InoTinklo naujienos Nr.4

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/10096


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote ketvirtąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Individualus alternatyviųjų šaltinių naudojimas - kelias į energetinę nepriklausomybę

Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.

Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros" dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas , bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą. Paskaičiuota, jog Lietuvoje saulės energijos per metus vienam kvadratiniam metrui išspinduliuojama apie 900-1100 kilovatų, priklausomai nuo vietovės, pajūryje daugiau. Šalyje yra apie 130 tūkst. privačių namų, ant kurių kiekvieno stogo įrengus 10 kvadratinių metrų saulės kolektorių, per metus pasigamintume apie 1 mln. MWh.

Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.

Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.

Mažinant iškastinio kuro sąnaudas, mažėtų energetinė priklausomybė nuo Rytų. Tai ypač svarbu Lietuvai siekiant išlaikyti pinigų cirkuliaciją nacionalinėje rinkoje, kurie būtų išmokami vietinėms įmonėms, gaminančioms alternatyvius energijos šaltinius ar teikiančias susijusias paslaugas.

Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.

Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.

Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę inicijuoja aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skatinant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.

Vykdant projekto „Inotinklas" veiklas, KMTP šių metų vasario 26 dieną 11 valandą rengia atvirą seminarą-diskusiją tema „Alternatyviųjų elektros energijos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo". Parkas, siekdamas priartinti prie individualaus vartotojo mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje tikisi sulaukti projekto partnerių ir visų besidominčių bei kviečia diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.

Simona Žimkutė,
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

 

Nr. 4,
2010 m. vasario mėn.

Turinys

Individualus alternatyviųjų šaltinių naudojimas - kelias į energetinę nepriklausomybę
 

Mėnesio interviu

Ar mokslo ir studijų intelektinė nuosavybė taps pasiekiama verslui
 

Mezgame ryšius: jaunimui, verslui, ateičiai
 

Mokestinės lengvatos įmonių inovatyviai veiklai

Slėnis "Nemunas" pradeda savo veiklą
 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Mėnesio klausimas

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Intelektinės nuosavybės teisės IT srityje

Šio mėnesio interviu su Vilma Misiukoniene. Ji dirba Europos reikalų vadove asociacijoje „INFOBALT" ir yra atsakinga už ryšius su Europos institucijomis ir teisės klausimus, susijusius su IT ir ryšių technologijomis. Autorių teisių apsaugos srityje ji dirba nuo 1997 m., dalyvavo rengiant Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, jo pataisas.

Kodėl svarbios programinės įrangos intelektinės nuosavybės teisės?

Europos informacinių technologijų ir ryšių pramonė sukuria 8 proc. Europos Sąjungos BVP. Tai viena pažangiausių aukštųjų technologijų sričių, kuriai tenka 20 proc. visų ES investicijų į tyrimus ir plėtrą. Programinė įranga (PĮ), kuri yra reikšminga šios pramonės dalis, šiandien mus lydi kiekviename žingsnyje. Būdama nematerialios formos, PĮ gal i būti labai lengvai kopijuojama, modifikuojama ir naudojama, neturint tam teisių turėtojo leidimo. PĮ sunkiai pasiduoda tradicinio turto valdymo sampratai ir dėsniams bei sukelia riziką tiek ją kuriančioms įmonėms, tiek jų vartotojams. PĮ kūrimas yra „verslo ašis" ir pajamų šaltinis šimtams tūkstančių kompanijų, kuriančioms ją plačiam vartotojų ratui ar specializuotam klientui. PĮ yra nematerialus turtas, kuris yra saugomas intelektinės nuosavybės teisėmis, dažniausiai - autorių teisėmis.

... Nors autorių teisių nuosavybės teisėms atsirasti išlaidų praktiškai nėra, tačiau jų priežiūra, ypač jei produktas yra platinamas užsienio rinkose, kartais gali būti sudėtinga ir nepigi. Tinkamai parengtos teisinės sutartys su užsakovais, darbuotojais ir partneriais - viena iš dažniausių priemonių teisėms užtikrinti. Taip pat, kompiuterių programų ir duomenų bazių registracija - reikšminga ir populiari prevencinė priemonė nuosavybės teisėms užtikrinti ...

Aš taip pat investuoju ir konsultuoju sparčiai augančių kompanijų steigėjus ir aukščiausio lygio vadovus. Konkrečiam klientui ar vartotojui yra perduodama ne pati programa kaip objektas, bet tik jos kopija, suteikiant jam teisę programą tik naudoti (kartais ir daugiau teisių). Tad pajamos generuojamos valdant tas teises - per įvairias licencijavimo sistemas, per techninius mechanizmus (angl. DRM, Digital rights management) ir pan. Žinoma, kaip ir bet kokiu turtu, kuriančiu jo savininkui materialinę gerovę, būtina rūpintis ir jį saugoti. Kaip vaizdžiai sakoma - "if it is worth copying, it is worth protecting" (angl. jei verta kopijuoti - verta tai saugoti).

Kokiu būdu galima apsaugoti programinę įrangą nuo neteisėto kopijavimo?

Priklauso nuo to, kokio tipo yra ir kam skirta PĮ. Joms, kaip nematerialaus turto saugojimui būtina sukurt i ir įgyvendinti tam tikrą intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją. Tai yra techninių, teisinių ir organizacinių priemonių visuma, kurios įgyvendinimui turi būti pajungtos visos įmonės, o kartais net partnerių grandys.

Strategija turi apimti visus etapus - nuo produkto kūrimo organizavimo iki jo platinimo bei techninės priežiūros, nes įvairios rizikos teisių turėtoją lydi kiekviename PĮ gyvavimo etape.

Kokios prevencinės priemonės yra taikomos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai?

Nors autorių teisių nuosavybės teisėms atsirasti išlaidų praktiškai nėra, tačiau jų priežiūra, ypač jei produktas yra platinamas užsienio rinkose, kartais gali būti sudėtinga ir nepigi. Tinkamai parengtos teisinės sutartys su užsakovais, darbuotojais ir partneriais - viena iš dažniausių priemonių teisėms užtikrinti. Taip pat, kompiuterių programų ir duomenų bazių registracija - reikšminga ir populiari prevencinė priemonė nuosavybės teisėms užtikrinti. Ji plačiai naudojama daugelyje pasaulio šalių.

Kaip galima įrodyti programinės įrangos autorystės teises?

Autorystės teisės atsiranda nuo kompiuterių programos sukūrimo momento. Ir nors programos yra saugomos taip kaip literatūros kūriniai, jų nuosavybės teisių doktrina yra visiškai kitokia nei pvz., literatūros kūrinių autorių. Šiame laikmetyje programų kūrimas daugiau panašesnis į gamybinį procesą, kuriame dalyvauja įvairiausių kompetencijų ekspertai ir darbuotojai - nuo idėjos vadovo, sistemų analitiko, inžinierių, programuotojų, testuotojų ir t.t. Tad ribotas supratimas, kad programuotojas yra tikrasis kūrėjas, yra klaidingas.

Dažniausiai, kai trūksta sukūrimo ir nuosavybės faktą patvirtinančių įrodymų, pvz., programą sukūręs asmuo yra nie kam nežinomas, savo veiklą pradedanti įmonė ar privatus asmuo - įrodyti savo teises gali būti išties sudėtinga. Kompiuterių programų registracija padeda spręsti šią problemą - registruojant teises fiksuojamas juridinis faktas bei padedama į depozitą saugoti programos kopija, kuri reikalui esant gali būti panaudota ekspertizei. Tokią registraciją Lietuvoje vykdo asociacija INFOBALT.

Kaip Lietuvoje sprendžiami ginčai nematerialaus turto apsaugojimo klausimais?

Vystantis programų pramonei, programų sukuriama vis daugiau, natūralu - su jomis susijusių ginčų kyla taip pat daugiau. Ginčai tarp kuriančių partnerių, kai nenustatomas kiekvieno jų indėlis ir nepasidalijama nuosavybės teisėmis, ginčai tarp užsakovo ir vykdytojo, kai pastarasis perperka buvusius darbuotojus ir pan. Per dešimtmetį teko konsultuoti ne vieną pusę, tad patirtis sukaupta nemenka. Situacijų būna visokių, kiekviena - unikali.

Kokios pagrindinės klaidos, rizikos? Kokių būna situacijų, kaip aiškinamos iškilusios problemos?

Visada rekomenduoju vengti teisminių procesų - laiko ir finansinės sąnaudos dažniausiai viršija siekiamą naudą. Esu ne kartą dalyvavusi teismo procesuose - pirmus 3-4 posėdžius teisėjas aiškinasi terminus, procesus ir prie faktinių bylos aplinkybių aiškinimosi prieinama gal po pusmečio. Teismo procesai dažniausiai vyksta ilgiau kaip 2 metus. Geriau eiti kompromisų keliu ir tartis. Arbitražas ar mediacija - taip pat galimi greiti ginčų sprendimo būdai.

Kokia situacija intelektinės nuosavybės apsaugos srityje yra užsienyje?

Vakarų šalys intelektinės nuosavybės apsaugos tradicijas ir patirtį puoselėja jau ne vieną dešimtmetį, tad nenuostabu, kad vakarų valstybėse su intelektine nuosa vybe elgiamasi gerokai pagarbiau ir rūpestingiau.

Kalbino Indrė Andrijauskaitė,
VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas

 

Verta žinoti

 

Paskirtos 2009 metų Lietuvos mokslo premijos

Šių metų vasario 9 dieną Lietuvos mokslų akademijoje paskirtos Lietuvos mokslo premijos.

Septyni mokslininkų kolektyvai ir pavieniai mokslininkai įvertinti už fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, atliktus per pastaruosius penkiolika metų.

Iš darbų pavadinimų matyti, kad mūsų šalies mokslininkų tyrimai atspindi naujausias nano ir biomedicinos mokslo tyrimų tendencijas pasaulyje (kvantiniai nanodariniai, mechatronika ir molekuliniai instrumentai - polifermentinės sistemos), sprendžia Lietuvos ateičiai, jos saugumui ir tvariam vystymuisi svarbias problemas (radioaktyviosios atliekos, miškininkystė), nagrinėja lietuvių tautos istorijos aspek tus (baltų istorija), šiuolaikinės visuomenės evoliuciją (istorinė sociologija). Straipsniai darbų temomis buvo spausdinami prestižiniuose mokslo žurnaluose, gausiai cituojami. Jų autoriai užregistravo Lietuvos ir Europos patentų.

Vadovaujantis Lietuvos mokslo premijos teikimo nuostatais, laureatai savo darbus populiaria forma pristatys plačiajai visuomenei skirtame paskaitų cikle, žiniasklaidos priemonėse. Planuojama, kad paskaitos šiais metais vyks ir Lietuvos mokslų akademijos patalpose (Gedimino pr. 3).

Premijuotų darbų ir jų autorių sąrašas:

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse:
1. Audronė Bliujienė, Algirdas Girininkas, Vladas Žulkus
Darbų ciklas „Baltai Baltijos jūros erdvėje"
2. Zenonas Norkus
Darbų ciklas „Istoriniai-sociologiniai tyrimai"
Fizinių mokslų srityje:
3. Algirdas Matulis, Egidijus Anisimovas
Darbų ciklas „Kvantinių nanodarinių modeliavimas"
4. Vidmantas Remeikis, Artūras Plukis
Darbų ciklas „Radioaktyviųjų atliekų susidarymo, charakterizavimo ir poveikio aplinkai analizės metodų plėtra bei taikymai"
Biomedicinos mokslų srityje:
5. Irina Bachmatova, Valdas Stanislovas Laurinavičius, Liucija Marcinkevičienė, Rolandas Meškys, Julija Razumienė
Darbų ciklas „Fermentų ir polifermentinių sistemų tyrimas ir panaudojimas"
6. Rimvydas Gabrilavičius, Alfas Pliūra, Julius Danusevičius, Virgilijus Baliuckas, Darius Danusevičius.
Darbų ciklas „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje"
Technologijos mokslų srityje:
7. Algimantas Marcelis Barakauskas, Vytautas Gi niotis, Albinas Kasparaitis, Saulius Kaušinis. Darbų ciklas „Precizinės mechatroninės matavimo sistemos - tyrimas, sukūrimas, taikymas"

Dr. Rolandas Maskoliūnas
www.lma.lt

Ar mokslo ir studijų intelektinė  nuosavybė taps pasiekiama verslui?

Patvirtintos rekomendacijos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų, siekia efektyvinti technologijų perdavimą tarp mokslo ir verslo.Intelektinė nuosavybės (IN) teisė savininkui suteikia puikias galimybes įgauti konkurencinį pranašumą rinkoje, taip pat gali būti pagrindu steigiant naują inovatyvią įmonę. Tam reikalinga palanki teisinė aplinka, faktinių ryšių su verslo partneriais ar klientais užmezgimas, gebėjimai apsaugoti žinias. Taip pat būtini nemenki finansiniai ištekliai ir IN kūrimui finansuoti, ir jos vėlesnei apsaugai ar komercinimui. Jau daugiau kaip mėnuo galioja rekomendacijos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų (Rekomendac ijos). Ar naujasis teisės aktas įgyvendins pagrindinį tinkamo IN valdymo, naudojimo, disponavimo tikslą - siekti, kad IN atneštų komercinę naudą?

IN valdymas, naudojimas, disponavimas - mokslo ir studijų institucijos rūpestis

Rekomendacijos, kartu su naujuoju Lietuvos mokslo ir studijų įstatymu (LMSĮ), siekia šalyje sukurti visiškai naują sistemą efektyviam instituciniam mokslo ir studijų IN valdymui, naudojimui, disponavimui reglamentuoti. Ši sistema pirmiausia leidžia sutelkti IN valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimų sprendimą į mokslo ir studijų institucijos rankas. Iki priimant šiuos abu dokumentus, Lietuvoje mokslo ir studijų institucijose sukurta IN daugiausia disponavo mokslininkai, kone nevaržomai derėdamiesi su verslu dėl technologijų komercinimo, taip pat gaudami pelną. Neseni LMSĮ pakeitimai mokslo ir studijų institucijoms suteikė nuosavybės teisę į jų darbuotoj ų sukuriamą IN. Toks reglamentavimas reiškia, kad mokslo ir studijų institucijos dabar galės gauti pelną iš jų darbuotojų kuriamos IN. Jos taip pat bus įgaliotios atlikti eilę iki šiol nebūdingų veiksmų - institucijos vardu derėtis ir sudarinėti sandorius su verslo partneriais, siekiančiais kartu kurti ar užsisakyti IN, įvertinti jau turiamą IN, ieškoti jai rinkų ir rengti apsaugos dokumentus, prižiūrėti ir ginti IN. Rekomendacijose aiškiai išreikšta pareiga efektyviai valdyti, naudoti, disponuoti IN reiškia, kad bus privaloma komercinti IN arba grąžinti ją mokslininkui.

Verslui reikalingas aiškumas

Sutelkus IN mokslo institucijų rankose kyla pagrindinė kliūtis - pastarosios beveik neturi jokių išankstinių taisyklių ar tvarkos, kuria remiantis verslas galėtų kreiptis dėl mokslinių tyrimų atlikimo: ir užsakant tokius tyrimus atlikti, i r juos atliekant kartu su įmonių mokslininkais. Taip pat nėra aišku, kaip pirkti licenzijas, kas už tai atsakingas, kokios sutartys turi būti pasirašomos. Rekomendacijų vaidmuo čia pasireiškia tuo, kad jos skatina mokslo ir studijų institucijas priimti vidinius teisės aktus, būtinus efektyviai valdyti, naudoti, disponuoti IN. Pirmą kartą Lietuvoje teisės aktu identifikuojami svarbiausi aspektai, kurie turės būti mokslo ir studijų institucijų reglamentuojami kuriant vientisą valdymo, naudojimo, disponavmo strategiją IN: IN teisių paskirstymas tarp mokslo ir studijų institucijos, jos darbuotojų bei verslo, IN teisių apsaugos įgijimo, priežiūros ir gynimo tvarka, IN identifikavimo, atskleidimo ir perdavimo mokslo ir studijų institucijai ir įvertinimo procedūros, publikavimo klausimai, taikytini IN teisių komercinimo būdai, pelno, gaunamo iš intelektinės veiklos ir jos rezultatų komercinimo, paskirstymas, atlyginimas darbuotoj ui, kiti svarbūs klausimai. Tai, kad šie svarbūs klausimai turės būti reglamentuojami instituciniu lygiu - jau didelis pasiekimas Lietuvoje formuojant mokslo ir studijų institucijų, kaip lygiaverčių partnerių verslui, įvaizdį.

Rekomendacijos siekia balansuoti skirtingus interesus

Rekomendacijose siekiama balansuoti tarp verslo ir mokslo bei studijų institucijų interesų. Vienas tokių pavyzdžių - IN sudarančios informacijos viešinimas. Kaip žinia, mokslo ir studijų institucijos vykdo viešąją žinių sklaidos misiją ir mokymo bei mokslo tikslais privalo viešinti mokslinių tyrimų rezultatus. Straipsnių publikavimas taip pat labai aktualu mokslininkams. Tokia pozicija yra visiškai priešinga verslo interesui mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTEP)rezultatus laikyti konfidencialiais, bent jau iki juos apsaugant padavus patentinę paraišką. Rekomendacijos sute ikia galimybes spręsti šį klausimą. Dokumente rekomenduojama viešai skelbti MTEP rezultatus, net kai MTEP veiklos finansuojamos privačiomis lėšomis, numatant laikotarpį (pvz., 4 mėnesiai), per kurį gali būti teikiama patentinė paraiška ir susilaikoma nuo MTEP rezultatų skelbimo. Verslui taip pat aktuali rekomendacija sutartyse detaliai apibrėžti konfidencialią informaciją ir numatyti laikotarpį, per kurį tokia informacija turėtų būti laikoma konfidencialia.
LR mokslo ir studijų įstatymui suteikus plačias galimybes IN perleisti verslui, kyla klausimas - kam priklausys IN, kuri sukurta verslo atstovams įvairiais būdais dalyvaujant MTEP veikloje? Rekomendacijose numatyta, kad šiuos klausimus reikia spręsti sutartimis. Būtina atsižvelgti į kiekvienos šalies indėlį į MTEP, realius ketinimus komercinti rezultatus. Nepriklausomai nuo to, kaip bus paskirstomos teisės į IN, nurodoma išspręsti tinkamo atlyginimo darbuotojams, taip pat galimybių tokiau vystyti MTEP perduotos IN pagrindu klausimus.

Skatinama kurti inovatyvias įmones

Kaip jau minėta, IN - puikus pagrindas verslui kurti. Rekomendacijos įvardina kelias pagrindines IN komercinimo formas, tarp kurių - „purpurinių" įmonių (angl. spin-off) steigimas. Tai naujos, paprastai mokslo ir studijų institucijoje sukurtos technologijos pagrindu įkurtos įmonės. Nurodoma, jog mokslo ir studijų institucija turi siekti gauti dalį „purpurinės" įmonės akcijų ir disponuoti jomis nuosavybės teisėmis. Kadangi numatoma, jog tais atvejais, kai universitetas per tam tikrą laiką savo technologijos nekomercins, ją komercinti įgis teisę darbuotojas. Taip sudaroma papildoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms ar jų darbuotojams kartu su verslo įmonėmis dalyvauti komercinant IN ir gaunant pelną.

Strateginiai dokumentai - ateities uždavi nys mokslui

Rekomendacijos nurodo konkrečias sritis, kuriose mokslo ir studijų institucijoms teks vidiniais teisės aktais spręsti su IN susijusius klausimus. Nepaisant keleto aukščiau išvardintų atvejų, dokumentas yra labai liberalus. Rekomendacijos beveik nenurodo būdų, kaip su IN susiję klausimai turės būti sprendžiami. Nagrinėjant užsienio šalių praktiką matyti, kad dažna mokslo ir studijų institucija strateginiuose dokumentuose su IN susijusius klausimus reglamentuoja skirtingai. Labai svarbu, kad šie dokumentai Lietuvojos mokslo ir studijų institucijose nebūtų rengiami ir priimami skubotai, kopijuojant užseinio šalių patirtį.

Gailė Sakalaitė,
VšĮ „Saulėtekio slėnis" teisininkė

 

 

 

 

Mezgame ryšius: jaunimui, verslui, ateičiai

Š.m. vasario 4-6 dienomis vykusioje Litexpo parodoje „Mokymasis. Studijos.Karjera.2010" buvo pristatomas projektas JUVENE - „Jaunųjų verslininkų kūrybiškumo ir inovatyvumo ugdymo erdvė", kuriame VšĮ KTU regioninis mokslo parkas yra vienas iš partnerių (projekto koordinatorius VšĮ Kauno regioninis inovacijų centras).

Juvene - tai ES Struktūrinių fondų parama jaunimo verslumo Lietuvoje skatinimui. Šiuo projektu siekiama sukurti ir pagerinti aplinką, kuri padrąsintų jaunus žmones domėtis verslo galimybės, generuoti inovatyvias idėjas, mokytis, kurti ir savarankiškai pradėti verslą. Juvene siekia skatinti jaunimo verslumą, supažindinti jaunąją kar tą su verslo kūrimo galimybėmis bei padėti įsisteigti mažiausiai 5 įmonėms.

Paroda sulaukė daugiau nei 39 tūkst. lankytojų*, kurių didžiausią dalį sudarė abiturientai (71%*). Parodos metu susidomiejusiems buvo pristatoma projekto Juvene idėja, per trejus metus planuojamos įgyveninti veiklos ir dalyvavimo projekte galimybės. Video reportažą galite pamatyti čia... Stendo ekrane lankytojai galėjo stebėti Juvene partnerių, VšĮ Projektų parkas, parengtą video reportažą „Inovacijų kelias". Nors daugumą parodos lankytojų domino aukštosios studijos Lietuvoje (62,5%*), į Juvene steigiamą klubą įsitraukė per 250 nuosavu verslu suinteresuotų jaunuolių.

Juvene klubo nariai - tai bendraminčių tinklas, kuriems siūloma pirmumo teisė registruojantis į būsimus renginius ir konsultacijas, visapusiška prieiga prie projekto portale publikuojamų straipsnių ir kitų dokumentų, galimybės pristatyti save ir savo verslo pasiekimus. Litexpo parodos „Mokymasis. Studijos.Karjera.2010" metu taip pat buvo atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti veiksnius, skatinančius ar ribojančius jaunų žmonių norą imtis nuosavo verslo. Tikimasi, jog apklausos rezultatai parodys, kokią įtaką jaunimo verslumui turi žmogaus asmeninės savybės, turimos žinios, šeima ir visuomenė bei politinė aplinka šalyje.

KTU regioninis mokslo parkas aktyvų jaunimą nuo kovo 1 d. kviečia tapti Juvene klubo nariu ir registruotis projekto portale www.juvene.lt, kuriame lankytojai galės dalyvauti apklausose, registruotis į Juvene klubą, rasti daug verslo pradžiai naudingos informacijos bei dalyvauti verslo idėjų konkursuose „Veto" (daugiau informacijos apie šią iniciatyvą pateiksime kovo mėn. startuojančiame Juvene portale bei įvairių renginių metu) .

Jei esi jaunas, ambicingas ir galvoji apie savo verslą - Juvene komanda padės tau žengti pirmuosius žingsnius į sėkmę!

Daugiau apie šią iniciatyvą galite teirautis:
El.p. juvene@ktc.lt

*Šaltinis: Litexpo

Informaciją pateikė
VšĮ KTU regioninis mokslo parkas

 



 

Renginiai

 

Seminaras - diskusija "Alternatyvių energetikos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo"

Renginys vyks š.m. vasario 26 d. 11 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (Herkaus Manto g. 84, Klaipėda) konferencijų salėje.


Seminare-diskusijoje bus aptartos:

problemos, trukdančios energetiniam savarankiškumui pasiekti, alternatyvių energetikos šaltinių taikymas, alternatyvios energetikos aktualijos šiandien.

Seminaro-diskusijos programą rasite čia...

Dalyvavimas renginyje nemokamas, dalyvių skaičius ribotas. Išankstinė dalyvių registracija: el. paštu Ilona@kmtp.lt iki š.m. vasario 25 d.

Renginio organizatorius - InoTinklo narys VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas".

Kvietimai

Parama inovatyvioms įmonėms

Atkreipiame dėmesį, kad priemonės „INTELEKTAS LT" (VP2-1.3-ŪM-02-K), skirtos paremti įmonių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektus, paskatinti įmonių tarpusavio partnerystę ir sąsajas su mokslinių tyrimų įstaigomis, antrojo kvietimo galiojimas sustabdytas š. m. vasario 19 d.

Priemonės „INTELEKTAS LT" aprašas nustato, kad kvietimas stabdomas anksčiau laiko, kai pateiktų paraiškų suma 10 proc. viršija kvietimo sumą, t. y., pasiekia 106,7 mln. Lt.

 

 

 

 

Mėnesio klausimas


Praeitame leidinyje klausėme: "Ar yra tekę pasinaudoti viešosiomis inovacijų paramos - inovacijų centrų, mokslo ir technologijų parkų, verslo inkubatorių - paslaugomis? Kokia Jūsų patirtis ir nuomonė apie tai?".

 

Pateikiame Jūsų nuomonę:
"Sveiki, skaitome Jūsų naujienlaiškius - gera iniciatyva. Prieš keletą metų, tik įsteigus mūsų įmonę, teko naudotis verslo inkubatoriaus paslaugomis. Tik įsteigus įmonę buvo itin svarbu naudotis lengvatinėmis biuro patalpų nuomos sąlygomis. Nuolat dalyvavome organizuojamuose seminaruose ir mokymuose, kurie buvo - nemokami ir prieinami visiems darbuotojams. Ypač svarbu ir inkubatoriuje įsikūrusių įmonių bendruomenė. Tai padėjo praplėsti akiratį, pasisemti žinių, atrasti bendraminčių po vienu stogu. Be to tai puiki galimybė integruotis, praplėsti verslo galimybes. Mes už tai, kad jaunos įmonės turėtų galimybę startuoti mažesnėmis sąnaudomis ir turėtų šalia visą paketą reikiamų paslaugų vienoje vietoje."

 

Šiandien Jūs klausiate:

Norėtume plačiau sužinoti apie sąlygas, norint gauti jūsų tinklo ekspertų konsultaciją? Ar tikrai visos teikiamos konsultacijos yra nemokamos?

Atsakymus ir pasiūlymus siųskite adresu inotinklas@ktc.lt

 

Mokestinės lengvatos įmonių inovatyviai veiklai

Vis labiau įsigali nuostatos, kad tik inovacijos gali padidinti verslo konkurencingumą. Verslas - tai pagrindinis mūsų ekonominės gerovės šaltininis, kurio vaisių rezultatus gauname visi. Inovacijų skatinimui versle taikomi įvairūs instrumentai - kartu ir mokestinės lengvatos.

Kokias mokestines lengvatas siūlo Lietuvos valdžia? Ir kaip sumažinti inovacijų riziką pasinaudojant teikiamomis lengvatomis?

Lietuvoje jau porą metų inovacijoms versle yra taikomos mokestinės lengvatos. Lengvatas galima sugrupuoti į 3 rūšis. Pirmoji lengvata taikoma moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), antroji skirta MTEP įrangos amortizacijos pagreitimui, o trečioji - investicijų lengvata nukreipta investicijoms į įrangą, kuri naudojama naujų produktų kūrimui.

Taikant pastarąją investicijų lengvatą, įmonė turi teisę savo apmokestinamą pelną sumažinti iki 50% investicinio projekto patirtomis išlaidomis. O jei lieka patirtų išlaidų suma, tas išlaidas įmonė gali 4 metus iš eilės perkelti į priekį. Ši lengvata galioja išlaidoms, kurios patirtos per 2009 - 2013 metus.

Mažinant apmokestinamąjį pelną, galima 3 kartus apskaityti darbuotojų, kurie kuria arba tobulina produktus, darbo užmokesčio sąnaudas, komandiruočių išlaidas, medžiagų įsigyjimo, apskaityti paslaugų pirkimą iš trečiųjų šalių, esančių Europos Sąjungos valstybėje arba valstybėje, su kuria Lietuva yra sudarius dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. Taip pat prie tokių sąnaudų priskiriamas pridėtinės vertės mokestis, jeigu to mokesčio įmonė neturi teisės atskaityti.

MTEP lengvata gali pasinaudoti tik tos įmonės, kurios kuria nau jus arba tobulina jau esamus produktus. Įmonės, kurios tik tiražuoja arba gamina produktus pagal užsakymus - negali pretenduoti į lengvatos taikymą.

Įmonei norint pasinaudoti MTEP lengvata reiktų būti pasirengus dokumentaciją, kurioje konkrečiai aprašyti MTEP darbai: jų tikslai, vykdymo eiga, kokios išlaidos būtų priskiriamos MTEP darbams. Jeigu kai kurios sąnaudos patiriamos ne tik MTEP, bet ir kitai veiklai, turėtų būti nustatyti konkretūs kriterijai, kokiu proporciniu būdu atskirti MTEP darbus nuo kitų veiklų ir jų sąnaudų dalį.

2009 metais lengvatomis pasinaudojo tik kelios dešimtys įmonių, nors anot Lietuvos Statistikos departamento duomenų, Lietuvoje yra 24% inovatyvių įmonių. Lietuvos inovacijų centro prognozėmis pasinaudojusių lengvata galėtų būti daugiau nei 2000 įmonių.

Išsamesnes konsultacijas apie mokestines lengvatas įmonių inovatyviai veiklai teikia Lietuvos inova cijų centro ekspertai arba į Inotinklo partneriai visoje Lietuvoje: "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis MP, Klaipėdos MTP, Visorių ITP, Žemės ūkio universiteto MTP.


Informaciją parengė
Justas Jaskonis, Lietuvos inovacijų centras
 

 

 Slėnis "Nemunas" pradeda savo veiklą

Vasario 12 dieną Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas ir Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė Centrinės projektų valdymo agentūros patvirtintą LŽŪU įgyvendinamo projekto ,,Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas" įgyvendinimo sutartį. Šios sutarties pasirašymas „vainikavo" Lietuvos žemės ūkio universiteto dar nuo 2008 m. dėtas pastangas sukurti integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) „Nemunas".

Įgyvendinant projektą siekiama sukurti infrastruktūrą, tinkamą žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių tyrimams bei studijoms, taip pat sąlygas kurtis novatoriškoms verslo įmonėms.

LŽŪU projektą įgyvendins kartu su partneriais: LŽŪU Vandens ūkio, Žemės ūkio inžinerijos institutais, taip pat Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės, Lietuvos miškų bei Lietuvos žemdirbystės institutais.

Bendra projekto vertė - 80,3 mln. Lt. Per keturis projekto įgyvendinimo metus bus atnaujinta 14 LŽŪU auditorijų ir laboratorijų. LŽŪU ir partnerių formuojami MTEP centrai bus aprūpinti laboratorine įranga agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos srityse. Planuojama, kad bus sukurti 5 mokslinių tyrimų, studijų ir plėtros centrai ir 33 laboratorijos.

Atnaujinta infrastruktūra ir įranga galės naudotis verslo ir viešieji subjektai. Įgyvendinus projektą, bus galima vykdyti aukštesnio lygio mokslinius tyrimus ir žinių pagrindu auginti kokybišką žemės ūkio produkciją, plėtoti ekologinį ūkį, modeliuoti agrosektoriaus procesus.

Mokslo infrastruktūros plėtros rezultatai leis pagerinti ir mokymų bei studijų proceso kokybę. Pagerėjusi specialistų, tyrėjų rengimo kokybė, profesinė kvalifikacija sudarys prielaidas toliau plėtoti MTEP veiklą, kurti ir diegti naujas technologijas, skatinti inovacijas. Visa tai padės kurti aukštos pridėtinės vertės produktus Lietuvos ūkyje bei konkuruoti tarptautinėse rinkose. 


Informaciją pateikė
Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas
 

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

 

Jonas Ridderstrale ir Mark Wilcox, "Energingesnės bendrovės link: kaip vadovai įgyvendina pokyčius?", UAB Verslo žinios, 2008

Knygoje pateikiamas novatoriškas „3e" vadovavimo modelis, kuris apima tris elementus: vizijos kūrimą, darbuotojų įtraukimą ir įgyvendinimą. Vadovaudamiesi šiuo modeliu, jūs galėsite sukurti nepakartojamą savo organizacijos ateities viziją, suburti pasekėjus jai realizuoti ir padidinti komandinio darbo, nukreipto į svajonės įgyvendinimą, kokybę.

Knygoje pateikiamas ne sėkmės receptas, o idėjų, veiksmų, geros ir blogos patirties rinkinys, apimantis ir daugybę pavyzdžių apie tai, ką kasdien veikia vadovai, įgyvendindami pokyčius. Abi šios knygos dalis galima skaityti atskirai, tačiau priežastys ir veikimo būdai yra glaudžiai susiję dalykai. Juk paprastai suži nojus „kodėl", siekiama sužinoti ir „kaip".

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Portalą  http://europa.eu

EUROPA - tai Europos Sąjungos portalas (http://europa.eu). Jame pateikiama naujausia Europos Sąjungos reikalų apžvalga ir pagrindinė informacija apie Europos integraciją. Be to, portalo lankytojai gali susipažinti su visais šiuo metu galiojančiais arba svarstomais teisės aktais, prisijungti prie visų ES institucijų interneto svetainių ir sužinoti apie Europos Sąjungos pagal Sutartimis jai suteiktus įgaliojimus vykdomą politiką.

Skiltyje „Moksliniai tyrimai ir inovacijos" adresu http://europa.eu/pol/rd/index_lt.htm pateikiama naujausia bendra informacija apie mokslinių tyrimų ir inovacijų reikšmingumą b ei apie galimą finansavimą ir dotacijas Europos lygmenyje.




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt