InoTinklo naujienos Nr. 9

Jei nematote paveikslėlių ar matote iškraipytą vaizdą, prašome savo naršyklėje įvesti šį adresą: http://www.ktc.lt/11431


Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

 

Gerbiami skaitytojai,

Jūs gavote devintąjį inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" elektroninio naujienų biuletenio numerį.

Šešios tinklo organizacijos - Lietuvos inovacijų centras, "Saulėtekio slėnis", KTU regioninis mokslo parkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Visorių informacinių technologijų parkas, ŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas - kiekviename naujienlaiškyje pateikia Jums naujas ir aktualias inovacijų ir technologijų plėtros tendencijas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kalbina inovacijų paramos sistemos dalyvius, skelbia jų nuomones. Naujienlaiškį leidžiame du kartus per mėnesį.

Taip pat tikimės aktyvaus Jūsų bendradarbiavimo plėtojant diskusijas Jums aktualiais klausimais. Tikimės, kad ši InoTinklo iniciatyva suteiks Jums naujų žinių, o laikas, praleistas skaitant pateikiamą informaciją, bus naudingas.

Inovacijų paramos tinklo „InoTinklas" komanda.


Kūrybiškumas ir inovacijos - išeitis sprendžiant ateities iššūkius?

 

Globalizacija pasaulyje skatina mokslo ir technologijų pažangą, todėl inovacijos ir žinios tampa svarbesnės nei bet kada anksčiau. Naujų rinkų atsivėrimas kuria naujas galimybes, išbando kiekvieno iš mūsų gebėjimą prisitaikyti prie permainų ir susitvarkyti su pasekmėmis.

Didėjant inovacijų svarbai kūrybiškumo tema tampa vis aktualesnė. Kūrybiškumas yra naujų idėjų kūrimas ir iškėlimas, o inovacijų dėka galima jas praktiškai įgyvendinti. Kai kurie tyrinėtojai kūrybiškumą yra linkę vertinti kaip pagrindinį inovacijų šaltinį, t.y., kūrybiškų idėjų pavertimą produktais ir paslaugomis. Laikantis šios nuomonės, kūrybiškumas įgalina ir inovacijas, ir jų įgyvendinimo ekonominį efektą. Iš esmės tai atskiri ir nesusiję procesai, tačiau kūrybiškumas yra būtinas ir naudingas visuose inovacinio proceso etapuose.

Organizacijai, norinčiai tapti inovatyvia, būtina skatinti kūrybiškumą. Kūrybinis mąstymas svarbus ne tik naujų produktų kūrime. Greitai kintančioje ir neaiškioje aplinkoje dauguma vadybos veiksmų ir sprendimų turi būti kūrybiški, kadangi paprasti sprendimai tokioje aplinkoje netinka.

Tyrimai rodo, kad žmonės būna kūrybiškesni, kai užduotis kelia susidomėjimą, pasitenkinimą ir iššūkį. Tokia motyvacija vadinama vidine motyvacija. Ji yra efektyvesnė atliekant kūrybines užduotis nei išorinė motyvacija, kurią suteikia piniginis atlyginimas ir panašiai.

Kūrybiškumas yra žinomas labiau kaip individuali nei grupinė savybė. Tačiau geriausiai ši savybė panaudojama grupėje. Todėl daugelis kūrybiškumo skatinimo metodų yra skirti komandoms.

Kūrybiškumo galima išmokti bei jį išplėtoti specialių metodų, nuteikiančių protą priimti pokyčius ir įgalinančius sėkmingai juos įgyvendinti, dėka.

Indrė Andrijauskaitė,
Visorių informacinių technologijų parkas

Nr. 9,
2010 m. gegužės mėn.

Turinys

Kūrybiškumas ir inovacijos - išeitis sprendžiant ateities iššūkius?
 

Mėnesio interviu

ES 7-osios Bendrosios programos projektas atskleidžia naujas užimtumo galimybes Lietuvos kaime

Kodėl trečioji šiltinimo karta padeda taupyti?
 

Verslo lyderiai mokys augti

Inovacijos ir tolerancija
 

Verta žinoti

Renginiai

Kvietimai

Rekomenduojami skaitiniai

Naudingos nuorodos

Apie InoTinklą

 

 

 

 

 

 

Mėnesio interviu

"Seed Forum" žengia į Lietuvą

Š. m. gegužės 30 d. „Seed Forum International Foundation" kartu su VšĮ „Saulėtekio slėnis" ir advokatų kontora „Foigt ir partneriai / Regija Borenius" pirmą kartą Lietuvoje surengė specialius mokymus (angl. pitch training) jaunoms įmonėms apie tai, kaip paruošti įtikinamą pristatymą potencialiems investuotojams. Intensyvioje vienos dienos programoje dalyvavo šešios jaunos, pagrinde IT srityje veikiančios kompanijos iš Lietuvos. Keturios iš jų buvo atrinktos į pirmajį Lietuvoje „Seed Forum" forumą, kuriame prisistatys tarptautiniams investuotojams.

... svarbu suprasti „Seed Forum" pridėtinę vertę, nes pats procesas susideda iš kelių labai svarbių etapų. Visų pirma, įmonės yra nominuojamos, atrenkamos ir apmokomos, kad atitikųt investuotojų keliamus lūkesčius investiciniams pasiūlymams. Tik gavus tinkamą pasiruošimą jaunoms įmonėms yra leidžiama prisistatyti investuotojams „Seed Forum" renginyje. Toks procesas padeda sumažinti į jaunas įmones investuojančių verslininkų riziką, o tai leidžia pritraukti nemažai potencialių investuotojų ir pasiūlyti jiems kokybiškas verslo idėjas ....


Pati „Seed Forum" koncepcija startavo Norvegijoje 2002 m. ir nuo tada greitai ėmė populiarėti kitose šalyse. Šiandien „Seed Forum Internation Foundation" yra visame pasaulyje gerai žinoma organizacija, kuri organizuoja forumus investuotojams 18-oje Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių. Rygoje jau įvyko 5, o Taline - 9 tokie forumai.

Pirmuosius mokymus Vilniuje vedė "Seed Forum" prezidentas ir generalinis direktorius Steiner Hoel, kuris su malonumu pateikė keletą komentarų apie pačią forumo koncepciją bei jos perkėlimą į Lietuvą:

Pasaulyje yra daugybė specialių forumų, kuriuose jaunos įmonės pristatinėja savo investicinius pasiūlymus potencialiems investuotojams. Kuo išskirtinis yra „Seed Forum"?

Šiuo metu nėra kitos tokios organizacijos kaip „Seed Forum", kuri suteiktų galimybę jaunoms įmonėms prisistatyti potencialiems investuotojams daugiau kaip 36 šalyse. Be to, svarbu suprasti „Seed Forum" pridėtinę vertę, nes pats procesas susideda iš kelių labai svarbių etapų. Visų pirma, įmonės yra nominuojamos, atrenkamos ir apmokomos, kad atitiktų investuotojų keliamus lūkesčius investiciniams pasiūlymams. Tik gavus tinkamą pasiruošimą jaunoms įmonėms yra leidžiama prisistatyti investuotojams „Seed Forum" renginyje. Toks procesas padeda sumažinti į jaunas įmones investuojančių verslininkų riziką, o tai leidžia pritraukti nemažai potencialių investuotojų ir pasiūlyti jiems kokybiškas verslo idėjas.

Koks jūsų pirmas įspūdis po pirmųjų mokymų Vilniuje ir kada mes galėtume tikėtis pirmojo investuotojų forumo Vilniuje?

Mokymai viršijo mano lūkesčius. Įmonių paruoštų investicinių pasiūlymų kokybė buvo aukštesnė negu mes tikėjomės. Taip pat nudžiugino, kad mokymuose dalyvavusios įmonės vos po vienos dienos mokymų sugebėjo pasiekti gana aukštą prisistatymo lygį ir taip tapo žymiai patrauklesnės investuotojui. Tai pasiekti padėjo speciali mūsų mokymuose naudojama metodologija. Pirmasis „Seed Forum" renginys Vilniuje planuojamas jau artimiausioje ateityje ir aš tikiuosi, kad keletas mokymuose dalyvavusių lietuviškų įmonių būtinai pristatys ir forume.

UAB "Media Benz Telekomunikacijos", sudalyvavusi pirmuosiuose mokymuose Vilniuje, o vėliau ir "Seed Forum" forume Rygoje, labai teigiamai įvertino mokymų naudą. Šiuo klausimu pakalbinome Agnių Paplauską, įmonės generalinį direktorių.

Ką galėtumėte pasakyti apie Vilniuje įvykusius mokymus? Ar jie buvo naudingi jūsų įmonei?

Mokymų procesas mums padarė labai gerą įspūdį. Patys mokymai buvo gerai struktūrizuoti, instruktoriai dalinosi profesionaliais patarimai ir komentarais. Po dviejų paruošiamųjų mokymų (Vilniuje ir Rygoje) aš jaučiausi gerai pasirengęs. Rygoje vykusiame forume, kuomet reikėjo stovėti prieš 50-60 investuotojų, jaučiausi išties pasitikintis savimi ir mūsų įmonės vystomu verslu. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje „Seed Forum" veikla yra itin aktuali, nes galėtų ženkliai pakelti jaunų Lietuvos įmonių kokybę ir jų patrauklumą investuotojams.

Kalbino Darius Verbyla,
VŠĮ "Saulėtekio slėnis"

 

Verta žinoti

 

Mokslo paslaugos verslui

Ūkio ministerijos rengiamoje paramos inovaciniais čekiais schemoje panorusios dalyvauti mokslo ir studijų institucijos pateikė galimų paslaugų verslo įmonėms sąrašą.

Įmonės, norinčios gauti paramą, teikiamą inovaciniais čekiais, iš sudaryto bendro paslaugų sąrašo galės rinktis, kokius konkrečiai pramoninius (taikomuosius) mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros, bandomuosius, konstravimo ir technologinius darbus gali atlikti konkreti mokslo ir studijų institucija. Be to, iš sudaryto sąrašo įmonės galės rinktis mokslo ir studijų institucijų paslaugas, susijusias su dokumentų parengimu patentavimui, tiriamųjų analitinių darbų atlikimu, kuriais būtų įvertintas technologinės plėtros projekto pritaikomumas.

Paramos teikimo inovaciniais čekiais schemoje panoro dalyvauti per 15 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų.

Inovacinis čekis - tai nustatyto dydžio tikslinės paskirties mokėjimo dokumentas, nustatyta tvarka išduodamas įmonėms ir skirtas įsigyti paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų. Įmonė, gavusi inovacinį čekį, turės parengti glaustą techninę specifikaciją ir kreiptis į sudarytame sąraše esančią ir jos poreikius galinčią patenkinti mokslo ir studijų instituciją.

Mokslo ir studijų institucijos, suteikusios paslaugas verslo įmonėms už inovacinį čekį, gaus nustatyto dydžio pinigų sumą.

Parama bus skiriama įsigyti technologinius (taikomuosius) ar mokslinių tyrimų sprendimus, taip pat konsultacijas įmonėms aktualiais inovacijų klausimais iš mokslinius tyrimus vykdančių institucijų.

Inovacinių čekių schema siekiama paskatinti įmones naudotis mokslo pasiekimais ir naujausiais tyrimais, o mokslo įstaigas labiau orientuoti savo veiklą į verslo poreikius ir komercializuoti tyrimus.

Paramos teikimo inovac iniais čekiais schemą šiuo metu rengia Ūkio ministerija. Tikimasi, kad šia parama verslas jau galės pradėti naudotis šių metų vasarą.

Informacijos šaltinis:  www.ukmin.lt

ES 7-osios Bendrosios programos projektas atskleidžia naujas užimtumo galimybes Lietuvos kaime"

Lietuvos žemės ūkio universitete 2010 metų gegužės 7 d. įvyko ES 7-osios Bendrosios programos finansuojamo mokslo projekto „Naujos užimtumo galimybės siekiant užtikrinti kaimo gyventojų gyvenimo kokybę (RuralJobs)" informacinis seminaras. Pagrindinis šio projekto tikslas - pateikti aiškesnį kaimo vietovių tipologijos ir veiksnių, įtakojančių užimtumo potencialą, suvokimą bei pasiūlyti politikams kaimo plėtros vertinimo metodiką, kuri padėtų įgyvendinti darnią kaimo plėtrą ir atitiktų Lisabonos bei Geteborgo prioritetus.

Tarptautinio projekto Lietuvos įsipareigojimų vykdytojai - LŽŪU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslininkai dr. Asta Raupelienė, dr. Vilma Atkočiūnienė, Darius Jazepčikas bei Alvydas Aleksandravičius - pristatė atliktų mokslinių tyrimų rezultatus: naujas tezes apie galimybes gerinti užimtumo sistemos institucijų sąveiką kaimo vietovėse; dabartinę kaimo gyventojų užimtumo bō klę, darbo vietų kūrimo Telšių rajono (Telšių apskritis) ir Pasvalio rajono (Panevėžio apskritis) kaimo vietovėse ypatumus bei galimas vystymo kryptis; tikėtinus kaimo gyventojų užimtumo plėtros scenarijus bei galimas kaimo plėtros politikos tobulinimo kryptis ir įgyvendintinas priemones, siekiant didinti kaimo gyventojų užimtumą po 2013 metų.



Seminare dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Telšių apskrities viršininko administracijos ir Pasvalio rajono savivaldybės specialistai bei tyrime dalyvavusių rajonų verslininkai ir kaimo bendruomenių atstovai, taip pat seminare dalyvavo LŽŪU mokslininkai, studentai bei Mokslo ir  technologijų parko darbuotojai. Seminaro dalyviai aktyviai aptarė pasiektus ES mokslo programos projekto rezultatus ir galimas kaimo plėtros politikos tobulinimo priemones.

Seminaro pabaigoje projekto koordinatorė dr. Asta Raupelienė pakvietė visus besidominčius kaimo plėtra apsilankyti interneto svetainėje www.ruraljobs.org, o turinčius idėjų, kaip galima gerinti užimtumo galimybes kaime, kreiptis į  LŽŪU Kaimo socialinių tyrimų centrą (el. paštas - asta.raupeliene@lzuu.lt).

Informaciją pateikė,
Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir technologijų parkas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kodėl trečioji šiltinimo karta padeda taupyti?

Su sandaraus šiltinimo technologijos atsiradimu Lietuvoje prasidėjo naujosios šiltinimo kartos namų statyba.

Kelią link šilto ir ekonomiško būsto sąlyginai galima padalinti į kelis etapus. Kiekvieno jų rezultatas - tam tikro ekonomiškumo namų karta.

Sulyginkime trijų šiltinimo kartų namus. Kokį pasirinksite?

Pirmoji karta („vaiduokliai") (iki 1985 m.) - tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis, nuo kurių kambarius atskiria nesandarios nešiltintos perdangos. Šiame etape namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polietileno maišuose, keramzito granulės - tai tos medžiagos, kuriomis šiame etape kartais buvo bandoma pagerinti namų šilumines savybes.

Akivaizdu, kad tokiomis priemonėmis nebuvo pakankamai sulaikoma nei kondukciniu, nei radiaciniu, nei konvekciniu būdais iš patalpų į lauką perduodama šiluma. Tokių namų energijos sąnaudos šildymui sudaro 250-300 kWh/m2 per metus.
Pirmosios kartos vidutinio (apie 130 m2 gyvenamojo ploto) namo išlaidos šildymui per metus siekia iki 5000 Lt. Šiuo metu nemažai tokių pastatų jau yra virtę „vaiduokliais". Juos belieka tik nugriauti.

Antroji karta („kiauri") (1985-2008 m.). Atsiradus kokybiškesnėms šiltinimo medžiagoms (stiklo ir akmens vata, putų polistirolas) imta projektuoti ir statyti apšiltintus namus.

Šilumos izoliacijos sluoksnių storius sąlygoja statybos techniniame reglamente įvardinti rodikliai. Deja, tarp jų nėra sandarumą reglamentuojančių rodiklių, todėl projektuojant ir šiltinant namus į šią savybę nebuvo pakankamai kreipiama dėmesio. Namai, nors ir šiltesni, liko kiauri.

Kodėl apšiltinama nepakankamai sandariai?

Tradicinės lakštinės šiltinimo medžiagos ir nepakankamas sandarumo reikšmės supratimas neduoda galimybės pakankamai sandariai apšiltinti namus. Pakankamą šiluminę varžą turintys šiltinimo medžiagų sluoksniai bei naudojamos šilumą atspindinčios medžiagos (selektyvinės stiklo dangos, blizgios plėvelės, klijuojamos už radiatorių) pakankamai gerai sulaiko kondukciniu bei radiaciniu būdais netenkamą šilumą, bet nesulaiko didžiausio - konvekciniu būdu netenkamo šilumos kiekio.

Šiame etape projektuojami ir statomi namai orientuoti į energijos sąnaudas šildymui 75-100 kWh/m2 per metus.

Tačiau praktinėje statyboje su tradicinėmis šiltinimo medžiagomis, deja, nepavyksta pasiekti tinkamo apšiltintų konstrukcijų sandarumo, todėl šios sąnaudos realiai dažniausiai būna didesnės iki dviejų kartų.

Antrosios kartos vidutinio namo išlaidos šildymui realiai siekia 2000 - 3000 Lt per metus.

Trečioji karta („energiškai efektyvūs") (nuo 2008 m.). Tai šiuo metu jau projektuojami ir statomi namai su sandariu apšiltinimu ir kontroliuojamu vėdinimu.

Trečiosios kartos sandaraus šiltinimo technologijos pagalba pasiekiamas pilnas šiltinimo sandarumas bei puiki šiluminė varža leidžia pasiekti energiškai efektyvaus namo šiltinimo efektyvumą su minimaliais šiltinimo medžiagos sluoksniais: stogui - 15 cm, sienoms ir grindims - 10 cm.

Kaip sandariai šiltinti ir tau pyti

Trečiosios kartos namuose sandaraus šiltinimo pagalba efektyviai sulaikoma visais būdais pernešama šiluma - ir kondukciniu, ir radiaciniu, ir konvekciniu.

Džiugina tai, kad naujasis trečiosios kartos sandarusis šiltinimas ne tik nepadidina statybos kaštų, bet ir leidžia juos ženkliai sumažinti. Šiltinimo darbų laikas sutrumpėja iki 30 kartų. Be to, mažesni šiltinimo medžiagos sluoksnių storiai leidžia sumažinti laikančių konstrukcijų matmenis ir taip dar papildomai atpiginti statybą. Unikalu dar ir tai, kad šitaip sandariai apšiltintuose namuose šildymo ir vėsinimo sistemų galingumus galima mažinti 35 procentais.

Taip apšiltinto vidutinio dydžio namo su įrengta ekonomiška vėdinimo sistema ir pakankamai sandariais langais bei durimis išlaidos šildymui gali sumažėti iki 600 - 800 Lt per metus.

Kai p priimti protingą sprendimą?

Dabartinė ekonominė situacija dėkinga tuo, kad ji paskatins žmones išmokti gyventi ekonomiškiau ir taupiau. Praeis nedaug laiko ir, patikėkite, atsigavusi ekonomika „vaiduokliais" pavers ne vieną antrosios kartos namą.

Ką po kelių metų pasakysite savo architektui, kuris šiandien Jums suprojektuos antrosios kartos „kiaurąjį" namą, tuo metu, kai jau yra nebrangesnė ir daug efektyvesnė trečioji karta?

Nuoširdžiai tikiu, kad rimti, save ir klientus gerbiantys architektai, projektuotojai ir konstruktoriai jau nebesiryš tiražuoti riboto ekonomiškumo antrosios kartos namų projektų, o konstruktyviai mąstantys klientai galvos tik apie trečiosios kartos namus.

Tad ką pasakytumėte architektui, kuris šiandien Jums suprojektuotų potencialų „vaiduoklį"?

Robertas Karvauskas,
Pastatų šilti nimo ekspertas, konsultantas

www.SandarusNamas.lt

Informaciją pateikė
VšĮ KTU regioninis mokslo parkas

 



 

Renginiai

Konferencija Alytuje

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Informacinės technologijos 2010: teorija, praktika, inovacijos" Alytuje, kuri įvyks 2010 m. gegužės 21 d. Alytaus kolegijoje, adresu Merkinės g. 2b.

Daugiau informacijos: Aušrinė Baltrienė a.baltriene@lic.lt

Seminaras Ukmergėje

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti asociacijos „Žinių ekonomikos forumas" organizuojamame seminare „Inovacijos mieste, versle, asmeninėje aplinkoje - madingas žodis ar šiandienos būtinybė? Ar verta keistis, kurti arba ieškoti naujovių. Ar tai naudinga ir kaip tai daryti?"

Seminaro tikslas - aktyvinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų plėtojimo veiklas versle, sukuriant ir realizuojant inovacijų paramos paskatas bei siekiant efektyviai įveikti sunkmečio padarinius.

Renginio data: 2010 m. gegužės 18 d., antradienis, 10.00-12.00 val.

Renginio vieta: VšĮ Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, Kęstučio a. 2-2/ Vienuolyno g. 14-2, Ukmergė

Registracija: rimas@savasratas.lt arba telefonu 8 65515556. Dalyvavimas renginyje nemokamas.

 

Europos MVĮ savaitė Lietuvoje: "Imtis verslo, negalima pasiduoti"

Gegužės mėn. 28 - 30 d., Europos ir Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) savaitės metu, verslumo skatinimo iniciatyvos apsijungs Vilniuje tris dienas truksiančiame tarptautiniame renginyje Startup.

Čia susiburs ne tik „verslo pradinukai" - Startup Congress vyks jaunimo ir politikų diskusija, praktinių seminarų metu bus kuriamos ir vystomos verslo idėjos, bendraujama su mentoriais, ieškoma bendraminčių, partnerių, investuotojų, gerąją patirtį atsiveš ir ja dalinsis svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos.

Daugiau informacijos ir registracija: Donatas Stonkus El.p.
info@startups.lt www.startupjam.eu

Kvietimai

Kvietimas teikti paraiškas aukštųjų technologijų įmonėms

Biotechnologijų, lazerių, farmacijos, elektronikos ir kitose aukštųjų technologijų įmonės jau kviečiamos teikti paraiškas dėl naujų darbo vietų sukūrimo. Iš ES lėšų bus finansuojama pusė pagal šį projektą įdarbintų mokslininkų atlyginimo!

Daugiau informacijos apie šią galimybę rasite čia.

 

 

 

 

Verslo lyderiai mokys augti

Šių metų birželio 1-ąją Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kviečia smulkiojo verslo atstovus, studentus ir visus verslu besidominčius į Europos verslininkystės savaitės renginį „Aš moku augti! Lyderių pamokos". 

Verslumas dažnai priklauso ir nuo asmeninių savybių. Čia svarbus gebėjimas prognozuoti, nuspėti tendencijas bei pokyčius. Verslo žmonės turi jausti - pinigų vertę, procentų svyravimus, vartotojų poreikius, rinkos tendencijas, jiems būdinga veiksmų drąsa gebant prisiimti riziką bei atsakomybę už save, savo komandą, sėkmę ir nesėkmes.

Verslininko portretas labai įvairus: vieni jų iškalbingi, kiti tyleniai; vieni išsilavinę, kiti - gyvenimo universitetų profesoriai. Kūrybos čia neužtenka, būtina gebėti įgyvendinti sukurtą idėją turint kuo mažiau iliuzijų ir išvengiant klaidų.

Tikrai sėkmingi verslininkai, jau sukūrę savas „verslo imperijas", nebijo dalintis savo paslaptimis ir patirtimi. Kuo jų verslas didesnis, tuo jie atviresni.

Europos verslininkystės savaitės'10 renginyje „Aš moku augti! Lyderių pamokos" pranešimus skaitys ir savo sėkmės istorijomis dalinsis ne tik Vakarų, bet ir visoje Lietuvoje gerai žinomi, sėkmingai savo verslą plėtojantys verslininkai. Renginio dalyviams tai puiki proga pasisemti patirties, naujų idėjų, žinių, surasti atsakymus į neatsakytus klausimus ir padidinti asmeninę motyvaciją imtis verslo.


Simona Žimkutė,
VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
 

 

 Inovacijos ir tolerancija

Ar Lietuva galėtų pritraukti investicijų į savo kuklų aukštųjų technologijų sektorių? Ar galėtų pati ženkliai labiau konkuruoti verslo inovatyvumu?

 Užsienio ir vietos ekspertams aiškėja, kad labiausiai tai priklausys ne tik nuo pasaulinės konkurencijos, rinkų konjunktūros ar formalių verslo sąlygų (mokestinės aplinkos ir pan.). Lemiamas veiksnys, leisiantis Lietuvos ūkiui tapti inovacijomis grįstu, bus visuomenės pakantumas ir palankumas skirtingiems, nestandartinės gyvensenos, mąstysenos ir pasaulėvaizdžio žmonėms. Tą gerai parodė daugumos Lietuvos visuomenės reakcija į neseniai Vilniuje įvykusias gėjų ir lesbiečių eitynes. Kilęs priešiškumo šiai nedidelei gyventojų daliai mastas paskatino netgi tokius verslo sektoriaus interesų gynėjus kaip Danas Arlauskas teigti, kad rimti Vakarų investuotojai, ypač tie, kurie ieško ilgalaikių perspektyvų naujovėmis grįstam verslui plėtoti, neinvestuos į homofobišką, t.y. gėjams ir lesbietėms priešišką, šalį. „Mes gyvename globaliame pasaulyje ir investicijos pirmiausia eina ten, kur yra etika, kultūra, ten, kur žmonės rodo didžiulį pakantumą, ten plūsta didžiulės investicijos" - sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.

Tokią Dano Arlausko nuomonę kompetentingai pagrindžia eilė JAV ir ES ekonomistų, naudojančių vieno JAV mokslininko, Pittsburgo Carnegie Mellon universiteto regionų plėtros eksperto Richard'o Florida'os atrastą statistinę sąsają tarp atvirų (savo orientacijos neslepiančių) gėjų gyventojų regione skaičiaus ir investi cijų į aukštasis technologijas ir kitų rūšių inovacijas versle mastų. Richardas Florida nustatė, kad dauguma ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių ir dinamiškų bei imlių inovacijoms regionų pasaulyje turi taip pat didžiausius gėjų gyventojų procentus palyginus su kitais tų šalių regionais. Mokslininkas tai pavadino „gėjų indeksu" ir naudoją jį kaip patikimą rodiklį konkretaus regiono ekonominės plėtros perspektyvoms vertinti. Vis dėl to tai, kad eitynės pavyko, o jų priešininkai buvo policijos sutramdyti gali būti ženklas, kad „gėjų indeksas" Lietuvoje, jei jį pradėsime matuoti, kils ir Lietuva galės pritraukti daugiau investicijų į inovacijoms imlias verslo sektoriaus dalis. Tolerantiškumą ir palankumą skirtingoms naujovėms, kitoniškam mąstymui ir drąsesnei vaizduotei be abejo t eks priimti platesniu mastu visai Lietuvos visuomenei, jei norime tapti atsparesni pasaulinio ūkio krizėms ir konkuruoti pasaulio rinkose.


Algirdas Davidavičius
Lietuvos inovacijų centro konsultantas
 

  

 

 

Rekomenduojami skaitiniai

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Chris Anderson, Ilgoji Uodega, UAB Verslo žinios, 2008

Internetas ir beveik neribotas pasirinkimas, jo siūlomas vartotojams, keičia mūsų pasaulį. Rytojaus rinkos priklauso tiems, kurie sugeba tuo pasinaudoti. Ilgojoje uodegoje rašoma apie gausybės ekonomiką - visiškai naują verslo modelį, kurio galia dar tik pradeda reikštis. Neribotas pasirinkimas leidžia sužinoti, ko iš tikrųjų nori vartotojai ir kaip jie nori tai gauti.

Autorius pasakoja, kaip susiklostė tokia padėtis, ir analizuoja didžiules galimybes, atsiskleidžiančias naujiems gamintojams, agregatoriams ir skonio formuotojams. Knygoje aptariama reputacijos ekonomika, atsargų eros pabaiga, bendruomeninės gamybos galia ir „lygiagrečiosios architektūros" kultūros pradžia. Parodoma, kaip ilgosios uodegos ekonomika taikoma įvairiose verslo šakose - pradedant žaidimais ir baigiant virtuvės reikmenimis. Jis pateikia devynias ilgosios uodegos verslo taisykles ir leidžia žvilgtelėti į ateitį, kuri jau yra čia.

 

 

Naudingos nuorodos

 

Šį mėnesį rekomenduojame:

Portalą http://www.mokslas.info/

 Šis mokslo populiarinimo portalas - tai galimybė mokslininkams, verslininkams,  organizacijoms ir visiems besidomintiems mokslo pasiekimais pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi vieni su kitais.

Jei Jūs esate nepaskendę rutinoje, sugebate matyti plačiau ir domitės aplink supančiu pasauliu, turite motyvacijos dalintis savo patirtimi ir žiniomis su kitais, supažindinti visuomenę su pasiekimais mokslo srityje - šis portalas Jums puiki galimybė prisijungti ir padėti sukurti mokslo populiarintojų partnerystės tinklą.

Prisijungę prie portalo galėsite skelbti informaciją apie renginius mokslo tematika, pristatyti organizacijas, populiarinančias mokslą. Jei rašote straipsnius įvairia mokslo tematika ir norite, kad apie mokslo pasiekimus sužinotų visuomenė - parašykite mums, ir Jūsų straipsniai padės visuomenei tobulėti bei skatinti jos pažangą.




Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo,
studijų ir verslo centruose (slėniuose)

Nariai:

 

        

      

        

 

           

 

Remia Lietuvos Respublika.
Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga


InoTinklo naujienų redaktorius
Tomas Černevičius, KTU regioninis mokslo parkas
el.p. ctomas@ktc.lt

InoTinklo naujienų archyvą galite rasti čia...


Gerbiame Jūsų privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina. Jei nepageidaujate ateityje gauti InoTinklo naujienlaiškio, prašome atsiųsti žinutę su žodžiu „Nesiųsti" adresu inotinklas@ktc.lt