InoTinklo naujienos Nr. 29

New Page 1

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/16209


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote dvidešimt devintąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Sėkmės formulė

Pradžioje tik-ėjimas

Šių dienų priesakas - veikti efektyviai ir sėkmingai. Aišku, galima abejoti sėkmės kulto egzistencine prasme, tačiau, kas nenori spinduliuoti nenugalimu tikėjimu? Ypač tai svarbu žengiant dar neišbandytu naujovių keliu.

Imantis inovacijų vadybos nori nenori reikia atsisveikinti su įprasta veikla, kuri, kaip taisyklė, teikia psichologinį komfortą. Ryžtis peržengti stabilumą garantuojančią ribą padeda tam tikra vertybinė nuostata, kuri drąsina ir teikia vidinį aiškumą. Tokios nuostatos formavimas nėra paprastas dalykas. Supratimas, jog pasekmės dažniausiai glūdi užuomazgose, gali skatinti pasitikėjimą savo jėgomis ir aktyvumą, taip pat toks supratimas atkreipia reikiamą dėmesį į pradžios momentą.

Tikslo ir veiklos visumos suvokimas užprogramuoja tolesnę veiklos tvarką ir naudojamas priemones. Neatsitiktinai senovės kinų išmintis byloja, jog pasėjus mintį - nuimsi veiksmą, kai pasėsi veiksmą - nuimsi įprotį, o su įpročiu formuojasi charakteris, kuris ir lemia likimą.

Vertinant iš bendrosios sistemų teorijos pozicijų galima teigti, kad bet kurios sistemos imlumas poveikiui labai išauga, kai pati sistema yra in statu nascendi (užuomazgos) stadijoje. Statistikoje seniai žinomas „didelis pradinių sąlygų poveikis" (E.Lorentz, 1963), kuris populiariai dar vadinamas „drugelio efektu". E.Lorentz'o atliktas oro permainų modeliavimas parodė, kad net ir nežymūs veiksmai gali nulemti didelius pokyčius. Vaizdžiai išsireikšdamas jis teigė, kad plaštakės sparnelių plazdenimas Singapūre gali sukelti uraganą Šiaurės Karolinoje.

Grįždami prie sėkmingos veiklos prielaidų matome dvi alternatyvas: galime pasiekti puikių veiklos rezultatų, kai protingai imdamiesi praktinių veiksmų, pasiekiame puikių veiklos rezultatų, arba kūrybiškai keliame radikalias idėjas, kurios aktyvina, transformuoja ir kuria aukštą pridėtinę vertę...

„Metanoja" - pamatinis sąmonės keitimas

Kas mums trukdo panaudoti savo kūrybišką prigimtį tiek, kiek suteikia galimybių pats gyvenimas? Tai klausimas į kurį atsakymo ieškojo jau senovės graikai. Jie pirmieji pastebėjo, kad esminius pokyčius žmonių gyvenime lemia pasikeitusi jų pačių sąmonės būklė. Terminas „metanoja" pažodžiui reiškia „virš minties" ir buvo suprantamas, kaip šviesa, nutvieskianti visumą. Tokioje šviesoje pamatyti pasaulį nėra paprasta: „praregėjus" galimybių fone skausmingai išryškėja nepadaryti darbai ir asmeniški veiklos trūkumai. Neatsitiktinai žodį „metanoja" senovės romėnai išsivertė į lotynų kalbą kaip „atgailą", o šių laikų vadybos mokslų guru Senge (1990) „pamatiniu sąmonės keitimu", kuris lemia kokybiškai naujo veiklos subjekto formavimosi procesą ir pasireiškia protą, jausmus, valią ir mintis apimančiu pokyčiu.

Galima konstatuoti, kad terminas „metanoja" žymi naują požiūrį - siekiant naujovių ir pokyčių svarbiausia yra ne tiek keliamų tikslų tiesioginis įgyvendinimas, kiek patį veiklos subjektą keičiantis veikimo būdas. Atnaujinantis veikimo būdas ypač pabrėžia grįžtamojo ryšio svarbą.

Grįžtamasis ryšys ne tik leidžia pakoreguoti veiklą, bet skatina asmenis tarpusavyje bendradarbiauti ir tobulėti. Atliekami veiksmai ir jų analizė, pasireiškianti grįžtamuoju ryšiu, leidžia visiems dalyvaujantiems veiklos tobulinime tapti lygiaverčiais mokymosi proceso dalyviais ir kurti bendradarbiavimo bei pagalbos santykius. Viena svarbiausių tokių santykių savybių yra alternatyvių darbo metodų, naujų idėjų, skirtingų strategijų ir alternatyvių scenarijų kūrimas ir skatinimas.

Tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos svarba

Sėkmė priklauso ne tik nuo veiklos galimybių realizavimo ir gebėjimų ugdymo.  Daug kas priklauso ir nuo to, kaip sprendžiame sunkiausią uždavinį - ar mokame mąstyti, dirbti ir gyventi paprastai, bendrystėje ir veiksmingai. Integruoti veiklą ir vienas kitą suprasti nėra lengva, nes aplinkos pokyčiai vyksta netolygiai, galimybių ir gebėjimų įvairovė formuoja įvairius požiūrius ir veiklos būdus, todėl bendradarbiaujanti asmenų grupė dažnai labai natūraliai tampa nestabili ir sunkiai prognozuojama. Tarpusavio pasitikėjimui mažėjant, mažėja ir grupės narių aktyvumas. Štai kodėl vykdant inovacinę veiklą ypač privalu kurti pasitikėjimu grindžiamus santykius.

Jei pripažįstame, kad pokyčiai yra gyvenimas, jei suvokiame, kad problemų sprendimas mus išveda į naujas veiklos galimybes ir jei esame pasiryžę pokyčius sėkmingai valdyti, tada matome būtinumą keistis ir savo aplinką keisti. Tuo pačiu, stiprindami tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą, nusistatydami labai aiškias bendros veiklos taisykles, sugebame išlaikyti visumą, kuri garantuoja, kad naujovių puoselėjimo procesas vyksta. Bet kokia didelė pagunda patikėti, jog galima viską išlaikyti kaip buvus, nesikeičiant ir nieko nekeičiant...      

InoTinklo projekto darbai eina į pabaigą. Neabejotina, kad šio projekto dėka inovacijų vadybininkai iš įvairių šalies mokslo ir technologijų parkų geriau pažino vienas kitą. Ar užsimezgę bendradarbiavimo santykiai tapo geru pagrindu efektyviau padėti įmonėms plėtoti inovacinę veiklą, parodys ateitis. Daug kas priklauso ir nuo pačių noro keistis...

Aleksandro Stulginskio universiteto
Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas

Nr. 29,
2011 m. rugsėjo mėn.

Turinys

Sėkmės formulė

Mėnesio interviu

Dešimt principų padedančių nepertraukiamai kurti inovacijas

Darbuotojų motyvacija: ką galime dar geriau? 

Įspūdžiai iš pažintinės Tehnopol (Estija) verslo konsultantų sesijos

Prasideda nacionalinis konkursas "Inovacijų prizas 2011" 

Verta žinoti

Renginiai ir mokymai
 

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Jūrinis slėnis - jūrinių žinių ekonomikos branduolys

Jūrinis slėnis - vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos mokslo projektų, kuriuo siekiama sutelkti išsibarsčiusias jūrinio mokslo ir studijų institucijas, plėtoti jūrinio mokslo potencialą. Klaipėdoje kuriamo Jūrinio slėnio projektai įgauna vis didesnį pagreitį. Mokslininkai, studentai jau naudojasi modernia laboratorijų įranga, dirbti su jūrinio slėnio projektais veržiasi vis daugiau mokslininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Apie Jūrinio slėnio projekto eigą kalbamės su šio projekto investicinio projekto koordinatore, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų planavimo instituto direktore dr. Zita Gasiūnaite.

Apie jūrinį slėnį kalbama jau kelerius metus, oficialus startas duotas 2010-aisiais metais. Kas per šį laiką jau padaryta?

Padaryta iš ties daug. Džiaugiamės, kad mūsų mokslininkai, studentai jau gali naudotis modernia laboratorijų įranga, kuri suteikia galimybę atlikti novatoriškus tyrimus. Iki tol susidurdavome su problema - mokslininkų potencialą turime didžiulį, tačiau esamomis sąlygomis nebegalėjo kokybiškai atlikti tyrimų.

"...Studentai - vienas stipriausių argumentų dar sparčiau vystyti slėnio projektą, rūpintis, kad būtų išugdyta jaunoji mokslininkų karta. Džiugu pastebėti, kad šiuo metu dirbti universiteto moksliniuose padaliniuose tampa prestižu..."


Pasaulis keičiasi, technologijos modernėja, todėl nauja įranga mums atveria galimybes atlikti modernius tyrimus atnaujinamose lauko tyrimų bazėse,  jūros ekosistemų, jūros chemijos, vandens transporto technologijų, jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijose. Kol kas laboratorijos, kuriose įdiegėme naujausią įrangą, veikia skirtingose vietose, tačiau netolimoje ateityje jos bus sutelktos po vienu stogu.   Jūrinio slėnio programa, kurią  įgyvendina Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir jūrinio verslo kompanijos, turi būti baigtas įgyvendinti 2013 metais.

Veikiančios laboratorijos - tik pradžia. Ką dar reikia įgyvendinti?

Reikia pripažinti, kad užklupęs ekonominis sunkmetis šiek tiek sujaukė planus ir kai kurie procesai vyksta lėčiau nei tikėtasi. Į Jūrinio slėnio programą įtrauktas ne tik laboratorijų kūrimas, bet ir mokslinių tyrimų laivo statymas, nauji fakultetų pastatai, bendrabučio statybos. Fakultetų statybos kol kas atidėtos, nes tai turėtų būti vykdoma pagal Valstybės turto atnaujinimo programą - pirmiausia turėtų būti parduodami seni universiteto pastatai, o po to už tuos pinigus statomi nauji fakultetai. Labai svarbus etapas - mokslinių tyrimų laivo statyba.

Kuo šis laivas pasitarnaus moksliniams tikslams?

Planuojamas statyti laivas bus pritaikytas atlikti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus, jis galės vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, ir kt. Jame bus įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams-cheminiams tyrimams. Mokslinių tyrimų laivą žadama naudoti ne tik moksliniams tikslams, jame studentai galės atlikti praktikas.

Viešojoje erdvėje netrūksta nuogastavimų, kad jaunimas vis aktyviau emigruoja į užsienį, todėl nebebus žmonių, galinčių naudotis Jūrinio slėnio potencialu ir galimybėmis...

Studentai - vienas stipriausių argumentų dar sparčiau vystyti slėnio projektą, rūpintis, kad būtų išugdyta jaunoji mokslininkų karta. Džiugu pastebėti, kad šiuo metu dirbti universiteto moksliniuose padaliniuose tampa prestižu. Norinčių sieti savo mokslinę karjerą su jūriniais tyrimais yra daugiau nei mes galime priimti. Vienas iš jūrinio slėnio programą įgyvendinančių institutų - Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas - savo veiklą pradėjęs kartu su Klaipėdos universiteto įkūrimu nuo nedidelio, vos kelių žmonių kolektyvo, pastaraisiais metais išaugo iki beveik 100 darbuotojų turinčio padalinio, kuriame dirba ir daugiau kaip dvidešimt doktorantūros studentų. Mokslinės jūrinio slėnio laboratorijos privalo dirbti pagal atviros prieigos principą, tad jomis gali naudotis tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai - šiuo m etu savo būryje turime du mokslininkus iš svetur. Čia juos atviliojo ne galimybė užsidirbti, bet šansas įgyvendinti naujas įdėjas, perduoti patirtį. Klaipėdoje, kur kuriamas Jūrinis slėnis, jie mato puikias galimybes dirbti. Esame sutelkę labai stiprių mokslininkų grupę, tad dabar atsiradus dar ir moderniai įrangai laboratorijose, jiems galima pasiūlyti neįkainojamą progą prisidėti prie svarbių mokslinių tyrimų ir projektų. Mokslas neturi būti tik dėl mokslo, todėl laboratorijos ir jų teikiamos galimybės atviros ne tik mokslininkams, bet ir verslininkams. Jūros verslas tiesiogiai susijęs su jūros tyrimais, todėl bet kokios jūros verslo šakos plėtra neįmanoma be naujų technologijų ir išsamių aplinkos tyrimų. Verslas su mokslu turi labai glaudžiai bendradarbiauti, nes šiandien, kai konkurencija yra didžiulė gali išlikti tik inovatyvios įmonės.

Jūsų ryšiai su užsienio valstybėmis - itin glaudūs.

Taip. Mums, mokslininkams, labai svarbu "nevirti savo sultyse", todėl nuolat bendradarbiaujame su panašaus pobūdžio centrais visame pasaulyje - pradedant šalimis, kurios yra aplink Baltijos jūrą, baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Užmegzti ryšiai - projektų sėkmės garantas.  Šiuo metu kartu su partneriais vykdome apie 20 tarptautinių projektų. Projektai - įvairaus pobūdžio, orientuoti ne tik į jūrinius tyrimus, bet ir į kitas sritis - pavyzdžiui šiuo metu vykdome aktualų šiandienai projektą GRABS - jis skirtas ekologiškos, žaliosios gyvenamosios aplinkos kūrimui.

Įgyvendindami projektus su užsieniečiais, keičiamės patirtimi. Svečių šalių mokslininkai mokosi iš mūsų, mes iš jų. Prieš kurį laiką Italijos, Parmos universiteto atstovai, tyrinėjantys lagūnas, susidomėjo mūsų atliekamais tyrimais ir pareiškė norą dalyvauti tyrimuose Kuršių mariose - vienintelėje Lietuvos lagūnoje. Tai buvo neįkainojama galimybė kartu su jais tyrinėti ekosisteminius procesus.

Gyvename prie Baltijos jūros, kuri yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje, todėl darbo nestokojame - kartu su kitų šalių mokslininkais tiriame vandens kokybės būklę, stebime ekosistemą, teikiame rekomendacijas verslo institucijoms. Glaudžiai bendradarbiaujame  su visomis aplink Baltijos jūrą esančiomis valstybėmis. Vieni iš seniausių partnerių - Vokietijos mokslininkai, su jais esame vykdę ir šiuo metu vykdome nemažai projektų, o su Vokietijoje veikiančiu Baltijos jūrinių tyrimų institutu mus sieja seniausi istoriniai ryšiai, nes mūsų veikla yra artima šio instituto veiklai.

Pasaulinė patirtis rodo, kad panašūs moksliniai centrai, slėniai atgaivina miestų, kuriuose įkurti slėniai, akademinį gyvenimą. Kokį potencialą matote Klaipėdoje?

Klaipėda, turėdama universitetą, gausią mokslininkų komandą tikrai gali pretenduoti tapti stipriu akademiniu miestu. Kuriamas Jūrinis slėnis dar labiau paskatins akademinę bendruomenę telktis į vieną kumštį. Slėnis su visomis teikiamomis galimybėmis daro Klaipėdą patrauklesnę - tai matome jau dabar. Dėmesys iš užsienio mokslininkų didėja, o  mokytis į Klaipėdą pagal mainų programas atvyksta vis daugiau studentų iš svetur. Universitetas gali būti stiprus ir patrauklus studijoms tik tada, kai dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, yra modernios tyrimų laboratorijos, kur studentai gali rengti savo mokslinius darbus. Jūrinio slėnio projektas ne tik leido modernizuoti laboratorijas, bet ir suteikė galimybę prisidėti prie kokybiškesnio jūrininkų rengimo - pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvo modernizuoti studijų įrangos treniruokliai. Tai buvo viena iš Jūrini o slėnio programos dalių - projektą „Jūra"  įgyvendino Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

Interviu parengė
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

 

Verta žinoti

Pirmaisiais veiklos metais verslininkus konsultuos, bet nebaus

Devynios pagrindinės verslo priežiūrą atliekančios institucijos įsipareigojo verslo naujokus pirmaisiais jų veiklos metais ne bausti, o konsultuoti. Tai buvo įtvirtinta 2011 m. 09 mėn. 14 d. Vyriausybėje pasirašytoje Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų.

„Baudimas ar sankcijų taikymas nėra ir negali būti priežiūros institucijos uždavinys. Siekiame, kad pradėjusio verslą žmogaus negniuždytų baudos, būtų užtikrinta nuosekli kompetentingų institucijų pagalba pirmaisiais veiklos metais", - sako ūkio ministras R. Žylius.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad verslą prižiūrinčios institucijos neretai vis dar įsivaizduoja, kad jų tikslas yra gaudyti ir bausti visus iš eilės, tačiau turi būti diegiamas naujas standartas. „Padėti naujiems verslininkams, o ne iš karto juos pradėti tikrinti yra tiesiog gyvybiškai būtina, jei tikimės naujų darbo vietų, ekonomikos augimo ir teisės aktų laikymosi. Visiems, o ypač pradedantiesiems, verslininkams šios institucijos turi tapti paslankiais, dalykiškais, neįkyriais konsultantais, o ne prievaizdais", - sako R. Šimašius.

Deklaraciją pasirašė Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Pasirašytoje deklaracijoje įsipareigojama kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia bus nustatytas terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, galės būti ir pratęsiamas.

Verslo priežiūrą atliekančios institucijos įsipareigoja pirmaisiais veiklos metais įmones pirmiausia konsultuoti, teikti metodinę pagalbą, rengti konsultacinius seminarus, siūlyti įvairias konsultavimo paslaugas.

Baudos ar veiklos apribojimai bus taikomi tik išimtinais atvejais, kaip paskutinė priemonė, įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais. Deklaracija pasirašyta siekiant gerinti verslo aplinką, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui ir gyventojams.

 Daugiau informacijos: www.ukmin.lt

Dešimt principų, padedančių nepertraukiamai kurti inovacijas

Nuolatinis inovacijų diegimas siekiant išlikti yra reikalingas visoms įmonėms (pradedant „start-up", baigiant įmonėmis, pasiekusiomis brandos stadiją). Technologai dažnai atkakliai tvirtina, jog  nauji dalykai negali būti suplanuojami pagal tvarkaraštį, tačiau sėkmingos bendrovės ne kartą įrodė, kad yra pajėgios tai daryti nuolat.

Daugelis žmonių bandė apibrėžti inovacijų procesą, tačiau kai kurie apibrėžimai gali pasirodyti per daug abstraktūs. Vieną iš lengvai atsimenančių požiūrių galima rasti Roberto F. sukurtoje „10 įmonės išgyvenimo žingsnių programoje"[1]. Joje konkrečiai perteikta dešimtmečio praktinė patirtis. Visi dešimt žingsnių įtvirtinti žodžio INNOVATION pagalba:

1.   Įkvėpti (Inspire). Pirmas ir svarbiausias žingsnis yra nustatyti lyderius, kurie gali įkvėpti ir vadovauti procesui. Start-up kompanijoje turi būti steigėjas arba vadovas, kuris aktyviai dalyvautų. Tai yra privalomas žingsnis.

2.   Jokios rizikos - jokių naujovių (No risk, no innovation). Ne kiekviena idėja gali ar turi būti sėkminga. Be rizikos negali būti jokių naujovių. Inovacijų komandos veikia geriausiai, kuomet jie tiki, jog jų nelaukia nesėkmė. Inovacijas gali nužudyti baimė patirti nesėkmę.

3.   Naujo produkto vystymosi procesas (New product development process). Įformintas procesas pagal terminus ir etapus yra būtinas. Tai turėtų apimti bent pagrindinius idėjos generavimo elementus, prioritetus, prototipų gamybą, komercializavimą ir įvertinimą.

4.   Valdymas (Ownership). Inovacijoms reikia komandos lyderio organizacijos viduje. Vadovas turi būti tinkamas įtikinti kitus imtis apskaičiuotos rizikos ir dirbti už savo komforto zonos ribų.

5.   Vertės kūrimas (Value creation). Sėkmingos inovacijos paverčia idėjas pinigais, didina klientų vertę ir akcininkų nuosavybės vertę. Ilgalaikė ir sustiprinta produkto vertė įtakoja pranašesnį bendrovės vertinimą per organizacijos intelektinės nuosavybės portfelį.

6.   Atskaitomybė (Accountability). Tai svarbi pasitikėjimo sudedamoji dalis. Komandos nariai turi jausti atsakomybę laiku atlikti užduotis. Vėlavimas atlikti užduotis kelia pavojų visam procesui.

7.   Treniravimas ir „coachingas" (Training and coaching). Tinkamų žmonių su natūraliu smalsumu, plačiomis pažiūromis ir gebėjimu matyti bendrą vaizdą samdymas yra puikus tinkamos mąstysenos kūrimo būdas. Nuolatinis instruktavimas iš viršaus yra svarbus norint išlaikyti tinkamas įmonės nuostatas ir reikiamą dvasią.

8.   Idėjų valdymas (Idea management). Sukurkite ir administruokite idėjų gausą. Laikas nuo laiko įtraukite klientus ir pardavimų atstovus į idėjų kūrimo procesą. Įsitikinkite, jog visi komandos nariai turi tam tikrą ryšį su produktu - jį naudojo, pardavė ar pagamino.

9.   Stebėkite ir matuokite (Observe and measure). Sekti rezultatus yra būtina norint užtikrinti optimalią investicijų grąžą. Produktų gyvavimo ciklai nuolatos trumpėja paspartindami naujovių diegimo ciklus. Pradėjus naują produktą, pagrindinis rodiklis yra naujo produkto pardavimo ir bendrųjų pardavimų santykis.

10.             Grynasis rezultatas ir atlygis (Net result and reward). Paskata visiems proceso dalyviams turėtų būti parengta remiantis investicijų grąža. Apdovanokite savo žmones. Dažniausiai esminė motyvacija yra ne finansinis atlygis, bet pripažinimas už gerai atliktus darbus. Žmonės yra jūsų geriausias inovacijų šaltinis.

Tvarios inovacijos iš tikro yra vienintelis tvarus konkurencinis pranašumas. Diegti naujoves sunku, nes žmonės iš prigimties yra linkę priešintis pokyčiams, o įmonės kultūrai patogiausia yra status quo padėtis. Tačiau norint išgyventi šiandieniniame pasaulyje esant tokiai sparčiai verslo kaitai, reikia, kad būtumėte vienu žingsniu priekyje nuo savo konkurentų. Inovacijos yra tai, kas suteikia gyvybę jūsų verslui nuo pat pradžių ir užtikrina ilgalaikį gyvavimą. Užtikrinkite, kad jūsų įmonė įgyvendina visus šios programos žingsnius!

Šaltinis: businessinsider.com


[1] Robert's Rules of Innovation: A 10-Step Program for Corporate Survival
Robert F. Brands, Martin J. Kleinman

 Parengė Visorių informacinių technologijų parkas

 

 

 

Darbuotojų motyvacija: ką galime dar geriau? 


Visi be išimties įmonių vadovai, atsakingi tiek už mažų tiek ir už didelių kolektyvų veiklą, susiduria su darbuotojų motyvavimo problema. Yra išbandomi įvairūs metodai, skatinimo sistemos ar programos, skirtos didinti darbuotojų motyvaciją bei skatinti jų lojalumą. Nepasiteisinus įprastiems metodams, tenka persvarstyti esamą padėtį ir dėti daugiau pastangų pradedant nuo savęs - vadovo. Nenuginčysime, motyvacija, ar jos nebuvimas, įtakoja darbuotojų veiklos rezultatus. Ką turėtume daryti kitaip? Arba ko dar neišbandėme šioje srityje? Klausimai į kuriuos atsakyti paprašėme VšĮ KTU regioninio mokslo parko įmones konsultuojančios bei mokymus vedančios organizacinės psichologės Kristinos Matijošaitienės, padedančios vadovams savo įmonėse sukurti ir palaikyti vidinei motyvacijai palankią terpę, atpažįs tant kitų sugebėjimus, įgalinant juos veikti, padedant iškilus sunkumams ir t.t.

Mano darbo patirtis parodė, kad daugelis vadovų yra linkę manyti, jog geriausiai žmones motyvuoja išoriniai dalykai tokie kaip atlyginimo dydis, patogios darbo sąlygos, įvairūs pripažinimo ženklai ar sugebėjimas  įtikinti darbuotojus. Dažnai sėkmingo vadovavimo pavyzdžiais yra laikomos tokios situacijos, kada sportinės komandos treneris sumaniai manipuliuodamas bausmėm ir paskatinimais, atsiliekančią komandą paverčia pirmaujančia, ar mokytoja iš klasės padaužų padaro paklusnius mokinius. Ir  nors įmonės skiria daug finansinių lėšų įvairių motyvacinių sistemų kūrimui, kai kurios iš jų ima veikti demotyvuojančiai.

Edward l. Deci  knygoje „why we do what we do" išskiria dvi motyvacijos rūšis: vidinę ir išorinę. Autorius teigia,  kad vidinė motyvacija, o ne išorinė yra svarbiausia sudedamoji kūrybiškumo, atsakomybės, psichologiškai sveiko elgesio ir ilgalaikių pokyčių dalis. Išorinis paskatinimas ar spaudimas kartais sukuria pageidaujamą elgesį, tačiau toks sutikimas po kurio laiko gali sukelti norą priešintis, neigti ar tyliai sabotuoti nuleistus sprendimus.

Edward l.Deci išskiria du žmogiško elgesio polius -  tai autonomiškas elgesys, kada žmogus elgiasi taip kaip jam pačiam norisi, ir kontroliuojamas žmogaus elgesys, kada žmogus veikia be vidinių paskatų. Toks elgesys nėra jo savasties išraiška, todėl tai lemia tam tikrą žmogaus vidinį susvetimėjimą, patiriamą nuobodulį ar beviltiškumą. Autonomiški žmonės nori daryti tai ką jie daro, todėl jie nuolat domisi atliekama veikla ir jai įsipareigoja, išgyvena džiaugsmą ir pilnatvę. Pastovus susidomėjimas darbu, pozityvus požiūris kaip ir mokymasis iš savo klaidų ir nulemia tai, kad autonomiškų žmonių darbo rezultatai ilgainiui pasirodo ženkliai aukštesni.

Iškyla klausimas kaip tuomet vadovauti žmonėms, kad jie išliktų atsakingi, kūrybiški ir įsipareigoję įmonei  jei pati stipriausia motyvacija yra vidinė, o ne išorinė. Ką gali padaryti vadovas, jei žmogui nepatinka pats veiklos pobūdis? Teisingas klausimas būtų, ne kaip vadovas gali motyvuoti darbuotojus, o kaip sukurti tokias darbo sąlygas, kuriose darbuotojai galėtų save motyvuoti.

Pasirinkimas yra svarbiausias autentiško ir save motyvuojančio žmogaus poreikis. Ir visos veiklos valdymo sistemos, kurios skatina darbuotojo savanorišką pasirinkimą elgtis vienaip ar kitaip, kuria vidinei motyvacijai palankią aplinką.

Savo veiklą pristatinėju kaip konsultacijas talentų vadybos, o ne personalo vadybos klausimais. Talentų vadyba tai tam tikras vadovavimo būdas, kuris padeda ugdyti darbuotojų ypatingus sugebėjimus. O  talentai, tai tie darbuotojai, kurie susikoncentravę į savo atliekamą veiklą, demonstruoja geresnius už vidutinius darbo rezultatus ir aukštą vidinę motyvaciją veikti, t.y. pati veikla juos motyvuoja. Tai darbuotojai, kurie kartais gali įkyrėti vadovui siūlydami įvairiausius veiklos tobulinimo sprendimus, o  ne reikalaudami padidinti atlygį. Tai darbuotojai, kurie dėkingi už pasitikėjimą ir pačią galimybę užsiimti juos dominančia veikla. Talentais galime būti kiekvienas iš mūsų jei pasirinksime tikro, atsakingo, autentiško gyvenimo kelią.

Informaciją pateikė KTU regioninis mokslo parkas



 

Renginiai ir mokymai

"Tyrėjų naktis" renginiai

Nebūtina gimti Einšteinu, kad kas dieną atrastum ką nors naujo. Rugsėjo 23 d. „Tyrėjų naktis" kviečia pažinti tyrėjus ir atrasti tyrėją savyje.

Daugiau nei 100 nemokamų renginių: nuo botanikos iki astronomijos, nuo eksperimentų iki viktorinų, nuo žemės gelmių iki dangaus aukštybių rugsėjo 23 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir daugelyje kitų Lietuvos vietų

Išsamiau apie renginius http://www.tyrejunaktis.lt/

Kvietimai

Kvietimas teikti paraiškas pagal Pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektų konkursinio finansavimo tvarkos aprašą

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kviečia teikti paraiškas Europos patento arba patento, išduodamo pagal Patentinės kooperacijos sutartį, ar Bendrijos dizaino arba dizaino, registruojamo pagal Ženevos aktą, išlaidoms padengti.

Paraiškos priimamos Agentūroje iki 2011 m. spalio 17 d. 16 val., (adresu: A. Goštauto g. 12-219, LT-01108 Vilnius) Apraše nustatyta tvarka ir būdu.

Daugiau informacijos www.mita.lt

 

 

 

 

Įspūdžiai iš pažintinės Tehnopol (Estija) verslo konsultantų sesijos

Š.m. rugpjūčio 27-28 d. Taline įsikūręs mokslo ir technologijų parkas Tehnopol  pirmą kartą surengė tarptautinę pažintinių mokymų sesiją verslo konsultantams iš įvairių šalių. Dviejų dienų darbo grupių užsiėmimuose ir diskusijose dalyvavo verslo konsultantai iš Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Lietuvos, VšĮ "Saulėtekio slėnis".

Susitikimo tikslas - plėsti nepriklausomų verslo mentorių ir konsultantų tinklą, pasidalinti turima pradedančiųjų ir jaunų verslininkų konsultavimo patirtimi ir įgyti naujų kompetencijų.

Tehnopol moderavo tarptautinių ekspertų grupės darbą konsultuojant jauną įmonę Energest (www.energest.ee), kuri įgijo naudingų kontaktų, gerų idėjų, pagrįstos kritikos ir patarimų, kokias verslo kliūtis pirmiausiai reikėtų išspręsti. Verslo ekspertų grupę sudarė: Yrjö Ojasaar (Solon Partners), Daniel Vaarik (Praxis), Andrus Oks (Arengufond), Olle Tichler (Oracle Estonia), Hans Christian B. Andersen (Symbion Accelerace), Maja Brisvall (Kista Science City), Matti Karjanlahti (Aalto University), Hannes Dernehl (Hub Stockholm) ir Saulėtio slėnio konsultantai: Ignas Kamantauskas, Gailė Sakalaitė ir Laurynas Braškus.

Verslo konsultantai iš Suomijos, Danijos, Švedijos ir Lietuvos taip pat pristatė po vieną konkretų verslo įmonės atvejį. Darbo grupės nagrinėjo kiekvieną iš pateiktų realių įmonių situacijų siekdami geriau įvertinti jų sėkmės galimybes plečiantis kaimyninėse šalyse. Sprendžiant šiuos atvejus, buvo pasiūlyta daug įvairių ir naudingų patarimų, kaip įmonės galėtų geriau realizuoti savo verslo plėtros potencialą. Kartu buvo aptarta, kaip pasinaudojant Baltijos jūros regiono verslo konsultantų kompetencijomis ir jų tinklais, geriausiai pateisinti jaunų įmonių verslo potencialą, ir susitarė dėl bendradarbiavimo sąlygų.

Nuo šiol „Saulėtekio slėnis" turi labai daug naujų jungčių ir gerų patarimų mūsų verslo įmonėms ir partneriams.

Renginio nuotraukos „Facebook" socialiniame tinkle.

Parengta pagal VšĮ „Saulėtekio slėnis" informaciją

 


Prasideda nacionalinis konkursas "Inovacijų prizas 2011"

VšĮ Lietuvos inovacijų centras, kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija skelbia nacionalinio konkurso „Inovacijų prizas 2011" pradžią. Jau tradiciniu tapęs konkursas, remiamas LR Ūkio ministerijos, organizuojamas aštuntus metus iš eilės. Jo tikslas - skatinti verslų mąstymą, technologinę plėtrą bei suteikti įmonėms galimybę įvertinti savo konkurencingumą ir inovatyvumą.

Kiekvienais metais konkursas sulaukia vis didesnio populiarumo, o jame dalyvauja ne tik stambaus verslo atstovai, jau spėję išgarsėti šalyje ir už jos ribų, bet ir naujos įmonės, dar tik siekiančios įsitvirtinti rinkoje naujomis idėjomis ir veržlumu. Kaip rodo laimėtojų atsiliepimai, prizas atneša daugeriopą naudą: dalyvaudamos konkurse, įmonės gauna objektyvų ir nepriklausomą savo inovatyvumo įvertinimą, o apdovanojimas pasitarnauja kaip puiki rinkodaros priemonė prisistatant klientams, partneriams ir visuomenei. Laimėtas prizas yra didelis įvertinimas ir įmonės darbuotojams už jų pastangas inovacinėje veikloje bei paskata tobulėti toliau.

Konkurse gali dalyvauti verslo įmonės registruotos ir veikiančios Lietuvoje. Šiais metais konkursas bus vykdomas trijose kategorijose: Inovatyvios įmonės, Inovatyvaus produkto, taip pat prizai bus įteikti Inovatyviam jaunajam verslininkui.

Inovacijų prizo laimėtojams bus įteiktas sertifikatas, statulėlė bei teisė naudoti Inovacijų prizo logotipą apdovanoto produkto ar įmonės rinkodaros tikslams.

Įmonės, pageidaujančios dalyvauti konkurse, turi užpildyti paraiškos formą, pateikiamą konkurso internetiniame puslapyje. Paraiškos priimamos iki 2011 m. lapkričio 15 d. Dalyvių paraiškas vertins nepriklausoma ekspertų komisija pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Laimėtojai bus apdovanoti 2011 m. gruodžio mėn.

Visą su dalyvavimu Inovacijų prizo konkurse susijusią informaciją ir ankstesnių metų laimėtojus bei jų atsiliepimus galite surasti interneto puslapyje www.inovacijuprizas.lt

 

Dalyvavimas konkurse - nemokamas.

Daugiau informacijos:
Marius Ramanauskas, Lietuvos inovacijų centras, Tel: (8~5) 2356116, El. paštas: m.ramanauskas@lic.lt

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

Šį mėnesį rekomenduojame:

Informacinius leidinius parengtus Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro iniciatyva:

PATRAUKLUS GAMINYS. Įvadas į dizainą smulkioms ir vidutinėms įmonėms
http://www.vpb.gov.lt/docs/20101122_3.pdf

PREKIŲ ŽENKLO SUKŪRIMAS. Įvadas į prekių ženklus smulkioms ir vidutinėms įmonėms
http://www.vpb.gov.lt/docs/20101122_1.pdf

 

 

 

Naudingos nuorodos

Šį mėnesį rekomenduojame:

http://www.mita.lt/uploads/documents/
7oji_bendroji_programa_internetui.pdf

Šiuo adresu rasite naujausią 2011 m. kišeninę brošiūrą "Europos Sąjungos 7-oji bendroji programa mokslui ir verslui".

 



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt