Inovacijų kūrimo pradžia – vaikų ugdymas

Vaikų ugdymas prasideda šeimoje. Neretai dėl materialinių rūpesčių, padidėjusio gyvenimo tempo, dėmesys vaikui šeimoje yra ženkliai sumažėjęs; tėvų ir vaikų tarpusavio ryšys susilpnėjęs, o kartais ir visai nutrūkęs. Šeimą dažnai vienija tik bendras būstas bei kiti materialūs dalykai. Esant tokiai situacijai, didelę reikšmę ir įtaką asmenybės ugdymui daro jį supanti aplinka: mokykla, popamokinė veikla, draugų ratas. Todėl labai svarbu tinkamai organizuoti vaikų užimtumą laisvu nuo pamokų metu ir teisingai organizuoti veiklą, per kurią bus ugdomos vaiko kompetencijos. Kad ugdymas  būtų veiksmingas, veikla vaikui turi patikti. Ji turi būti mėgiama ir teikti jam pasitenkinimą.

Vaikų ugdymo ypatumai anglų ir japonų šeimose atspindi, kaip vaiko ugdymas skatinant kūrybiškumą, perauga į procesą, kurio pasekoje yra kuriamos inovacijos.

Anglų požiūris į vaiko išsilavinimą, ateitį. Nuo pat mažens mokykloje ugdomas gilus empatijos jausmas. Padėti kitam asmeniui, kuriam pagalba yra būtina – tai ne išskirtina, bet tiesiog kasdieninė veikla. Dėl šios priežasties įvairaus amžiaus vaikai lankosi ligoninėse, bendrauja su senais ar fiziškai neįgaliais žmonėmis. Beje, toks elgesys yprastas ir turtingų anglų šeimose. Ši savybė ypač svetima lietuviui. Jei anglų šeimoje neįprasta demonstruoti savo turto, tai Lietuvoje priešingai – turi rodyti savo pranašumą prieš kitus. Jungtinėje Karalystėje tarp šeimos ir mokyklos palaikomi labai glaudūs ryšiai. Tėvai turi nuolatinį kontaktą su mokykla. Kas mėnesį jie gauna laišką iš mokyklos, kuriame pateikiama informacija, kurioje aprašoma mokinio charakteristika, pastebėjimai, į ką šiuo metu reikia atkreipti dėmesį. Savo ruožtu tėvai rimtai žiūri į šią informaciją ir jų dėka pasijunta mokyklos dalimi. Anglų manymu, nesaikinga tėvų meilė ir švelnumas žaloja vaiko charakterį. Jų tradicija – su vaikais elgtis šaltai ir santūriai. Tai grūdina vaiką, moko pačiam visko siekti, nesižvalgant pagalbos į tėvus. Vaikas anglų šeimoje nelinkęs skųstis, kažko reikalauti. Lietuvoje vaikai neretai labai lepinami, paisomos net menkiausios jų užgaidos. Griežtas auklėjimas, vaiko nelepinimas, fizinis grūdinimas – anglų vaikui taikomos ugdymo priemonės. Iš tiesų, anglai labai myli ir rūpinasi savo vaikais, tiesiog jų aulėjimas koncentruojamas į savarankiško, stipraus tiek fiziškai, tiek dvasiškai žmogaus ugdymą.

Japonų šeima. Japonai sėkmingai lavina savo vaikus, todėl, kad jų visuomenėje didžiausią prioritetą turi geras vaikų išsimokslinimas ir išsiauklėjimas, o ne turto kaupimas ar tarnybinė sėkmė (lietuviai, geriau pažinę šią kultūrą, galėtų pasimokyti ir taip pat prioritetiniu dalyku laikyti ne pinigus ar valdžią, o išsilavinimą). Tėvai net rizikuoja savo geru vardu ir prarasti aplinkinių paramą, jei jų atžala nelanko kelių mokamų mokyklų. Šalyje labai aukšta tėvų pedagoginė kultūra. Čia išleidžiama daugiau kaip 60 savaitraščių bei mėnesinių žurnalų, kurios gali prenumeruoti tėvai. Knygynuose didžiulis auklėjimo vadovėlių pasirinkimas. Kai kuriuose rajonuose tėvai, nelankantys vaikų auklėjimui skirtų užsiėmimų, yra baudžiami. Jei vėl prisimintume Lietuvą, tai galėtume iškart pamatyti kaip šioje srityje skiriames nuo japonų šeimų. Pas mus vis dar nemažas skaičius vaikų, kurie mokyklą iškeičia į gatvę. Neateiti į mokyklose organizuojamus susirinkimus ne tik nebaudžiamas, bet ir įprastas dalykas. Dažniausiai pirmuosius septynerius metus, kol auga mažylis, beveik visos mamos japonės nedirba. Ryšiai su vaiku yra be galo glaudūs, motina su juo praleidžia nepaprastai daug laiko. Ji visada būna šalia, net miega kartu su mažyliu. Japonų manymų, vaiko asmenybė susiformuoja iki 5-6 metų, o to negali padaryti jokia vaikų įstaiga. Japonijoje vyrauja nuomonė, kad motina yra vienas svarbiausių auklėjimo sistemos veiksnių. Jau vaiko kūdikystėje motina turi aiškią mažylio auklėjimo programą. Motinos moko vaikus žaidimų, šokių, dainavimo, kalbėjimo meno, fizinių pratimų, gaminti įvairų maistą. Taigi vaikai nuolat užsiėmę, mokosi ko nors naujo, tobulina savo meninius sugebėjimus.

Japonė niekada nebara savo vaiko girdint kitiems žmonėms. Lietuvoje nedrausmingų atžalų mamos nevengia ne tik sudrausmint girdint pašaliniams, bet ir kartais imasi nedidelių fizinių veiksmų (pvz: vaiko papurtymas). Be to, lietuviam barimas girdint kitiems yra tarsi auklėjamoji priemonė. Tėvai taip stengiasi „sugėdinti“ savo vaiką. Ypač daug dėmesio skiriama etikos ir estetikos dalykams. Mažylis šeimoje mokomas vertinti ir tausoti daiktus, kurie jam padeda gyventi, gerbti tėvus, draugus, mylėti tėvynę. Taip pat labai populiarus kompiuterinis raštingumas. Kiekvienoje šeimoje prie televizoriaus prijungiamas nedidelis aparatas, kurio pagalba vaikas lavina savo kompiuterijos žinias.

Beje, japonai pasaulyje yra žinomi kaip inovatyvios ir modernios technikos bei įrenginių kūrėjai. Galima daryti išvadą, jog sėkmingai lavinami ir auklėjami vaikai turi potencialų kūrybinį mąstymą. Vaikas užsiimantis veikla, kuri jį domina, tai daro nuoširdžiai, todėl ir pasiekia gerų rezultatų. Tik teigiamos emocijos daro vaiką aktyvų, kūrybingą, kelia motyvaciją mokytis, viskuo domėtis. Fiziškai ir dvasiškai stiprus vaikas savo kūrybinę energiją gali koncentruoti idėjų paieškai bei jų įgyvendinimui, o tai skatina inovacijų kūrimą ir, esant galimybėms ir sąlygoms, jų realizavimą. Toks išankstinis vaikų ugdymas skatina visuomenės kūrybiškumą ir inovatyvumą ateityje.

Asta Šukienė, www.inovacijos.lt