InoTinklo naujienos Nr.5

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/10261


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote penktąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Lietuvos kaimo pažanga ES strateginių tikslų fone

Europos Komisija (EK) šiomis dienomis viešam svarstymui pateikė Europos strategiją, apibrėžiančią pažangos orientyrus iki 2020 m. Šis dokumentas kviečia Europos Sąjungos šalis pasimokyti iš pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės bei imtis skubių veiksmų likviduoti Europos augimo deficitą. Konstatuojama, kad nepasirengus ateinančio dešimtmečio iššūkiams, realiai kyla grėsmė viso Europos regiono ateičiai.

Kiekvienai ES šaliai gyvybiškai svarbu orientuotis į šioje strategijoje išdėstytą ateinančio dešimtmečio Europos viziją ir suvokti būtinybę veikti pagal viena kitą papildančias ES pažangos prioritetines sritis.

EK nustatė tris pagrindinius Sąjungos augimo orientyrus: pažangų augimą, kurį užtikrina žinių ir inovacijų ekonomikos vystymas; tvarų augimą, kurį lemia konkurencingos ir mažai išteklių reikalaujančios ekonomikos skatinimas bei alternatyvios energetikos lyginamojo svorio didėjimas. Pastaroji augimo aplinkybė yra itin svarbi, nes leidžia ES šalims tapti mažiau nepriklausomomis nuo naftos ir gamtinių dujų importo bei sumažinti aplinką teršiančių dujų emisijos kiekį.  

Strategijoje taip pat pabrėžiama integracinio augimo svarba. ES šalys raginamos plėtoti didelio užimtumo ekonomiką, kuri užtikrina socialinę ir teritorinę sanglaudą. Tikimasi, kad tai pagerins įvairių visuomenės sluoksnių dalyvavimą darbo rinkoje, mažins skurdą ir vis naujomis formomis atsiskleidžiančią socialinę atskirtį.

Paminėti prioritetai turi visuotinį pobūdį, todėl veiksmų reikės imtis visiems: ES lygmens organizacijoms, valstybėms narėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms.

Grįžtant prie mūsų nacionalinių ypatumų - Lietuvos kaimo realijų - svarbu sugretinti vietos ir globalius aspektus, nes toks sugretinimas, nori nenori, skatina naujai suvokti situaciją ir atskleidžia nacionalinėje aplinkoje kai kada sunkiai pastebimas stagnacijos sritis.

Pavyzdžiui, galima džiaugtis žemės ūkio tvaria plėtra, nes sunkmetis tik sulėtino produkcijos augimo tempus. Metinė produkcija sumažėjo tik keliais punktais - nuo 8 iki 2 nuošimčių. Tačiau vertinant šio sektoriaus pažangą darbo našumo ir efektyvumo požiūriu, dabartinė žemės ūkio situacija nėra paguodžianti: kartu su kaimyne Latvija esame „įsitvirtinę atsilikėlių sąrašo gale". Į ES priėmus Rumuniją ir Bulgariją padėtis kiek pagerėjo - tarp visų 27 ES šalių jau nesame paskutiniai, nes per dvi vietas pakilome nuo dugno.

Tačiau dinamiškas laikmetis diktuoja naujus reikalavimus - žemės ūkis ir Lietuvos kaimas turi ryžtingiau pasukti žinių, inovacijų, švietimo skatinimo ir skaitmeninės visuomenės kūrimo keliu.

Tvarus augimas kelia labai aktualias kaimo plėtros problemas. Sąmokslo teorijos šalininkams seniai aišku, kas čia kaltas, kai kalbame apie šalyje neišnaudotas alternatyvios energetikos plėtros galimybes. Specialistų teigimu, visus šalies apleistus žemės plotus apsodinus energetiniais augalais Lietuva energetiniu požiūriu (taip pat ir finansiniu) taptų savarankiška ir nepriklausoma. Kritišku žvilgsniu vertinant, tai nacionalinio masto apsileidimas.

Integracinis augimas mūsuose dar naujadaras, bet ES įsakmus tonas reikalauja suklusti ir tapti atidesniems nedarbo bei socialinės atskirties problematikai. Pavyzdžiui, dar visai neseniai džiaugėmės nuolat augančiais žemės ūkio technikos pardavimais, sparčiai plėtojamais grūdinių kultūrų plotais ir kita industrine žemės ūkio gamyba, visai nekreipdami dėmesio  į socialines tokio ūkininkavimo pasekmes - augantį nedarbą kaime, didėjantį skurdą ar nepakeliamą gyvulininkystės kompleksų dvoką.

Žemės ūkio progresą išimtinai siejant su technikos pažanga buvo pasirinktas labai brangus ir darbo jėgą iš žemės ūkio išstumiantis plėtros kelias. Nepelnytai buvo pamiršta, kad kaimo ūkinis gyvenimas gali remtis ir biologine pažanga, t.y. žinių bei įgūdžių pagalba galima auginti didelę pridėtinę vertę užtikrinančią produkciją, kuri užtikrina ne tik kaimo gyventojų didesnes pajamas, bet padeda išlaikyti ir darbo vietas kaime.

Kaimas gali teikti visuomenei daug viešųjų gėrybių: visuomenė iš kaimo be kokybiško maisto bei pigių žaliavų tikisi rekreacinių, kultūros ir įvairių edukacinių paslaugų. Tačiau kaimo buities skurdas, kai dauguma kaimo gyventojų gyvena sovietinį „klestėjimą" primenančiose trobose su varvančiais ir kenksmingais asbestinio šiferio stogais bei supuvusiais langais, o kas penktas gyventojas LR Statistikos departamento žiniomis naudojasi lauko išviete, nieko gero nežada kaimo turizmo plėtotės ir viešųjų gėrybių kūrimo srityje.

Pažintis su ES pažangos ateinančiam dešimtmečiui strategija galbūt kelia mažai paguodžiančių minčių, ypač kai ateities iššūkius palygini su šalies kaimo dabarties realijomis. Kita vertus, Lietuva Europos tautų parade nuo viduramžių laikų vaizduojama pėdinanti paskutinė. Regis, išeičių nėra daug: tik nuoširdūs, patriotiški ir novatoriški veiksmai gali keisti padėtį. Nors dabartinis inovacijų poreikis kaimo plėtros srityje nėra didelis, tačiau didžiausia klaida taptų mėginimai naujo laikmečio problemas imti spręsti senais metodais.

Šį pavasarį žemės ūkio parodos „Ką pasėsi... 2010" metu (balandžio 9 d., 10 val. IV rūmų konferencijų salė) LŽŪU Mokslo ir technologijų parkas rengia forumą „Inovacinės veiklos plėtojimo perspektyvos Nemuno slėnio areale". Tai puiki proga visiems kaimui neabejingiems naujovių propaguotojams susitikti ir aptarti žemės ūkio bei kaimo plėtros pažangos klausimus.

Rimantas Čiūtas,
LŽŪU Mokslo ir technologijų parko
Kaimo regioninės plėtros centro vadovas

 

Nr. 5,
2010 m. kovo mėn.

Turinys

Lietuvos kaimo pažanga ES strateginių tikslų fone
 

Mėnesio interviu

Ar mokslo ir studijų intelektinė nuosavybė taps pasiekiama verslui
 

Ką keičia informacinės technologijos
 

Alternatyvios energetikos klasterio užuomazgos Klaipėdoje

Ko verslas gali tikėtis iš InoTinklo?
 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Mėnesio klausimas

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Informacinės pagalbos ir finansų stoka - kliūtys patentavimui

„Patentinė apsauga išradimams, tai - intelektinės nuosavybės valdymo komerciškai svarbiausių ir pavojingiausių teisinės apsaugos rūšių. Intelektinės nuosavybės valdymo vadybos sistema Lietuvoje neveikia. Ji nepasiekia to, ko iš jos yra tikimasi ir iš esmės griauna visą sistemą. Galbūt dėl šios priežasties  šiandien turime tiek mažai nacionalinių patentų paraiškų. Tarptautinėse ar Europos patentų paraiškose labai dažnai lietuviai figūruoja kaip autoriai, o ne kaip patentų savininkai, tai rodo, jog iš Lietuvos intelektinė nuosavybės rezultatai „išplaukia", - Vilniuje vykusioje konferencijoje  „Intelektinės nuosavybės valdymo mokslo ir studijų institucijose: jo vaidmuo technologijų procese" sakė LR valstybinio patentų biuro Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Želvys.

Apžvelgus LR valstybinio patentų biu ro pateiktą 2009 metų LR pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos su jų registracijomis statistiką iš tiesų rezultatai nedžiugina. Per praėjusius metus pateikta apie šimtas nacionalinių patentinių paraiškų, o išduoti tik penki patentai. Kur kas labiau džiuginantys

... A. Želvio nuomone „patentų sistema šiandien laikosi ant trijų banginių: patentinės informacijos sistemos, finansinės paramos bei informacinės pagalbos išradėjams. Tik esant šiai trijų komponentų darnai patentų sistema gali veikti efektyviai ir duoti teigiamų rezultatų. Lietuvoje patentinės informacijos sistema technologiškai veikia pakankamai  neblogai, finansinė parama pastaraisiais metais labai suaktyvėjo, nemažai šioje srityje prisidėjo Ūkio ministerija, paramos žinių lygiu sistema Lietuvoje yra  problematiška" ...

skaičiai buvo tik 2007 metais, kuomet išduota daugiau kaip keturiasdešimt patentų pagal nacionalines paraiškas bei 2008 metais, kai buvo išduota apie tris dešimtis patentų pagal nacionalines paraiškas. Maži skaičiai rodo, jog esama problemų patentavimo ir visos intelektinės nuosavybės valdymo sistemoje.  Apie tai kalbėjomės su patentine patikėtine Aurelija Šidlauskiene.

Dažnai kalbant apie patentavimą galima išgirsti frazę „idėjų apsauga". Ar iš tiesų teisiškai galima apsaugoti idėją?

Teisiškai apsaugoti idėjos/ų  neįmanoma. Patentų įstatymas reglamentuoja tik techninių sprendimų apsaugą (inžinerinių, materialių: įrenginių, technologijų, medžiagų). Terminas vartojamas tik simboline prasme - kiekviena techninė naujovė prasideda nuo iškeltos idėjos.

Kokie pagrindiniai šiandien patentavimo sistemos trūkumai, stabdantys mokslininkus patentuoti savo išradimus?

Oficialiai daugiausiai bendri ekonominiai aspektai, nes, pavyzdžiui, 20-30 Eurų užsienio patentavime yra daug. Trūksta tematikų sistemiškumo, nes atsiranda naujos, o paieškos nedaromos, nes nėra geros informacinės sistemos. Be to, valstybinio patentų biuro (VBP) ekspertas pagal įstatymą neatlieka esminės ekspertizės, o tik formalius reikalavimus, todėl mokslininkai nėra tikri dėl naujumo ir neskuba apginti naujovių patentais. Labiau apsimoka publikuoti straipsnį, kuris išleidžiamas daug greičiau. Užsienyje atlikti paiešką per patikėtinius brangu. Tada labiau apsimoka rizikuojant pateikti Europos patentą ar pagal PCT  sutartį (Patent Cooperation Treaty (PTC) tai - tarptautinė sutartis, kurią administruoja Jungtinių Tautų agentūra). Tokiu atveju, jei patentų nega lima apsaugoti dėl naujumo nebuvimo, tai nors paieškos atlikimas garantuotas. Visose mažose šalyse rizika ir patentinės kultūros nebuvimas - svarbiausias kriterijus, dėl ko patentuojama mažai, nėra parduotų licencijų, o metinius mokesčius mokėti reikia.

Atrodo, kad Lietuvoje stengiamasi daryti kuo daugiau, kad būtų didinamas finansavimas kaip, pavyzdžiui, steigiami Ūkio ministerijos fondai, pagal kuriuos galima atsiimti 85% lėšų už patentavimo išlaidas. Tačiau, net ir darant tokius žingsnius, sunku išjudinti šalyje nusistovėjusią "patentinę kultūrą".

Remiantis patentų biuro duomenimis, 2009 metais pagal nacionalines paraiškas įsigaliojo 5 patentai, įregistruoti 893 prekiniai ženklai bei 19 dizainų. Kokios priežastys lemia tokius mažus nacionalinių patentų išdavimo išradimams skaičius?

2007-2008 išduotas didesnis nacionalinių patentų skaičius rodo, kad prieš pusantrų metų buvo paduota daugiau paraiškų, negu vėliau. Tačiau problema, jog nacionalinių paraiškų kiekis mažesnis lyginant su užsienio, nulemta nuo patentų biuro įkūrimo. Patento galiojimas yra tik teritorinis, tai - bendroji mažų valstybių problema, dėl kurios patentų niekada nebūna daug. Kitos - ekonominės priežastys.

Europiniam patentui gauti teikiamų patentinių paraiškų, teikiamų Lietuvos išradėjų, vienetai. Kokios priežastys lemia tokius rodiklius?

Tokia situaciją lemia kaina, ilgas procesas, abejonės dėl naujumo bei įdiegimo. Užsienyje susikuria firmos tik išradimų įdiegimui, kurios nesirūpina finansavimu, patentinėm paieškom, garantijom, o tik pasiūla. Galbūt pas mus šis  procesas dar neįsivažiavęs, nes iki Lietuvos nepriklausomybės nebuvo tradicijų. Anksčiau viskuo rūpinosi Goskomizobretenij Maskvoje, atimdamas bet kokią iniciatyvą rūpintis autoriui savo išradimu.

Tačiau, jei finansavimo klausimai bus sprendžiami efektyviai, manau, tokių paraiškų atsiras daugiau. 

Galbūt galima prognozuot kokios įtakos dabartinei situacijai turės patvirtintos rekomendacijos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų?

Galima tik prognozuoti. Manau, kad tai tik laiko klausimas. Gal slėnių kūrimas padės greičiau pajudinti patentų didesnį išdavimą. Jei yra ką patentuoti, tai tas užpatentuojama. Iš užsienio kompanijų, būdami tik išradimų autoriais, mūsų išradėjai gauna daugiau, negu gautų savo šalyje. O jei išradimo taikymo sritis nevystoma savoje šalyje, tai kyla klausimas: kam patentuoti? Aukštos technologijos Lietuvoje turi pagrindus, todėl tokių išradimų turime, pvz. KTU.
O jei į užsienio valstybes atiduoti apsimoka, tai išradėjas pasirenka vertingesnį variantą. Bet tai tėra vienetai. Apskritai jau daugelį metų vyksta verslo ir mokslo bendradarbiavimas - juk be įdiegimo savo valstybėje, patentas nieko vertas. Rezultatus matome pagal parduotas licencijas, kurių tokiu atveju - apskritas nulis.

Itin daug patentinių paraiškų per metus pateikiama prekiniams ženklams. Kodėl jų tiek daug ir kuo skiriasi jų patentavimas?

Mano darbo didžiąją dalį sudaro prekių ženklų registracija. Mūsų šalyje vyrauja prekyba, tai savų ir užsienio ženklų turime daugiausia. Kiekvienas verslininkas  ženklus registruoja ir norėdamas teikti paslaugas. Užsieniečiai taip pat išplečia Lietuvoje pateikiamų patentinių paraiškų skaičių kaip, beje, ir patentus, nes europinių paraiškų pateikiama daug.

Ženklų registracija iš esmės skiriasi nuo išradimų patentavimo, nes objektų negalima palyginti. Kiekvieno gamintojo prekė turės savo ženklą, o naujus techninius sprendimus kuria mažuma intelektualų. Pigiau apsieina naudojimui nupirkti įrengimus/linijas iš užsienio negu sukurti naują, pasaulinio lygio technologiją.   

Problemos - dvi

LR valstybinio patentų biuro atstovo A. Želvio konferencijoje išsakyta nuomone „patentų sistema šiandien laikosi ant trijų banginių: patentinės informacijos sistemos, finansinės paramos bei informacinės pagalbos išradėjams. Tik esant šiai trijų komponentų darnai patentų sistema gali veikti efektyviai ir duoti teigiamų rezultatų. Lietuvoje patentinės informacijos sistema technologiškai veikia pakankamai  neblogai, finansinė parama pastaraisiais metais labai suaktyvėjo, nemažai šioje srityje prisidėjo Ūkio ministerija, paramos žinių lygiu sistema Lietuvoje yra  problematiška".
Tuo tarpu patentinė patikėtinė A. Šidlauskienė pagrindines patentavimo problemas išskiria finansavimą ir neefektyvią informacinę sistemą.

Kalbino Simona Žimkutė,
VšĮ Klaipėdos mokslo technologijų parkas

 

Verta žinoti

 

Pavyzdiniai UAB ir ĮI steigimo dokumentai dar paprastesni 

Uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir individualių įmonių (IĮ) steigimo dokumentai tapo dar paprastesni, kai praėjusį mėnesį įsigaliojo ūkio ministro įsakymai, kuriais pakeisti UAB ir IĮ steigimo dokumentai.

Nuo šiol pavyzdiniuose UAB ir IĮ steigimo dokumentuose nebereikės nurodyti buveinės. Keičiant UAB ar IĮ buveinę nebereikės keisti UAB įstatų ar IĮ nuostatų, pakaks apie tai pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir pateikti nustatytus dokumentus.

Pasak ūkio viceministro Rimanto Žyliaus, šie pakeitimai dar labiau mažina verslui tenkančią administracinę naštą ir iš dalies prisideda prie verslumo skatinimo.

Artimiausiu metu IĮ ir UAB, kai ją steigia vienas asmuo, steigimo dokumentų taip pat nebereikės tvirtinti notariškai, jeigu steigiamos IĮ ar UAB steigimo dokumentai atitiks pavyzdinius IĮ ir UAB steigimo dokumentus. Ši tvarka įsigalios Juridinių asmenų registro tvarkytojui įdiegus informacinę sistemą, sudarysiančią galimybę IĮ ir UAB steigimo dokumentus teikti elektroniniu būdu.

Pakeistus pavyzdinius UAB ir IĮ steigimo dokumentus bei jų pildymo rekomendacijas galima rasti Ūkio ministerijos interneto svetainėje, adresu www.ukmin.lt, skirsnyje „Įmonių teisė".

Pavyzdiniai UAB ir IĮ steigimo dokumentai pakeisti atsižvelgus į šiais metais įsigaliojusius Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, taip pat Individualių įmonių įstatymo pakeitimus.

Juridinių asmenų registro duomenimis, šiandien Lietuvoje yra įregistruota apie 76 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių ir apie 60 tūkst. individualių įmonių

Informacijos šaltinis www.ukmin.lt

 

Ar mokslo ir studijų intelektinė  nuosavybė taps pasiekiama verslui? (tęsinys)

Ar tinkamai valdys intelektinės veiklos rezutatus?

Žinant skirtingus mokslo ir verslo tikslus, gali būti keliamas klausimas, ar saugoti ir ar komercinti IN apskritai. Kuriant IN politiką ir strategiją mokslo ir studijų institucijose reikės apsispręsti ir dėl šių klausimų sprendimo. Galbūt kai kuriais atvejais parankiau leisti tuo užsiimti darbuotojui, sukūrusiam IN, arba perleisti žinias verslui. Idealu, kuomet institucijoje sukuriama daug IN, ji apsaugoma ir iš jos uždirbama. Tik disponuojant pakankamais IN resursais (angl. patent pools) tampama stipriu partneriu derybose su verslu. Tačiau savaime suprantama, kad tam reikia ir politinės universiteto valios, aiškios vizijos, patyrusių specialistų komandos, kuri padedėtų valdyti, naudotis ir disponuoti IN.

IN nuosavybę privalo valdyti profesionalai

Teisės aktams laikantis pozicijos, kad ne mokslininkas turi imtis IN komercinimo, o pirmiausia pati institucija, būtinas centralizuotas IN valdymas, vykdomas pačioje institucijoje arba už jos ribų. Šia veikla turės užsiimti specialistai, dirbantys technologijų perdavimo centruose, biuruose. Analogiškos nuostatos laikomasi ir Rekomendacijose.

Technologijų perdavimo centrai, nepriklausomai nuo to, ar jie įsteigti kaip universiteto struktūrinis padalinys, ar kaip atskiras juridinis vienetas, ateityje privalės spręsti gan sudėtingus klausimus, pvz.: IN identifikavimas, atskleidimas, patentabilumas ir komercinimo galimybių įvertinimas, apsaugos procedūrų įgyvendinimas, IN tolimesnė priežiūra (vėliau išduodamų patentų stebėjimas, intelektinės nuosavybės teisių savininkų pažeistų teisių gynimas patentinėse institucijose bei teismuose) bei komercinimas. Be to, jie turės kaupti informaciją apie turimą IN, ieškoti partnerių verslo įmonių tarpe, derėtis su jais, rengti visus reikiamus dokumentus,vidinius dokumentus bei sutartis su verslo įmonėmis.

Žinant esamus mokslo ir studijų institucijų finansinius ir žmogiškuosius resursus, galima suabejoti, ar pavieniui mokslo ir studijų institucijos bus pajėgios sukurti ir išlaikyti technologijų perdavimo centrus ir juose dirbančius profesionalus. Intelektinės nuosavybės specialistų kompetencijų vienijimas - vienintelis būdas tinkamai atstovauti verslo ir mokslo reikmėms.Dar daugiau, šie centrai privalės specializuotis skirtingose srityse, priklausomai nuo klientų - mokslo ir studijų institucijų bei verslo interesų.

Šie centrai turės ne tik teikti konsultacijas ir padėti valdyti, naudoti, disponuoti IN, bet pasiūlyti naujų technologijų pagrindu įmonių inkubavimo ir pradinio finansavimo sąlygas, teikti konsultacijas. Vienas pirmųjų iš keleto visoje Lietuvoje šias paslaugas jau siūlančių centrų - Technologijų perdavimo centras (TPC) Saulėtekio slėnyje veikiančiame mokslo ir technologijų parke. TPC specializuojasi ir teikiant „klasikines" aukščiau išvardintas su IN apsauga ir komercinimu susijusias paslaugas, ir „verslo angelų" tinklo projekto pagrindu IN ar inovatyvių idėjų savininkams suteikia prieigą prie finansinių resursų, teikia verslo konsultacijas, verslo įmonių inkubatoriaus paslaugas. Tai ypatingai aktualu IN savininkams, siekiantiems įkurti naujas inovatyvias įmones ir taip komercinti savo IN.

Suteikia galimybes IN paversti verslu

Komepetencijų centralizacijos apraiškų jau galima rasti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) veikloje - slėniai siekia tapti ne tik naujomis patentų kalvėmis, bet ir naujų technologijų, produktų kūrimo ir pateikimo rinkai centrais. Dar daugiau - slėniuose veikiantys mokslo ir technologijų parkai siūlo kompleksines inovacijų paramos paslaugas naujoms inovatyvioms įmonėms. Didžiausi Lietuvoje mokslo ir technologijų parkai suvienijo savo pajėgas teikiant centralizuotas inovacijų paramos paslaugas universitetams ir inovatyvioms įmonėms vykdydami „InoTinklo" projektą. Šio projekto tikslas - aktyvinti mokslinių MTEP bei inovacijų plėtojimo veiklas slėnių arealuose veikiančiose ir besikuriančiose įmonėse, plėtojant paramos inovacijoms tinklo organizacijų kooperaciją ir integruojant jų potencialą.

Gailė Sakalaitė,
VšĮ „Saulėtekio slėnis" teisininkė

 

 

 

 

Ką keičia informacinės technologijos

Informacinių technologijų plėtra skatina globalizavimo procesus. Praėjusio šimtmečio viduryje prasidėjusi informacinė revoliucija radikaliai pakeitė visuomenės gyvenimą. Didžiausią perversmą ryšių technologijose padarė interneto atsiradimas. JAV reikėjo patikimos kompiuterinės sistemos, kuri išliktų gyvybinga net branduolinio smūgio atveju, kai sunaikinus vieną valdymo centrą, jo valdymą perimtų kitas ir t.t. Tokia sistema įgavo pirmąjį veikiantį pavidalą 1969 m. ir vadinosi Arpanetas... Dar neseniai ne daug kam atrodė, kad informacijos daugėjimas yra tokia pat problema kaip gyventojų skaičiaus augimas ar pramonės plėtros keliama tarša. XXI amžius - kompiuterių ir ryšių, informacinių technologijų revoliucijų amžius. Sunku įsivaizduoti, k ur ateinančios informacinės technologijos gali mus nuvesti.

„Per pastaruosius 30 m. „pagaminta" daugiau informacijos nei per praėjusius 5000 m. Viename „New York Times" sekmadieninio numerio egzemplioriuje informacijos telpa daugiau negu išsilavinęs žmogus, gyvenęs XVIII a., įgydavo per visą gyvenimą" (Ignazio Ramonet). Matome kaip pasaulis nenutrūkstamai greitai kinta, pastebime permainų laisvalaikio, darbo vietų, namų ūkio ar kitose aplinkose. Žmonių veikla mažiau ribojama atstumo ir laiko, išryškėja poreikis bendradarbiauti konkuruojant atvirosios rinkos ekonomikos aplinkoje ir pan. Todėl ypatingą reikšmę įgyja informacija, žinios, kompetencija bei gebėjimas naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Tuo tarpu ir pačioms valstybėms privalu pasirūpinti, kad informacinių technologijų ir telekomunikacijų priemonės būtų kuo geriau naudojamos visuose šal ies ūkio srityse. Taip galima pagreitinti valstybės ir visų ūkio veiklos sektorių valdymo darbų modernizavimą, paskatinti informacinių technologijų ir telekomunikacijų modernių produktų gamybą šalies reikmėms ir eksportui. 

 Bendros tendencijos pasaulyje informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje:

- Informacinių technologijų ir telekomunikacijų poveikis yra pakankamai didelis verslo santykiuose. Jų naudojimas įgalina sumažinti veiklos išlaidas kartu gerina verslo konkurencingumą (Europos Komisijos 2001 m. atliktas tyrimas).

- ES šalyse internetu naudojasi 52 proc. gyventojų, prognozuojama, kad 2010 m. šis skaičius padidės iki 70 proc.
-  Plinta nuotolinis mokymas internetu.
-  Prekybos internetu plitimas (nepaisant pastarojo meto krizių).
- Mokamų paslaugų per internetą skaičiaus didėjimas.
- Aktyvus vartotojų identifikacijos būdų tobulinamas (ypač besinaudojančių e.verslo paslaugomis).
- Internete pradeda vyrauti daugiakalbystė. Angliškų tinklalapių proporcija nuo 75 proc. 1998 m. sumažėjo iki 50 proc. 2001 m. ir toliau mažėja. Didėja automatizuoto vertimo iš vienų kalbų į kitas paklausa.

Dar keletas įdomių faktų:
- 2009 m. Birželio mėnesį „Careerbuilder.com" svetainė atliko tyrimą, kuris parodė, jog 45 % JAV darbdavių tirdami savo kandidatų praeitį naudojosi socialinėmis svetainėmis. „Facebook" svetainė, turinti daugiau nei 250 mln. vartotojų, buvo populiariausias pasirinkimas.
- 1 iš 8 porų susituokusių JAV 2008 metais susitiko socialiniame tinkle.

Lietuva, būdama nedidelė valstybė, turi galimybę greitai prisitaikyti prie sparčiai kintančių ekonomikos globalizavimo aplinkybių. Prisitaikymą galėtų apsunkinti pakankamai lėtas informacinių technologijų galimybių naudojimas visose ūkio srityse, menka informacinių technologijų produktų ir paslaugų gamybos dalis bendrajame vidaus produkte, nesutvarkytas valstybės renkamų duomenų ir informacinių sistemų ūkis, per mažas Lietuvos gyventojų skaičius besinaudojantis kompiuterių tinklais ir pan. Taip pat būtina išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus naudojant teledarbą. Priešingu atveju spartesnis informacinių technologijų panaudojimas užsienyje kelia grėsmę Lietuvai patekti į atsilikusių valstybių sąraše.

Informaciją pateikė
VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas

 



 

Renginiai

 

Seminaras "Prancūzijos žavesys - motyvacija eksportui"

Š.m. kovo 31 d. 9:00 - 12:45 val. vyks nemokamas seminaras "Prancūzijos žavesys - motyvacija eksportui". Renginys vyks LR Ūkio ministerijos 212 salėje, Gedimino 38/2, Vilnius.

Seminaro metu bus aptariami Prancūzijos rinkos aspektai, atskleidžiami Prancūzijos verslo ir kultūriniai skirtumai. Seminare bus gvildenami verslo kontaktų paieškos ir palaikymo ypatumai, pasiruošimo įeinant į šią rinką niuansai. Paryžiaus pramonės ir prekybos rūmų atstovas aptars perspektyviausius Lietuvos eksporto sektorius.

Išankstinė registracija el. paštu j.butkeviciene@enterpriselithuania.com iki š.m. kovo 29d.

Kvietimai

Tęsiama verslo ir pramonės mobilumo programa

Siekdamos pagyvinti ir sustiprinti verslo ir pramonės bendradarbiavimą regione, Šiaurės ir Baltijos šalys tęsia bendrą mobilumo programą. Ši programa teikia finansinę paramą verslo stažuotėms, praktikoms, mokymams ir tinklų veiklai Šiaurės ir Baltijos šalyse.

Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ir pramonės mobilumo programos tikslas - stiprinti ekonominį bendradarbiavimą bei skatinti verslumą, regioninį klasterių bendradarbiavimą ir inovacijas Šiaurės-Baltijos šalių regione. Artimiausias terminas paraiškoms pateikti 2010 kovo 31 d.

Mo bilumo programoje gali dalyvauti mažos ir vidutinės įmonės, verslo organizacijos ir inkubatoriai. Taip pat ir valstybinės įstaigos, dirbančios verslo sąlygų gerinimo srityje.

Veiklose, kurias gali remti programa, turi dalyvauti mažiausiai trys skirtingos šalys, iš kurių bent viena yra Šiaurės šalis ir bent viena Baltijos šalis. Programa gali paremti iki 70% kelionės, apgyvendinimo ir tinklų išlaidų.

Šiame kontekste Šiaurės ir Baltijos šalys - tai Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija ir Švedija.

2009 m. pradėta vykdyti verslo ir pramonės mobilumo programa jau parėmė 50 Šiaurės ir Baltijos šalių projektų energijos efektyvumo, vėjo jėgainių technologijų, biomedicinos, turizmo, medžio apdirbimo, dizaino, IT konsultavimo ir kitose srityse. Lietuvos verslo struktūros kaip pareiš ;kėjai ar partneriai paremti 12 projektų.

Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ir pramonės mobilumo programą administruoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Latvijoje.
Bendro pobūdžio informacija apie programą:
www.norden.lt

 

 

 

 

Alternatyvios energetikos klasterio užuomazgos Klaipėdoje

Šių metų vasario 26 dieną, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įvyko atviras seminaras-diskusija „Alternatyviųjų elektros energijos šaltinių panaudojimas siekiant energetinio savarankiškumo".
Parkas, siekdamas priartinti mokslo ir verslo įdirbį energetikos srityje prie individualaus vartotojo bei skatinti žinių plėtrą visuomenėje, renginyje susirinkusius klausytojus kvietė diskutuoti apie alternatyviųjų energetinių išteklių naudojimo galimybes namų ūkiuose.

Vykdoma šalies energetinė politika bei ekonominiai jos aspektai visuomenę skatina aktyviau domėtis alternatyvios energetikos problemomis, kurios trukdo pasiekti energetinį savarankiškumą. Todėl tampa svarbu viešai diskutuoti apie bene pagrindinius trukdžius: teisės aktus, kurių gerinimas būtinas skat inant alternatyvių energijos šaltinių vartojimą; valstybės finansinės paramos mechanizmą, reikalingą šių šaltinių įgijimui; ir svarbiausia - visuomenės informavimą ir švietimą, kuris būtinas teisingam žmonių suvokimui apie šių šaltinių naudą ir svarbą pirmiausia pačiam vartotojui, o tuo pačiu neatsiejamai gerinant Lietuvos ekonomiką, aplinką ir politinį savarankiškumą.


Nėra vartotojiškos „kultūros"

Alternatyvios energetikos šaltinių nauda dažniausiai suvokiama apžvelgiant jos plėtros galimybes nacionaliniu mastu. Kur kas rečiau kalbama apie realias galimybes pritaikyti alternatyvią energetiką namų ūkiuose. Pastarieji itin svarbūs vartotojų rinkos atsiradimui be kurios vargu ar įmanoma energetinė valstybės laisvė.

Lietuvoje alternatyvios energetikos vartotojiškos „kultūros" dar nėra. Žmonių įpročiai šioje specifinėje srityje formuojasi ne taip greitai, tačiau, norint tapti energetiškai nepriklausomiems, būtina juos aktyvinti jau dabar pasitelkiant ne tik nacionalines programas, bet ir mažmeninės rinkos vartotojų potencialą.

Panaudojant alternatyvius šaltinius gaunama energija Lietuvoje palyginti su iškastinio kuro energija išliks brangi tol, kol išaugs jos paklausa ir susiformuos konkurencinga alternatyviosios energetikos pramonė. Prekės ir paslaugos atpigtų padidėjus jų vartojimui bei vystantis konkurencingai vidinei rinkai. Naujų vartotojų prisijungimas, skatintų pačių energetinių šaltinių bei jų priedų poreikį, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai Lietuvoje.

Išsivysčius pramonei išsiplėstų tyrimų ir plėtros veiklų perspektyvos, atsirastų motyvacija kurti naujas technologijas. Tam būtų reikalinga ekspertų pagalba, kurių žinios ir patirtis būtų pritaikoma tiek įgyvendinant konkrečias veiklas, tiek konsultuojant įmones, tiek kuriant naujus, patobulintus rinkos produktus.

Šiandienos vartotojui svarbu suvokti, jog investicija į alternatyviąją energetiką turi ne vien globaliai suvokiamą gėrį aplinkosaugai. Tokios energijos vartojimas, pirmiausia naudingas siekiant sutaupyti pajamas pačiam vartotojui, tuo pat metu taupant energetinius išteklius, o taip pat tai svarbu ir visai Lietuvos ekonomikai. Taip skatinamas naujų produktų kūrimas ir gamyba Lietuvoje padėtų kurti naujas darbo vietas, didintų perkamąją galią, nacionalinį bendrąjį vidaus produktą.

Siekiant energetinio savarankiškumo reikia, jog išaugtų individualių vartotojų poreikis keisti energetinius įpročius, nes tai pagrindinis akstinas palaipsniui pakeisti ir visą nacionalinę energetinę sąrangą.

Nutarta kurti klasterį

Tvariai veikiančių klasterių Lietuvoje dar nėra. Tačiau manoma, jog klasterizacija mūsų šalyje neišvengiamai taps vienu iš svarbiausių Lietuvos ūkio plėtros strategijos prioritetu.

Klasteris, tai tarpusavyje susietose pramonės šakose bendradarbiaujančių įmonių, joms reikalingų tiekėjų, ir asocijuotų institucijų - universitetų, mokslo tyrimų centrų, standartų ir prekybinių asociacijų - santalka vienoje vietovėje ar regione.

Dėl Vakarų Lietuvoje susiklosčiusių palankių geografinių aplinkybių, čia telkiasi palankiausias ekologiškos energetikos išteklių arealas: stiprūs jūriniai vėjai ir bangos, geoterminiai vandenys, daugiausiai saulėtų dienų. Nemaža dalis šiame regione pagaminamos energijos panaudojama Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos miestui šildymą teikia įmonė „Geoterma", elektros energiją, kol kas palyginti nedaug, tačiau gaunama iš veikiančių vėjo jėgainių, plėtojamas saulės kolektorių pritaikymas šildymo sistemoms, numatoma vykdyti bandomuosius energijos gavimo iš bangų projektus.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vykusioje įmonių atstovų ir individualių vartotojų diskusijoje, išryškėjo alternatyvios energetikos klasterio poreikis. Nutarta, jog toks klasteris bus kuriamas siekiant suvienyti įmones bei skatinant alternatyvios energetikos šaltinių plėtojimą, gamybą ir naudojimą.

Pastebėta, jog visuomenė šia tema mažai informuota. Todėl, viena iš pagrindinių klasterio užduočių - efektyvi šviečiamoji veikla. Alternatyvios energetikos klasteris bus steigiamas ne vien tam, kad pakankamai būtų informuota visuomenė, bet ir todėl, jog būtų skatinamas šių šaltinių naudojimas, vyktų intensyvi alternatyvios energetikos verslo plėtra. Renginyje įvertinti Lietuvoje vykdomos energetikos teisiniai aspektai bei šalies energetinės infrastruktūros pasirengimas tiekti energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Aptarus šiuo metu aktualias problemas nuspręsta, jog mokslo, verslo ir valstybinės institucijos turi apjungti pas tangas tam, kad būtų įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai, kuriuose numatyta iki 2020 metų bent ketvirtadaliu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį.


Informaciją pateikė
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
 

 

 

 Ko verslas gali tikėtis iš InoTinklo?

Praėjusiuose naujienlaiškiuose buvo pateikti Jūsų, InoTinklo naujienų skaitytojų, klausimai apie tai kokių paslaugų ar paramos gali tikėtis verslas iš InoTinklo. Trumpai pristatysime šią iniciatyvą.

InoTinklo idėja

Pasaulinė praktika rodo, kad inovacijų paramos paslaugos yra veiksminga priemonė aktyvinant naujų inovatyvių įmonių steigimąsi ir plėtrą. Lietuvoje inovacijų paramos paslaugas teikiančių įstaigų - inovacijos centrų ir mokslo parkų - įdirbis šioje srityje yra didelis.

Idėja suburti inovacijų paramos organizacijas bendrai veiklai, konsoliduojant jų teikiamų inovacinių paslaugų potencialą, kilo Lietuvos inovacijų centrui. Taip gimė naujas integruoto mokslo, studijų ir verslo centruose (Slėniuose) paramos inovacijoms tinklas - "InoTinklas". Jis apjungia „Saulėt ekio slėnio", KTU regioninio mokslo parko, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Visorių informacinių technologijų parko, LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko inovacijų paramos paslaugų patirtį, potencialą, turimas kompetencijas ir vykdomas veiklas.

Viešosios inovacijų paramos paslaugos, kurias teikia InoTinklo organizacijos „Slėnių" arealuose - yra reali ir svari paskata naujos įmonės kūrimo fazėje. Žinojimas, kad kuriant naują inovatyvią ir į technologijas orientuotą įmonę ar plėtojant jau esamos įmonės veiklas, yra galimybė pasinaudoti pagalba  - konsultacijomis, „mentoriavimu" ir patarimais -  mažinančia galimą inovacijų kūrimo ir diegimo riziką bei patvirtinta geros praktikos pavyzdžiais, sąlygoja greitesnį adekvačių sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą.

Šia InoTinklo - virtualios organizacijos - iniciatyva Lietuvoje yra konsoliduotos aktyviausių inovacijų pa ramos sistemos dalyvių pajėgos. Pasak A.Jakubavičiaus (Lietuvos inovacijų centro projektų vadovo) „vieno langelio" principu inovatyvus verslas gaus kokybiškas kompleksines, InoTinklo komandos kompetencija ir patirtimi grįstas paslaugas.

Šias paslaugas, neribojamas geografinių atstumų (kitaip galime pavadinti paslaugomis į „namus"), jums suteiks InoTinklo komandos „mentoriai" (konsultantai-ekspertai), o trūkstama ar išskirtinė kompetencija gali būti pasitelkiama išorinių ekspertų pagalba, atsižvelgiant į konkretų atvejį.

InoTinklo komandos tikslas - mažinti inovacijų riziką, skatinti inovacijų partnerystę ir tuo pačiu toliau aktyviai populiarinti inovacijas ir su jomis susijusias veiklas verslo lygmenyje ir kartu visuomenėje.

Kokios tai paslaugos?

Be įprastinės informacijos naujai besisteigiančioms inovatyvioms įmonėms, InoTinklas teikia konkrečias į problemos sprendimą orientuotas inovacijų paramos paslaugas įmonėms.

Ekspertinės paslaugos:
Technologinis auditas
Inovacinių projektų vertinimas
Patentabilumas, patentinės švaros vertinimas
Kokybinis standartizavimas/ Sertifikavimas
Programinių sprendinių vystymas
Pramoninis dizainas ir kt.

Konsultacinės paslaugos:
Technologinių partnerių paieška (technologinė brokerystė)
Techniniai/technologiniai/vadybiniai verslo sprendiniai
Technologijų perdavimas
Inovacijų finansavimas
Inovacinių projektų formavimas
Inovacinių procesų optimizavimas
Intelektinė nuosavybė (tyrimai, registravimas, derybos, susitarimai, užklausų publikavimas)
Pagalba formuojant ir administruojant klasterius  ir t.t.

Techninės paslaugos:
Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP)
MT TP projektų valdymas
Prototipai  (testavimas, valdymas, patvirtinimas)
Rinkos tyrimai (eksporto plėtra)
Verslo plėtra (strateginis planavimas)
Inovacijų auditai (inovacijų vadyba)

Informacinės paslaugos:
MTTP pasiekimai
Renginiai
Analitika / prognozės ir pan.

Verslo inkubavimo paslaugos:
Patalpos lengvatinėmis sąlygomis
Administravimas
Verslo planai, galimybių studijos
Inovacijų strategijos, programos, projektai ir jų įgyvendinimas

Dėl šių ar kitų jums aktualių inovacijų paramos paslaugų galima kreiptis į bet kurią InoTinklo organizaciją.


Informaciją pateikė
VšĮ KTU regioninis mokslo parkas
 

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

 

Robertas T. Kijosakis, Šeron L. Lechter, Verslo mokykla, Sirokas, 2009

Robertas Kijosakis pripažįsta tinklinės rinkodaros siūlomų galimybių vertę ir atskleidžia šias vertes šioje knygoje, „Verslo mokykla žmonėms, kuriems patinka padėti kitiems", neišskirdamas kokios nors konkrečios šios verslo šakos organizacijos.

„Tapti turtingu dabar lengva kaip niekada anksčiau, - sako Robertas. - Man prireikė daugiau nei 30 metų ir dviejų verslo bankrotų, kad įgyčiau išsimokslinimą ir patirtį, kurių reikia sėkmingo verslo sukūrimui. Tinklinė rinkodara siūlo paruoštą verslo sistemą kiekvienam, norinčiam pradėti kontroliuoti savo finansinę ateitį."

„Mano turtingasis tėtis mokė mane, kad vienas galingiausių žodžių verslo pasaulyje yra „tinklas". Jis sakė: „Turtingiausi pasaulio žmonės ieško tinklų bei kuria juos patys; visi kiti ieško darbo. Jūs galite turėti puikiausią idėją ar produktą, bet jum s pasiseks tik tokiu atveju, jei jūs turėsite tinklą, per kurį praneštumėte apie tai žmonėms, ir paskirstymo tinklą, per kurį tai parduotumėte".

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Portalą  www.proinno-europe.eu

PRO INNO Europe yra Įmonių ir pramonės Generalinio Direktorato iniciatyva, siekianti tapti svarbiausiu inovacijų politikos analizės ir bendradarbiavimo centru Europoje, mokantis iš geriausiųjų ir prisidedant prie naujų ir geresnių inovacijų politikų plėtros Europos mastu.

Šiame tinklalapyje rasite informacijos apie:

- pagrindinių inovacijų sistemos dalyvių (atskirose šalyse) taikomų iniciatyvų apžvalgą;

- inovacijų proceso dalyvių (įskaitant vadybininkus, inovacijų politikos monitoringo tinklus, šalies korespondentus ir kitus inovacijų sistemos dalyvius) kontaktinę informaciją;

- artimiausius renginius Europos mastu.

 




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt