu galima apjungti kelių įmonių pirkimus, formuoti bendras tiekimo grandines, laimėti stambesnius užsakymus ir pan. Tačiau klasterizacija Lietuvoje sunkiai skinasi kelią dėl pasitikėjimo versle trūkumo.

Tyrimų ir plėtros srityje pridėtinę vertę didinti galima kuriant naujus produktus, atitinkančius vartotojų poreikius bei lūkesčius. Čia į pagalbą gali ateiti mokslininkai, tyrėjai ir kiti aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių įdarbinimui smulkiose ir vidutinėse įmonėse šiuo metu galima prašyti paramos. Paraiškas pagal priemonę „Valstybės pagalba aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui įmonėse" dar galima teikti iki š.m. rugsėjo 30 d.

Prekių suasmeninimas

Šiandieniniam vartotojui brangia vertybe tapo laikas, kurį norima sutaupyti. Kita vertus, stipriai pasireiškia asmens individualizacija, kai pageidaujama personalizuotų prekių. Geriausias vartotojų lūkesčių išpildymo pavyzdys - kompanija Apple, rinkai pateikusi naujus sprendinius kaip iPhone, iPod, iPad ir kt., kur raidelė „i" reiškia „aš". 2011 metais Apple paskelbta inovatyviausia pasaulio kompanija, o jos prekės ženklo vertė per paskutiniuosius metus išaugo 84 proc. ir siekia daugiau nei 153 milijardus JAV dolerių.

Dar vienas pridėtinės vertės kūrimo komponentas yra pardavimai ir servisas. Daugelis kompanijų suprato vartotojų saviraiškos poreikius ir pasiūlė personalizuotą prekių įsigijimo procesą. Pavyzdžiui, Nike kompanijos elektroninėje parduotuvėje NikeiD galima patiems pasirinkti ne tik sportinių batelių modelį ir dydį, tačiau ir spalvų gamą bei dizainą. Taip gimsta suasmeninti sportiniai bateliai.

Prekės ženklo galia

Didelis pridėtinės vertės potencialas slypi ženklodaroje ir marketinge. Pavyzdžiui, sporto pasaulyje Nike prekės ženklas vertinamas labiausiai (apie 10,7 mlrd. JAV dol.). Kompanijos veikla orientuojasi į didžiausią pridėtinę vertę kuriančias sritis: naujų produktų išvystymą, marketingą ir prekės ženklo stiprinimą, o Nike produkciją tiekia pagal gamybos sutartis dirbančios gamyklos, esančios Centrinėje ir Rytų Azijoje, Pietų Amerikoje ir kituose žemynuose. Kitas pavyzdys - Coca-Cola kompanija, kurios sukurtus produktus gamina gamybos įmonės-licenciatai. Pati Coca-Cola kompanija atsakinga už rinkodaros, prekės ženklo valdymą, produkto ir pakuotės plėtrą, o jos prekinio ženklo vertė viršija 73,7 mlrd. JAV dolerių.

Turime ir keletą puikių lietuviškų pavyzdžių. Tai Čili prekės ženklas ir jo plėtiniai vystant įvairias verslo koncepcijas kaip pavyzdžiui Čili Pica, Čili Kaimas, Čili Kinija, Čili Kava. Verslo sistema multiplikuojama sudarant frančizės sutartis. Kitas pavyzdys, sporto aprangos gamintojas „Audimas", didelį dėmesį skiriantis naujų produktų išvystymui, prekinio ženklo valdymui ir marketingui. Prekės ženklo pozicionavimas rinkoje reikalauja didelių investicijų siekiant padaryti jį žinomu, todėl siekiant tarptautinės verslo plėtros kartais naudingiau įsigyti jau pripažintus tose rinkose prekės ženklus. Telšiuose įsikūrusi ąžuolinių baldų gamintoja „TCH" įsigijo Didžiojoje Britanijoje gerai žinomą prekės ženklą „Christian Harold" ir sėkmingai vysto veiklą šioje rinkoje. Panašiai pasielgė Danijos investuotojas Danisco Sugar, kuris įsigijo Kėdainių ir Panevėžio cukraus fab rikus. Nors Panevėžio cukraus fabrikas buvo uždarytas, tačiau Lietuvos rinkoje visiems gerai žinomas prekinis ženklas „Panevėžio cukrus" tikslingai išsaugotas, nes didina pridėtinę vertę.

Ateities vizija - kūrybiškas verslas

Lietuvos galimybės pasiekti konkurencinį pranašumą koncentruojantis vien tik į gamybą ir pamirštant kitas pridėtinę vertę generuojančias sritis yra labai menkos, nes konkuruoti su pigiomis Azijos žemyno prekėmis Lietuva nėra pajėgi. Azijos žemyno ekonomikos veidas taip pat keičiasi. Investuojama ne tik į gamybą, bet ir į tyrimus bei naujų prekių kūrimą. Jeigu anksčiau daugelis Kinijoje pagamintų prekių buvo pažymėtos „Made in China" (liet. „pagaminta Kinijoje"), tai pastaraisiais metais tendencijos keičiasi ir pereinama prie „Created in China" (liet. „sukurta Kinijoje"). Inovatyviausių kompanijų 50-uke iki šiol dominavusios Šiaurės Amerikos kompanijos užleidžia pozicijas naujokėms iš Azijos šalių.

Kur slypi mūsų stiprybė? Pirma, Lietuva pasižymi savo autentiškumu ir giliomis tradicijomis, kurie nepakankamai įvertinami ir panaudojami tarptautinėje rinkodaroje. Mes galime būti įdomūs pasauliui savo gamta, istorija, kultūra ir žinoma krepšiniu. Tai šalies bei verslo ilgalaikio konkurencingumo šaltinis. Antra, nepaisant to, kad pagal inovatyvumo indeksą Europos Sąjungos šalių tarpe Lietuva yra arčiau sąrašo pabaigos, tačiau pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių ženkliai viršijame ES vidurkį. Tad konkuruoti mūsų verslas gali ne žemais darbo kaštais, o išlaisvindamas ir panaudodamas darbuotojų kūrybines galias, bendradarbiaudamas su mokslo ir meno atstovais. Perspektyviausios sritys, generuojančios didžiausią pridėtinę vertę yra aukštosios technologijos, IT technologijos, žinioms imlus verslas, kūrybinių industrijų verslas. Tai puiki ai įrodo pasaulinio pripažinimo pasiekę mūsų šalies lazerių, biotechnologijų, IT technologijų specialistai.

Ir pabaigai, linkiu pozityvaus mąstymo, kūrybinio polėkio ir nepamiršti, kad savo gyvenimo realybę kuriame patys!

 Aušra Skrudupaitė,
Lietuvos inovacijų centras

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Davidas Parrishas - „Marškinėliai ir kostiumai. Kūrybinio verslo vadovas" - elektroninę knygą.

Sėkmingoje kūrybinėje įmonėje jungiasi kūrybiškumas ir verslas. „Marškinėliai ir kostiumai" siūlo požiūrį, kuris vienija kūrybinę aistrą ir geriausią verslo praktiką.

Ši knyga yra parašyta įtraukiančiu ir žargono vengiančiu stiliumi. Joje įkvėpimo pasisems bei išgirs patarimų ir tie, kurie dirba kūrybiniame versle, ir tie, kurie dar tik rengiasi imtis kūrybinio verslo.

Šiame vadove rasite informacijos apie rinkodarą, intelektinę nuosavybę, finansus, konkurenciją, lyderystę ir kitus esminius dalykus. Geros praktikos pavyzdžiai iš įvairių kūrybinių verslų bei įvairaus tipo organizacijų veiklos yra pateikti vienuolikoje sekcijų rubrikoje „Įgyvendinamos idėjos".

Šią elektroninę knygą atsisiųsti nemokamai galima paspaudus žemiau esantį priedą:
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/attachments/
196_Davidas%20Parrishas%20-%20Marskineliai%20ir%20kostiumai.pdf

Informacijos šaltinis www.lyderiulaikas.smm.lt

 

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Verslo bendradarbiavimo duomenų bazė - tai priemonė suteikianti galimybę susirasti verslo partnerių ir įmonėms bendradarbiauti daugiau nei 40-tyje šalių.

Šioje duomenų bazėje įvairiose šalyse veikiančio Enterprise Europe Network darbuotojai talpina anonimines savo šalies įmonių anketas, kuriose skelbiami verslo pasiūlymai. Anoniminių anketų pildymas leidžia fiksuoti susidomėjusių Lietuvos įmonės verslo pasiūlymu skaičių. Sulaukus susidomėjimo iš užsienio šalies, tos šalies partneriui siunčiama kontaktinė informacija apie Lietuvos įmonę, o mes fiksuojame atsiradusią potencialią galimybę užmegzti verslo ryšius užsienyje. Įmonei pageidaujant apie kiekvieną susidomėjimą jos pasiūlymu galime ją informuoti.

Išsamiau apie šią verslo pasiūlymų sklaidos iniciatyvą, apie tai kodėl verta pildyti anketą ir jos pildymo instrukciją rasite adresu:

http://www.paramaverslui.eu/go.php/lit/
verslo_bendradarbiavimo_duomenu_baze/123



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...