InoTinklo naujienos Nr. 30

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/16279


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote trisdešimtąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Kur eisime toliau?

Pamenate, 2009 m. gruodį InoTinklo pirmojo naujienlaiškio įžanginio straipsnio antraštė skelbė „Sunkmetį įveiksime kartu". Tada, pradėję leisti naujienlaiškį, įsipareigojome Jums iki 2011 m. rugsėjo pabaigos pateikinėti naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbinti inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbti jų nuomones.

Nuo to laiko išleidome beveik 30 naujienlaiškių, pilnų optimizmo ir gerųjų pavyzdžių inovacijų ugdymo srityje. Mūsų entuziazmas su kiekvienu numeriu vis didėjo, nes beveik 4000 skaitytojų turintis naujienlaiškis, nuolat susilaukdavo teigiamų atsiliepimų.

Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteikė Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, buvo naudingas.

Šis naujienlaiškis turėtų būti paskutinis, tačiau jausdami Jūsų palaikymą, o taip pat matydami informacijos apie inovacijų paramos paslaugų teikimą sklaidos terpės galimybes, nusprendėme tęsti tradicijas ir toliau kiekvieną mėnesį Jums pristatyti aktualią informaciją apie įvairią inovacijų paramos sistemos dalyvių teikiamą naudą ir galimybes ja pasinaudoti.

Štai, pavyzdžiui, nuo šių metų spalio-lapkričio mėnesio, visoje Lietuvoje pradės įsibėgėti verslumo ugdymo iniciatyvos mokslininkų ir studentų tarpe. Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais ir faktiniais duomenimis, atlikus aukštojo mokslo absolventų apklausą, nustatyta, kad jiems trūksta praktinių įgūdžių pradėti verslą (tai nurodė 53,1 proc. respondentų) ir parengti verslo planą (tai nurodė 40,9 proc. respondentų). Vienas iš praktinio verslumo ugdymo metodų yra verslo praktinis mokymas įmonėse. Todėl turėsime nemažai gerųjų pavyzdžių ir įmonių atstovams, ir studijuojantiems apie tai, ko gali ir turi tikėtis vieni iš kitų profesinių praktikų atlikimo metu ir kokią naudą tai gali duoti abiems pusėms, o ne būti vien formalumu.

Kita aktuali tema ateinančius porą metų bus integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra Lietuvoje. Tokie slėniai yra kuriami penki (Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje), o jų nauda mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti ar mokslo naujovių diegimui praktikoje aktyvinti užtikrins Lietuvos inovacijų sistemos proveržį kuriant žiniomis grįstą visuomenę. Teiksime visą informaciją apie verslo galimybes Slėniuose - atviros prieigos laboratorijas verslui, technologijų perdavimo paslaugas, inovacijų kultūros ugdymo iniciatyvas.

Taigi, tikimės, kad ir toliau konsoliduota Lietuvos inovacijų paramos sistemos dalyvių patirtis ir potencialas bus Jums naudingas ir mes galėsime padėti Jums sėkmingai įveikti rinkos problemas ir padidinti konkurencingumą inovacijų dėka.

Tomas Černevičius
VšĮ KTU regioninio mokslo parko direktoriaus pavaduotojas

Nr. 30,
2011 m. rugsėjo mėn.

Turinys

Kur eisime toliau?

Mėnesio interviu

"Inovacijų prizas" - įvertinimas įmonei ir dar viena reklamos priemonė verslui

Verslo ir universitetų bendradarbiavimas: Vokietijos patirtis 

Kinijoje - Klaipėdos mokslininko suprojektuotas Baltų kultūros parkas

Ar vaikai kūrybiškesni nei suaugę? 

Verta žinoti

Renginiai ir mokymai
 

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Pirmoji mokslo tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) kregždė Aleksandro Stulginskio universitete

Rengiantis parodai „Sprendimų ratas 2011", eksponatų vertinimo komisija priėmė sprendimą Kaimo verslų eksponatų grupėje medaliu apdovanoti ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko kartu su mokslininkų grupe pagamintą eksperimentinę vaistažolių džiovyklą. Džiovyklos darbui naudojama neišsenkanti saulės energija, joje taip pat įdiegtos ir kitos šiuolaikiškos technologijos. Tikimasi, kad naujasis gaminys padės spręsti ir kaimo gyventojų užimtumo problemą. 

Apie įgyvendinamą mokslo tyrimų ir technologijų plėtros projektą kalbamės su ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko sutelkto kūrybinio kolektyvo atstovais:
prof. Algirdu Raila ir Rimantu Čiūtu.

Kaip gimė idėja sukonstruoti ir pagaminti eksperimentinę vaistažolių džiovyklą?

Rimantas Čiūtas. Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas tradiciškai orientuojasi į žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių poreikių tenkinimą, mūsų kolektyvas taip pat daug dirba kaimo plėtros srityje, kuri apima ne tik technologinę bei ekonominę pažangą, bet ir socialinius dalykus.

"...Saulės energijos panaudojimas gamybos technologijose - ateities reikalas. Tai ne tik energijos tausojimas, bet svarbiausia švari gamta ir sukurti ekologiški produktai. Tai didelę perspektyvą žadantis projektas, o Universiteto mokslininkams tai puiki tyrimų bazė, doktorantams ir magistrantams - tyrimų objektas ir inovacijų diegimo vieta..."


Rengdami šalies regionams vietos plėtros strategijas, MTP darbuotojai kartu su kolegomis iš Ekonomikos ir vadybos fakulteto konkrečiai pagrindė socialinės ekonomikos diegimo būtinybę atskiruose šalies regionuose ir numatė verslo iniciatyvų, turinčių socialinį pobūdį, finansavimo galimybę iš ES paramos lėšų.

Ėmus rengti kaimo bendruomenių verslo projektus išryškėjo konkrečių technologinių sprendimų poreikis. Vienas iš naujausių, gyvenimo padiktuotų klausimų, ar gali kaimo bendruomenės plėtoti vaistažolių verslą, ar jos gali šioje srityje tikėtis paramos iš mokslininkų?

Žinodami mūsų kolegų puikius darbus maisto žaliavų ir produktų paruošimo bei sandėliavimo srityje, kreipiamės į juos prašydami išspręsti konkrečią technologinę problemą - pagaminti nebrangią ir universalią džiovyklą, kuri būtų mobili ir šiuolaikiška.

Algirdas Raila. Šiuo metu sparčiai didėja natūralių vaistinių augalinių žaliavų paklausa. Jei tik paklausa yra, visada kyla iniciatyvos išbandyti kylančius iššūkius. Nepakanka išmokti auginti vaistinius augalus, arba juos rinkti švarioje gamtinėje aplinkoje. Norint rimtai imtis verslo, tenka kompleksiškai spręsti daug organizacinių ir technologinių uždavinių. Kokybės išsaugojimas po vaistinės augalinės žaliavos derliaus nuėmimo - vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių klausimų. Neturint pagrįstų, gamtinėms sąlygoms adaptuotų, prekinei gamybai tinkamų vaistinės žaliavos paruošimo technologijų, negalima tikėtis gerų rezultatų. Ši aplinkybė ir paaiškina, kodėl šalyje taip sunkiai vyksta vaistažolių verslo plėtra.

Nuimtos vaistinės augalinės žaliavos didelis drėgnis lemia fermentų aktyvumą ir sukauptų biologiškai veiklių medžiagų praradimus. Apdorojant drėgną vaistinę žaliavą joje vyksta biocheminiai ir mikrobiologiniai procesai, todėl labai sunku išvengti nepageidaujamų reiškinių. Nuimtus vaistinius augalus nedelsiant turime konservuoti, nes jau po kelių valandų stebima nuimtos žaliavos irimo procesų pradžia. Plačiausiai paplitęs tokios žaliavos konservavimo būdas yra džiovinimas. Tačiau produktų džiovinimui reikia daug energijos, kuri nuolat brangsta. Taip ir subrendo mintis, kad čia galėtume panaudoti saulės spinduliuotės energiją.

Papasakokite plačiau apie savo veiklą kuriant eksperimentinius produktus.

Algirdas Raila. Vienas lauke ne karys, prie šios idėjos dirba grupė katedros mokslininkų. Universiteto Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedroje yra sukaupta nemenka augalininkystės produktų laikymo, jų kokybės išsaugojimo, sandėliavimo technologijų modernizavimo patirtis. Šioje kryptyje dirba patyrę mokslininkai, tai docentai Henrikas Novošinskas, Egidijus Zvicevičius ir kiti kolegos, taip pat studijas tęsia doktorantai, baigiamuosius darbus ruošia magistrantai. Katedros mokslininkų darbai gerai žinomi šalies ūkininkams, vaisių ir daržovių, grūdų augintojų ir grūdų perdirbėjų asociacijų nariams.

Kokią įžvelgiate šio eksperimento naudą ASU mokslininkams?

Rimantas Čiūtas. Kaip jau buvo minėta, imtis eksperimentinės džiovyklos projekto paskatino realūs kaimo plėtros poreikiai: penkios Pagėgių savivaldybės teritorijos bendruomenės parengė ES finansuojamą projektą, kuriuo numatė realiai ištirti, ar galima jų teritorijoje pelningai imtis vaistažolių verslo. Šio krašto bendruomenės numatė atlikti eksperimentą - tyrimą dalyvaujant. Tyrimas apima vaistažolių verslo tris sudedamąsias dalis: technologinių problemų sprendimą, rinkodarą ir verslo organizavimą. Į konkretų tyrimą bendruomenės įtraukė mūsų universiteto ekspertus ir mokslininkus.

Algirdas Raila. Manau, kad tai tik didelio darbo pradžia. Saulės energijos panaudojimas gamybos technologijose - ateities reikalas. Tai ne tik energijos tausojimas, bet svarbiausia švari gamta ir sukurti ekologiški produktai. Tai didelę perspektyvą žadantis projektas, o Universiteto mokslininkams tai puiki tyrimų bazė, doktorantams ir magistrantams - tyrimų objektas ir inovacijų diegimo vieta.

Kaip manote, ar šis eksperimentas bus naudingas studijų procesui?

Rimantas Čiūtas. Staigūs ir radikalūs ekonomikos pokyčiai, įvykę pastaraisiais dešimtmečiais nevienareikšmiškai paveikė kaimo socialinę raidą. Šalia pažangių dalykų (savarankiškų ūkininkų sluoksnio susiformavimo, kaimo ekonomikos įvairovės plėtros) pastebimas ir netiesioginis neigiamas poveikis. Spartūs šalies pokyčiai pirmiausia išderino žmonių tarpusavio santykius, nes nuvertėjo nusistovėjusios visuomenės vertybės ir normos. Galima pasidžiaugti, kad kaimo gyventojų tarpusavio nepasitikėjimą ir kraštutinį individualizmą šiuo metu vis labiau neutralizuoja kaimo bendruomenių sąjūdis. Įsitraukę į šį sąjūdį kaimo gyventojai mokosi mąstyti, dirbti ir gyventi paprastai, veiksmingai ir bendrystėje. Labai svarbu į šiuos naujus kaimo raidos procesus įtraukti studentus. Šiais laikais studentai, magistrantai ir doktorantai, kur ie domisi kaimo plėtra, turi labai daug galimybių praktiškai realizuoti savo sumanymus, nes įgyvendinant LEADER metodą, finansuojama daug kaimo bendruomenių projektų. Kiekvienam projektui parengti reikia energijos ir žinių, kurių su kaupu turi mūsų Alma Mater studentai.

Algirdas Raila. Nėra jokių abejonių, kad formuojantis vaistažolių verslui kaime, čia dirbs ir studijuos, rašys mokslo apibendrinimus ne tik mūsų universiteto, bet kelių šalies universitetų studentai. O mūsų universiteto mokslininkai galės atlikti unikalius tyrimus, realizuoti naujas idėjas, skelbti mokslo publikacijas.

Ko padėjo išmokti džiovyklos eksperimentas, ką kitą kartą darytumėte kitaip?

Algirdas Raila. Originali idėja šiame projekte yra tai, kad saulės spinduliuotės energija viename kolektoriuje tiesiogiai perduodama džiovikliui, kuris naudojamas betarpiškai džiovinimui, o kitame kolektoriuje paruošta šiluminė energija akumuliuojama ir ji bus naudojama vaistinių augalų džiovinimui nepalankiu metu (pvz., naktį arba lyjant). Manau, kad artimiausioje ateityje reikės spręsti technologinių procesų automatinio valdymo klausimus. Tokių sudėtingų procesų, kaip nepertraukiamas džiovinimas efektyviai panaudojant saulės energiją, žmogus tiesiog negali optimaliai valdyti neturėdamas šiuolaikiškos įrangos.

Rimantas Čiūtas. Išvada viena - technologiniu požiūriu naujos produkcijos gamyba yra labai sunkiai prognozuojamas dalykas, todėl labai pavojinga šį procesą įprausti į griežtai kontroliuojamo projekto finansų ir laiko rėmus. Džiovyklos gamybos eksperimentas buvo finansuotas iš ASU MTP lėšų, todėl mes su techninio projekto autoriais ir atlikėjais turėjome galimybių iš tiesų eksperimentuoti.

Kalbino projekto „InoTinklas" konsultantė Eugenija Vasylienė
Aleksandro Stulginskio Universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas

 

 

Verta žinoti

Nuo šiol ES lėšomis finansuojamas ir paslaugų sertifikavimas

Įmonės, norinčios eksportuoti savo paslaugas, galės finansuoti dalį eksportuojamų paslaugų sertifikavimo išlaidų. Ūkio ministerija spartindama Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimą praplėtė pagal priemonę „Naujos galimybės" finansuojamų veiklų sąrašą ir į jį įtraukė paslaugų sertifikavimą.

„Siekiame kuo labiau paskatinti eksportą. Pagal tam skirtą priemonę „Naujos galimybės" iki šiol buvo galima prisistatyti tarptautinėse parodose. Dabar, praplėtus priemonę, pasinaudojant ES parama, bus galima sertifikuoti ne tik planuojamus eksportuoti gaminius, bet ir paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos turizmo paslaugas", - sako ūkio ministras Rimantas Žylius.

Pasak ministro, sertifikatas - tai kokybės įvertinimas, įrodantis, kad mūsų verslo atstovai teikia kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias paslaugas.

Priemonė „Naujos galimybės" skirta paskatinti įmones ieškoti naujų rinkų, plėsti eksporto apimtis ir didinti verslo konkurencingumą. Šios priemonės lėšomis finansuojamas įmonės ir jos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, kontaktų mugėse, verslo misijose. Į paramą pretenduojančioms kūrybinių industrijų įmonėms skiriamos lėšos dalyvauti festivaliuose ar madų šou. „Naujų galimybių" finansavimas taip pat teikiamas rengiant įmonės pristatymui reikalingą rinkodaros medžiagą ar sertifikuojant planuojamus eksportuoti gaminius ir paslaugas.

Įmonė gali gauti iki 150 tūkst. Lt pramos vienam projektui, t. y. finansuojama iki 55 procentų visų tinkamų projekto išlaidų.

Šiuo metu įmonės gali teikti paraiškas pagal priemonę „Naujos galimybės" trečiajam kvietimui, kuriuo numatoma paskirstyti 50 mln. litų. Trečiasis kvietimas teikti paraiškas galioja iki 2012 m. sausio 31 d. Jeigu pateiktose paraiškose prašoma paramos suma 10 proc. viršys kvietime numatytą sumą, kvietimo galiojimas bus stabdomas anksčiau. Paraiškos teikiamos Lietuvos verslo paramos agentūrai.

Š. m. rugsėjo 16 d. duomenimis, pagal dabar galiojantį kvietimą gautos 59 paraiškos, kuriomis prašoma 6,6 mln. Lt ES paramos.

ES struktūrinės paramos projektų finansavimo sąlygų aprašus ir dokumentus pareiškėjams galima rasti interneto svetainėse, www.ukmin.lt, www.lvpa.lt, www.esparama.lt.

 Informacijos šaltinis: www.ukmin.lt

"Inovacijų prizas" - įvertinimas įmonei ir dar viena reklamos priemonė verslui

VšĮ Lietuvos inovacijų centras, kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija skelbia nacionalinio konkurso „Inovacijų prizas 2011" pradžią. Jau tradiciniu tapęs konkursas, globojamas LR Ūkio ministerijos, organizuojamas aštuntus metus iš eilės. Jo tikslas - skatinti verslų mąstymą, technologinę plėtrą bei suteikti įmonėms galimybę įvertinti savo konkurencingumą ir inovatyvumą.

Kalbinti praėjusių metų „Inovacijų prizo" dalyviai sutartinai teigia, kad dalyvavimas konkurse jiems ne tik leidžia peržvelgti verslo procesus, padidinti savo įmonės žinomumą, tačiau atneša ir praktinės naudos. „Didžiuojamės mūsų įmonės inovatyvumo pripažinimu šalies mastu. 2010 m. UAB „Traidenis" buvo paskelbta nominacijos „Inovatyvi įmonė" nugalėtoja. Tai garbingas viso įmonės kolektyvo pastangų įvertinimas kuriant ir naudojant gamyboje inovatyvius produktus, naujas technologijas, taikant naujus efektyvius vadybos metodus. Inovacijų prizo logo naudojame savo internetinėje svetainėje, bukletuose, kataloguose. Apdovanojimą eksponuojame parodose Lietuvoje ir užsienyje prisistatydami kaip inovatyvi įmonė", teigia Sigitas Leonavičius, UAB „Traidenis" direktorius.

Kiekvienais metais konkursas sulaukia vis didesnio populiarumo įmonių tarpe. Jame dalyvauja ne tik stambaus verslo atstovai, jau spėję išgarsėti šalyje ir už jos ribų, bet ir naujos įmonės, dar tik siekiančios įsitvirtinti rinkoje naujomis idėjomis ir veržlumu. Apdovanojimas joms pasitarnauja kaip puiki rinkodaros priemonė prisistatant klientams, partneriams ir visuomenei. "Įvertinimas buvo tikrai netikėtas. Jis suteikė daugiau pasitikėjimo ne tik man, bet ir visai mūsų komandai plėtojant inovacijas įmonėje. Laimėję inovacijų prizą, gavome net ir tiesioginės naudos - klientai kreipėsi į mus, prašydami inovatyvių sprendimų jų namų erdvės sukūrimui. Dabar įgyvendindami pačius sudėtingiausius projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Belgijoje, Norvegijoje, Danijo je, suprantame, kad pasukome teisingu keliu. Pasirodo, kūryba galima ne tik mene, bet ir versle", sako Paulius Žemaitis, UAB „Arpolis" direktorius ir vienas iš įmonės įkūrėjų. „Inovacijų prizas" įtakojo net įmonės strategiją. UAB „Arpolis" dabar save pozicionuoja ne kaip „išskirtinių baldų", tačiau jau kaip „inovatyvių virtuvės baldų" gamintojai", antrina pašnekovas.

Šiais metais konkursas bus vykdomas trijose kategorijose: „Inovatyvios įmonės", „Inovatyvaus produkto", taip pat prizai bus įteikti „Inovatyviam jaunajam verslininkui". „Inovacijų prizo" laureatams įteikiamas sertifikatas, statulėlė bei teisė naudoti Inovacijų prizo logotipą apdovanoto produkto ar įmonės rinkodaros tikslams.

Įmonės, pageidaujančios dalyvauti konkurse, turi užpildyti ir atsiųsti paraiškos formą, pateikiamą konkurso internetiniame puslapyje www.inovacijuprizas.lt. Paraiškos priimamos iki 2011 m. lapkričio 15 d. Dalyvių paraiškas vertins nepriklausoma ekspertų komisija pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Laimėtojai bus apdovanoti 2011 m. gruodžio mėn.

Daugiau informacijos:
Marius Ramanauskas
Lietuvos inovacijų centras
Tel:                8 5 2356116
Mob.             8 686 50050
El. paštas: m.ramanauskas@lic.lt

Informacija apie laureatus:
http://www.traidenis.lt/lt/
http://www.arpolis.lt/apie

 

 

 

 

 

Verslo ir universitetų bendradarbiavimas: Vokietijos patirtis 


Rugsėjo 21-22 dienomis Vilniaus Universiteto Tarptautinėje Verslo Mokykloje (TVM) vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Verslas-Mokslas-Vyriausybė: skatinant šalies konkurencingumą" buvo pristatyta vokiečių bendrovė Steinbeis, kurios viena iš pagrindinių veiklų yra technologijų komercializavimas. Steinbeis technologijų komercializavimu sėkmingai užsiima jau beveik 30 metų ir jų veiklos modelis galėtų būti geras pavyzdys Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimui technologijų perdavimo srityje.

Mokslo pasaulis nejaučia rinkos pulso ir negali reaguoti į rinkos poreikius. Kita vertus, verslo pasauliui ne visada aišku, kokias technologijas sukūrė universitetai ir kaip jas galima būtų panaudoti. Todėl reikalingas tarpininkas, kuris galėtų laisvai „versti" iš verslo kalbos į mokslo ir atvirkščiai. Steinbeis bendrovė užpildė šią nišą, organizuodama savo veiklą taip, kad galėtų turėti labai glaudžius santykius su universitetais bei suprastų ir nuolatos sektų verslo sektoriaus tendencijas ir poreikius. Jų modelis pagrįstas aktyviu universiteto profesorių įtraukimu į komercializavimo veiklą. Steinbeis sukūrė tinklą (šiuo metų daugiau nei 800 technologijų perdavimo įmonių) mini įmonių, kurios priklauso Steinbeis holdingui, tačiau yra atskiri juridiniai vienetai ir daugumai kurių vadovauja universitetų profesoriai. Profesoriai dirba ir universitetuose, tačiau šalia savo darbo, rūpinasi ir technologijų komercializavimu. Kiekviena iš technologijų perdavimo įmonių tiesiogiai bendrauja su klientu ir veikia kaip atskiras pelno centras. Tokia decentralizuota struktūra leidžia Steinbeis bendrovei lanksčiai reaguoti į pokyčius ir operatyviai priimti sprendimus. Universitetai taip pat suinteresuoti bendradarbiavimu su Steinbeis, nes pagal kontraktus naudojamasi universiteto ištekliais (laboratorijomis, personalu), taip universitetams leidžiant uždirbti papildomu pajamų.

Steinbeis bendrovės kūrėsi gaudamos tik nedidelę paramą iš valstybės. Vokietijos žemės, kurioms buvo aktualu turėti technologijų komercializavimo padalinį, skirdavo lėšų padalinio įsikūrimui (ofisui, baldams ir kt.), tačiau neduodavo lėšų įmonių veiklai.

Norintys daugiau sužinoti apie Steinbeis bendrovę, išsamesnę informaciją gali rasti http://www.stw.de.

 Darius Verbyla, Saulėtekio Slėnis

 



 

Renginiai ir mokymai

Paroda "Rinkis prekę lietuvišką"

Kviečiame Jus apsilankyti parodoje RINKIS PREKĘ LIETUVIŠKĄ, kuri vyks š. m. spalio 7-9 dienomis, ŽALGIRIO ARENOJE (Karaliaus Mindaugo pr.50, Kaunas) bei jos metu (spalio 7 dieną nuo 15:00 val.) vyksiančiame SEMINARE apie verslumo ugdymo skatinimą ir esamas iniciatyvas, žinių svarbą verslo konkurencingumui, bei naujas priemones verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti. Seminarą organizuoja KTU regioninis mokslo parkas. Įėjimas į parodą ir jos metu vyksiančius renginius - nemokamas.

Išsamesnė informacija: www.expo.lt

Kvietimai

Atnaujintas „Atsinaujinančių energijos išteklių" priemonės kvietimas

Ūkio ministerijai pakoregavus priemonės „Atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimas energijos gamybai" projekto finansavimo sąlygų aprašą, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) skelbia atnaujintą priemonės „Atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimas energijos gamybai" kvietimą teikti paraiškas.

Paraiškas pagal priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai" kvietimą priimamosiki 2011 m. lapkričio 16 d. 17:00 val.

 Išsamiau: www.ukmin.lt

 

 

 

 

Kinijoje - Klaipėdos mokslininko suprojektuotas Baltų kultūros parkas

Šiaurinėje Kinijos dalyje esančio Jinzhou miesto apylinkėse iki 2013 metų bus įkurtas 0,5 ha dydžio Baltų kultūros parkas (The Baltic Land). Šis projektas - unikalus, pristatysiantis baltų kultūrą, naudojant įvairius su ja susijusius simbolius: pradedant gamta, baigiant etnografija.

Projekto autorius - Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas, humanitarinių mokslų dr. Petras Grecevičius.

„Prieš tai Šanchajuje vyko parkų kūrybos ekspozicija, o dabar bus įgyvendinami projektai šalia Jinzhou miesto. Parko dydis - 400 hektarų, bus statomi ir mokslo ir technologijų parkai, gyvenamieji rajonai, kinų bei kitų tautų istoriniai parkai. Savo idėjas pateikė 43 šalių dalyviai, atrinko 20. Tarp jų - ir mano suprojektuotas Baltų kultūros parkas. Būsime, beje, vieninteliai iš Baltijos jūros regiono šalių, kuri turės teisę pasinaudoti galimybe įrengti savo kultūros parką", - teigė P. Grecevičius.

Visas lėšas, kurios reikalingos parkų kūrimui, skirs Kinijos investuotojai.

Projekto autorius teigė, kad Baltų kultūros parkas bus perteikiamas per kraštovaizdžio prizmę. 0,5 ha plote ketinama pastatyti vėtrunges, supažindinti su gintaro apdirbimo kultūra, bus pastatytas Palangoje esančio Birutės kalno observatorijos modelis, baltų alkavietė, įrengtas informacinis centras su video projekcijomis, skambančia M.K. Čiurlionio muzika, pasodinti ąžuolai, pušys, diemedžiai, parką puoš baltų runos, saulutės ir kt.

„Geografiškai ta vieta labai tinka pristatyti baltų kultūrą, nes klimatinės sąlygos panašios. Idėja sukurti kultūras pristatnčius parkus gimė Kraštovaizdžio architektų sąjungai, ir tai yra pirmą kartą istorijoje įgyvendinama tokia iniciatyva. Kinams mes būsime unikalūs, nes jie nieko nežino apie baltų kultūrą. Tai bus puiki vieta, kurioje galės lankytis vietos gyventojai ir svečiai", - teigė techninio Baltų kultūros parko projekto autorius P. Grecevičius.

Pajūrio mokslininko inicatyvą sveikino Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu ir labai džiaugiamės, kad iniciatyviems jo darbuotojams pavyksta laimėti tarptautinius projektus bei pristatyti mūsų kultūrą net ir tolimojoje Kinijoje. Lietuvos mokslininkų pasiekimai užsienyje - puikus pavyzdys, kad galime sėkmingai veikti tarptautinėje erdvėje", - teigė R. Stubrienė.

Parengė VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

 


Ar vaikai kūrybiškesni nei suaugę?

Maži vaikai turi keletą nuostabių savybių, kurios daro juos kūrybiškesnius. Tai - atvirumas naujovėms, žaismingumas, smalsumas, ekspresyvumas, užmaršumas ir atlaidumas, mokėjimas džiaugtis smulkmenomis, geras miegas, humoro jausmas ir kt.  Tačiau bene svarbiausia vaikus nuo suaugusiųjų skirianti savybė yra uždavinėti klausimus: ne tik tokius kaip „Ar mes jau ten?", bet ir „Kaip tai veikia?", „Kas atsitinka, kai tu tai padarai?", „Kodėl taip atsitinka?" ir daugybę kitų. Ar jūs kada nors sakėte savo vaikui, kad tai yra kvailas klausimas? Tikriausiai ne, kol jis nepasiekia tam tikro amžiaus tarpsnio. Netgi tada mes skatiname juos užduoti daugiau klausimų.

Štai keletas įdomių faktų apie kai kurių įžymių žmonių vaikystę. Ką jie mums liudija? Einšteinas (Einstein) pradėjo kalbėti būdamas ketverių, o skaityti - septynerių metų amžiaus.
Izaokui Niutonui (Isaac Newton) prastai sekėsi pradinėje mokykloje.
Kai Tomas Edisonas (Thomas Edison) buvo vaikas, jo mokytojai jam pasakė, kad yra per kvailas ko nors išmokti.
Laikraščio redaktorius atleido Voltą Disnėjų (Walt Disney) iš darbo, nes jis „neturėjo gerų idėjų".
Enriko Karuzo (Enrico Caruso) muzikos mokytojas pasakė, kad jis nemoka dainuoti ir apskritai neturi balso.
Levas Tolstojus (Leo Tolstoy) išmestas i&sca ron; koledžo.
Verneris von Braunas (Verneris fon Braun) devintoje klasėje neišlaikė algebros.  
Bilas Geitsas (Bill Gates) iškrito iš Harvardo.
Styvas Jobsas (Steve Jobs) iškrito iš Reed koledžo.
Michaelis Delas (Michael Dell) - iš Teksaso universiteto Ostine. Turtingų ir žinomų žmonių, kurie iškrito iš kolegijų arba aukštųjų mokyklų, sąrašas yra įspūdingas. Taigi, ar aukštosios mokyklos daro vaikus daugiau ar mažiau kūrybingus? Ko gero, ne. Jeigu šie žmonės būtų palūžę dėl aplinkoje daromos įtakos, būtų išsižadėję smalsumo, turbūt šiandien apie juos nieko nežinotume.

Kiekvienas žmogus turėtų gerai pažinti save. Reikėtų nuolat savęs paklausti. Ar dabar esate kūrybiškesni negu buvote vaikystėje? Ar darote nuostabius dalykus kaip vaikas? Ar turite daugiau idėjų negu vaikas? Ar vis dar darote tuos nuostabius dalykus? Ar jūsų darbo vieta daro jus daugiau ar mažiau kūrybingus? Ar galite kurti naujoves? Šie ir panašūs klausimai gali padėti atsakyti, kas labiau, suaugę ar vaikai, yra kūrybiškesni.

Šaltinis: creativityandinnovation.blogspot.com, „Are Children More Creative Than Adults?"

Informaciją pateikė
VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas

  

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

Šį mėnesį rekomenduojame:

Mokslo naujienų skaitinius interneto svetainėje - Mokslas verslui ir visuomenei.

Čia daug naudingos informacijos inovatyvioms (ar norinčioms tokiomis tapti) verslo įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, siekiančioms ES paramos, mokslininkams ir tyrėjams, dėstytojams ir studentams, taip pat visiems, ieškantiems efektyvių mokslo ir verslo sąveikos būdų, kuriantiems ir naudojantiems naujas technologijas ar tiesiog besidomintiems inovacijomis, mokslo pažanga.

http://mokslasplius.lt/naujienos/

 

 

 

Naudingos nuorodos

Šį mėnesį rekomenduojame:

Dalyvauti "Žinių ekonomikos įmonės 2011" apdovanojimuose

Žinių ekonomikos forumas organizuoja tradicinius jau aštuntuosius „Žinių ekonomikos įmonės 2011" apdovanojimus, kuriais siekiama pagerbti ir paskatinti Lietuvos žinių ekonomikos įmones. Apdovanojimai skiriami trims pažangiausioms aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonėms.

Ketvirtą kartą bus apdovanota Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė, kuriai atiteks EKSMA grupės įsteigtas 10 000 Lt piniginis prizas.

Detalesnė informacija internete, nuoroda http://zei2011.zef.lt/

 



Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt