InoTinklo naujienos Nr. 3

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/9403


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote trečiąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" koman da.


Kaip intelekto produktus paversti ekonomikos varikliu?

Išsivysčiusiose šalyse 50-80 proc. verslo prieauglio gaunama dėka intelektualių produktų. Todėl Lietuvai, siekiant stabilaus ekonominio augimo, būtina elgtis kaip verslininkui - kurti naujas darbo vietas ir sukurti inovaciniam verslui palankią aplinką.
Inovacinė veikla - tai seka veiksmų, kuriais siekiama sukurti, įsisavinti ir paskleisti naujas medžiagų, gaminių, technologijų, paslaugų, gamybos organizavimo ir valdymo metodų rūšis. „Bendru atveju galima teigti, kad inovacija - tai funkcinė, iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju. Inovacija gali būti laikoma idėja, veikla ar koks nors materialus objektas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupei ar organizacijai, kuri jį įgyvendina ar naudoja". (Kulviecas P., 1991)
Didžiausia inovacinės politikos vykdymo kliūtis yra nuosavų lėšų, valstybės paramos ir investicijų, skirtų techniniam perginklavimui, naujų gaminių ir technologijų įsigijimui, stoka ir nepriimtinos kreditavimo sąlygos.
Valstybė steigdama verslo inkubatorius, klasterius, technologijų parkus padeda kurti inovacijas. Tai ypač aktualu SVV sferai. SVV plėtojimas - viena pagrindinių sąlygų spręsti daugelį esminių šiuolaikinės socialinės ir ekonominės raidos problemų.
Inovacijų ir technologijų komercializavimui būtinos keturios sąlygos: (i) Pačios technologijos; (ii) Finansai; (iii) Įdiegimo vadyba; (iv) Rinkos reguliavimo sąlygos (juridinė bazė ir finansiniai skatinimo veiksniai).
Praktika įrodė, kad didelis išradimų ir inovacijų potencialas, sukauptas kai kuriose buvusio Rytų bloko šalyse, ypač Rusijoje, atviros rinkos sąlygomis nebuvo išvystyti iki inovacinės prekės lygio, o naujovė turi būti ne tik unikali, bet taip pat privalo turėti komercinį pritaikymą ir realų rinkos poreikį.
Be to, technologijų ir inovacijų komercializacija reikalauja specialiai paruoštų žmonių, gerai įvaldžiusių technologinį menedžmentą, marketingą, susipažinusių su įstatymine intelektualios nuosavybės, mokesčių ir muitų baze.
Visame pasaulyje egzistuoja trys pagrindiniai naujovės diegimo kanalai: (i) pirmas ir mažiausiai efektyvus - valstybinis ekonominis sektorius; (ii) kiek geriau santykiai klostosi tarp mokslo ir stambaus kapitalo, kuris suinteresuotas ir sugeba nutiesti tiltus tarp mokslo ir gamybos; (iii) trečias naujovių įdiegimo kanalas - mažų inovacinių firmų steigimas.
Mažosios mokslinės - techninės firmos negali pakeisti stambių mokslinių tiriamųjų institutų, tačiau jos gali sujungti mokslą - gamybą - rinką į vientisą ir pakankamai dinamišką sistemą.
Mažųjų inovacinių firmų steigimą gali inicijuoti technoparkai, verslo centrai ir verslo inkubatoriai.
2010-ieji metai - Tigro metai. Ko Lietuvai reiktų, norint tapti turtingu tigru? Šalis turi tapti jei ne agresyvaus, tai bent energingo eksporto šalimi. O tam reikia: (i) atlikti Lietuvos patentų, išradimų ir mokslo tiriamuose institutuose vykdomų programų reviziją, pateikti šią informaciją verslo visuomenei ir paskatinti inovacijų komercializavimą; (ii) kurti nuosavus arba įsigyti tokius intelektualius produktus (tame tarpe ir technologijas), kurių pagrindu būtų sukurti nauji, konkurencingi, didelės pridėtinės vertės produktai; (iii) įdiegti ir tiražuoti modernias technologijas.
Ilgas laukia kelias, bet kažkada juo reikia žengti, "nes tik einantis jį įveiks".
Ar mes tapsime Tigru? Tai priklausys nuo pačios tautos ambicingumo.
Kyla klausimas, kokie yra inovacinės veiklos šaltiniai i r aplikacinė strategija? JAV išradybinei ir inovacinei veiklai išleido 300 milijardų dolerių.

  • Inovacinėje veikloje dalyvauja apie 700 nacionalinių laboratorijų ir apie milijonas žmonių.
  • Dideli atlyginimai ir premijos, platus nacionalinio lygio konkursų išradybos ir inovacinės veiklos srityje, valstybiniai ir įvairiausių fondų apdovanojimai sukuria palankią kūrybinę atmosferą.

Japonija modernizavimui pasirinko tautos mentalitetą ir įgūdžius atitinkančias pramonės sritis. Įsigijusi už 3 milijardus USD patentų ir "know-how" ji per SVV išvystė produktus, juos miniatiūrizavo iki "ryžio grūdo", o vėliau ėmė tiražuoti pigios darbo jėgos šalyse.
Per tą laiką šalis išsiugdė reikiamos kvalifikacijos mokslinius kadrus ir dabar jau pati kuria intelektualius produktus.
Rezultatas? JAV prekybos su Japonija deficitas persirito per 200 milijardų dolerių. Siekiant stabilaus ekonominio augimo ir valstybė turi elgtis kaip verslininkas - arba pati kurti naujas darbo vietas, arba sukurti verslui palankią aplinką.

Labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokslui imlios produkcijos kūrimo planavimas yra žymiai aukštesnis, negu planinės ekonomikos šalyse, nes čia greta poveikio "įmonė-rinka" egzistuoja labai veiksmingas grįžtamas "rinka-įmonė" poveikis.

Indrė Andrijauskaite, projektų vadovė
VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas

Nr. 3,
2010 m. vasario mėn.

Turinys

Kaip intelekto produktus paversti ekonomikos varikliu?
 

Mėnesio interviu

Inovacijų diegimas žemės ūkyje
 

Inovacijų rizikos mažinimo priemonės - ranka pasiekiamos
 

Verslo perdavimas - galimybė sėkmingai plėtoti verslą toliau

Startups.lt: idėjos, kurioms reikalinga pagalba
 

„BalticSupply" startinis susitikimas Bremene

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Mėnesio klausimas

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Kur slypi sėkmingo darbo su technologiškomis įmonėmis paslaptis?

Šio mėnesio interviu su Daiva Naravaite, kuri Jungtinėje Karalystėje 2000 m. įkūrė AlpinaSearch kompaniją ir nuo to laiko intensyviai dirba su sparčiai augančiomis, verslo angelų ir rizikos kapitalo investicijas pritraukusiomis į technologijas orientuotomis kompanijomis, kurioms padeda parinkti, paruošti ir išlaikyti aukštos vertės verslo lyderius bei formuoti pasauliniu mastu efektyviai veikiančias pardavimų ir kitų specialistų komandas.

- Daiva, esate save realizavusi įvairiose užsienio korporacijose ir galiausiai sukūrusi savo verslą. Kokiais pasiekimais galėtumėte pasidžiaugti?

Daugeliui savo klientų Europoje, Vidurio Rytuose, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje AlpinaSearch padėjo parengti pelningas verslo plėtros strategijas - sandoriai buvo sėkmingai užbaigti pritraukiant stambius investuotojus, kaip kad Sun Microsystems, Lucent Technologies, Microsoft, Nokia, IBM.

... svarbiausia yra žinoti ne tik kaip pritraukti bet ir kaip išlaikyti tuos ypač talentingus ir daug pasiekiusius profesionalus. Kadangi tų išradingų aukštos kvalifikacijos profesionalų dar besivystančiuose sektorių segmentuose yra mažiau, tai konkurencija kompanijoms juos pritraukiant ir išlaikant yra natūraliai kur kas didesnė aukštųjų technologijų srityje, lyginant su tradicinės pramonės sektoriumi.

Aš taip pat investuoju ir konsultuoju sparčiai augančių kompanijų steigėjus ir aukščiausio lygio vadovus. Dalyvaudama Patariamosiose Tarybose padėjau jaunoms, inovatyvioms pasaulinės plėtros ambicijas turinčiom kompanijoms.
Prieš tai mano karjera buvo susijusi su FTSE 100 kompanijomis, kuriose užėmiau įvairius aukšto lygio vadovų postus ir buvau tiesiogiai atsakinga už pelningą daugiamilijoninių verslų vystymą Europoje. Esu baigusi Vilniaus universitetą.

- Koks pagrindinis skirtumas tarp personalo tiesioginės paieškos (kitaip dar "galvų medžioklė", angl. headhunting) darbui aukštųjų technologijų sektoriuje ir tradicinės pramonės sektoriuje?

Tradicinės pramonės šakos yra patikrintos laike, tai yra jų verslo modelį pagrindžia vystymosi istorija. Tuo tarpu aukštųjų technologijų sektoriuje vystomiems inovatyviems produktams paprastai reikia kur kas daugiau laiko, kad būtų patikrinta tų produktų koncepcija, generuojamos atitinkamos pajamos. Kuo daugiau klientų įmonė gali pasiekti per trumpą laiko tarpą, tuo greičiau ji yra pajėgi licenzijuoti prekės ženklą, įrodyti kuriamą pridėtinę vertę ir samdyti papildomą personalą. Žiūrint iš potencialaus kompanijos darbuotojo pusės, kuo ankstyvesnėje produkto vystymo stadijoje yra kompanija, tuo didesnė jam ar jai yra rizika jungtis prie šios kompanijos komandos. Remdamasi savo asmenine pastarųjų 10 metų tiesioginės darbuotojų paieškos aukštųjų technologijų sektoriuje patirtimi, galiu teigti, kad svarbiausia yra žinoti ne tik kaip pritraukti bet ir kaip išlaikyti tuos ypač talentingus ir daug pasiekiusius profesionalus. Kadangi tų išradingų aukštos kvalifikacijos profesionalų dar besivystančiuose sektorių segmentuose yra mažiau, tai konkurencija kompanijoms juos pritraukiant ir išlaikant yra natūraliai kur kas didesnė aukštųjų technologijų srityje, lyginant su tradicinės pramonės sektoriumi.
Paprastai kuo jaunesnė kompanija, tuo svarbesnis vaidmuo tenka aukščiausio lygio vadovų samdymui, nes viena klaida gali reikšti pražūtingus rezultatus. Kita vertus, sėkmės istorijos čia natūraliai yra daug labiau vertinamos.

- Ką Lietuvos kompanijos turėtų žinoti apie vadovų / komandų samdymą, kuomet planuoja savo plėtrą į Jungtinę Karalystę?


Svarbiausia, kad personalo samdymo principas remtųsi referentų (pvz. buvusių klientų ar partnerių) patvirtinta ir aiškiai paliūdyta praeities veiklos ar pasiekimų analize. Tai svarbu ne tik samdant darbuotojus, bet ir pasirenkant organizacijas, kurios vykdys personalo paiešką ir atranką. Būtent ankstesnės veiklos rezultatai turi didžiausią svarbą, tad atrankos procese yra labai pavojinga pasikliauti vien tik psichologiniais testais ar „grožio konkurso" principais. Nuovokios kompanijos, tam kad visą savo dėmesį skirtų verslo vystymui, svarbių darbuotojų samdymui pasirenka patikimą personalo paieškoje ir atrankose specializuojantį partnerį (angl. Executive Search & Selection).
Tokie profesionalūs specialistai kaip verslo partneriai suteikia itin daug pridėtinės vertės, nes sugeba objektyviai įvertinti kandidatų kompetenciją. Be to, geri atrankos specialistai sugeba pamatyti tai, ko jų klientai dažnai net neįžvelgia: kur, kiek ir kada to ‘išorinio‘ talento galima rasti, kokia asmeninė kandidato patirtis gali turėti įtakos priimamiems sprendimams, kandidato gebėjimams susidoroti su galimais organizaciniais nesklandumais ir pan. Visa tai paprastai sunku įsivertinti pačiai organizacijai, kai ji viską mato iš savo vidinės perspektyvos.
Savo tarptautinių klientų, kurie ieško vadovų plėtimuisi į naujas geografines rinkas, mes visada klausiame: Kodėl talentingi žmonės norėtų prie jūsų prisijungti? Kokios jūsų sėkmės, o kartais ir nesėkmės istorijos iš kurių pasimokėte? Ką darote kitaip nei jūsų konkurentai? Geras pasirengimas tinkamai „parduoti" savo istoriją padeda pritraukti aukščiausios lygos žaidėjus. Labai svarbu įvertinti ir tinkamus biuro vietos kitoje šalyje pasirinkimo kriterijus: patalpų nuomos ir personalo išlaikymo kaš ;tai, patogus susisiekimas, atstumas iki potencialių klientų, panašios rinkos klasteriai, priėjimas prie potencialių regioninių investuotojų, kultūrinis suderinamumas, ir kt.

- Remiantis savo patirtimi, kokius lyderių tipus galėtumėte išskirti?


Išmokau nedaryti prielaidos, kad visi ekstravertiški žmonės yra stiprūs komandų vedliai. Per dideli individualistai bei tie, kurių ego yra pernelyg išaukštintas, sukuria daugiau problemų nei randa jų sprendimų. Intravertiški žmonės taip pat gali būti nuostabūs komandų vadovai. Aš pati niekada nedarau greitų išvadų remdamasi vien asmens draugiškumu ar mandagumu. Tiek mano, tiek ir daugelio kitu investuotojų požiūriu, sėkmingas lyderis yra tas, kuris (kuri) geba suburti ir motyvuoti komandą savo planų įgyvendinimui iki galo.

- Kokiuose verslo renginiuose patartumėte dalyvauti?


Šiuo metu yra išties labai daug renginių: didelių ir mažų, vietinės reikšmės ir tarptautinių. Tai labai priklauso nuo atskiro sektoriaus ir jo poreikių. Aš įmonėms patarčiau aiškiai įsivardinti savo tikslus. Jei siekiama atlikti rinkos tyrimą, akivaizdu, kad patrauklūs gali būti visi tikslinį rinkos sektorių pritraukiantys renginiai. Jei siekiate pareklamuoti savo produktus, tikslinę rinką padės pasiekti įvairūs tarptautiniai renginiai kaip CEBit, Mobile World Congress, CTIA Wireless, PALME, CommunicAsia, GTEX Technology Week, GULFCOMMS, ir pan.
Kiekvienas sektorius (technologinis, aplinkosaugos, kt.) paprastai organizuoja savo regioninius ar globalius demonstracinius renginius, kuriuos reiktų atsirinkti priklausomai nuo sektoriaus poreikių ir geografinių prioritetų.
Organizuojami ir tam tikri nesektoriniai renginiai, kurie padeda užtikrinti didelį vieš ;umą, pavyzdžiui, World Economic Forum. Taip pat svarbūs tinklaveiką skatinantys renginiai, pavyzdžiui, kiekvieną rudenį Düsseldorfe vykstantis renginys European Venture Academy (kur AlpinaSearch „mentoriuoja" jaunas kompanijas).
Jei tik įmanoma, dalyvaudami renginiuose pasistenkite pasisakyti viešose diskusijose bei išnaudoti kitas prisistatymo galimybes, nes tai puikus būdas paskleisti informaciją apie savo kompaniją (kartais tai netgi sudaro sąlygas renginyje dalyvauti nemokamai).
Vis tik rezultatus lemia tolimesni veiksmai po renginių - ryšių palaikymas, atliktų reklaminių žingsnių įvertinimas, pan. Aš didžiuojuosi matydama, kad pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos kompanijų pristato save tarptautinėje plotmėje. Ir labai tikiuosi, kad ateityje jų daugės.

Kalbino Andrius Bagdonas, VšĮ "Saulėtekio slėnis" direktorius

 

Verta žinoti

 

Europos įmonių poreikiai bei inovatyvūs pasiūlymai - kaip ant delno

 

Informuojame apie atnaujintą, Všį Lietuvos inovacijų centro kuruojamą, prieigą prie didžiausios pasaulyje technologijų, inovatyvių sprendinių biržos. 2010 metais į šią biržą įsiliejo daugiau kaip 200 Vokietijos, 400 Ispanijos, 100 Anglijos įmonių ieškančių bei siūlančių naujus sprendinius, technologijas bei partnerystę. Pasinaudojant šios biržos teikiamomis galimybėmis Lietuvos įmonės gali operatyviai surasti reikiamus sprendinius, partnerius bei įmonėje sukurtus sprendinius pasiūlyti Europos rinkai. Daugiau informacijos: www.tech-market.lt.

Nauja nacionalinė mokslo programa


Kaip mūsų tauta suvokė savo tapatumą istorijos tėkmėje - nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki dabarties žinių visuomenės, kokios jo raiškos formos, kas mes esame šiandien? Atsakymą į šį klausimą padės rasti fundamentiniai tyrimai, kuriuos numatoma atlikti įgyvendinant naują nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas". Programą patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija, jos įgyvendinimą administruos Lietuvos mokslo taryba.

 

Inovacijų diegimas žemės ūkyje

Inovacijos žemės ūkyje tiesiogiai priklauso nuo agrarinio mokslo vystymosi ir įdiegimo praktikoje. Mokslinės idėjos bevertės, jei jos nebus įdiegtos. Inovacijų įdiegimas žemės ūkyje prasidėjo nuo aukštos kvalifikacijos žemės ūkį aptarnaujančių firmų specialistų ruošimo. Bendradarbiavimo dėka moksliniai - tiriamieji darbai pritaikyti praktikoje. LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas jau daugiau kaip 10 metų glaudžiai bendradarbiauja su žemės ūkį aptarnaujančiomis įmonėmis - UAB „Dotnuvos projektai", AB „Linas Agro", UAB „Kustodija", AB „Lytagra" ir kt.

UAB „Kustodija" pardavimų vadovo Remigijaus Paleckio nuomone, toks bendradarbiavimas naudingas visiems. Tačiau diegiant inovatyvias technologijas svarbią vietą užima ūkininkų ir konsultantų gebėjimai, kompetencija, motyvacija, gebėjimas ir noras dirbti įvairiomis sąlygomis. Ūkininkai ar žemės ūkio bendrovių specialistai pirmiausiai patys turi norėti kurti, ieškoti ir dažnai imtis iniciatyvos. Praktika parodė, kad konsultantams kartais neužtenka vien kompetencijos, žemės ūkio gamyboje būtini kūrybiniai sugebėjimai, nes dažnai tenka apjungti naujausius mokslinius tyrimus, daryti išvadas ir pagrįsti technologijų diegimą, užtikrinančių konkurencingos žemės ūkio produkcijos pagaminimą. Mokslininkų ir įmonės specialistų bendradarbiavimo dėka sukurtos vietos sąlygoms pritaikytos ekonomiškai efek tyvios augalininkystės technologijos. Žemdirbiams dažniausiai nelieka laiko įsigilinti į kai kurias technologijų detales, o mokslininkų ir įmonės konsultantų tikslas - analizuoti augalų fiziologinius pokyčius skirtingomis augimo sąlygomis ir tobulinti augalininkystės technologijas bei pateikti savo partneriams ūkininkams tik optimaliausius ir efektyviausius sprendimus. Be daugelio kitų dalykų, kurių mokosi konsultantai, daug laiko skiriama augalų produktyvumo formavimo optimizavimo klausimams. Bendraujant su žemdirbiais aptariami visi galimi variantai, kurių dėka galima padidinti ūkininkavimo efektyvumą. Pavyzdžiui, augalus veikia aplinkos veiksnių visuma. Augalų produktyvumą ir net egzistavimą gali nulemti keli arba net vienas veiksnys. Šiuo atveju norint išsaugoti augalų potencialą būtinos žinios apie augalų fiziologiją ir aplinkos veiksnių poveikį bet kuriuo augimo periodu. Mokslininkai atlieka daug tyrimų šiais klausimai s, nuolat diskutuojama apie augalų augimą ribojančius faktorius ir galimybes sumažinti jų poveikį augalams, kad augintojai galėtų gauti maksimalų ekonominį efektą. Būtent naujos idėjos žemės ūkyje yra varančioji jėga. Patirtis parodė, kad žemės ūkio įmonės, nepateikiančios ar nepriimančios naujų idėjų, greitai nustoja dominti klientus, pradeda atsilikti nuo konkurentų, o tai susiję su įmonių ekonominiais rodikliais.

Tai tik vienas bendradarbiavimo ir inovatyvių žemės ūkio technologijų diegimo pavyzdys. Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko darbuotojai, apjungdami specifines žinias turinčius mokslininkus ir firmų specialistus, diegia naujausias lauko augalų sėklų ruošimo, žemės dirbimo, augalų priežiūros, derliaus nuėmimo, grūdų laikymo technologijas.

Informaciją pateikė
Lietuvos  žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas

 

 

 

 

Inovacijų rizikos mažinimo priemonės - ranka pasiekiamos

Jau daugiau kaip 5 mėnesiai galioja LR Ūkio ministerijos kvietimai įmonėms teikti paraiškas, siekiant kurti naujus ar iš esmės tobulinti produktus, paslaugas ar procesus. Norinčiųjų pasinaudoti parama ženkliai didėja. Atitinkamai mažėja paramai numatytų lėšų likutis. Liaudies išmintis byloja: traukinys... nelaukia. O ar inovacijos palauks? Ar nebus pražiopsotas palankus metas sumažinti inovacijų riziką?

Paramos priemonių pavadinimai - IdėjaLT ir IntelektasLT - atspindi jų turinį:

Priemonė „IdėjaLT" - skirta inovacijų kūrimo galimybių identifikavimui. Pagal šią priemonę teikiama parama mažoms ir vidutinėms įmonėms, ketinančioms tinkamai pasirengti naujų produktų, paslaugų ar procesų kūrimui (mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vykdymui). Dalinai kompensuojami kaštai reikalingi rinkos ir technologinio/techninio gyvybingumo tyrimams, siekiant įvertinti planuojamo įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto technologinį, ekonominį ir komercinį gyvybingumą. Minėtinas tyrimas taip pat gali apimti idėjos patentabilumo ir „patentinio švarumo" analizę. Pasinaudojus tokios priemonės galimybėmis, galima pamėginti gauti atsakymus į tokius, pavyzdžiui, klausimus: (i) kokių savybių ir charakteristikų reikia kurti produktus tam, kad sėkmingai konkuruoti rinkoje; (ii) kokios yra technologinės galimybės sukurti reikiamų savybių produktą; (iii) ką reiktų ir kokia seka reiktų daryti, siekiant sukurti produkto prototipą.

Priemonė „IntelektasLT - skirta naujų produktų, procesų ar paslaugų kūrimui - mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vykdymui. Šia priemone įmonės skatinamos aktyviau investuoti į naujiems gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą. Priemonės lėšomis dalinai kompensuojami kaštai susiję su tyrinėjimais, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir įgūdžių, naudotinų kuriant naujus produktus, procesus ar paslaugas arba ryškiai patobulinant esamus produktus, procesus ar paslaugas. Gautinos žinios gali apimti kuriamo produkto sandarą, receptūrą, elementus, jų tarpusavio sąsają, veikimo principus, schemas ir pan., tolesniems darbų etapams reikalingas išvadas bei pasiūlymus . Ko pasekoje įmonės konstruktoriai, inžinieriai ir kiti specialistai gautas žinias taiko naujų, patobulintų ar pagerintų produktų, procesų arba paslaugų realizavimo planams, išdėstymo (technologinėms) schemoms ar modeliams sukurti. Kitaip tariant, pasinaudojus priemonės teikiamomis galimybėmis, įmonės gali sumažinti riziką, susijusią ne tik su naujų žinių gavimu, reikalingų naujų produktų, paslaugų ar procesų sukūrimui, bet ir su kuriamų ar tobulinamų produktų, procesų ir paslaugų prototipų, „beta" versijų ir bandomųjų pavyzdžių sukūrimu, bei jų bandymu ir testavimu.

Apsisprendimas plėtoti inovacijas, o taip pat ar naudotis parama ar ne - yra strateginis, reikalaujantis ne tik gilių apmastymų, bet ir atitinkamų žinių, kurias nemokamai gali suteikti inovacijų paramos organizacijos. Šias paslaugas nemokamai teikia visos InoTinklo organizacijos. Pradžiai reikia tik noro.

Artūras Jakubavičius
VšĮ Lietuvos inovacijų centro vadybininkas

 

Verslo perdavimas - galimybė sėkmingai plėtoti verslą toliau

Verslo perdavimas - tai trečioji svarbi verslo gyvavimo ciklo stadija, po verslo įkūrimo ir augimo etapų. Tyrimai rodo, jog kiekvienais metais tūkstančiai ekonomiškai stiprių įmonių (dažniausiai tai smulkios ir vidutinės verslo įmonės), nustoja veikti susidūrusios su verslo perleidimo problema. Dėl to šalys mažiau sukuria pridėtinės vertės, netenka dalies pajamų iš mokesčių, praranda darbo vietas. Jei verslininkas nusprendžia pasitraukti iš verslo, tai nereiškia, kad įmonė turi būti likviduota. Perdavus bendrovės nuosavybės teises būtų išsaugoti jos laimėjimai: užimama vieta rinkoje, darbuotojų įgūdžiai ir darbo vietos. Todėl labai svarbu užtikrinti sėkmingą verslo tęstinumą ir funkcionavimą net ir tada, kai verslo steigėjai iš jo jau yra pasitraukę.

Pagal Europos Komisijos atliktą tyrimą, maždaug trečdalis visų kompanijų, esančių senosiose ES valstybėse, turės pakeisti savininką per ateinančius dešimt metų. Lietuvoje, anot Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atlikto tyrimo, šis reiškinys taip pat tampa vis aktualesnis. Daugelyje ES valstybių ši situacija yra susidariusi todėl, kad žmonės įkūrę verslą ekonominio pakilimo 1970-ais metu jau pasiekė pensijos amžių ir nebegalės toliau aktyviai vadovauti įmonėms, plėtoti jų veiklą, o tai tiesiogiai turės įtakos daugiau negu 2 milijonams darbo vietų.

Jei savininkai tinkamai tam nepasiruoš ir neišspręs nuosavybės perdavimo problemų, kyla pavojus, kad daugelis šių klestinčių įmonių nebetęs savo veiklos. Pasiruošti perdavimui itin sudėtinga. Savininkai dažnai neturi nei žinių, nei patirties, kaip tvarkyti su šiuo procesu susijusius mokesčių klausimus ir administracinius formalumus, kokiais teisės aktais vadovautis. Be to, daugeliui yra psichologiškai sunku perduoti savo įmonę į kitas rankas.

Europoje vykdytų tyrimų duomenimis kasmet verslą sustabdo daugiau kaip 600 tūkst. įmonių. Net 50 proc. atvejų sėkmingai plėtoti verslą galėjo kiti savininkai, pasinaudodami turimu įdirbiu rinkoje, tačiau parduoti ar perduoti verslą bandė tik 13 proc. įmonių. Paskaičiuota, kad verslo perdavimo sąnaudos yra ženkliai mažesnės negu steigiant naują įmonę. Tam, kad garantuoti smulkaus ir vidutinio dydžio verslo tęstinumą, Europos Komisija ES valstybių institucijoms rekomendavo imtis įvairių nuosavybės perdavimo sąlygų gerinimo priemonių.

Viena iš iniciatyvų yra nuo 2009 m. rugsėjo mėn.. pradėtas įgyvendinti tarptautinis Leonardo da Vinči programos projektas "Verslo perdavimo procedūra smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse" (Business transfer in SME). Šia iniciatyva siekiama pritaikyti, išbandyti ir patobulinti metodologiją projekto partnerių šalyse, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką. Projekto eigoje bus parengta mokslinio tyrimo ataskaita apie verslo perkėlimo situacijas SVV sektoriuje (profesinis ir aukštasis išsilavinimas) nustatant žinių poreikį, mokymo programa bus pritaikyta ir išbandyta profesinio ir aukštojo mokslo įstaigose, parengta mokymo medžiaga bus pateikta projekto žiniatinklio svetainėje ir pristatyta SVV ir mokymo įstaigų asociacijoms nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

Siekiama, kad patobulinta ir išbandyta verslo perdavimo programa (skirta prevenciškai supažindinti su verslo perdavimo schema ir kartu įtakoti verslo gyvavimo procesus) būtų naudinga smulkaus ir vidutinio verslo įmonių savininkams, verslo steigimo paslaugas teikiantiems konsultantams (teisininkams, notarams, vadybininkams) bei profesinio, aukštesniojo ir aukštojo mokslo įstaigoms.

Jurgita Šarkienė
KTU regioninio mokslo parko vadybininkė



 

Renginiai

 

Konferencija "Už vaikus atsakingi visi"

Š.m. vasario 4 d. (ketvirtadienį) 13.30 val. Klaipėdos Mokslo ir technologijų parko konferencijų salėje vyks nemokama konferencija, kurios metu bus pristatyta pagalbos jaunimui poreikio situacija Klaipėdos mieste.


Informacijos ir komunikacijų technologijų partnerystės renginys FUTURE MATCH 2010 (CeBIT), Hanoveris (Vokietija)

Europos verslo ir inovacijų tinklas (Enterprise Europe Network), kurį atstovauja VšĮ Lietuvos inovacijų centras, kviečia dalyvauti dvyliktajame partnerystės renginyje FUTURE MATCH 2010. Renginys vyks pasaulinės informacijos ir komunikacijų technologijų parodos CeBIT 2009 metu (kovo 2-6 d., Hanoveryje, Vokietijoje). Jau tradiciniu tapusiame renginyje 2009 m. dalyvavo 517 įmonių iš 44 šalių, įvyko 1137 dvišaliai susitikimai.
FUTURE MATCH 2010 partnerystės renginys skirtas:

  • įmonėms, kuriančioms, siūlančioms šiuolaikines informacijos ir komunikacijų technologijas ar ieškančioms naujausiomis technologijomis pagrįstų sprendimų;
  • mokslo ir tyrimų institutams, norintiems pasiūlyti naujausius išradimus ar kompetencijas ir ieškančioms verslo ar mokslo partnerių bendriems projektams.

FUTURE MATCH 2010 - puiki galimybė iš anksto suplanuoti dvišalius susitikimus su potencialiais partneriais. Daugiau informacijos rasite čia...

 


Paroda "Ką pasėsi... 2010"

 

Lietuvos žemės ūkio universitete balandžio 8-10 d. vyks tradicinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2010". Parodoje kviečiamos dalyvauti įmonės, tiesiogiai susijusios su žemės ūkiu.

Parodos „Ką pasėsi... 2010" tematika: žemės ūkio technika; žemės ūkio statybos technika ir įranga; vandentvarkos ir šilumos ūkio įranga; trąšos ir augalų apsaugos priemonės; gyvulininkystė; produktai gyvulininkystei ir fermų įranga; daržininkystė, sodininkystė ir gėlininkystė; žemės ūkio mokslas ir konsultacinės paslaugos; visureigiai ir specialieji automobiliai žemės ūkiui; kaimo verslai ir amatai; leidiniai žemės ūkiui.

Norintys dalyvauti parodoje kviečiami registruotis internetu www.lzuu.lt/mtp. Kilus klausimams maloniai prašome skambinti tel.: (8 37) 752373, 752225, 788119. Ankstesnių parodų „Ką pasėsi..." ir „Sprendimų ratas" dalyviai registraciją turėtų tik atnaujinti.

Kvietimai

Parama inovatyvioms įmonėms

Lietuvos inovacijų centro atstovybė Šiaurės Lietuvoje jau keletą metų organizuoja nemokamas konsultacines sesijas ES struktūrinių fondų įsisavinimo ir Europos verslo ir inovacijų tinklo tarptautinių partnerių paieškos klausimais. Išsamesnės informacija teikiama el. paštu a.sukiene@lic.lt arba telefonu +370 618 46224


Palankios sąlygos pradėti ar plėtoti verslą

Labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims sudaromos sąlygos pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms - plėtoti esamą. Tokias galimybes suteikia įsteigtas Verslumo skatinimo fondas, teiksiantis mikrokreditus ir taip skatinsiantis verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Trišalę steigimo sutartį pasirašė Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA).
Dėl konsultacijų galima kreiptis į Lietuvos inovacijų centrą arba į bet kurią „InoTiklo" (žr. žemiau) organizaciją.

 

 

 

 

 

Mėnesio klausimas


Praeitame leidinyje klausėme: "Ką galvojate apie mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) iniciatyvas ir jų programas?". Kadangi gavome ne vieną prašymą išsamiau pristatyti šių iniciatyvų vizijas, misijas ir tikslus, tai artimiausiuose InoTinklo naujienų leidiniuose pradėsime publikuoti daugiau informacijos apie jau 3 patvirtintas ir 2 rengiamas Slėnių  programas ir kuo jų įgyvendinimas padės verslui ir mokslui:

 

Šiandien klausiame:

Ar yra tekę pasinaudoti viešosiomis inovacijų paramos - inovacijų centrų, mokslo ir technologijų parkų, verslo inkubatorių - paslaugomis? Kokia Jūsų patirtis ir nuomonė apie tai?

Atsakymu s ir pasiūlymus siųskite adresu inotinklas@ktc.lt

 

Startups.lt: idėjos, kurioms reikalinga pagalba

2009 metų rudenį gimė Startups.lt judėjimas, kurio misija suburti ICT entuziastų ir startup‘us kuriančių žmonių bendruomenę Lietuvoje bei prisidėti prie naujų ICT idėjų, projektų skaičiaus ir jų kokybės augimo. Šiuo metu judėjimo veikla sparčiai plečiasi, ieškomi partneriai ir rėmėjai.

Trumpai apie veiklą

Startups.lt jau surengė tris mini BarCamp'us - neformalioje erdvėje vykstančias atviras konferencijas, kuriose dalijamasi patirtimi ir idėjomis apie ICT projektus, startup‘us. Įvykusiose konferencijose jau dalyvavo apie 200 dalyvių, buvo pristatyti 24 pranešimai. Dalyviai galėjo išgirsti ir Ilja Laurs „ Kam kuriamos kompanijos", Arną Pranckevičių „Patirtis su Unity 3d", Kornelijų Chelutką "Startupų finansavimas VC akimis" ir nemažai kitų idomių pranešėjų.

Kitas mini BarCamp‘as numatomas vasario 23 d. Kaune.

BarCamp Lithuania - tai didelės apimties konferencija, planuojama gegužės mėnesį, kuri sujungtų daugiau nei 300 dalyvių, 40 pranešimų ir vyktų ilgiau nei parą. Renginys galėtų tapti Lietuvos ICT bendruomenės metų renginiu, pritraukiančiu ir tarptautinį dėmesį. Renginio metu planuojama paskelbti geriausią metų startup'ą.

SummerCodeCamp - tai startup‘ų auginimo programa, ruošiama remiantis užsienio praktika (Y-Combinator, SeedCamp, Google Summer of Code ir Startup School). Galimas programos scenarijus: atrenkamos 7 geriausią ICT produkto prototipą sukūrusios komandos, šioms komandoms tri ms vasaros mėnesiams suteikiama reikalinga infrastruktūra, mentorių pagalba kompetencijomis ir minimalus finansavimas produkto vystymui. Programos pabaigoje tikimasi išvysti keliatą naujų verslų, kuriuos komandos pristytų investuotojams.

Pasaulio praktika rodo, kad tokios programos ypač veiksmingos skatinant naujų ICT kompanijų gimimą.

Startups.lt - bendruomenės entuziastai - šiuo metu detalizuoja šiuos nekomercinius planus, nukreiptus į teigiamus pokyčius Lietuvos ICT industrijoje.

Planų įgyvendinimui Startups.lt ieško tiek partnerių, tiek paramos.

Turinte minčių?
Pasidalinkite: info@startups.lt, +370 618 22448


Informaciją pateikė
Visorių Aukštų ir informacinių technologijų parkas
 

 

„BalticSupply" startinis susitikimas Bremene

Surengtas pirmasis „BalticSupply" projekto partnerių susitikimas. Šis projektas finansavimui patvirtintas 2009 metų rudenį. Praėjusią savaitę KMTP atstovai - Sigita Paulavičienė ir Andrius Sutnikas lankėsi Vokietijoje, Bremeno mieste, kur pristatė savo organizaciją.

Pristatytos projekto veiklos

Tris dienas vykusiame susitikime spėta susipažinti ne tik su projekto partneriais iš 8 Baltijos regiono valstybių, bet ir su numatomomis projekto veiklomis, organizacine struktūra, Bremeno miesto ekonomine, socialine bei kultūrine infrastruktūra.
Susitikimo tikslas - susitikti su projekto partneriais, sužinoti apie jo įgyvendinimo schemas, struktūrą, darbinių paketų lyderių koncepcijas. Pirmąją dieną aptarti su projekto veikla susiję klausimai, o antroji diena buvo skirta partnerių prisistatymams.

Projekto idėja - įsteigti tris (jūrinį, energetikos ir komunalinių paslaugų bei maisto ir gyvosios gamtos mokslų) klasterius, kurie veiks Baltijos jūros regione. Kadangi KMTP užduotis bus kurti regioninius klasterius, dalyvių teigimu, buvo įdomu išgirsti apie klasterių sukūrimą, strategijų parengimą, įgyvendinimą, funkcionavimo užtikrinimą.
Bremene labiausiai išvystyti energetinis ir jūrinis klasteriai. Vokiečiai - vieni iš lyderių vėjo energetikos plėtroje, turi daug didelių įmonių dirbančių jūrinių vėjo jėgainių parkų statyboje.

Kariniai laivai ir megajachtos - šeimos verslas

Komandiruotės darbotvarkėje rasta laiko pažinčiai su Bremeno regionu, ekonomika, kultūra. Spėta pabuvoti Bremeno uoste - muziejuje.
„Norint pritaikyti patirtį Baltijos slėnyje, mums buvo ypač svarbi vokiečių praktika jūrinio verslo patirtis plėtojant jūrinį klasterį Baltijos slėnyje. Turėjome galimybę apsilankyti vienoje iš moderniausių Vokietijos „Lürssen‘o" laivų statykloje. Įspūdį paliko vienos šeimos bene kelis šimtmečius plėtojamas verslas, kur statomi kariniai laivai ir megajachtos:, - įspūdžiais dalijosi atstovai.

Įdomiai pritaikyta funkcijas praradusi buvusio Bremeno uosto teritorija. Šioje teritorijoje esantys pastatai dabar pritaikomi kultūrinei veiklai. Viename iš sandėlių įkurtas muziejus, veikia prabangus restoranas. Uosto zoną bandoma atgaivinti transformuojant ją iš industrinės į socialinę - paverčiant ją miesteliu su gyvenamaisiais namais, sodais, prekybos centrais.

Technologijų parkai socializuojasi

„Turėjome galimybę susipažinti su technologijų parkų plėtros galimybėmis. Ten labai svarbūs parkų plėtros socialiniai aspektai. Žmonės, dirbantys parkų įmonėse yra nevaržomi jokių apribojimų. Jeigu esi perspektyvus ir patikimas savo srities žinovas ar mokslininkas, gali laisvai vykti dirbti kur tinkamas. Suvokdami šios sistemos svarbą, parkai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas, kad tuos žmones pritrauktų. Parkai statomi kaip miestai, kuriuose įrengiami vaikų darželiai, bėgiojimo takai, tarptautinės mokyklos, sveikatos priežiūros centrai, sporto klubai", - pasakojo Andrius S.
Dabartiniu jų suvokimu, parkas įgyja tikrąją prasmę tada, kai viskas yra šalia. Su visomis galimybėmis patenkinti iškilusius poreikius.
Tokiu pat principu bandoma paversti patrauklia vieta dirbti ir gyventi Brem ene nebefunkcionuojančio uosto dalį.


Simona Žimkutė, Klaipėdos Mokslo ir technologijų parkas
(simona@kmtp.lt ; 8 (46) 310463)

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:


Julie Starr, Saviugdos vadovas, UAB „Verslo žinios", 2009

Coaching Manual. Asmeninio ugdymo pagrindai ir įgūdžiai. Šioje knygoje pateikiama informacija, priemonės ir technikos pakylės į Jūsų gebėjimą ugdyti Kitą lygmenį. Knygoje pateikiami principai ir taisyklės, kuriomis remiasi saviugda, pažingsniui aprašomas realus saviugdos procesas, nurodomi nauji būdai reikiamiems įgūdžiams lavinti.


Knyga be galo įdomi tiek patyrusiems saviugdos specialistams, tiek naujokams. Pradedant pagrindiniais klausymosi įgūdžiais, ir baigiant sandorių sudarymu bei tikslų nustatymu - viską rasite čia.


Saviugda išties yra be galo vertingas dalykas. Tai procesas, suteikiantis galimybe zmonems kurti pokyčius besimokant. Procesas, kurio metu žmonės tampa didesni, padaro daugiau, siekia daugiau ir - kas svarbiausia - bendradarbiauja daugiau.

 

Apie autorių. Julie Staras yra didžiai vertinama saviugdos specialistė ir konsultantė, turinti daug saviugdos darbo patirties. Įkūrusi Staras Konsultacijos, ji darbuojasi skatindama aktyviau taikyti saviugdą Verslo aplinkoje.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Portalas www.technologijos.lt yra ne tik naujausias mokslo ir technologijų naujienas publikuojantis portalas. Jame galite rasti:

  • naujausių technologinių naujienų pristatymus - viskas, kas vyksta įdomaus pasaulyje ir Lietuvoje
  • pažintinę-patariamąją informaciją apie naujas ir senas technologijas bei jų praktinį pritaikymą
  • mokslo populiarinimą, sekant dabartinį mokslo pulsą ir publikuojant pažintinius straipsnius
  • praktinę informaciją apie naujausius pasiekimus
  • technologijų ir mokslo vystymosi analizę dabartiniame pasaulyje, apimant santykį su verslu ir kasdienine aplinka
  • švietimo aktualijų apžvalgą, apimančią bendro lavinimo ir specialybinių mokyklų gyvenimo kasdienybes Lietuvoje ir pasaulyje
  • platesnio akiračio formavimą per įvairios tematikos pažintinius straipsnius, apimančius turiningas informacijos prasme keliones, naudingų knygų pristatymus, originalaus šiuolaikinio meno apraiškas, įvairias fantaziją žadinančias mokslines ir populiarias visuomenines hipotezes ir teorijas.

.




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt