InoTinklo naujienos Nr.6

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/11010


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote šeštąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Mokslo ir technologijų parkai - erdvė mokslo ir verslo bendradarbiavimui

Sinergija, galimybė keistis patirtimi ir paslaugomis, kartu su kitomis įmonėmis įgyvendinami bendri inovaciniai ir technologijų kūrimo bei diegimo projektai - tai pagrindiniai verslo aplinkos požymiai, kuriuos įvardina įmonės, įsikūrusios mokslo ir technologijų parkuose. Čia yra kuriama erdvė naujoms idėjoms įgyvendinti ir įsikūrusių įmonių plėtrai. Ne veltui dažnai mokslo parkai yra vadinami pagrindiniais varikliais, generuojančiais paslaugas inovatyviam verslui ir pagrindiniais tarpininkais tarp mokslo ir verslo.

Nors Mokslo ir technologijų parkų (MTP) istorija Lietuvoje siekia daugiau kaip 15 metų - pirmasis parkas įkurtas 1993 m. - čia teikiamų paslaugų žinomumas verslo ir mokslo atstovų tarpe galėtų būti gerokai didesnis. Šiuo metu šalyje aktyviai veikia 10 mokslo ir technologijų parkų, kuriuos sieja glaudūs ryšiai su mokslo įstaigomi s ir visuomeninėmis organizacijomis - tai organizacijos ugdančios verslumą, skatinančios inovacijų kultūros plėtrą mokslininkų, verslininkų tarpe, kartu yra tarpininkai skatinant glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Sparčiai tobulėjant technologijoms, verslininkų ir mokslininkų bendradarbiavimas tampa neišvengiamybe. Specialistų teigimu, tokie parkai Lietuvoje skatina ne tik aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą bet ir didina verslo ir viso ūkio konkurencingumą. Be to tai išlaiko mokslinį potencialą bei kelia inovacijų kultūrą. Lietuva negali pasigirti naudingomis iškasenomis ar pramonės gigantais, tad naudingiausia susikoncentruoti į informacinių technologijų, mokslo skatinimą. Mokslo ir technologijų parkų steigimas ir plėtra numatyta ir Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje.

Įvertinus, kad Lietuvoje nepakankamai išnaudojama mokslo ir technologi jų parkų turima kompetencija ir esamas potencialas, Lietuvos inovacijų centro iniciatyva prieš vienerius metus gimė nauja virtuali organizacija - „InoTinklas" - stiprinanti inovacijų paramos paslaugas šalyje ir jau pradedanti duoti pirmuosius vaisius. Gerųjų InoTinklo veiklos pavyzdžių galima rasti visuose miestuose, kuriuose yra plėtojama MTP veikla. Verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimo atvejų skaičius nuolat didėja, pasiekti rezultatai leidžia optimistiškai vertinti tolimesnes tokio bendradarbiavimo galimybes. Nors praktika parodė, kad verslo įmonės įtariai žiūri į InoTinklo siūlomą netiesioginę finansinę paramą, kai InoTinkle dalyvaujantys MTP gali suteikti įmonių moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai reikalingas konsultacijas, tačiau jų gaunama nauda verčia keisti nusistovėjusius stereotipus.

Viešosios inovacijų paramos paslaugos, kurias teikia InoTinklo organizacijos „Slėnių" arealuose - yra reali ir svari paskata naujos įmonės kūrimosi fazėje. Žinojimas, kad kuriant naują inovatyvią ir į technologijas orientuotą įmonę ar plėtojant jau esamos įmonės veiklas, yra galimybė pasinaudoti pagalba - konsultacijomis, „mentoriavimu" ir patarimais - mažinančia galimą inovacijų kūrimo ir diegimo riziką bei patvirtinta geros praktikos pavyzdžiais, sąlygoja greitesnį adekvačių sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą.

Nors InoTinklas yra projektas, įgyvendinamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra" priemonę „Inogeb LT-1", tačiau pirmieji jo įgyvendinimo metai leidžia užtikrintai teigti, kad šia priemone finansuojamas šiuolaikiškų technologijų ir inovacijų populiarinimas verslo lygmenyje bei visuomenėje efektyviai stiprina Liet uvos inovacijų sistemą, taip pat padeda šalies įmonėms aktyviau plėtoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų veiklą. Įvairių renginių bei kitų iniciatyvų pagalba skatinama inovacijų partnerystė ir didinama inovacijų paramos paslaugų paklausa, o įmonių gaunama nauda teikiant konsultacijas, kai pasitelkiamas visas reikalingas mokslinis potencialas, didina verslo konkurencingumą ir kuria aukštos pridėtinės vertės produktus bei technologinius sprendimus. „Inogeb LT-1" priemonės finansavimas be tiesioginio efekto ir naudos įmonėms, kartu padeda sunkmečiu patiems inovacijų paramos paslaugų teikėjams - mokslo parkams - plėsti teikiamų paslaugų spektrą ir apimtis.

Kviečiame aktyviai naudotis „InoTinklo", jungiančio visų Lietuvoje veikiančių mokslo ir technologijų parkų ir Lietuvos inovacijų centro inovacijų paramos paslaugų patirtį, potencialą, turimas kompetencijas ir vykdomas veiklas, konsultacinėmis paslaugomis.

                                                                Tomas Černevičius
                                                    KTU regioninis mokslo parkas

Nr. 6,
2010 m. kovo mėn.

Turinys

Mokslo ir technologijų parkai - erdvė mokslo ir verslo bendradarbiavimui
 

Mėnesio interviu

"Lean" organizacinės inovacijos Lietuvoje
 

Naujos technologijos ir idėjos - pagrindinis pokyčių variklis
 

Patentavimą skatinantis konkursas

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Alternatyvios energetikos realijos ir tendencijos

Doc. Kęstutis Navickas daugiau kaip 15 metų dirba atsinaujinančios energijos, augalų biomasės, organinių atliekų tvarkymo ir panaudojimo energijos reikmėms srityje: konsultuoja verslo įmones ir valdžios institucijas, skaito paskaitas ir rengia seminarus Lietuvos ir užsienio šalių universitetų studentams, vadovauja atsinaujinančios energijos draugijai „Mažoji Energetika", yra Lietuvos ž. ū. inžinierių asociacijos tarybos narys, Lietuvos Biodujų asociacijos valdybos narys, žurnalo „Agroinžinerija ir energetika" redkolegijos narys, palaiko ryšius su analogiškomis tarptautinėmis organizacijomis.

LŽŪU MTP  Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas kalbina Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Agroenergetikos katedros vedėją doc. dr. Kęstutį Navicką.

Alternatyvios energetikos sritis Lietuvoje palyginti nauja. Gal galėtumėte trumpai apžvelgti &sca ron;ios srities bendrą situaciją: kokias realijas ir kokias tendencijas galima pastebėti lyginant Lietuvą su kitomis ES šalimis alternatyvios energetikos plėtotės požiūriu?Alternatyvios energetikos sąvoka dabartiniu metu apima labai platų ir sparčiai kintantį turinį.

Pasaulio mastu pasireiškiančią alternatyvios energetikos plėtrą labiausiai skatina aukštos naftos ir gamtinių dujų kainos bei visuomenės tvaraus augimo griežtėjantys reikalavimai.

... Lietuva neišnaudoja savo alternatyvios energetikos plėtros potencialo. Tai visai neseniai (2010 m. sausio 15 d.) konstatavo ir Valstybės kontrolė, kurios užsakymu buvo parengta valstybinio audito ataskaita „Atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimas Lietuvoje". Šios ataskaitos išvadose yra teigiama, jog „preliminariais vertinimais, Lietuva turi pakankamai atsinaujinančių energijos išteklių rezervų, kad galėtų ne tik įvykdyti savo įsipareigojimus ES, bet ir juos viršyti, taip pat padidinti šalies energetinį saugumą. Tačiau yra rizika, kad šios galimybės gali būti neišnaudotos arba išnaudotos neefektyviai".


Sparti technologijų raida ir jų efektyvumas lėmė, kad ekonominiu požiūriu alternatyvios energetikos projektai iš demonstracinės ir eksperimentinės fazės perauga į pelningą verslą, kuris turi gerą ilgalaikę perspektyvą.

Rinkos santykiai ima veikti ir mokslo tyrimų bei technologinės plėtros (sutrumpintai - MTTP) srityse. Kai kuriose šalyse alternatyvi energetika užima nemažą dalį visos energetikos rinkos. Sparčiausiai alternatyvi energetika plėtojama JAV, Japonijoje ir ES. Europoje alternatyvią energetiką ypač propaguoja skandinavai, vokiečiai, olandai ir ispanai, pastaraisiais metais aplenkę net olandus. Lietuva šiame fone nėra tarp atsiliekančiųjų. Mes esame išsikėlę ambicingą įsipareigojimą - didinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendrajame galutiniame energijos suvartojime taip, kad ši dalis 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.

Kita vertus, akivaizdu, kad Lietuva neišnaudoja savo alternatyvios energetikos plėtros potencialo. Tai visai neseniai (2010 m. sausio 15 d.) konstatavo ir Valstybės kontrolė, kurios užsakymu buvo parengta valstybinio audito ataskaita „Atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimas Lietuvoje". Šios ataskaitos išvadose yra teigiama, jog „preliminariais vertinimais, Lietuva turi pakankamai atsinaujinančių energijos išteklių rezervų, kad galėtų ne tik įvykdyti savo įsipareigojimus ES, bet ir juos viršyti, taip pat padidinti šalies energetinį saugumą. Tačiau yra rizika, kad šios galimybės gali būti neišnaudotos arba išnaudotos neefektyviai". Viena iš rizikos priežasčių yra įvardijama „nenustatytas atskirų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) rūšių balansas ir energijos vartotojams priimtina jo pasiekimo strategi ja, leidžianti kiekvienos AEI rūšies rezervus panaudoti optimaliai ir nekenkiant aplinkai". Ataskaitoje taip pat teigiama, kad „Lietuvoje AEI energetika neplėtojama kompleksiškai, todėl nesudaromos sąlygos naudojant šiuos išteklius gauti maksimalią naudą ir padidinti šalies energetinį saugumą. Yra rizika, kad gali būti neišnaudotos visos galimybės sumažinti iškastinio kuro poreikį".

Gal galėtumėte kiek plačiau nušviesti bioenergetikos perspektyvas mūsų šalyje?

Bioenergetika naudoja tokias energetikos technologijas, kurių žaliavos pagrindas yra biomasė: specialiai užauginama, arba kitos produkcijos gamybos atliekos - miško kirtimo, sūrių gamybos, kiaulių auginimo ir t.t. Tai reiškia, kad tokia ekonominė veikla yra tvari ir mažina šalies priklausomybę nuo dujų ir naftos importo.

Mūsų šalyje biomasč s energetika tampa prioritetine sritimi ne vien dėl geopolitinių aplinkybių. Nuo seno esame sukaupę biokuro naudojimo patirtį ir čia nereikia didelių atradimų (pvz., malkų panaudojimas). Be to, šalyje turime gerą potencialą gaminti kokybiškus biodegalus ir biodujas. Kadangi verslininkai tampa vis aktyvesni, biodegalų gamyboje šalis pasiekė neblogų laimėjimų. Investicijos į biodegalų gamybą jau tapo saugia investicija, todėl pastaraisiais metais šalyje buvo sukurti biodegalų gamybos pajėgumai, kurie atitinka dabartines aprūpinimo žemės ūkio žaliavomis galimybes.

To nepasakysi apie šiaudų panaudojimą - čia turime didelius nepanaudotus rezervus, todėl būtina, kuo skubiau padidinti šiaudų indėlį į šalies energetiką. Priešingą situaciją regime, kai nagrinėjame medienos panaudojimą kurui. Medienos likutis, kuris lieka ir kuris galėtų būti panaudotas vietos kurui, yra visai nedidelis.
Mūsų šalyje sparčiai augantį ūkininkų susidomėjimą biodujų gamyba ir vėjo energetika skatina ES struktūrinė parama, numatyta Kaimo plėtros programoje (KPP).

Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria bandantys užsiimti alternatyvia energetika?

Strategiškai vertinant bioenergetikos plėtrą matosi daug problemų, kurias reikia spręsti jau šiandien. Klausimas, ar verta valstybei remti priemones, kurios kaime didina socialinę atskirtį? Neracionalu remti ir tokias bioenergetikos plėtros kryptis, kurios neturi ateities ekonominiu požiūriu.
Pasigendama platesnės diskusijos, kur būtų išsiaiškinta, ko mūsų šaliai labiausiai reikia. Kol neapibrėžti valstybės interesai, tol šia situacija bando pasinaudoti tam tikri verslo sluoksniai: siekiama dominuoti ir su valstybės pagalba proteguoti savo veiklą.
Tikėtina, kad daug k as pasikeis į gera, kai prasidės Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimas. Šio įstatymo svarstymo metu neišvengiamai bus aptarti valstybės ir verslo interesų subalansavimo klausimai. Kai situacija taps skaidresnė, tada šalies verslininkai ir ūkininkai bioenergetikoje galės atrasti patikimą bei pelningą biznio sritį.

Kita vertus, ūkininkai menkai suvokia kooperacijos naudą ir tarpusavio bendradarbiavimo būtinybę. Pavyzdžiui, daugelyje šalies miestelių stipresni vietos ūkininkai galėtų bendromis jėgomis modernizuoti katilines, su savivaldybe sudaryti partnerystės sutartis ir be jokių tarpininkų aprūpinti vietos gyventojus ir viešąjį sektorių šiluma iš vietos žaliavų. Dabar ūkininkai gamina energetinę žaliavą ir ją dažniausiai parduoda tarpininkams. Tokiomis sąlygomis nėra garantijų, kad ūkininkas nenusivils pradėtu nauju verslu. Taigi, šalies ūkin inkai, pradėdami naują veiklą, neišvengiamai susiduria su rinkos formavimo problema. Tik klausimas, ar jie yra pajėgūs šią problemą savarankiškai spręsti?

Alternatyvios energetikos plėtrą stabdo ir neaiški teisinė aplinka. Rengdami investicinius verslo planus verslininkai nori kuo tiksliau prognozuoti ateitį. Jei neatsiras daugiau aiškumo artimiausiu metu, tada šalis gali alternatyvios energetikos srityje prarasti nemažą dalį investicijų.

Prie spręstinų problemų reikia priskirti gana sudėtingą šalies biurokratinę tvarką, kuri labai padidina verslo administravimo išlaidas, ištęsia projektų įgyvendinimą ir kitaip komplikuoja verslo reikalus. Būna atvejų, kai naujai pastatyto ir tvarkingo energetikos objekto įteisinimas užtrunka ilgiau nei pusę metų.

Sudėtinga dabartinė biurokratinė tvarka nėra skaidri. Pavyzdžiui, ūkininkai vis dažniau nusiskundžia, kad jie nebegali planuoti vėjo jėgainių statybos, nes esamų elektros tinklų galimybes priimti tokią energiją užblokavo stambiojo verslo atstovai, be didelių įsipareigojimų pateikę investicinių projektų perspektyvinius planus. Šiuo požiūriu tikslinga mokytis iš Danijos, kur ilgą laiką sausumos vėjo energetikos plėtra buvo vystoma tik smulkiųjų investitorių ir ūkininkų iniciatyva. Stambaus kapitalo įmonėms buvo neleidžiama uzurpuoti šio verslo.

Mokslo tyrimų būklė labai priklauso nuo verslo poreikių. Kaip verslo atstovų noras imtis alternatyvios energetikos biznio veikia mokslininkų darbus?

Nors šalies verslas vis labiau orientuojasi į alternatyvios energetikos plėtrą, tačiau ir šios srities mokslo būklė priklauso nuo mokslininkų aktyvumo bei jų vertybinės orientacijos. Bėda, kad mūsų šalyje mokslo laimėjimai vertinami labai formaliai, t.y. išimtinai tik mokslo straipsniais ir publikacijomis užsienio prestižiniuose leidiniuose.

Be abejo, šalies verslo plėtros poreikiai skatina mokslą. Atsiranda verslo struktūrų, kurios užsako galimybių studijas. Galima konstatuoti, kad konkrečių mokslo tyrimų ir kvalifikuotų technologinės plėtros konsultacijų poreikis yra pakankamai didelis. Mokslininkai net neišnaudoja visų turimų veiklos galimybių arba jų nepastebi, o situacija alternatyvios energetikos tyrimų srityje sparčiai kinta. Kai prieš 15 metų LŽŪU įkūrė biodujų tyrimo laboratoriją, tai buvo gal kokia 6-oji tokio profilio laboratorija visoje Europoje. Dabar ji - viena iš šimto panašaus profilio laboratorijų. Šie skaičiai iškalbingai rodo, kaip sparčiai vyksta vienos ar kitos krypties mokslinių tyrimų plėtra, kai orientuojamasi į verslo poreikius.

Kokių laimėjimų „žaliosios energetik os" tyrinėjimų srityje yra pasiekęs Lietuvos žemės ūkio universitetas?

„Žaliosios energetikos" srityje didžiausi LŽŪU laimėjimai yra pasiekti tiriant biodegalų ir biodujų gamybos problemas. Sėkmę lėmė tai, kad tęsiama jau prieš 15 metų pradėta veikla. Kryptingas darbas tiriant biodegalų ir biodujų žaliavas, taip pat gavybos technologijų analizė davė rezultatų: ūkio subjektai ir viešasis sektorius vis daugiau užsako tiriamųjų darbų ar studijų.

LŽŪU mokslininkai daug tikisi iš mokslo slėnio „Nemunas" plėtros. Numatyta įsteigti ir plėtoti bent kelias (3-4) laboratorijas, kurios atliks bioenergijos tyrimus. Bus modernizuota dabartinė mokslo bazė, taip pat bus įrengtos naujos patalpos. Turėtų būti investuoti keli milijonai litų, nors iš pradžių tikėtasi didesnės finansinės paramos. Džiugu, kad finansinė parama suteiks galimybę vykdyti naujas studijų programas i r rengti naujos kartos specialistus, gebančius rengti šiuolaikiškus energetikos projektus.

Kokios bendradarbiavimo galimybės „žaliosios energetikos" tyrimų srityje gali sudominti Jūsų kolegas - kitų universitetų ir mokslo institucijų specialistus?

Atliekant bioenergijos tyrimus LŽŪU mokslininkai pageidautų bendradarbiauti su kolegomis, kurie turi reikiamą kompetenciją biotechnologijos, mikrobiologijos ir nanotechnologijos srityse. Galima teigti, kad toks bendradarbiavimas jau vyksta, gal tik jo mastai nėra dideli. Šiuo metu pasaulyje vis dažniau kalbama apie naujos kartos degalų gamybą, kuriai neišvengiamai reikalingi fermentai (tada bus panaudojama didesnė žaliavų rinka ir jos energetinis ekvivalentas taps ekonomiškai reikšmingesnis). Dabar naudojami tradiciniai bioenergijos gamybos būdai ne visada pasiteisina energetinio efektyvumo požiūriu. Bręsta naujas technologi nis proveržis, kurį gali užtikrinti tik glaudus įvairių mokslo sričių specialistų bendradarbiavimas.

Kalbino Rimantas Čiūtas, 
LŽŪU mokslo technologijų parkas

 

Verta žinoti

 

Nemokami tiesioginiai video seminarai


Investuoju į save! Taip vadinasi Justino Iliseviciaus ir Vytauto Matuzo sukurta sparčiai auganti grupė socialiniame tinkle Facebook.

Webinarai arba tiesioginiai video seminarai - nauja, įdomi, šiuolaikiška ir neišsemta mokymosi priemonė, kuri ypač populiari JAV. Web seminaras, tai internete vykstantis tiesioginis seminaras ar konferencija, kai tam tikrą valandą visi interneto vartotojai gali per specialiai sukurtą nuorodą realiu laiku matyti ir girdėti lektorių.

Pats seminaras vartotojams yra nemokamas, o lektorius dėstyti gali tiesiog būdamas namuose prie savo kompiuterio. Klausytojams taip pat niekur nereikia vykti, užtenka turėti kompiuterį ir internetą. Tauposi du svarbiausi dalykai: laikas ir pinigai. Tai unikalus ir pirmas projektas Lietuvoje, kai visi savo sričių specialist ai, mokytai, lektoriai, guru gali tiesiogiai skaityti pranešmus lietuvių kalba interneto vartotojams.

Pirmasis webseminarai.lt organizuojamas webinaras įvyko kovo 9 d. su lektoriumi Vytautu Gaidamavičiumi, tema "Neklausyk mokytojų ir guru". Paskaita vyko 1 valandą, vakare nuo 20 val. ir jį stebėjo mažiausiai 300 vartotojų, o iš viso seminarą bent kažkiek laiko stebėjo net 3000. Dalyvių atsiliepimai puikūs, keletas iš jų: "tikrai buvo saunu,yra ka paklausyti,daugiau tokiu seminaru !!! - Asta; "Tikrai patiko ,daugiau tokių seminarų" - Arnoldas. "tikrai naudingiau nei sedeti prie televizoriaus ar zaidimu :)" - Dalius. Svetainės lankytojai aktyviai reiškia norą surengti daugiau įvairių seminarų ir kuo dažniau.

Projektas tik įsibėgėja, ateityje planuojami ir kelių lektorių seminarai - dialogai, ir ilgesni kelių dienų mokymai. Svarbiausia, kad žmonėms to reikia, nori tobulėti ir tapti dar geresniais nei buvo vakar. Apie įvyksiančius webinarus pranešime svetainėje www.webseminarai.lt arba http://www.facebook.com/group.php?gid=298719097092

 

Artimiausi web seminarai


"Koks tavo svajoniu darbas?" - Gintarė Pliuskutė, kovo 23
"Koučingas - žvilgsnis iš vidaus" - Oleg Kovrikov, kovo 30
"Sėkmės kūrimo priežastys" - Vytautas Gaidamavičius ir Oleg Kovrikov, balandžio 6
WEBseminarai.lt

 

"Lean" organizacinės inovacijos Lietuvoje

„Lean" filosofija lietuviškai aiškinama kaip lankstus, taupus, efektyvus verslo valdymas. Toyota Motor bendrovei pasiekus neįtikėtinų rezultatų, JAV ir Europoje pradėta domėtis jos sėkmės priežastimis. „Lean" terminą pasaulyje išpopuliarino Džeimsas P. Vomakas Ši filosofija pasirodė besanti universali ir transformuojama. Pagrindinius principus įmonės pradėjo taikyti ne tik automobilių pramonėje, bet ir kituose pramonės, paslaugų bei aptarnavimo sektoriuose, sveikatos priežiūros paslaugų srityje, viešajame administravime ir daugelyje kitų veiklos sričių.

Verslo ekspertų teigimu, Lietuvoje taikančių „Lean" principus kompanijų kol kas yra vienetai. Šiuo metu priskaičiuojama šiek tiek virš 10 Lietuvos pramonės įmonių, turinčių mažesnį ar didesnį Lean principų įgyvendinimo praktikoje įdirbį, jų tarpe, UAB Arginta, UAB Boen Lietuva, UAB Dailinta, UAB Fermentas, UAB Mars Lietuva, UAB Philip Morris Lietuva, UAB Schmitz Cargobull Baltic, UAB Stansefabrikken Automotive, UAB Vilniaus baldai ir kt. Efektyviais verslo procesų valdymo būdais domisi finansinių paslaugų sektoriaus atstovai bei kitose verslo srityse dirbančios kompanijos.

Inovaciniai procesai ne vien modernių technologijų diegimas

Siekiant atsilaikyti konkurencinėje kovoje bei išlikti sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, ypatingai aktualia užduotimi tampa kaštų mažinimas, įvairių nuostolių eliminavimas, gamybinių procesų optimizavimas, lankstus prisitaikymas prie paklausos pokyčių. Įmonės turi siūlyti klientams ne tik kokybišką produkciją priimtinomis kainomis, bet ir sugebėti per kuo trumpesnį laiką patenkinti įvairius klientų pageidavimus. Besikeičiančioje verslo aplinkoje yra svarbu, kaip įmonės valdys savo procesus. Joms yra būtina tikslingai pertvarkyti visą sistemč , pradedant nuo informacijos bei medžiagų srauto reguliavimo ir baigiant atskirų procesų tarpusavio suderinimu bei jų optimizavimu.

Versle dar labai dažnai sutinkamas požiūris, kad inovacijos yra tik techninio - technologinio pobūdžio. Remdamiesi tradiciniu požiūriu dažnai įmonių vadovai koncentruoja dėmesį į atskirų įrengimų atnaujinimą ar atskirų darbo vietų gerinimą ir pan. Tačiau nereikėtų pamiršti procesų. Derėtų žvilgtelti detaliau ir analizuoti tuos procesus, kurie lemia vienokius ar kitokius rezultatyvius pasiekimus. Optimizuoti procesai veda prie optimalaus rezultato. Verslo procesų valdymas visais laikais yra aktuali kiekvienos įmonės užduotis, nes organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos pokyčiai lemia nuolatinę procesų kaitą ir poreikį juos pritaikyti prie besikeičiančios situacijos. „Darbas įmonėje turi vykti nustatyta tvarka, sukūrus veiksmingą vidinę informacijos sistemą, kai visi procesai yra valdomi, tarpusavyje susiję, nuolat tikrinami, prižiūrimi ir tobulinami", - teigia Aldona Ramanauskienė, akredituotos sertifikavimo įstaigos LST Sert rinkodaros direktorė, - „valdomoje aplinkoje optimaliai valdoma rizika, o vartotojui pateikiami kokybiški produktai ir paslaugos".

Yra daugybė apibūdinimų, kas yra inovacija. Visų pirma inovacija - tai proto būsena. Tai naujas mąstymo, kaip daryti verslą, būdas. Šiuo metu plačiai naudojamas šis, visus inovacijų tipus apibūdinantis, apibrėžimas: inovacijos - tai naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus.

Pasaulyje kasdien išrandama ir sukuriama daugybė naujovių. Gali būti, kad uždavinius, kuriuos šiandien bandote spręsti savo versle, jau kažkas išsprendė. Pirmiausia derėtų pasitikrinti, kokie yra siūlomi jums aktua lių užduočių sprendiniai, ar tinka jūsų verslo srityje. 

Pasak Tado Pukštos, verslo konsultanto ir Lean metodų mokytojo bei diegėjo, nuosekliai Lean principus įgyvendinančios kompanijos pripažįsta neabejotiną ir pamatuojamą naudą. Paprastai jau per pirmus kelis mėnesius nesunkiai pavyksta daugiau nei 50 proc. sumažinti turimas medžiagų atsargas ir atitinkamai sutrumpinti užsakymo vykdymo laiką, 2-3 kartus sutrumpinti įrengimų perderinimo laiką, apie 20-30 proc. padidinti produktyvumą. Pasak Sauliaus Žvirblio, UAB Fermentas plėtros direktoriaus, „tiesiog nėra jokių priežasčių to nedaryti". Todėl norėtųsi paskatinti visas Lietuvos verslo įmones aktyviau domėtis naujovėmis ir optimaliai valdyti esamus procesus organizacijoje.

Aušra Skrudupaitė,
Lietuvos inovacijų centras

 

 

 

 

Naujos technologijos ir idėjos - pagrindinis pokyčių variklis

Nuo pat XVIII a. Europoje prasidėjęs pramonės perversmas paskatino didelių pokyčių gamybos technologijoje bei organizacijoje atsiradimą. Jo metu pereita nuo manufaktūrinės prie stambiosios mašininės gamybos. Ilgą laiką viešpatavusią pardavėjų rinką pakeitė pirkėjų rinka, t.y., prekių pasiūla pradėjo viršyti jų paklausą, didėjo konkurencija. Pramonės perversmo metu atsirado poreikis marketingui, nes gamintojai orientavosi tik į gaminį, o iš pardavimo vadybininkų reikalaudavo tik prekių „išstūmimo" į rinką, kurios tendencijomis jie visai nesidomėdavo ir į tai neatsižvelgdavo.

1910 - 1925 m. JAV buvo įkurta „Nacionalinė marketingo ir reklamos asociacija", kuri nuo 1973 m. pradėta vadinti „Amerikos marketingo asociacija" (American Marketing Association).

Ilgainiui įsigalėjo procesinis požiūris ir šių laikų marketingas suprantamas kaip keturių pakopų procesas:

1.     Potencialių pirkėjų (vartotojų) ir jų poreikių aibės analizė ir apibrėžimas;

2.     Pirkėjų dėmesio pritraukimas;

3.     Sistemiškos pastangos (veiksmai) rinkoje, siekiant pripažinimo vartotojų tarpe;

4.     Potencialių pirkėjų vertimas realiais, skatinant atlikti vieną iš veiksmų (paskambinti, pabandyti, nupirkti, užsisakyti, rekomenduoti ir pan.).

 Būtent ši idėjų, technologinių sprendimų ir marketingo galimybių visuma įtakojo daugelį sėkmingų, visiems šiandien žinomų kompanijų atsiradimą ir vystymąsi. Juk šiame IT technologijų amžiuje bendradarbiavimas ir vieningas tikslo siekimas yra ypač aktualus.

Kviečiame Jus į "InoTinklo" organizuojamą praktinį seminarą - partnerystės renginį. Jo metu bus skatinamos diskusijos dėl marketingo ir technologijų sektoriaus sintezės ir plėtojamų krypčių dermės, jų perspektyvų, kuriant inovatyvius produktus ir paslaugas vidaus ir eksporto rinkose. Taip pat bus siekiama rasti sąlyčio taškų, kurie vėliau sąlygotų naujų ir bendrų projektų bei sprendimų atsiradimą, jau esamų sprendimų pritaikymo galimybes šiandieninio ir ateities verslo poreikiams.

Informaciją pateikė
VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas

 



 

Renginiai

 

Perkančiųjų organizacijų vadovų dėmesiui!

KTU regioninis mokslo parkas kviečia į praktinį seminarą „Viešieji pirkimai parastai". Seminaras vyks Kaune šių metų balandžio 13 d. (antradienį) 10-16 val. KTU regioninio mokslo parko seminarų salėje (K. Petrausko g. 26).

Seminaro tikslas - pasidalinti praktine patirtimi organizuojant viešuosius pirkimus, rengiant pirkimo dokumentus, dokumentuojant ir sisteminant pirkimo dokumentus, pristatyti LR Viešųjų pirkimų įstatymo pasikeitimus, palydinčiųjų dokumentų pasikeitimus, taip pat remiantis savo patirtimi patarti ką ir kaip reiktų daryti.

Seminaras skirtas organizacijų darbuotojams, kurie savo kasdieniniame darbe susiduria su viešųjų pirkimų organizavi mu ir kuriems kyla klausimų ar teisingai yra „tvarkomi" pirkimų dokumentai.

Mokymus ves lektorius Tomas Vasiliauskas. Lektorius turi patirtes organizuojant įvairių lygių pirkimus, sudėtingus pirkimus finansuojamus įvairių finansinių institucijų (ES, NATO, UNDP), konsultuoja ir atlieka organizacijų viešųjų pirkimų išorinį auditą.

Detalią seminaro programą rasite adresu:http://www.ktc.lt/files/361/viesuju pirkimu seminaro detali programa.pdf

Seminaro kaina - 245 Lt asmeniui (PVM neįskaičiuotas).


REGISTRACIJA el.paštu ruta@ktc.lt iki balandžio 9 d. (penktadienio). Kadangi seminaras yra praktinis - dalyvių skaičius ribojamas iki 15 žmonių.

Kvietimai

Primename, kad šiuo metu galioja kvietimai teikti paraiškas tik pagal MTTP priemones: „Idėja LT", „Intelektas LT+", „Inoklaster LT" ir „Inoklaster LT+".

Paskelbti nauji 7BP specifinės programos „Žmonės" kvietimai

2010-03-17 paskelbti 7BP specifinės programos „Žmonės" schemų - Karjeros Europoje stipendija (angl. Intra-European Fellowship (IEF)), Tarptautinė atvykstamoji stipendija (angl. International Incoming Fellowship (IIF)) ir Tarptautinė išvykstamoji stipendija (angl. International Outgoing Fellowship (IOF)) - kvietimai teikti paraiškas.

Pagal šias schemas tyrėjai gali vykdyti savo individualius mokslinių tyrimų projektus Europoje arba trečiųjų šalių priimančiose institucijose.

Kvietimų identifikatoriai: FP7-PEOPLE-2010-IOF, FP7-PEOPLE-2010-IIF, FP7-PEOPLE-2010-IEF.

Paraiškų pateikimo terminas: 2010 m. balandžio 17 d.

 

 

 

 

 

Skelbiamas patentavimą skatinantis konkursas

Panaudojant žmonių turimas žinias ir jas kūrybiškai taikant, sukuriamas intelektinis produktas, o teisės į jį įtvirtinamos patentu. Patentas tai - išskirtinė teisė išradimui ir pagrindinė priemonė išradėjui ar įmonei, padedanti gauti maksimalią naudą iš pažangių idėjų ir technologijų.

Lietuvoje kasmet išduodama palyginti daug prekės ženklų ir dizaino patentų, tuo tarpu išradimų patentų skaičius nedidelis. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenimis, pagal 2009 metais pateiktas nacionalines paraiškas, suteikti 5 patentai, o iš visų pernai pateiktų nacionalinių prekių ženklų paraiškų užregistruoti 893 prekiniai ženklai bei 19 dizainų.

Vykdant projekto „Valor" veiklas, VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, skatind amas kūrėjus aktyviau imtis savo intelektinės nuosavybės apsaugos, skelbia konkursą -

 „Patentuok"!

 Patentavimas išradėjui suteikia priėjimą prie naujų rinkų, leidžia išlaikyti stiprią poziciją, padidina pelną, mažinant pažeidimų riziką veikia kaip galingas įrankis kovoje su falsifikatoriais ir lengvo uždarbio mėgėjais, garantuoja priėjimą prie technologijų per abipusį licencijavimą, yra privalumas konkuruojant bei kuria teigiamą įmonės įvaizdį. 

 Todėl konkurse kviečiame dalyvauti visus kūrėjus ir siųsti savo išradimų idėjas patentavimui. Iš visų pateiktų bus išrinkta viena perspektyviausia idėja. Konkurso laimėtojui bus skiriamos lėšos europinės patento paraiškos rengimo konsultacijoms bei pateikimo mokesčiams apmokėti.

Idėją atrinks komisija, sudaryta iš mokslo ir verslo atstovų. Atranka bus vykdoma remiantis dviem kriterijais:

- technologiniu potencialu;
- komercializavimo galimybėmis.

Konkursas vyksta iki 2010 m. gegužės 1d.

Trumpą, konfidencialumą išsaugantį idėjos aprašymą, kurį rasite čia: http://www.kmtp.lt/uploads/Konkursas%20Patentuok/Anketa%20PATENTUOK.doc   
siųskite adresu: projects@kmtp.lt
Kontaktinis
asmuo - Andrius Sutnikas

 


Informaciją pateikė
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
 

 

 

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

 

J. Collins, Nuo gero - prie puikaus, D. Radkevičiaus PĮ, 2004

Anotacija:
Penkerius metus tyrėjų komanda analizavo dvidešimt aštuonių tirtųjų kompanijų istorijas. Kruopščiai išanalizavę kalnus duomenų ir išnagrinėję tūkstančius puslapių interviu medžiagos, Collinsas su savo komanda atskleidė svarbiausius veiksnius, nulemiančius puikumą, nustatė, kodėl vienos komandos padaro šuolį, o kitos - ne.
"Nuo gero - prie puikaus" tyrimo išvados nustebins daugelį skaitytojų ir nušvies praktiškai visas vadybos strategijos ir praktikų sritis.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Naują svetainę apie pinigus "Pinigų karta"  http://www.pinigukarta.lt/



Pinigus skaičiuoja visi. Skaičiuoja ir nauja svetainė "Pinigų karta". Tai populiarios LRT laidos "Pinigų karta" tinklalapis. Čia rasite naujienų ir nuomonių apie pinigus, ekspertų patarimų. Sužinosite, kaip planuoti namų buhalteriją ir kaip elgtis su pinigais.

Svetainėje gausu laidų apie finansus, kuriose išgirsite ir pamatysite naudingų patarimų. Taip pat rasite valiutų kursus, apklausas. Galite užduoti savo klausimą finansų ekspertui, kuris į jį atsakys čia pat, svetainėje.

 

 




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt