Finansinė parama

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba bendru sutarimu patvirtino 7-ąją bendrąją programą (7BP), kurios trukmė – septyneri metai (2007-2013).

 
7BP iškeltas tikslas – suvienyti 6BP sukurtą Europos mokslinių tyrimų erdvę ir taip suteikti naują postūmį Lisabonos strategijoje numatytiems Europos Sąjungos tikslams įgyvendinti.

7BP DOTACIJOS SUTARTIES BENDROSIOS FINANSINĖS SĄLYGOS
 
Kas gali gauti paramą?
 
Finansinę paramą 7BP projektuose gali gauti dalyviai:

* iš ES valstybių narių (VN) ir asocijuotų šalių (AŠ), įskaitant Jungtynių tyrimų centrą (JTC), tarptautines Europos interesus atstovaujančias organizacijas ir subjektus, įsteigtus vadovaujantis Bendrijos teise,
* iš ICPC šalių,
* iš kitų trečiųjų šalių - jei numatyta darbo programoje ar kituose dokumentuose.

 
Kokios finansinės paramos formos?
 
Skiriant finansinę paramą 7BP projektams taikomos šios paramos formos:

* tinkamų išlaidų kompensavimas (reimbursement of eligible costs),
* vienkartinės išmokos (lump sums),
* fiksuoto dydžio išmokos (flat-rate financing),
* minėtų formų kombinacija.

 
Tinkamų išlaidų kompensavimas:

* sudarius projekto biudžetą taikant tinkamų išlaidų kompensavimo formą, finansinė parama bus skiriama tik tinkamoms išlaidoms kompensuoti,
* taikant šią finansinės paramos formą tinkamas išlaidas reikia pagrįsti,
* ši forma gali būti naudojama visam projektui finansuoti,
* taip pat galimas derinimas su nustatytomis vienkartinėmis išmokomis ar fiksuoto dydžio išmokomis tam tikroms projekto dalims.

 
Vienkartinės išmokos:

* taikant vienkartinių išmokų finansinės paramos formą nereikia pagrįsti tinkamų išlaidų,
* vienkartinės išmokos apskaičiuojamos ir išmokamos atsižvelgiant į atskirai kiekvienoje veikloje numatytus kriterijus ar indikatorius,

* vienkartinių išmokų finansinės paramos forma gali būti taikoma visam projektui ar atskiroms projekto veikloms.

 
Fiksuoto dydžio išmokos:

    * gali būti naudojamos visam projektui: kai išlaidos apskaičiuojamos remiantis tarifų skale – parama apskaičiuojama remiantis nustatytais tarifais,
    * taip pat gali būti taikomos tam tikroms projekto dalims (pvz. netiesioginėms išlaidoms kompensuoti).

 
7BP yra įgyvendinama taikant skirtingas finansavimo schemas. Finansavimo schema nusako galimas veiklas ir finansavimo pobūdį. Daugumai finansavimo schemų (ypač 7BP pradžioje) bus taikoma tinkamų išlaidų kompensavimo finansinės paramos forma.
 
Kokios išlaidos numatomos projekto biudžete?
 
Projekto biudžeto sudarymas yra vienas svarbiausių uždavinių rengiant paraišką EK finansinei paramai gauti. Prieš pradedant skaičiuoti projekto biudžetą, būtina susipažinti su pagrindinėmis taisyklėmis: kokios išlaidos yra, kuo skiriasi tiesioginės išlaidos nuo netiesioginių, kokią projekto biudžeto dalį kompensuos EK.
 
Projekto biudžete numatomos tinkamos išlaidos, kurios yra skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines – joms skiriama EK finansinė parama. Netinkamoms projekto išlaidoms EK finansinė parama neskiriama.
 
Tinkamos išlaidos
    
Netinkamos išlaidos

 
Tiesioginės išlaidos
    
Netiesioginės išlaidos
Skiriama EK finansinė parama
    
Neskiriama EK finansinė parama

 

Kokios išlaidos yra tinkamos? (eligible costs)

EK finansinė parama skiriama tinkamoms projekto išlaidoms. Projekto išlaidos laikomos tinkamomis, jei jos atitinka šias sąlygas:

    * faktinės (actual), realiai patirtos dotacijos gavėjo ir užfiksuotos sąskaitose, o jei įnašą daro trečiosios šalys, tai užfiksuojama trečiųjų šalių sąskaitose. Tais atvejais, kai dotacijos gavėjai pasirenka deklaruoti vidutines personalo išlaidas (average personnel costs), jas pagrindžia laikydamiesi EK patvirtintos metodologijos ir atsižvelgdami į dotacijos gavėjo valdymo principus bei įprastinę apskaitos praktiką, laikoma, kad metodologijos sertifikatą turinčio dotacijos gavėjo nurodytos vidutinės personalo išlaidos nuo faktinių personalo išlaidų skiriasi nežymiai;
    * patirtos projekto vykdymo metu (Išimtis – išlaidos, kurios susijusios su galutinės ataskaitos ir paskutinio projekto periodo ataskaitos rengimu; finansinių ataskaitų sertifikatų rengimu, kai jų reikalaujama per paskutinijį periodą; galutinėmis patikromis. Tokios išlaidos gali būti įregistruotos per 60 dienų nuo projekto pabaigos arba nutraukimo datos);
    * apskaičiuotos vadovaujantis įprastais dotacijos gavėjo taikomais apskaitos ir valdymo principais bei praktika; dotacijos gavėjo vidaus apskaitos ir audito procedūros turi sudaryti galimybes tiesiogiai identifikuoti projekto išlaidas ir įplaukas, deklaruotas atitinkamose finansinėse ataskaitose ir pagalbiniuose dokumentuose;
    * naudojamos projekto tikslams siekti;
    * atitinka ekonomiškumo, būtinumo, efektyvumo principus;
    * yra nurodytos numatomame projekto biudžete dotacijos sutarties I priede.

 Kokios išlaidos yra netinkamos?  (ineligible costs)

 Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos EK. Yra nustatytos šios netinkamų išlaidų grupės:

    * identifikuojami netiesioginiai mokesčiai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (PVM). Pastaba: socialinio draudimo ir pajamų mokesčiai, oro uosto ar bilieto įsigijimo mokesčiai yra tinkamos išlaidos;
    * muitai, rinkliavos;
    * skolos ir mokesčiai už skolų aptarnavimą, baudos;
    * atidėjimai galimiems ateities nuostoliams ir mokesčiams;
    * valiutų keitimo nuostoliai, su kapitalo grąža susijusios išlaidos;
    * paskolų padengimas ir jų administravimo išlaidos;
    * mokėtos palūkanos;
    * perdėtos ir neapgalvotos išlaidos;
    * lizingas (kai įmokų suma viršija pirkimo kainą);
    * projekte nenumatytos išlaidos;
    * deklaruotos, patirtos ar kompensuotos išlaidos, susijusios su kitu Bendrijos finansuotu projektu.

 Kas yra tiesioginės išlaidos?
 
Tiesioginės išlaidos, tai tinkamos išlaidos, kurias galima tiesiogiai priskirti konkrečiam projektui ir kurias dotacijos gavėjas užfiksavo kaip tiesiogines, vadovaudamasis savo apskaitos principais ir įprastinėmis vidaus taisyklėmis.
 

    * personalo išlaidos - tik tiesiogiai projekto darbus atliekančių asmenų faktinių darbo valandų (fiksuojamų laikaraščiuose) apmokėjimo išlaidos. Tokie asmenys:
          o turi būti tiesiogiai įdarbinti dotacijos gavėjo pagal nacionalinius teisės aktus,
          o turi dirbti techniškai prižiūrimi dotacijos gavėjo ir jam prisiimant atsakomybę,
          o atlyginimas turi būti mokamas pagal įprastą dotacijos gavėjo praktiką ir nesudarant išskirtinių sąlygų BP projektų vykdytojams;
      Pastaba:
      Pagal 7BP taisykles priemokos, premijos ir kitos papildomos išmokos projekto dalyviams, kurios nacionaliniuose teisės aktuose nėra apibrėžtoskaip darbdavio prievolė ir yra skiriamos darbdavio nuožiūra, nelaikomos įprasto darbo užmokesčio dalimi, todėl šių išlaidų tinkamumas yra abejotinas (dėl jų atitikimo būtinumo principui).
      Tais atvejais, kai tam tikros papildomos išmokos yra įprasto darbo užmokesčio dalis, jos gali būti laikomos tinkamomis projekto išlaidomis, jei atitinka dotacijos sutarties II.14 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus. Šiuo atveju labai svarbus ekonomiškumo kriterijus bei suderinamumas su įprastine dotacijos gavėjo apskaitos praktika.
      Tinkama priemokų, premijų ir kitų papildomų išmokų mokėjimo sistema turi atitikti visus šiuos kriterijus:
          o
         turi būti numatyta vidinėse organizacijos taisyklėse ir / ar taikomoje praktikoje (apskaitos metodai, maksimalūs dydžiai, personalo kategorijos ir kt.);
          o
            turi būti taikoma visiems projektams (nacionaliniams ir tarptautiniams projektams,ES ir ne ES projektams;
          o
            atlyginimų dydžiai turi būti suderinami su kitų tos pačios kategorijos / laipsnio / patirties darbuotojų atlyginimais esamoje rinkoje esančiomis;
          o
            šios išmokos turi būti fiksuojamos kaip personalo išlaidos dotacijos gavėjo sąskaitose; jos privalo būti darbo užmokesčiui taikomų mokesčių ir socialinių įmokų objektu;
          o
            šis papildomas uždarbis gali būti išmokamas tik kaip viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio (atlyginimo bruto) dalis
    *
      kelionių išlaidos – jei būtinos projekto įgyvendinimui užtikrinti ir deklaruojamos pagal įprastą dotacijos gavėjo praktiką. Šios išlaidos taip pat gali būti apmokamos, taikant vienkartinių išmokų arba nustatyto dydžio dienpinigių apmokėjimo formą;
    *
      lgalaikis turtas (durable equipment) – EK kompensuoja tik įsigyto turto nusidėvėjimo / amortizacijos išlaidas už laikotarpį, kai šis turtas priskirtas projektui; ilgalaikį turtą galima įsigyti tik, jei tokia galimybė numatyta atitinkamos 7BP srities darbo programoje);
    *
      trumpalaikis turtas (consumables) – jei būtinas specifinei projekto veiklai užtikrinti ir pagal įprastą dotacijos gavėjo praktiką priskiriamas tiesioginėms išlaidoms;
    *
      išlaidos metodologijos sertifikatų rengimui (vienkartinės);
    *
      išlaidos finansinių ataskaitų sertifikatams parengti (jei privaloma rengti);
    *
      rangos išlaidos (subcontracting);
          o
            rangos sutartys sudaromos, kai projekto dalyvis sudaro sutartį daliai neesminių projekto veiklų atlikti,
          o
            rangos būdu atliekamos projekto užduotys ir joms skirtos lėšos turi būti numatytos Dotacijos sutarties I priede, išskyrus kai kurias smulkias projekto užduotis (tokiu atveju reikalingas koordinatoriaus ir EK pritarimas),
          o
            sudarius rangos sutartį atsakomybė prieš EK ir kitus partnerius išlieka projekto dalyviui,
          o
            sudarant Rangos sutartį privaloma vadovautis viešųjų pirkimų taisyklėmis.

 
Kas yra netiesioginės išlaidos?
 
Netiesioginės išlaidos, tai tinkamos projekto įgyvendinimo išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti prie konkretaus projekto, bet kurias galima užfiksuoti apskaitos sistemoje ir pagrįsti kaip išlaidas, tiesiogiai susijusias su tinkamomis tiesioginėmis išlaidomis projektui įgyvendinti.
 
Netiesioginės išlaidos (indirect cost) dar yra vadinamos pridėtinėmis išlaidomis (overheads).
 
Netiesioginių išlaidų pavyzdžiai:

    *
      infrastruktūros palaikymo išlaidos;
    *
      nuoma;
    *
      pastatų /įrangos nusidėvėjimas;
    *
      sekretoriato, administracijos personalo išlaidos;
    *
      komunalinės išlaidos (vanduo, dujos, elektra);
    *
      eksploatavimo išlaidos;
    *
      draudimo išlaidos;
    *
      smulkios išlaidos;
    *
      interneto išlaidos;
    *
      pašto išlaidos;
    *
      kt.

 

Lietuvos Respubliką, panaudojant ES struktūrinę paramą, skirią finansinę paramą klasterių kūrimuisi ir funkcionavimui Lietuvoje.

Paramos priemonių "Inoklaster LT" ir "Inoklaster LT +" paskirtis yra inicijuoti, skatinti ir spartinti Lietuvos pramonės šakų ir sektorių bendradarbiavimą, formuojant perspektyvius bendradarbiavimo modelius bei formas (klasterius). To pasekoje didinti jų tarptautinį konkurencingumą.

Pagal priemonę klasteris -- tai ne mažesnė kaip 5 nepriklausomų privačiųjų juridinių asmenų, kuriuos sieja bendri ekonominiai interesai dalyvaujant konkretaus produkto vertės kūrimo grandinėje, grupė. Klasteryje, siekiant jo ekonominių interesų, turi dalyvauti ir mokslinių tyrimų įstaigos arba aukštosios mokyklos, taip pat gali dalyvauti profesinio lavinimo mokyklos, asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys.

Priemonės lėšomis dalinai kompensuojamos išlaidos besikuriančių ir jau susikūrusių klasterių vykdoma operatyvinė veikla pirmuosius tris metus:

   1. klasterio veiklos koordinavimas;
   2. klasterio rinkodaros, skirtos naujiems klasterio nariams pritraukti, organizavimas;
   3. klasterio bendro naudojimo (atviros prieigos) infrastruktūros valdymas ar administravimas;
   4. mokymo programų, seminarų ir konferencijų rengimas siekiant skatinti klasterio narius keistis žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius bendradarbiavimo ryšius.

Plačiau apie tai skaitykite aktualaus KKT pranešimo skaidrėse.