InoTinklo naujienos Nr.7

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/11178


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote septintąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Tiesioginės užsienio investicijos kaip technologinių inovacijų šaltinis

Per pastaruosius penkerius metus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą padidėjo daugiau nei dvigubai. Iki 2004 metų dauguma užsienio investicijų atėjo privatizacijos keliu. Užsienio investuotojai privatizavo ir investavo į telekomunikacijų, naftos perdirbimo, energetikos bendroves, bankus. Plyno lauko (anglų k. - greenfield) investicijas galima buvo suskaičiuoti ant pirštų - Masterfoods gamykla Gargžduose, Philip Morris gamykla Klaipėdoje, porolono gamykla Alytuje, stambi medienos perdirbimo įmonė Kupiškyje... Dalis įmonių, tokių, kaip Lifosa, Omnitel ar SEB bankas tapo užsienio investuotojų nuosavybe įsigijimų keliu. Akivaizdu, kad pastaruoju metu užsienio investicijų ne tik sparčiai daugėjo, tačiau jos apėmė ir įvairesnius ekonomikos sektorius. Ypač sparčiai užsienio investicijos augo paslaugų, finansinio tarpininkavimo, mažme ninės prekybos, logistikos sektoriuose.

Nepaisant įspūdingos statistikos, plyno lauko investicijos tebeužėmė gana nedidelę visų užsienio investicijų dalį.

 

Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau gerų naujienų apie numatomas plyno lauko investicijas. Moog Medical koncerno medicininės įrangos, saulės elementų gamyba Visoriuose, Italijos įmonės ketinimai gaminti lėktuvus, Suomijos koncerno izoliacinių medžiagų gamyklos Kauno LEZ.

LR Ūkio ministerijos sąraše, kuris paskelbtas remiantis FDI Intelligence (Financial Times Ltd.) duomenimis, 2009 metais įgyvendinta keletas puikių gamybinių projektų - Stansefabriken (Norvegija) metalo apdirbimo ir automobilių Ukmergėje, CIE Automotive (Ispanija) automobilių detalių Marijampolėje, TESO Engineering plieno lydymo ir valcavimo gamyklos.

Tikėtina, kad pastarieji projektai gamyboje, kaip ir Barclays ir IBM investicijos paslaugų ir tyrimų srityse tėra pirmosios kregždės. TUI didėjimas sektoriuose, kuriančiuose aukštą pridėtinę vertę, teigiamai veikia darbo rinką, visuo menę, mokslą bei suteikia šaliai startą galimybei varžytis naujame lygyje. Tikėtina, kad aukštųjų technologijų produkcijos eksportas, 2008 metais sudaręs 6,8 procento (2004 m. - 2,9%, LR Statistikos departamento skaičiavimų duomenys) ir toliau didins savo lyginamąjį svorį viso šalies eksporto struktūroje.

Atkreipiame dėmesį, kad pastarojo laikotarpio TUI džiugina savo kokybe. Jei šios tendencijos taps ilgalaikėmis, ateis laikas, kai Lietuvą galėsime traktuoti kaip konkurencingos postindustrinės šalies ekonomiką.

Marius Ramanauskas,
Lietuvos inovacijų centras 

Nr. 7,
2010 m. balandžio mėn.

Turinys

Tiesioginės užsienio investicijos kaip technologinių inovacijų šaltinis
 

Mėnesio interviu

Žengti kūrybiškumo keliu

Visoriuose pasirašytos ES paramos sutartys plėtoti aukštųjų technologijų pramonę
 

Europos robotai 2011 metais rungsis Klaipėdoje

Naujas verslas - per 54 valandas
 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

 

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

Kas ribija verslą?

Kalbiname UAB „Proginta" direktorių Andrių Gudaitį, turintį 13 metų patirtį diegiant IT sprendimus, taip pat 5 metų patirtį konsultacijų teikimo verslo srityje. Bendrovė „Proginta" sukūrė bendrą paslaugų paketą gamybos įmonėms, sujungdama verslo vadybos konsultacijas, pokyčių įgyvendinimo projektus ir IT sprendimus. „Progintos" tikslas - perduoti klientams savo sukauptas žinias ir darbo našumą didinančius įrankius. Taip gamybos įmonės padidintų darbo našumą ir įgytų konkurencinį pranašumą pardavimo ir darbo rinkose. Taigi „Proginta", lyginant su kitomis IT ir konsultacinėmis įmonėmis, siekia savo paslaugomis sukurti didžiausią pridėtinę vertę klientui.

Kas tai yra pokyčių įgyvendinimo projektai jūsų veikloje?

Analizuodami savo ir kitų IT įmonių darbą pamatėme, kad kompiuterinė sistema dažniausiai neišsprendžia užs akovo problemų. Kartais jos net sukelia daugiau problemų, nei buvo iki sistemos įdiegimo. Tai susiję su užsakovo įmonėje esančiais papročiais, darbo kultūra ir pan.

... Šiandien įmonės labai apriboja darbuotojų fantaziją. Labai retai paprastas darbininkas įmonėje išgirstamas ar įtraukiamas spręsti problemas. Paprasčiausiai jis nelaikomas kompetetingu. Todėl pirmiausia reikia nestabdyti fantazijos. Neapriboti jos, leisti pabandyti, nes galbūt gims kažkas panašaus į tai, ko siekiame. Dažnai aplinkiniai „užsipuola", kad nieko iš to nesigaus, kad iškėlęs idėją darbuotojas neturi kompetencijos. Taip ir dingsta fantazija. O turėtų būti atvirkščiai, skatinama pabandyti - nesigaus tai nesigaus. Klausimų šioje vietoje neturėtų kilti: jeigu ir nepavyko, tai bent jau buvo išmokta, suvokta, kad šis kelias netinkamas. Žmonės turi nebijoti pasisakyti, ir čia atsiremiame į tai, kaip vadovai žiō ri į patį žmogų, kaip motyvuoja, nes tai nėra vien tik pinigai" ...

Tyrimo metu mes priėjome, mūsų nuomone, vienintelės logiškos išvados - visų pirma, reikia keisti žmonių įpročius (aš tai įvardiju kaip patirtį), pakeisti užsakovo darbuotojų požiūrį į darbą, panaikinti žalingus verslo procesus (ribojimus) ir tik po to diegti IT sprendimus. Tik tada informacija IT sistemoje bus tiksli ir pateikta laiku, o įmonė tą informaciją galės panaudoti savo verslui valdyti - konkurencingumui didinti.

Įvertinę tokį dėsningumą ir sukauptą patirtį, mes laikomės nuostatos, kad užsakovui naudingiausia  verslo vadybos konsultacijas, pokyčių įgyvendinimo projektus ir IT sprendimus gauti „iš vienų rankų".

Minėjote, kad darbuotojų patirtis yra vienas iš labiausiai verslą ribojančių veiksnių. Kodėl?

Sakoma, kad per 10 veiklos metų pirmaisiais metais mokomasi, o kitus 9 metus - įgyvendinama. Kuo daugiau žmogus praktiškai bando ir sukaupia neigiamos patirties, tuo labiau jis bijo, kad ir vienuoliktą, ir dvyliktą kartą jam nepasiseks. Taip įtikindamas save,  kad ir vėliau nepasieks jokio rezultato, jis atmeta kitokias galimybes.

Pirmiausia į uždavinį galima pažiūrėti per dvi prizmes, kodėl jį išspręsti pasiseks ir kodėl nepasiseks? Visuomet galima rasti argumentų tiek vienai, tiek kitai šaliai palaikyti, kaip sakoma, „ir lazda turi du galus". Jeigu žmogus, remdamasis savo neigiama patirtimi, renka argumentus, kodėl jam nepasiseks, jis parašys 10 nesėkmės punktų netikėdamas, kad apskritai kas nors gali pavykti.

Tačiau kitu atveju, pavyzdžiui, pozityviai nusiteikęs žmogus, kuris neturi patirties ir nėra bandęs išspręsti numatyto uždavinio, ieško ir randa 10 argumentų, kodėl jam turi pasisekti. Šiuo atveju jo psichologinis nusiteikimas, kad turi pasisekti, leis pasiekti rezultatų. Tai nereiškia, kad viskas pavyks iš pirmo karto, tačiau idėjos autorius turi daug galimybių pamatyti, kodėl pirminis rezultatas nepavyko ir praktikoje jis ras sprendimą, kaip „pašlifuoti" ar modifikuoti, kad gautųsi tai, ko tikimasi.

Mūsų įmonės eksperimentai parodė, kad, norit rasti sprendimą, nereikia bijoti jaunų žmonių ir paprastų darbininkų. Vienas gyvas pavyzdys įmonėje: buvo parengtas gamybos įrengimų išdėstymo planas ir paliktas ceche. Taip atsitiko, kad jį ėmė vertinti darbininkai. Ir jų pastabos pravertė. Jie  nurodė, kurie įrengimai yra išdėstyti netinkamai, ir argumentavo kodėl. Tuoj pat gimė sprendimas, kaip tinkamai sustatyti įrengimus, kad visiems būtų patogu ir darbas eitųsi sklandžiau. Dažnai vadovai neigiamai nusiteikia paprastų darbininkų atžvilgiu, įsitikinę, kad jų kompetencija žema ir kad jie nepasiūlys tinkamų sprendimų nei techn iniais, nei organizaciniais klausimais.

Tačiau, mano nuomone, jeigu samdomi nevykėliai - tuomet ką galima sukurti? Darbuotojais turi būti pasitikima. Todėl mes renkamės įvairiapusiško mąstymo asmenybes. Kitu atveju nuolatinis kontroliavimas įmonei bus papildomos sąnaudos. Jeigu įmonės taip elgtųsi praktiškai, labai pakiltų našumas. Šiandien vienintelė problema yra ta, kad kiekvienas darbininkas bijo dėl savo darbo vietos, ir našumas yra susietas ne su produkcijos kiekiu, o su tuo, kad kažkas turi būti padaryta - tai yra psichologinis veiksnys. Tačiau, kaip sakoma, geriau 8 avelės sočios negu 10 pusbadžių. Akivaizdu, kad įmonėje turi būti aiški motyvacinė sistema - atsisakom žmonių „kenkėjų" ir veikiam toliau!

Kalbėjome apie darbuotojų patirtį, dažnais atvejais trukdančią verslui judėti pirmyn. Kokie dar veiksniai riboja verslą?

Toliau pakalbėsime a pie fantaziją. Kalbant apie ją, vienas paprastų būdų, kurį mes pastebėjome, yra susijęs su pardavimu. Jeigu pažiūrėtume 5 metus atgal, turime didelę patirtį su langų gamintojais, nemažai jų išanalizavome. Pastebėjome, kad žmonės išmoko priimti užsakymus neskirdami tam daug laiko. Pati rinka buvo suformavusi poreikį ir „siurbė", buvo taip - kiek duosi, tiek „nusiurbs". Šiandien dėl fantazijos stokos paprasčiausiai nežinoma, kokius produktus pasiūlyti ir kokiai rinkai. Taip daugelis gamintojų apriboja savo pardavimo mastą.

Kaip fantazija padeda versle?

Svarbu, per kokią prizmę į tą fantaziją žiūrėsite. Paprastas dalykas, parduodant produktą, reikia atkreipti dėmesį su kuo tas produktas konkuruoja. Pavyzdžiui, norime parduoti jogurtą. Iškyla klausimas, ar jogurtas konkuruoja tik su kito gamintojo jogurtu, ar su visiškai kitu produktu, pavyzdžiui, bandele? N iekas neanalizuoja, su kuo būtų galima sugretinti ir pasiimti galbūt ne kito konkurento jogurtų mėgėjų dalį, bet visai kito šaltinio. Didelės įmonės neturėtų nuvertinti ir rinkos „mažiukų", kuriuos dažnai nelaiko konkurentais. Iš tikrųjų taip nėra, nes galutinis vartotojas turi savo įpročius, ir tas „mažiukas", siekdamas išlikti rinkoje, įvertins vartotojų poreikius ir atras nišą, kurioje gali veikti.

Kaip galima spręsti šią problemą?

Šiandien įmonės labai apriboja darbuotojų fantaziją. Labai retai paprastas darbininkas įmonėje išgirstamas ar įtraukiamas spręsti problemas. Paprasčiausiai jis nelaikomas kompetetingu. Todėl pirmiausia reikia nestabdyti fantazijos. Neapriboti jos, leisti pabandyti, nes galbūt gims kažkas panašaus į tai, ko siekiame. Dažnai aplinkiniai „užsipuola", kad nieko iš to nesigaus, kad iškėlč s idėją darbuotojas neturi kompetencijos. Taip ir dingsta fantazija. O turėtų būti atvirkščiai, skatinama pabandyti - nesigaus tai nesigaus. Klausimų šioje vietoje neturėtų kilti: jeigu ir nepavyko, tai bent jau buvo išmokta, suvokta, kad šis kelias netinkamas. Žmonės turi nebijoti pasisakyti, ir čia atsiremiame į tai, kaip vadovai žiūri į patį žmogų, kaip motyvuoja, nes tai nėra vien tik pinigai. Nederėtų vien tik jais matuoti. Garbės raštai, vieši įvertinimai - tai viena labiausiai motyvuojančių priemonių.

Kad darbuotojų fantazija pasireikštų, nėra paprasta. Kiek mums teko susidurti, dažniausiai trukdo patys vadovai, tarsi šešėlis, užstojantis saulę. Kai vadovai netrukdo, darbuotojai patys pakoreguoja gamybos procesus pagal mūsų siūlomas metodikas, ir darbo našumas labai padidėja. Šiuo atveju darbuotojas paprasčiausiai neturėjo drąsos. Žmogui būdi nga turėti įvairių baimių. Įprasta, kad  darbuotojas lygina save su vadovu, ir dažnai jis įtiki, kad nesugebės kažko padaryti, todėl net nebando. Tačiau, kaip rodo praktika, vadovas gali klysti.

Vadovai kartais turi darbuotojams parodyti ne sprendimą, o suformuluoti problemą. Šie ras būdą, ar bent jau sugalvos jį ir pasibandys, kaip tai veikia praktikoje. Dažnu atveju jie pateiks sprendimą. Vadovai dažnai daro klaidą manydami, kad jie yra protingi, o štai visi kiti aplinkui yra „pusiau" protingi, todėl pateikia darbuotojams įgyvendinti jau parengtus sprendimus. Problema dažnai ta, kad tas, kuriam pavesta tai įgyvendinti, vizualiai nemato to, ką sugalvojo idėjos autorius. Jam tai sunkiau įgyvendinama, ar net neįmanoma. Darbuotojas tarsi „pastatomas į vėžes" ir eina ten, kur jos veda, o kad kartais reikia pasukti į šoną, jis nemato.

Sprendžiant panašias problemas, galima pagalba i&s caron; šalies, pasitelkiant tokio pobūdžio įmones, kaip mūsų. Tačiau esminis dalykas - įmonės turėtų pasitikėti tais žmonėmis, kuriuos samdo. Net jeigu priimamas sprendimas pasitelkti konsultantus, tai nereiškia, kad jiems vieniems bus paliekama išspręsti problemas. Nes tokiu atveju bus sugaištas tiek vienų, tiek kitų laikas, veltui išleisti pinigai ir laukiamo rezultato tikrai nebus.

Kokios pagalbos sprendžiant problemas gali tikėtis verslininkai iš jūsų įmonės?

Mūsų įmonės specialistai sprendžia gamybos procesų (valdymo) problemas, kad padidėtų gamybos našumas ir atitinkamai  efektyvumas, sumažėtų sąnaudos, o pats produktas atpigtų. Taip pat dirbame atsargų valdymo ir pardavimo srityse, pasitelkiame IT įrankius, kurie padeda tuos darbus atlikti. Tačiau vien IT įrankis nieko neišspręs. Žmogus turi suprasti, kodėl reikalingi pokyčiai. Vienint elė sąlyga norint, kad šie veiksmai duotų efektą - reikia pasitikėti ir tikėti, kad įmonei tai bus naudinga. Svarbu ir įmonės vadovo kontrolė šiame pokyčių procese, nes vieni išoriniai konsultantai vidinių įmonės problemų niekada neišspręs.

Kodėl ir kaip kilo mintis rengti ir interneto erdvėje skleisti videoseminarus?

Viešuose mokymuose kalbama apie bendras ir (ar) teorija grįstas problemas, tačiau niekas nesigilina į konkretaus asmens ar įstaigos problemas, neieško specifinio sprendimo. Dažnai bendrinių mokymų metu žmogus dėl jau minėtos fantazijos trūkumo gautos informacijos nesugretina su savo problemomis. Be to, grįžęs po tokio seminaro, negali niekam perteikti gautos informacijos.

Todėl mūsų įmonėje buvo priimtas sprendimas nevesti viešų seminarų, kurių kainos yra didelės, o  efektyvumas mažas. Taip kilo idėja mokymų paskaitas viešinti elektroninėje erdvėje. Mintis buvo tokia: padėdamas rinkai išsigelbėti, išsigelbėsi ir pats. Žmogui naujų minčių, žinių tikrai reikia, o jeigu tai duos praktinės naudos, geruoju ir mus paminės. Laiko dalyvauti nuolat vykstančiuose mokymuose reikia tikrai daug, o viešinamus internete galima peržiūrėti bet kuriuo paros metu ir dar draugui rekomenduoti. Nemaža informacijos dalis suvokiama ne tik skaitant, bet ir klausantis, todėl manome - išgirs, pasižūrės, o paskui galbūt ir praktikoje panaudos. Kviečiu apsilankyti svetainėje adresu http://www.proginta.lt/?id=21 ir, atradus laiko, pasižiūrėti mūsų parengtus videoseminarus.

Kalbino Jurgita Šarkienė,
VšĮ KTU regioninis mokslo parkas

 

Verta žinoti

 

Konferencija "Kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę ir saugiau jaustis ES ir pasaulio rinkose", Vilniuje

ES projekto „IPeuropAware" IPR Help-desk'as, Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklas), veikiantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, ir Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras kviečia jus į konferenciją „Kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę ir saugiau jaustis ES ir pasaulio rinkose". Konferencija organizuojama Lietuvos Respublikos Seime balandžio 26-ąją, kai visas pasaulis švenčia Pasaulio intelektinės nuosavybės dieną, kuri šiais metais yra skiriama inovacijų svarbai pažymėti.

Konferencijos  dalyviai turės unikalią galimybę iš pirmų lūpų išgirsti įvairių sričių ekspertų  apžvalgas apie galimybes, kurias turi įmonės, siekiančios savo intelektinės nuosavybės teisių apsaugos bei jų įgyvendinimo Europoje ir Kinijoje. Konferencijoje bus pristatytas ir dalyviams išdalintas unikalus beveik 200 pusl apių leidinys, parengtas gimtąja kalba ir skirtas Lietuvos tekstilės, baldų, odos ir avalynės pramonės įmonėms. Leidinyje populiariai ir išsamiai pateikiama informacija apie intelektinės nuosavybės apsaugą dvidešimtyje ES ir pasaulio šalių, jame galima rasti patarimus, kurie skirti Europos lygiu palengvinti įmonėms ruošti strategijas kovoje su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, susijusiais su prekių ženklo ir prekių klastojimu.

Pageidaujančius dalyvauti renginyje prašome iki balandžio 20 d. registruotis el. paštu marijus.muralis@cci.lt. Registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę, pareigas, organizaciją, adresą, telefoną ir el. paštą.

Daugiau informacijos: www.inovacijos.lt

 

Žengti kūrybiškumo keliu

Aš jums sakau: chaoso dar savy turėti reikia, kad žvaigždę šokančią įžiebt galėtum. Aš jums sakau, chaoso to dar jumyse nemaža...
(F. Nietzsche. Štai taip Zaratustra kalbėjo - Knyga visiems ir niekam)

 

Dažniau inovacijų praktinę naudą patiria tos organizacijos, kurios pasirengusios rizikuoti: teikia paramą rizikingos veiklos iniciatyvoms, inicijuoja naujus pokyčius, kuria „naują" verslo kultūrą ir šiaip... išdrįsta žengti nepramintu taku.

Siūlome susipažinti su keliomis istorijomis, kurios padės kitaip pažvelgti į mūsų pačių suformuotus barjerus, kurie trukdo priartėti prie paslaptingų kūrybiškumo versmių. Taisyklių ir įvairių reikalavimų kaustančią žalą atskleidžia istorija apie uolųjį mokinį.

Kartą gyveno keistas žmogelis, kuris sumanė išmokti vaikščioti vandens paviršiumi, nes vienas išminčius jam pasakė burtažodį, kurį teisingai ir nuolat kartojant, galima pasiekti norimą tikslą.

Atsiskyręs negyvenamojoje saloje žmogelis ėmėsi „mokslų". Po kiek laiko netikėtai į salą atvyko kitas išminčius, kuris nustebo atradęs žmogų, visiškai sudarkytai ir iškreiptai kartojantį slaptąjį burtažodį. Pasigailėjęs nelaimingojo, atvykėlis patarė: „Jeigu nori išmokti vaikščioti vandeniu, turi kitaip sėdėti ir laikyti rankas, taip pat visiškai kitaip tarti stebuklingus žodžius".

Atvykėlis išplaukė, bet po kurio laiko už nugaros išgirdo šaukiant: „Mokytojau, atleisk man, bet aš užmiršau, kaip taisyklingai tarti burtažodį". Išminčius atsisuko... ir pamatė jo saloje paliktą mokinį pamaldžiai sudėjusį rankas ir einantį greta valties.

Gyvenimiška patirtis liudija, kad naujovės padeda žmonėms išlikti dvasiškai gyviems ir stipriems, nes pačiam atradus teisingą atsakymą patiriama kūrybos laimė, kartu atsiranda visaverčio gyvenimo pajauta. Kaip to siekti, pasakoja dar viena istorija.

Kartą Ind ijos dvasinis lyderis Gandis sulaukė atėjusios su sūnumi moters, kuri prašė, kad jis paaiškintų berniukui, jog nesveika valgyti daug cukraus. Lyderis juos nužvelgė ir paprašė ateiti po mėnesio. Paskirtąją dieną mama su sūnumi vėl atvyko. Tada Gandis priklaupė ir prabilo: „Vaikuti, patikėk, jog cukrų valgyti nesveika". Nustebusi moteris pasiteiravo, kodėl Gandis to nepasakė prieš mėnesį. Dvasinis lyderis kukliai paaiškino: „Aš pats tada dar valgiau cukrų".

Šios dvi istorijos yra visiškai tinkamos ir šiuolaikiškam, inovacijų reikalaujančiam verslui: kurdamas naujoves vadovas turi pirmiausia keisti pats save. Kai darbuotojai pamatys, kad vadovas ir jo artimiausi pagalbininkai bendrojo tikslo labui stengiasi patys keistis, tik tada susiformuos bendras ryžtas tobulėti. Kartais patys nustembame, kad iš pirmo žvilgsnio neįmanomi dalykai gali tapti tikrove. Svarb iausia tikėti tuo, ką darai, nors tai būtų visiškai nauja ir neįprasta veikla.

 

Rimantas Čiūtas,
Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir technologijų parkas

 

 

 

 

 

 

Visoriuose pasirašytos ES paramos sutartys plėtoti aukštųjų technologijų pramonę

2010 m. balandžio 8 d. VU Matematikos ir informatikos institute Visoriuose penkios aukštųjų technologijų bendrovės su LR Ūkio ministerija pasirašė ES paramos sutartis. Pasirašytų sutarčių paramos suma - 61,4 mln. litų, skirtų per ES priemonę verslo plėtrai „Lyderis LT". Bendrovės UAB „Intersurgical", UAB  „Sicor Biotech", UAB „ViaSolis", UAB „Baltic Solar Solutions" ir UAB „Baltic Solar Energy" kartu su užsienio investuotojais Visoriuose steigs medicinos, biofarmacijos ir saulės energijos technologijų tyrimų ir eksperimentinės gamybos centrus.

Bendros jų planuojamos investicijos per artimiausius trejus metus sudarys 150 mln. litų, iš jų trečdalis bus finansuojama ES paramos lėšomis

2010 metų rudenį VITP planuojama pradėti 10.000 kv. m ploto saulės energijos ir optinių-skaitmeninių laikmenų technologijų tyrimų centro statybas. „Baltic Solar Energy" ir „Baltic Solar Solutions" steigėjai yra gerai žinoma Lietuvos aukštųjų technologijų kompanijų grupė „BOD Group"  kartu su privačiais Vokietijos investuotojais. Šios kompanijos čia vykdys saulės elementų tyrimus ir eksperimentinę gamybą, o UAB „ViaSolis" užtikrins elementų surinkimą į paruoštus naudoti energetinius modulius.

„Didžioji dalis šiuose naujuose Visorių projektuose kuriamų technologijų ir produktų bus eksportuojama, jų kūrime dalyvaus mūsų šalies akademinė bendruomenė. Numatytos investicijos žymiai paskatins verslo įsitraukimą į slėnių veiklą Lietuvoje ir taps sektinu pavyzdžiu kitiems integruoto mokslo, studijų ir verslo centrams", - teigė VITP plėtros direktorius Saulius Arelis.

„Visorių informacinių technologijų parkas gali tapti  „know-how" ir didelės pridėtinės vertės kūrimo centru Lietuvoje. Į Visorių parką ateinančių investuotojų planai - ambicingi, tačiau juos įgyvendinus būtų sukurtas analogo regione neturintis aukštųjų technologijų verslo ir mokslo bendradarbiavimo branduolys, pritrauksiantis ir kitų Vakarų kompanijų dėmesį į Lietuvą", - neabejoja „BOD Group" vadovas Vidmantas Janulevičius.

Informaciją pateikė
VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas

 



 

Renginiai

 

2010-04-28 10 val. viešbutyje "Medūza" (Kontininkų g. 9, Palanga) vyks Seminaras-diskusija "Klasterių kūrimas ir plėtra: pasaulinė praktika". Dalyvauja vienas žymiausių klasterių kūrimo ir plėtros ekspertų Ifor Flowcs-Wiliams iš Danijos. Daugiau informacijos apie renginį, programą  ir registraciją rasite čia

2010-04-29 10 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (H.Manto g. 84, Klaipėda) vyks seminaras "Vakarų alternatyvios energetikos klasterio steigimo galimybės". Renginio programa rasite čia

 

Kvietimai

Ūkio ministerija ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" (LVPA) kviečia teikti paraiškas nacionalinei paramai gauti pagal du kvietimus: (1) „Atitikties įvertinimo infrastruktūros stiprinimo" projektų grupės aprašą; (2) „Kokybės vadybos sistemų ir gaminių sertifikavimo išlaidų dalinio padengimo" ir „Aplinkos vadybos sistemų pagal Europos Sąjungos aplinkos vadybos ir audito sistemos ir ISO 14000 reikalavimus vertinimo ir registravimo (sertifikavimo) išlaidų dalinio padengimo" projektų grupių aprašus.

Kvietimų teikti paraiškas dokumentacija yra paskelbta Ūkio ministerijos tinklapyje.

Paraiškų ir projektų teikimo, rengimo tvarka ir reikalavimai nustatyti 2008 m. vasario 29 d. patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos programų lėšų, teikiamų projekto veiklai finansuoti ir kapitalui formuoti, administravimo taisyklėse.

 

 

 

 

 

Europos robotai 2011 metais rungsis Klaipėdoje

Kovo mėnesį Austrijoje vykusiame čempionate „RobotChallenge" puikiai pasirodžiusios klaipėdiečių komandos robotas "Master of Disaster" Standart Sumo rungtyje tapo Europos čempionu. Lietuvių komanda grįžo savo sąskaitoje turėdama dar keturias prizines vietas: robotų slalomo Linefollower ir  Mini Sumo rungtyse - dvi antros, Humanoid Sprint ir Mini Sumo rungtyse - dvi trečios vietos.

Konstruktorių iniciatyvą 2011 metais surengti „Europe Robot Sumo" čempionatą Klaipėdoje palaiko Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas. Renginyje tikimasi sulaukti daugiau nei tūkstančio dalyvių iš įvairių Europos šalių, kurie varžybas padarys puikiu reginiu tiek konstruktoriams entuziastams tiek miesto gyventojams bei svečiams.

„Džiaugiamės "Rodman robotics" komandos pergalėmis. Laimėjimas parodė esant didelį potencialą šiai veiklai tęsti ir įpareigoja skatinti robotikos plėtrą ieškant naujų veiklos sričių. Džiugu, jog Europinio lygio renginys kitąmet vyks uostamiestyje. Numatomos kautynės - ne tik atrakcija, bet ir galimybė inžinerines kompetencijas toliau diegti ir plėtoti versle, moksliniuose projektuose ar kitose regiono plėtrai svarbiose srityse. Tikimės, kad robotų kūrėjai šiuo pomėgiu užkrės žiūrovus, sudomins jaunimą bei konstravimo entuziastus inovacijomis, moderniausiomis technologijomis, robotų kūrimu", - sakė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė. 

„Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau robotų konstruktorių entuziastų, kurie buriasi į atskiras, tarpusavyje nebendraujančias grupes. Kitąmet vyks iantis čempionatas - puiki proga pradedantiesiems entuziastams susipažinti ir sukurti tvirtą konstruktorių bendruomenę, kurios narius jungia pomėgis konstruoti, keistis žiniomis, testuoti robotus. Pagrindinis šio renginio tikslas - populiarinti robotų konstravimo techniką", - teigė „Rodman robotics" komandos lyderis Vitalij Rodnov.

Vienoje vykusiame renginyje Lietuvai atstovavo klaipėdiečių komanda, sudaryta iš 14 žmonių, o čempionate rungėsi apie dvi dešimtis lietuvių atsivežtų robotų. Daugiausia dalyvių buvo iš Turkijos, Austrijos bei Lenkijos.

Robot sumo - tai robotų sporto šaka. Šioje rungtyje robotai, priklausantys svorio iki 3 kilogramų kategorijai, stengiasi išstumti savo priešininką už „ringo" ribų. Skiriamos 5 Robot sumo rungties kategorijos: Standard sumo, Mini-sumo, Micro-sumo; Nano-sumo bei Femto-sumo.

Nuo 2008 metų pradėtos rengti Baltijos šalių "Baltic Robot Sumo" robotų varžybos, kuriose rungiasi dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pirmasis Baltijos šalių čempionatas įvyko Rygoje, vėliau Taline, trečiasis - Klaipėdoje. Klaipėdoje vykusiame čempionate užfiksuotas didžiausias dalyvių skaičius iš visų anksčiau vykusių čempionatų - net 70 robotų.


Simona Žimkutė,
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
 

 

 

 Naujas verslas - per 54 valandas

Balandžio 9-11 dienomis pirmą kartą Lietuvoje buvo organizuojamas pasaulinis forumas "Startup Weekend", kurio tikslas - vos per 54 val. verslo idėją paversti realybe. Geriausių idėjų autoriams buvo suteikta galimybė naują verslą toliau plėtoti didžiausiame Lietuvoje "Saulėtekio slėnio" mokslo ir technologijų parke.

„Startup Weekend" idėja kilo 2007 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tokie renginiai jau vyko 54 Amerikos bei Europos miestų ir buvo sukurta apie 260 įvairaus pobūdžio naujų kompanijų. Balandžio 9-11 renginys vyko Vilniuje, Kaune, Kopenhagoje, Osle, Lunde, Helsinkyje, Taline ir Stokholme (balandžio 16). Siekiant paskatinti bendradarbiavimą tarp miestų, Vilniaus, Kauno, Kopenhagos, Oslo ir Lundo forum ai buvo sujungti vaizdo tiltais tam, kad laisvi dalyviai iš skirtingų šalių galėtų papildyti ar suformuoti komandas, kurioms trūksta žmonių.

Renginiuose Vilniuje ir Kaune dalyvavo virš 200 dalyvių. Naujus verslus kartu generavo ne tik informacinių technologijų specialistai, bet ir rinkodaros, reklamos, verslo ir teisės žinovai. Pristačius ir atrinkus geriausias idėjas, padedant konsultantams, mentoriams ir investuotojams, buvo vystomi verslo planai, kuriami tinklalapiai bei programos, derinami dizaino ir teisiniai aspektai. Sekmadienio vakarą paruošti idėjų prototipai buvo pristatomi visiems dalyviams.

„Džiugu, kad norinčių dalyvauti renginyje skaičius viršijo organizatorių lūkesčius. Tokio pobūdžio forumai yra puiki proga ne tik pasidalinti savo idėjomis, bet ir gauti mentorių patarimų, pritraukti investuotojų. Tikimės, kad šis renginys taps tradicija ir prisidės prie technologijomi s grįstų ir didelę pridėtinę vertę kuriančių verslų skaičiaus didėjimo Lietuvoje", - sako pagrindinio projekto remėjo VšĮ „Saulėtekio slėnis" direktorius Andrius Bagdonas. Anot jo, globalų potencialą turinčių investicinių pasiūlymų badas seniai jaučiamas Lietuvos „verslo angelų" bei rizikos kapitalo fondų tarpe, o „slėniuose" veikiantys mokslo ir technologijų parkai jų laukia išskėstomis rankomis.

„Startup Weekend" Vilnius organizatorius Maksim Golivkin pasakoja, kad forumas yra puiki proga patikrinti savo verslo idėją, susirasti bendraminčių bei per vieną savaitgalį, laisvu nuo pagrindinės veiklos laiku, svajones paversti realybe. „Renginio programa labai intensyvi, nes per palyginti trumpą laiką abstrakčią idėją reikia paversti apčiuopiamu verslo planu, be to, suspėti pasinaudoti galimybe vienoje vietoje gauti įvairių specialistų konsultacijas. Dalyviai turi tik 54 valandas, tad pasirūpinome, kad ambicingiausi galėtų tęsti darbą ir naktimis. Tikimės, kad forumas padės nepažįstamiems skirtingų sričių specialistams susijungus į komandas padėti pamatus naujam verslui", - pasakoja jis.

5 atrinktų idėjų darbo grupėms „Saulėtekio slėnis" pasiūlė 10 tūkst. Lt vertės konsultacijas verslo plėtros, teisės, inovacijų vadybos ir projektų valdymo klausimais, o taip pat nemokamas darbo vietas „Saulėtekio slėnio" verslo inkubatoriuje pusės metų laikotarpiui.

Šiais metais Lietuvoje buvo pristatomos tokios idėjos kaip failų dalinimosi paslauga mobiliesiems telefonams „MyMes", kuri leidžia keistis mobilaus telefono failais, siųsti nuotraukas iš mobilaus telefono į socialinius tinklus, Trackdebt.com - interaktyvūs socialinis skolų valdymas, „Teach me good", Map4Friends, meno kūrinių, audio knygų, sėdmaišių parduotuvės internete bei daugelis kitų novatori&sca ron;kų verslo idėjų. "Startup Weekend" metu pasaulyje jau sukurta 260 įvairaus pobūdžio kompanijų. Apskaitos sistemos smulkiam verslui, priminimai, kad baigėsi automobilio stovėjimo laikas aikštelėje, receptų rekomendacijos pagal asmeninį skonį, sistema, skirta padėti surasti nepažįstamuosius, kuriuos kasdien Niujorko, Paryžiaus ir Londono gyventojai mato metro važiuodami į darbą, ar juvelyriniai dirbiniai, pagaminti iš perdirbtų ekologiškų medžiagų - tai tik keletas originalių pavyzdžių.


Informaciją pateikė
VšĮ "Saulėtekio slėnis" mokslo ir technologijų parkas
 

 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

 

Fredrik Haren, Idėjų knyga, Netmedia

Ši knyga gimė iš pastebėjimo, kad geros mintys nekyla savaime, jas reikia ugdyti. Įkvėpimas ir motyvacija - dvi puikios idėjų ugdymo priemonės. Knygos tikslas yra įkvėpti skaitytojus, sužadinti daugiau idėjų ir paskatinti jas užrašyti.

Čia rasite daugiau kaip 60 greitai skaitomų, įkvepiančių skirsnių apie kūrybiškumą, daug garsių asmenybių, pavyzdžiui, Alberto Einsteino, Ingvaro Kamprado citatų. Visų skirsnių pabaigoje pateikiama kūrybiškumo lavinimo užduotis.

Be to, knygoje yra 150 tuščių puslapių. Jie skirti jūsų idėjoms. Užpildę juos savo užrašais, pastebėjimais ir mintimis, turėsite baigtą knygą.

 

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Portalas www.technologijos.lt yra ne tik naujausias mokslo ir technologijų naujienas publikuojantis portalas. Jame galite rasti:

- naujausių technologinių naujienų pristatymus - viskas, kas vyksta įdomaus pasaulyje ir Lietuvoje;

- pažintinę-patariamąją informaciją apie naujas ir senas technologijas bei jų praktinį pritaikymą;

- mokslo populiarinimą, sekant dabartinį mokslo pulsą ir publikuojant pažintinius straipsnius;

- platesnio akiračio formavimą per įvairios tematikos pažintinius straipsnius, apimančius turiningas informacijos prasme keliones, naudingų knygų pristatymus, originalaus šiuolaikinio m eno apraiškas, įvairias fantaziją žadinančias mokslines ir populiarias visuomenines hipotezes ir teorijas.




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt