InoTinklo naujienos Nr. 28

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/16076


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimt aštuntąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Kaip paskatinti jaunimą kurti verslą?

Sėkmingo verslo pagrindas - puiki ir inovatyvi idėja, tačiau vien to nepakanka. Neretai jaunas, patirties neturintis žmogus atsitrenkia į daugybę barjerų - pradedant lėšų trūkumu, baigiant žiniomis, kaip verslą padaryti konkurencingu. Kad jauniems verslininkams būtų lengviau realizuoti savo idėjas, Lietuvoje organizuojama vis daugiau specializuotų mokymų. Prie verslininkų skatinimo ir inovatyvių idėjų realizavimo aktyviai prisideda ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

„Šiandieninis verslo pasaulis - itin dinamiškas, todėl norint sėkmingai įsitvirtinti rinkoje, būtina pateikti savitą, originalią ir inovatyvią idėją. Jaunus žmones reikia skatinti kurti verslus, padėti žengti pirmuosius žingsnius - tam rengiami įvairūs projektai, per kuriuos jaunimas gali tikėtis ir finansinio paskatinimo, ir profesionalių konsultacijų, kurios idėjas gali paversti sėkmingu verslu", - pasakojo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.

Vienas tokių projektų, rengtų Klaipėdos mokslo ir technologijų parke - logotipų dirbtuvės "Be a logo designer". Tai jauniesiems dizaineriams skirti mokymai, kuriuose kūrėjai domėjosi sėkmingiausiais pasaulio prekiniais ženklais, mokėsi kompozicijos, spalvų psichologijos ir patys kūrė logotipus. Išklausius teorinius ir praktinius mokymus, dirbtuvių dalyviai įgyvendino Lietuvos bei užsienių įmonių pateiktus užsakymus - mokėsi eksportuoti lietuvišką dizainą į užsienį, o už labiausiai klientams patikusius logotipus skirti piniginiai prizai. Logotipų dirbtuvės, pasak mokymų organizatorių, analogų neturi nei Lietuvoje, nei aplinkinėse valstybėse.

„Džiaugiamės, kad pirmasis bandymas suburti jaunuosius dizainerius buvo sėkmingas. Vilniuje ir Klaipėdoje rengtose dirbtuvėse dalyvavo daugiau kaip dvidešimt jaunuolių. Mes orientuojamės į jaunus, patirties neturinčius žmones - pirmą dieną mokęsi elementarių dizaino dalykų, trečią dieną jaunieji dizaineriai jau dirbo kaip profesionalai. Visi dalyviai įvertinti aukščiausiais balais" , - teigė logotipų dirbtuvių idėjos sumanytojas Mindaugas  Busila.

Vienas pagrindinių dirbtuvių tikslų - ne tik išmokyti jaunimą dizaino subtilybių, bet ir įkvėpti jiems daugiau pasitikėjimo savimi. Lietuviai - kūrybingi žmonės, tačiau retas bando realizuoti savo sumanymus, ypač atsargiai žvelgiama į užsienio rinkas.

„Dirbtuvių dalyviams uždavėme paprastą klausimą - kam lengviau kurti logotipus  - lietuviams ar užsieniečiams. Dauguma dalyvių pabrėžė, kad lietuviai užsakovai yra kur kas reiklesni negu užsieniečiai, tačiau iki šiol labai mažai mūsų šalies jaunųjų dizainerių savo kūrybines idėjas pateikia už Lietuvos ribų. Kodėl? Nors atlygis kitose šalyse dizaineriams yra kelis kartus didesnis, tačiau dažnas jaunas dizainerius ne itin pasitiki savimi, nesiveržia į užsienio rinkas bijodamas konkurencijos. Dirbtuvėse bandome kūrėjams įkvėpti pasitikėjimo ir skatiname savo kūrybą rodyti kuo plačiau. Tai labai perspektyvu", - pasakojo M. Busila.

Vieni pirmųjų Lietuvoje projektus, kurie padeda jauniems, iniciatyviems žmonėms įgyvendinti savo idėjas, pradėjo Šiaurės miestelio technologijų parkas. Parko specialistai kartu su patyrusiais verslininkais, akademikais nuo 2005 metų pradedantiems verslininkams rengia „Verslo plano turnyrus". Projektas tapo tradicinis ir prestižinis, kasmet pritraukiantis įdomiausias verslo idėjas ir padedantis naujiems projekto nariams įsitraukti į sėkmingų verslininkų gretas. Dalyvavimas „Verslo plano turnyre" suprantamas kaip puiki galimybė pradėti ar išplėtoti savo verslą, mokslinius tyrimus bei inovatyvias technologijas įdiegti praktikoje, rasti naujų idėjų ir ambicingų specialistų, užmegzti perspektyvius partnerystės ryšius. Nuo 2005 metų mokymuose dalyvavo 937 komandos - t.y. 2230 pradedančių verslininkų. Per ketverius metus parengti 737 verslo planai.

"Idėja rengti „Verslo plano turnyrus" gimė išvydus, kaip sunku praktikos neturintiems jauniems žmonėms  pradėti savo verslą ir vėliau sėkmingai įsitvirtinti rinkoje. Nors atrodytų, kad jauni žmonės yra ryžtingi, užsidegę savo idėjomis, tačiau sėkmingų naujų įmonių įsikuria gana mažai arba jos neatlaikiusios konkurencijos žlunga. Pirmieji turnyrai buvo orientuoti būtent į verslo pradžią - mokymuose atskleista, ko reikia, kad verslo planas būtų įgyvendinamas sėkmingai. Džiaugiamės, kad jaunimui, kurio amžiaus vidurkis - 25 metai, padėjo gausi vertintojų - ekspertų komanda:  patyrę verslininkai, akademinės visuomenės atstovai", - apie „Verslo plano turnyrą" pasakojo Šiaurės miestelio technologijų parko direktorius Gediminas Pauliukevičius.

Šie turnyrai padėjo atrasti daugybę sėkmingų verslininkų ir pagelbėjo realizuoti jų idėjas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Pavyzdžiui, 2007 m. viena iš turnyro lyderių buvusi „ApiX software" komanda savo verslo planą pristatė JAV. 2008 m. nugalėtojais tapo „3 D Vilnius (3D miestas internete)" - jaunieji kūrėjai sukūrė  informacinę, pažintinę verslo sistemą (puslapį internete), kurios dėka, lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su pasirinkta geografine vietove, pateikta interaktyvioje 3D erdvėje. Tais pačiais metais didelio susidomėjimo sulaukė vienos klinikos pasiūlyta idėja, kaip ambulatoriškai ir novatoriškai gydyti skydliaukės mazgus. Kita įmonė pasiūlė tiekti į rinką ekologišką biodyzeliną, išgautą iš panaudotų augalinės kilmės aliejų.

„Verslo plano turnyrai" niekada nebuvo vienodi. Nors analogiškas projektas Vokietijoje nesikeičia keliolika metų, lietuviai nusprendė turnyrus derinti prie besikeičiančių verslininkų poreikių. Pirmaisiais metais žmonės buvo šviečiami apie verslo planų kūrimą, vėliau dėmesys buvo kreipiamas į mentorystę, užklupus ekonominiam sunkmečiui, jaunieji verslininkai buvo mokomi, kaip lengviau išgyventi krizę  ir t.t. Verslo plano turnyrai tapo nemenku ir finansiniu postūmiu - turnyrų prizinis fonas siekia 230 000 litų.

„Lietuviai nemėgsta stovėti vietoje, todėl kasmet stengiamės jauniesiems verslininkams pasiūlyti vis kitokias temas. Tačiau pastebime ir ne itin džiuginančią tendenciją - kuo toliau, tuo mažiau išvystame unikalių ir perspektyvių idėjų. Galima kelti retorinį klausimą, kodėl taip yra? Ar dėl to, kad jaunimas labai intensyviai emigruoja, ar dėl to, kad jaunus žmones gąsdina gana agresyvi mūsų valstybės mokesčių politika, kuri neskatina pradedančiųjų verslininkų?", - samprotavo G. Pauliukevičius.

Pasak Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovės Romos Stubrienės, būtent  didėjanti emigracija verčia dar labiau rūpintis jaunaisiais verslininkais ir jiems padėti surasti būdus, kurie pagelbėtų sėkmingai įgyvendinti savo sumanymus, kurti konkurencingus, inovatyvius verslus ir jaustis reikalingiems čia, Lietuvoje. 

 Parengė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Nr. 28,
2011 m. rugpjūčio mėn.

Turinys

Kaip paskatinti jaunimą kurti verslą?

Mėnesio interviu

SCION DTU mokslo ir technologijų parkai iš arčiau

Parodos "Sprendimų ratas 2011" pagrindinis tikslas skatinti verslus ir puoselėti aplinką 

Išmaniųjų telefonų programėlės gali padėti verslui

Inovacijos - Europos ateities ir išlikimo pagrindas 

Verta žinoti

Renginiai ir mokymai
 

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Pokalbis apie produktyvius susirinkimus organizacijose

Daugelis organizacijų darbuotojų skundžiasi praleidžiantys pernelyg daug svarbaus laiko ruošdamiesi ir dalyvaudami įvairiuose susirinkimuose. Svarbu, kad jie būtų produktyvūs, tačiau neretai žmonės pradeda vėluoti į susirinkimus ar išeina anksčiau, jų metu vilkinami ir nepriimami geri sprendimai, po susirinkimų nieko nedaroma.

Šia aktualia tema kalbiname organizacijų psichologą Mantą Tvarijonavičių, kuris yra projekto „Mind Training" iniciatorius ir konsultantas, Vilniaus universiteto doktorantas.

Kodėl organizacijai yra reikalingi susirinkimai ir kada juos reikia rengti? Kada susirinkimų organizuoti nederėtų?

Susirinkimai yra vienas iš neautokratinės organizacijos atributų. Kitaip tariant, jei jūsų organizacijoje vyrauja nors kiek demokratinė atmosfera, vyksta ir susirinkimai. Apsikeisti informacija apie progresą, numatyti tikslus, informuoti apie pasikeitimus, išspręsti problemą, priimti sprendimą dėl tiekėjo ar dėl pirkimo sąlygų - tai keli susirinkimo tikslų pavyzdžiai. Esmė ta, kad dažnai susirinkimai tampa nuobodūs, išsitęsę, jų metu tik kalbama...

 

"...Bendras susirinkimo rezultatas priklauso nuo to, kaip į diskusiją įtraukiami susirinkimo dalyviai. Kartais vienas susirinkimo dalyvis (paprastai tai yra vadovas) tiesiogine to žodžio prasme „uzurpuoja eterį", ima atrodyti, kad geriau jau tokio susirinkimo nebūtų..."

 

Kokius pagrindinius sėkmingo susirinkimo principus galėtumėte išskirti?

Efektyvus susirinkimas, mano nuomone, atitinka keturis kriterijus: (1) turi aiškų susirinkimo tikslą, (2) kuris yra žinomas ir suprantamas kiekvienam susirinkimo dalyviui; (3) turi aiškią susirinkimo struktūrą, nuo kurios pernelyg nenukrypstama (gali turėti susirinkimo moderatorių, gali neturėti, jei struktūros yra natūraliai laikomasi); (4) susirinkimo dalyviai yra suinteresuoti aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti susirinkime.

Ar susirinkimai gali būti skirti komandos tarpusavio ryšio sutvirtinimui?

Susirinkimai neišvengiamai siejasi su komandiniu darbu. Bendras susirinkimo rezultatas priklauso nuo to, kaip į diskusiją įtraukiami susirinkimo dalyviai. Kartais vienas susirinkimo dalyvis (paprastai tai yra vadovas) tiesiogine to žodžio prasme „uzurpuoja eterį", ima atrodyti, kad geriau jau tokio susirinkimo nebūtų. Iš tiesų jei susirinkime visą laiką aktyviai reiškiasi tik vienas asmuo, kodėl jis vienas pats negalėtų priimti tų sprendimų, kuriems priimti šaukiamas 10 nepigiai apmokamų darbuotojų susirinkimas? Kaip sykį išsireiškė viena mano klientė, personalo direktorė, - „...žaidžiame demokratiją..." Tokiais atvejais susirinkimas gali ne sustiprinti komandos sutelktumo jausmą, o komandą griauti.

Su kokiomis problemomis dažniausiai, Jūsų nuomone, susiduria organizacijos? Kokia galėtų būti pagalba iš šalies?

Darbuotojai nusivilia vadovų švaistomu laiku, vadovai - savo darbuotojais, kurie vangiai dalyvauja išsitęsusiuose susirinkimuose. Visi tampa įpročių įkaitais. Tai vadinamasis „įkliuvimo į spąstus" fenomenas: kuo daugiau kartojame tam tikrą elgesio modelį, tuo labiau prie jo prisirišame, tuo sunkiau jo atsisakyti. Kuo ilgiau tęsiame neefektyvius susirinkimus, tuo labiau prie jų priprantame ir prisirišame. Paradoksas...

Dažnai atsakymas į klausimą, kaip mūsų susirinkimą padaryti efektyvesnį, yra sunkiau pastebimas „iš vidaus" nei „iš išorės". Jei visgi norite pabandyti savo susirinkimus patobulinti „iš vidaus", galbūt jums padės šie keli klausimai:

  • Ar man aiškus mūsų susirinkimo tikslas? Ar susirinkimo tikslas aiškus kitiems susirinkimo dalyviams? Ar šiam tikslui pasiekti iš tikrųjų reikalingas susirinkimas? O gal tai yra seniai neaktualios procedūros liekana, tiesiog paprotys?
  • Ar susirinkime dalyvauja reikalingi asmenys? Nereikalingi? Galbūt susirinkimo tikslai būtų labiau pasiekiami, jei šis didelis susirinkimas skiltų į 2-3 trumpiau trunkančius susirinkimus? (jei mažiau dalyvių, daugiau šansų turėti trumpesnį susirinkimą).
  • Ar tinkamas susirinkimo laikas? (o gal jau po 17 val., ir pusė dalyvių žiūri vien tik į laikrodžius?).
  • Ar tinkama susirinkimo struktūra? Ar susirinkimo dalyviai įtraukiami į procesą, ar išlaikomas darbinis dėmesys viso susirinkimo metu? (kartais vos 10 minučių pertraukėlė gali padėti geriau sutelkti dėmesį į svarstomą klausimą).
  • Ar sprendimai, priimami susirinkime, yra „oriniai", skambūs žodžiai, ar aktualūs sprendimai, kuriems įgyvendinti paskiriami atsakingi asmenys, realiai įgyvendinantys tuos sprendimus? (priešingu atveju, dalyviai sparčiai demotyvuojami - kas iš tų gerų minčių, jei jos nieko nepakeičia?).

Jei jums rūpi savo susirinkimus paversti dar efektyvesniais, tačiau jaučiate, kad stringate, visuomet galite pasitikėti profesionalia pagalba iš šalies. Atsiribojus nuo organizacijos rutininių procesų ir procedūrų, dažnai galima įžvelgti ne vieną ir ne dvi nesunkiai patobulinamas susirinkimo sritis. Paprastai jos išryškėja jau po 2-3 profesionalaus konsultanto apsilankymų jūsų susirinkime. Žinoma, spręsti jums.

Kalbino Indrė Andrijauskaitė
Visorių informacinių technologijų parkas

 

Verta žinoti

Reikalavimai verslui - specialiame tinklalapyje

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. verslininkai Ūkio ministerijos tinklalapyje galės rasti verslo priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, kurie įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d.

Taip įgyvendinama Vyriausybės priimta tvarka, pagal kurią verslo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai įsigalioja tik du kartus per metus: nuo gegužės 1 d. arba nuo lapkričio 1 d. Be to, šie teisės aktai turės būti paskelbti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki jų įsigaliojimo, t. y. vėliausiai vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d.

Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, vykdant verslą kontroliuojančių institucijų reformą, įgyvendinami ne tik suplanuoti veiksmai, bet ir reformos metu atsiradusios naujos iniciatyvos. Viena tokių iniciatyvų - vadinamoji dviejų datų taisyklė, kuri reiškia, kad visi Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymai, kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų priežiūros teisinis reguliavimas, įsigalioja du kartus per metus.

„Manau, kad ši taisyklė yra labai svarbi verslui, nes taip suteiksime aiškumo, galimybę planuoti veiklą, pasiruošti pokyčiams", - sakė ūkio ministras.

Tam, kad būtų galima susipažinti su teisės aktais ir stebėti, kaip laikomasi šios tvarkos, rugpjūčio pradžioje Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje pradės veikti tinklalapis www.lrs.lt/dvieju_datu_taisykle. Jame bus galima susipažinti su teisės aktais, kurie įsigaliojo ar įsigalios pagal šią taisyklę.

Atkreipiame dėmesį, jog pateikti teisės aktų sąrašai gali būti neišsamūs. Informacijos apie tai, jog teisės aktas, nustatantis naują arba keičiantis esamą verslo priežiūros teisinį reguliavimą, buvo priimtas ir įsigaliojo, nesilaikant dviejų datų taisyklės, laukiame el. paštu dvidatos@ukmin.lt.

Dviejų datų taisyklė netaikoma, kai nustatomas naujas arba keičiamas verslo veiklos priežiūros teisinis reguliavimas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Tarptautinių sutarčių reikalavimus, kitais Lietuvos teisės aktų nustatytais atvejais arba įtvirtinamas verslui palankesnis reguliavimas.

 Informacijos šaltinis www.ukmin.lt

SCION DTU mokslo ir technologijų parkai iš arčiau

Š.m. birželio mėn. VšĮ „Saulėtekio slėnis" atstovai Ignas Kamantauskas ir Laurynas Braškus dalyvavo pažintiniame vizite Kopenhagoje. Kartu su projekto BaSIC (Baltic Sea Innovation Network Centres) partneriais aplankė „SCION DTU" mokslo parkus bei pasidalijo sėkmės pavyzdžiais skatinant jaunų ir inovatyvių įmonių plėtrą.

Scion DTU mokslo parke veikia daugiau kaip 178 verslo įmonių ir dirba apytikriai 3.500 darbuotojų. Dauguma parko įmonių intensyviai dirba su šalia esančiais DTU (Technical University of Denmark) ICT, gyvybės ir švarių-(eko) technologijų mokslų fakultetais. Vizito metu buvo iš arčiau susipažinta su „Scion DTU" mokslo parko struktūros ir veiklos koncepcija, veikiančios bendruomenės atmosfera bei sukurtomis galimybėmis įmonėms ir mokslo padaliniams bendradarbiauti tarpusavyje.

Per 20 metų „Scion DTU" sukaupė nemažą patirtį, o verslo ir mokslo sinergija jaučiama vos įvažiavus į „žaliąjį" parką. Architektai gerai pasirūpino, kad parke būtų išlaikytas gamtos ir infrastruktūros balansas, o tai suteikia „žalios" gyvybės visoje parko teritorijoje. Puikiai juntamas bendruomeniškas supratimas kaip ir ką galima pasiekti bendromis jėgomis puosėlėjant mokslo ir verslo kultūrą. Bendras veiklos principas remiasi paprastumu, ergonomika ir puikiu sprendimų išlaikymu, siekiant, kad inovacijų kūrimas taptų labai malonu!

Laurynas Braškus ir Ignas Kamantauskas,
Saulėtekio slėnis 

 

 

 

 

Parodos "Sprendimų ratas 2011" pagrindinis tikslas - skatinti verslus ir puoselėti aplinką


Tradiciškai rudenį (rugsėjo 29-spalio 1 d.) Lietuvos žemės ūkio universitetas (pagal naująjį pavadinimą - Aleksandro Stulginskio universitetas) rengia parodą „Sprendimų ratas 2011". Tai vienintelė tokio pobūdžio paroda šalyje, padedanti susipažinti su sparčiai besikeičiančiomis aplinkosaugos idėjomis ir technologijomis, miškų ūkio ir medžioklės laimėjimais, kaimų atnaujinimo projektais ir komunalinio ūkio technika.

Parodos organizatoriai džiaugiasi, kad kasmet paroda auga ir populiarėja. Dienraščio „Verslo žinios" surengtos apklausos duomenimis, praeitų metų paroda „Sprendimų ratas 2010" buvo trečioji pagal dydį tarp visų parodų, surengtų 2010 m. Lietuvoje. Parodoje dalyvavo 108 firmos, asociacijos, organizacijos, 260 augintojų, gamintojų ir tautodailininkų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Estijos. Skaičiuojama, kad parodą aplankė apie 45 tūkst. žmonių.

Jungtinės Tautos 2011-uosius metus paskelbė Tarptautiniais miškų metais, šiuo žingsniu parodydamos, koks svarbus miškų vaidmuo visam pasauliui. Todėl miškų ūkio ir aplinkosaugos temos bus vyraujančios šiais metais ir universiteto rengiamoje parodoje. LR Aplinkos ministerijos stende, įsikūrusiame centriniame parodos paviljone, nuolat vyks akcijos „Pažinkime mišką" ir „Piešiu mišką", kurių dalyviai bus apdovanoti suvenyrais. Tarptautinius miškų metus parodoje nuotaikingai pažymės ir Jaunųjų miško bičiulių sambūris.

Ne mažiau aktualios ir kitos parodos temos: medienos perdirbimas; alternatyvūs energijos šaltiniai; kaimų atnaujinimas ir aplinkos tvarkymas; kaimo verslai bei kita ūkinė veikla, svarbi šalies kaimo plėtrai.

Parodoje organizatoriai šiais metais žada daug naujovių ir įdomybių. Parodoje Generalinė miškų urėdija pastatys stilingus medinius namelius, kur savo ekspozicijas įrengs penkios miškų urėdijos. Parodoje taip pat savo veiklą prisistatys Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Grožio oazę parodos centriniame paviljone šiemet žada sukurti Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija.

Lauko ekspozicijoje, kaip ir kasmet, bus gausu technikos ir aplinkos tvarkymo įrangos. Čia taip pat šurmuliuos amatininkų, sodininkų, bitininkų kiemeliai, įvairiausiais gardumynais vilios kepėjai, virėjai ir aludariai.

Šiemet į parodos programą vėl įtrauktas prestižinis jojimo sporto renginys - LR Prezidento taurės konkūras. Visas tris parodos dienas dėl vertingų prizų ir paties garbingiausio apdovanojimo - LR Prezidento taurės - varžysis patys geriausi Lietuvos raiteliai.

LŽŪU Mokslo ir technologijų parkas kryptingai dirba, propaguodamas ir skatindamas kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas. Šiais metais LŽŪU MTP ėmėsi naujų darbų - pradėtas įgyvendinti technologinės plėtros projektas. MTP suburti žemės ūkio universiteto mokslininkai sukonstravo ir dabar Pagėgių krašte išbando eksperimentinę vaistažolių džiovyklą. Universitetas bendradarbiaudamas su penkiomis Pagėgių krašto bendruomenėmis siekia įrodyti, kad sudarius palankias sąlygas galima inicijuoti naują ekonominę veiklą regione - vaistažolių verslą.

Apie kaimo bendruomenių ir kitų NVO, veikiančių kaimo vietovėse, ekonominės veiklos galimybes bus kalbama ir parodos metu. LŽŪU MTP organizuoja seminarą „Kaimo verslų šiuolaikiški inicijavimo ir rėmimo būdai: vaistažolių verslo organizavimo atvejis", kuris bus surengtas rugsėjo 30 d. (penktadienį) 11 val. IV rūmuose 204 aud. Į šį švietėjišką renginį LŽŪU MTP kviečia visus projekto „InoTinklas" dalyvius, taip pat asmenis, kurie domisi novatoriškos ekonominės veiklos šiuolaikiškais inicijavimo ir rėmimo būdais.

Parodos metu bus suorganizuota ir daugiau šviečiamosios programos renginių, kuriuose šalia verslo iniciatyvų bus aptariamos miško ir aplinkos tvarkymo aktualijos, taip pat siūlomi naujausi šilumos ir energijos taupymo būdai bei skatinama efektyviai naudotis alternatyvios energijos šaltiniais.

Organizatoriai, kviesdami į parodą „Sprendimų ratas 2011", primena, kad norintieji dar turi galimybę pateikti paraišką ir dalyvauti parodoje. Visa informacija apie dalyvavimo parodoje ir jos šviečiamojoje programoje sąlygas galima rasti interneto svetainėje http://www.sprendimuratas.info.

Informaciją parengė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas

 



 

Renginiai ir mokymai

Kas iš tiesų yra verslo varomoji jėga?

Rugsėjo 22 d. kviečiame į konferenciją
:D-facto ‑ dizainas emocijoms ir funkcionalumui. Statistinis vartotojas šiandien perka ne prekes ir paslaugas, o geras emocijas. Apple gerbėjų gretos ‑ puikiausias pavyzdys!

Lietuvos ir užsienio pranešėjai dalinsis žiniomis apie tai, kaip vartotojai priima sprendimus pirkti, kas yra emocinis ir funkcionalus dizainas, kaip jis veikia ir atsiperka versle, kodėl toks svarbus kūrybingumas, ką sukūrė kiti ir ką galite padaryti jūs vardan gerų emocijų savo vartotojams (ir didesnio pelno jums, žinoma :)

Konferencija vyks 2011 m. rugsėjo 22 d. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilnius). Renginys vyks ANGLŲ kalba.

Konferenciją organizuoja VšĮ Kauno regioninis inovacijų centras. Renginį iš dalies finansuoja EK Leonardo da Vinci programa. Dalyvavimas nemokamas, būtina išankstinė registracija tel. 868087305 arba e.paštu evelina@ktc.lt, dalyvių skaičius ribotas.
Daugiau informacijos www.d-facto.es

Kvietimai

Skelbiamas trečiasis kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „E-verslas LT"

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) kviečia teikti paraiškas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramai gauti pagal priemonę „E-verslas LT". Trečiajam kvietimui skirta 15,3 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų.

Pagal priemonę „E-verslas LT" bus finansuojamos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, reikalingą elektroninio verslo diegimo projektams įgyvendinti.

Elektroninio verslo diegimo projektai gali būti įgyvendinami tik tose įmonėse, kurios vykdo gamybą ar teikia paslaugas. Pareiškėjo metinės pajamos pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus turi būti ne mažesnės kaip 500 tūkst. Lt.

Paraiškos LVPA priimamos iki 2011 m. spalio 10 d.

 

 

 

 

Išmaniųjų telefonų programėlės gali padėti verslui

Požiūris į išmaniuosius telefonus pradėjo keistis 2007 metais, „Apple" bendrovei išleidus revoliucinį „iPhone". Nuo to laiko išmanieji telefonai vis sparčiau populiarėja ir skverbiasi į žmonių gyvenimus.

Kadangi kompanijos „Apple" gaminys sulaukė neregėto populiarumo, netrukus kompanija „Google" pristatė savo išmaniesiems telefonams skirtą operacinę sistemą „Android" ir taikomųjų programėlių parduotuvę „Android Market". Šią operacinę sistemą sėkmingai pradėjo diegti kiti telefonų gamintojai, tokie kaip „Samsung", „HTC", „LG", „Sony Ericsson".
„Android" operacinė sistema išpopuliarėjo greičiau nei tikėtasi ir tapo lydere tarp išmaniųjų telefonų operacinių sistemų. Kompanijos „Canalys" duomenimis, šiuo metu "Google" operacinė sistema visame pasaulyje jau užima apie 48% visų išmaniųjų telefonų rinkos, tuo tarpu „Apple" kompanijos gaminys „iPhone" yra antras pagal populiarumą su 19%.

Susidomėjimas išmaniaisiais telefonais jaučiamas ir Lietuvoje. Vis daugiau žmonių renkasi juos vietoje įprastinių mobiliųjų telefonų.

Augant išmaniųjų telefonų skaičiui, auga ir taikomųjų programėlių poreikis, kurių galimybės yra praktiškai neribotos. Populiariausi Lietuvos paslaugų tiekėjai, bankai, didieji naujienų ir prekybos portalai jau yra susikūrę savo programėles skirtas išmaniesiems telefonams, kurios leidžia greičiau pasiekti teikiamas paslaugas ir patogiau jomis naudotis.

Susikurti programėlę pritaikytą pagal verslo poreikius turėtų būti aktualu daugeliui įmonių, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos srities. Reprezentacinė programėlė gali būti tokia pat naudinga kaip ir įmonės internetinė svetainė bei padėti pasiekti dar daugiau klientų. Taip pat, kai kurioms įmonėms galėtų būti naudinga ir vidinio naudojimo programėlė, padedanti optimizuoti vidinius procesus įmonėje ir leidžianti sukurti didesnę pridėtinę vertę.

Vienas iš tokias programėles kuriančių įmonių pavyzdžių yra KTU regioniniame mokslo parke įsikūrusi įmonė „Itesta", kuri siūlo sprendimus „Android" operacinei sistemai. Viena iš šios įmonės sukurtų programėlių - „Parking in Lithuania", palengvinanti apmokėjimą už automobilių parkavimą. Šia programėle gali naudotis didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, tam tereikia užklijuoti užregistruotą parkavimo lipduką ant savo automobilio priekinio stiklo.

Informaciją pateikė KTU regioninis mokslo parkas

 


Inovacijos - Europos ateitis ir išlikimo pagrindas 

Inovacijos suteikia realią naudą piliečiams, vartotojams ir darbuotojams. Jos pagreitina ir pagerina būdus ir metodus kuriant, gaminant ir naudojant naujus produktus, gamybinius procesus ir paslaugas. Tai svarbu ne tik sukuriant daugiau darbo vietų, kuriant ekologiškesnę visuomenę ir gerinant gyvenimo kokybę, bet ir išlaikant Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Inovacijų pagrindinė iniciatyva siekia nukreipti tyrimų ir inovacijų pastangas svarbių socialinių problemų Europoje ir pasaulyje sprendimui. Ji apims klimato kaitą, energetinį saugumą, maisto saugumą, sveikatingumą ir senstančią visuomenę. Ši iniciatyva, įvardijama kaip Inovacijų Sąjunga, būdama strategijos „Europa 2020" flagmanu, tapusi tvaraus augimo ir užimtumo sričių investicinių planų pagrindu, per 34 priemones sieks trijų tikslų:

  • - paversti Europą pasaulinio lygio mokslo plėtojimo vieta;
  • - šalinti kliūtis inovacijoms, pvz. brangų patentavimą, rinkos susiskaldymą, lėtą standartų nustatymą, įgūdžių trūkumą, kurios šiuo metu užkerta kelią greitam idėjų patekimui į rinką;
  • - atlikti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo perversmą, visų pirma per Europos institucijų, nacionalinių ir regioninių valdžių ir verslo inovacinę partnerystę.

Pabandykime suprasti kodėl taip daroma. Tik supratę priežastis ir sužinoję samprotavimus apie inovacijų svarbą, kiekvienam liks pasirinkimo laisvė kaip verslauti ir išlikti, t.y. inovuoti. Apžvelkime svarbiausius momentus pateiktose priemonėse. Beje, keliose iš jų yra numatyti namų darbai, netgi iššūkiai, kuriuos turės padaryti ES valstybių narių valdžios institucijos. Minėtų priemonių, sugrupuotų į 13 skyrių dėka, Europos Komisija:

"skatindama švietimo kompetenciją ir įgūdžių ugdymą" 2011metais įves įvairialypės universitetų veiklos nepriklausomą tarptautinio reitingavimo sistemą, parems "Žinių aljansų" atsiradimą ir pasiūlys plėtros ir skatinimo programą "Inovacijos ir konkurencijos e-įgūdžiai";

  • "užtikrindama mokslinių tyrimų erdvę" nuo 2012 metų pasiūlys naują programą ir paramos priemones mobilumo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtims šalinti, nuo 2015 metų kartu su ES narėmis įgalins (apie 60 proc. jau anksčiau aprobuotų) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų prioritetų veikimą ir plėtrą;
  • "sutelkdama ES finansavimo priemonių dėmesį Inovacijų Sąjungos prioritetams" 2011 metais ateities EK programoms nustatys būdus kaip gerinant kontrolės ir pasitikėjimo balansą radikaliai supaprastinti finansavimo instrumentus; per Jungtinį mokslinių tyrimų centrą stiprins mokslo įtaką priimant politinius sprendimus, įkurs "Europos perspektyvinių veiklų forumą";
  • "skatindama Europos inovacijų ir technologijų institutą (EIT) kaip inovacijų valdymo modelį Europoje" nustato, kad per 2011 metus EIT turi sukurti savo veiklos plėtros "Strateginę inovacijų darbotvarkę" kaip pavyzdį inovacijoms Europoje;
  • "gerindama novatoriškų įmonių finansavimą" iki 2012 metų užtikrins, kad bet kurios ES narės teritorijoje registruoti Rizikos kapitalo fondai galės laisvai veikti ir investuoti visoje ES, pasiūlys ES nuo 2014 metų įvesti patrauklesnius finansavimo instrumentus įgalinančius žymiai padidinti privataus finansavimo dalį;
  • "kurdama bendrą inovacijų rinką" nuo 2011 metų sieks, kad ES narės ir regionai įsteigtų atskirus biudžetus "ikikomerciniams" (angl. pre-commercial), naujoviškų produktų ir paslaugų viešiesiems pirkimams organizuoti taip sukuriant ne mažesnę kaip 10 mlrd. eurų kasmetinių ES viešųjų pirkimų rinką; kad ES ir valstybės narės atliktų teisinio reguliavimo sistemos svarbiausiose srityse patikrą, pradedant sritimis, susietomis su ekologinėmis inovacijomis ir Europos inovacijų partneryste; 2011 metais pateiks ekologinių inovacijų veiksmų planą;
  • "skatindama Europos kūrybinio potencialo atvirumą ir panaudojimą" 2011 metais įsteigs Europos dizaino lyderių tarybą", Europos kūrybinių industrijų aljansą, skatins viešai finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų atviros prieigos atsiradimą, rems mokslinių tyrimų sumanių informacinių paslaugų plėtrą, iki 2011 metų pabaigos kartu su ES narėmis siūlys plėtoti Europinę patentinių ir licencinių žinių rinką;
  • "skleisdama inovacijų naudą visoje Europoje" sieks, kad ES narės rengdamos būsimas (po 2013 metų) struktūrinių fondų programas inovacijoms skirtų padidintą dėmesį;
  • "didindama socialinę naudą" Europos socialinio fondo rėmuose pradės Europos socialinių inovacijų bandomąją programą, nustatys žinių ekonomikos sklaidos tarp įvairių profesijų sluoksnių įvairiuose sektoriuose ypatumus, nuo 2011 metų rems didelę viešojo sektoriaus ir socialinių inovacijų mokslinių tyrimų programą, neatidėliotinai sukurdama bandomąją Europos viešojo sektoriaus inovacijų švieslentę;
  • "apjungdama proveržių siekiančias pastangas" per 2011 atliks pirmą konkretų veiksmą ir pasirengs "Aktyvios ir sveikos senatvės partnerystės bandomosios programos" pradžiai;
  • "realizuodama savo politiką už Europos ribų" sieks, kad iki 2012 metų ES su tarptautiniais partneriais pasirašytų globalinio lygio brangiai kainuojančių, sudėtingų mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros sutartis;
  • "reformuodama mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas" ragins valstybes nares savarankiškai įsivertinti minėtas sistemas, nustatyti pagrindinius uždavinius ir kritines reformas ir perkelti į Nacionalines reformų programas;
  • "įvertindama inovacijų pažangą" įvedė Mokslinių tyrimų ir inovacijų sąjungos švieslentę*, taip pat siūlys įvesti naują rodiklį nustatantį sparčiai augančių novatoriškų įmonių įtaką ekonomikai.

Galima optimistiškai arba skeptiškai pažiūrėti į tą ilgą politinių-organizacinių priemonių sąrašą. Kartą jau bandžius pasivyti JAV, dabar reikia vytis ir Kiniją. Ar nebus taip, kad po dešimtmečio teks dar ir Indiją vytis? Bet palikime tai ateičiai. Jei nieko nedarytume, tai tikrai Europos ekonomikos inovacijų veidrodis vargu ar spindėtų.

Jau tradiciškai liepos mėnesio pabaigoje Europos Komisija paskelbė 7-osios bendrosios programos (7BP) 2012 metų kvietimus ir mokslinių tyrimų pagrindu kuriamoms inovacijoms paremti skyrė beveik 7 mlrd. eurų. Kuo įdomūs šie 7BP kvietimai verslui ir tiems, kurie suinteresuoti daryti inovacijas? 7BP specifinėse programose Bendradarbiavimas ir Pajėgumai, kuriose skiriamas padidintas dėmesys įtraukiant verslą į mokslinių tyrimų užsakymus ar rezultatų panaudojimą, nuo programos pradžios (2006 m. gruodžio 22 d.) pastebima didėjančio poreikio inovacijoms tendencija. Net 21-ame iš 37 ką tik paskelbtų ir galiojančių kvietimų yra akcentuojamas vienokio ar kitokio lygio inovacijų poreikis. Bendrųjų programų praktikoje, konkrečiai specifinėje programoje Pajėgumai, tiksliau jos 2012 metų darbo programoje, kuri dabar pilnai suderinta su Inovacijų Sąjungos iniciatyva, yra patobulinti finansinės rizikos pasidalijimo mechaniz mai. Išskirtinumas yra tame, kad pirmą kartą įvedamas nuosavo kapitalo dalies ekonominės rizikos (angl. first-piece loss) metodas, pvz. teikiant paramą MVĮ demonstracinėms veikloms (veikloje „MVĮ skirti moksliniai tyrimai"), sparčiai augančioms novatoriškoms įmonėms (veikloje „Parama nuosekliam mokslinių tyrimų politikos vystymui") ir pan. Daugiau apie 7BP kvietimus skaitykite Europos Komisijos tinklalapyje Cordis** arba Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros tinklalapyje www.mita.lt

Jau už nepilnų trijų metų (2014 metų sausio 1 d.) prasidės nauja Europos bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020" (angl. Horizon 2020 - the Framework Programme for Research and Innovation). Ši programa bus žymiai platesnė nei šiuo metu vykdoma 7BP. Ji apims ES bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą (FP), ES Konkurencingumo ir inovacijų programą (CIP) ir Europos inovacijų ir technologijų institutą (EIT). Birželio ir liepos mėnesį Briuselyje vyko intensyvūs svarstymai skirti būsimai programai „Horizontas 2020" ir Europos inovacinio potencialo didinimui. Panagrinėkime dviejų labai aktualių verslui teminių seminarų - Inovacijos MVĮ ir Rizikos finansavimas - medžiagą. Juose pateikti samprotavimai yra vertingi tuo, kad išryškinama kaip suprantama inovacijų problematika Europoje.

Teminiame seminare (jų buvo 2) „Inovacijos mažose ir vidutinėse įmonėse" aptarta, kad mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas programoje "Horizontas 2020" iš esmės turėtų būti užtikrinamas naudojant specializuotus MVĮ poreikius atitinkančius veiksmus, apimant visas inovacijų formas, o taip pat apimant visą inovacijų ciklą „nuo idėjos iki rinkos". Iš viso vyko penkios viešos diskusijos. Jose, kaip antai:

  • „MVĮ poreikių tenkinimas siekiant didesnio poveikio" pastebėta, kad inovacijos turėtų atsirasti ne tik technologijų dėka, pvz. paslaugų naujovės, nauji verslo modeliai ar naujovės vartotojams, bet ir mokslinių tyrimų dėka. Europiniu lygiu reikia vertinti ne tiesiog MVĮ, bet išskirti ir MVĮ su augimo potencialu, taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į moksliniams tyrimams imlias įmones, bet ir į labai novatoriškas įmones tradicinės pramonės sektoriuose. IT raštingumas tebelieka daugelio MVĮ problema. Europos verslo ir inovacijų tinklas turėtų praplėsti inovacijų paramos paslaugas;
  • „nepertraukiama „nuo mokslinių tyrimų iki rinkos" parama" buvo nagrinėjamos nacionalinės (JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Šveicarijos) paramos programos paremtos 1982 metais JAV įdiegta ir sėkmingai veikiančia „Smulkaus verslo inovacijų tyrimo" programa (angl. SBIR - Small Business Innovation Research). Programoje „Horizontas 2020" ketinama pritaikyti kai kuriuos JAV programos elementus;
  • „paramos priemonių suderinimas ir sinergijos kūrimas" buvo daugiau klausimų nei atsakymų, liko neaišku kaip organizuoti suderintas ir tarpusavyje susietas ES, nacionalinę ir regioninę paramą, o kai kuriose ES narėse tokių programų visai neegzistuoja. Pasiūlyta įkurti Europinę mokslinių tyrimų rezultatų rinką;
  •  „nuo idėjos iki rinkos" padaryti trys pareiškimai:

1.     Užtikrinti tinkamą MVĮ dalyvavimą programoje „Horizontas 2020", pvz. visose atitinkamose programos dalyse MVĮ sukuriant nišą pagal SBIR (JAV) schemą;

2.     Aiškiai apibrėžti ES veiksmus atsižvelgiant į ES pridėtinę vertę, vengti ES, nacionalinių ir regioninių programų ir instrumentų platinimo ir persidengimo, pvz. išplėsti Eurostars, kuri apimtų MVĮ tarpvalstybinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų užsakymo paslaugas arba projektuoti naują 185 straipsnio iniciatyvą apimančią intensyvių mokslinių tyrimų nereikalaujančias MVĮ;

3.     Stiprinti MVĮ inovacinius pajėgumus, pvz. atnaujinti Europos verslo ir inovacijų tinklą derinant prie „Horizontas 2020", numatant pagerintas informacijos ir patarimų paslaugas, konsultacijas, mokymus ir partnerių paiešką toms MVĮ, kurios ketina plėtoti tarpvalstybinius inovacinius projektus ir stiprinti inovacijų paramos paslaugas;

  • „nuo idėjos iki rinkos" (CIP pagrindu) buvo aptartas gerosios praktikos perkėlimas į programą „Horizontas 2020", pvz. parama ekologinėms inovacijoms, Europos verslo ir inovacijų tinklui, klasteriams, paslaugų inovacijoms.

Rizikos finansavimo (verslo „achilo kulnas" Europoje, tuo labiau Lietuvoje) teminio seminaro metu į klausimą „Kokios pagrindinės problemos apsunkina rizikos finansavimą Europoje?" buvo pateikti 5 pagrindiniai atsakymai:

  • rinka yra susiskaldžiusi, yra tik keletas tikrų visą Europą apimančių rizikos kapitalo fondų (įtakoja nacionalinės sienos, kalbų ir kultūrų įvairovė, fiskalinių ir teisinių sistemų skirtumai);
  • rinka yra nepatraukli investuotojams dėl nepakankamų ir neaiškių pasitraukimo galimybių;
  • požiūrio į verslumo ir inovacijų kultūra apskritai yra mažiau palanki nei JAV, ir ypač menka tolerancija nesėkmėms;
  • skiriamas nepakankamas dėmesys remiant ir skatinant klasterius ir pritraukiant vietinius investuotojus;
  • regioninė, nacionalinė ir ES politika bei paramos schemos yra prastai suprojektuotos ir nekoordinuojamos, nepakankama valstybės parama moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai, naujovių diegimui bei mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Europos ekonomikos augimas ir darbo vietos ateityje privalo atsirasti iš novatoriškų produktų, paslaugų ir verslo modelių.  

O kaip Lietuvoje? Lietuvoje inovacijų realybė yra nepalyginamai pilkesnė. Trūksta ir „spalvų", ir „dailininkų" ... Kuo visos aukščiau paminėtos Europos inovacijų politikos (ar inovacijų panacėjos) gairės galėtų būti naudingos Lietuvai? Kaip elgtis ir adaptuotis prie tokių pokyčių? Patarimai verslui -  dalyvauti sektorinėse parodose, konferencijose, seminaruose ... taip siekiant išgirsti naujų idėjų, jas adaptuoti, modifikuoti, surasti naujų partnerių dalyvavimui tarptautiniuose projektuose ir integruotis į globalią ekonomiką. Lietuvos rinka maža, kuriant naują veiklą arba rekonstruojant esamą į ją reikėtų žiūrėti kaip į procesą užtikrinantį veikimą ne Lietuvai (arba ne tik Lietuvai), o globaliam pasauliui (pvz. GetJar - aplikacijos ir žaidimai mobiliuose telefonuose, Tiketa - dvimatis kodas mobiliuose telefonuose, Ekspla - lazeriai, ArcusNovus - palydovinis ryšis, Elinta - trimatis skeneris, LessLoss - audio ir video kabeliai, Globaltus - e-komercija ir e-marketingas ir t.t.). Tam neretai reikia įveikti labai paprastus, bet svarbius ir būtinus barjerus - užsienio kalba ir kompiuterinis raštingumas (virtualių tarptautinių finansinių transakcijų modulio integravimas įmonės tinklalapyje).

„Gerkite kavą ... Briuselyje" - taip sako mokslinių tyrimų vadybininkų ruošimo guru Sean McCarthy , arba kreipkitės patarimo į EEN tinklo atstovybes Lietuvoje.

Daugiau informacijos ES ateities formavimo politikos klausimais galima rasti:

http://ec.europa.eu/eu2020
http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm?pg=action-points&view=all
http://ec.europa.eu/research/horizon2020/index_en.cfm
http://ec.europa.eu/research/horizon2020/index_en.cfm?pg=workshops
http://ec.europa.eu/research/horizon2020/pdf/workshops/innovation_in_small_and_medium_enterprises/
summary_reports_workshops_on_21_june_and_12_july2011.pdf#view=fit&pagemode=none

http://ec.europa.eu/research/horizon2020/pdf/workshops/access_to_risk_finance/
summary_report_workshop_on_13_july_2011.pdf

ftp://ftp.cordis.europa.eu/pub/fp7/docs/wp/capacities/capacities-intro-wp-201201_en.pdf
*- http://ec.europa.eu/research/innovation-union/pdf/iu-scoreboard-2010_en.pdf
** - http://cordis.europa.eu/fp7/home_en.html

Saulius Lapienis
Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Dale Carnegie knygą "Kaip užmegzti vertingus santykius", 2010 m. Leidykla "Obuolys".

Knygoje - sėkmės lydimų žmonių paslaptys, kurios padės Jums tapti charizmatiška asmenybe, įgyti kitų žmonių pasitikėjimą, puoselėti idealius santykius ir padaryti karjerą.

 

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Interneto svetainę eiconsortium.org - emocinio intelekto tyrimų ir tyrėjų konsorciumas. Daug įdomios (verslui ir taikomąjam mokslui) informacijos apie emocinį intelektą.

 



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt