Inovacijų ir inovacinės veiklos projektavimas

Inovacinės veiklos projektavimo procesas ir jo valdymas. Projektinio mąstymo svarbą organizuojant ir valdant verslą lemia tai, kad vis didesnė verslo dalis yra realizuojama ne kaip tradicinis verslo subjektų veiklos rezultatas, o kaip bendri daugelio verslo subjektų siekiai ar netgi tiksliniai socialiniai, ekologiniai inovaciniai projektai.
Inovacijų projektavimas yra brangus ir gana imlus laikui analitinis darbas. Kiekvienas projektas, kaip ir kiekviena veikla, kurią jis atspindi, būna gana originalus ir jam reikia individualaus rengimo, nors dažnai nesudėtingos gamybos įmonės veiksnumui daro įtaką kitokie veiksniai nei gamybos, kurioje naudojamos sudėtingos technologijos. Projekto specifiką lemia ir planuojamos veiklos mastas, tačiau projektinių tyrimų kategorijos, struktūra ir eiliškumas yra iš esmės panašūs. Todėl galima gerokai atpiginti ir palengvinti projektavimo darbus taikant tipinę inovacinės veiklos struktūrą.

 
Inovacinės veiklos projektinis ciklas

Pati cikliškumo idėja rodo, kad projektas turi savo gyvavimo laikotarpį, po kurio jis dažniausiai praverčia kaip tam tikra naujų projektų bazė.
Galima išskirti šias inovacinės veiklos projektinio ciklo fazes:


1. Inovacijų identifikavimo fazė. Šioje fazėje turi būti priimtas sprendimas dėl projekto įgyvendinimo bei parengti kai kurie projekto įgyvendinimo planai. Inovacijų identifikavimo fazė aprėpia tokius tyrimų etapus:

–     inovacijų galimumo identifikavimas (galimumo tyrimas);
–     preliminarus (išankstinis) projekto parinkimas ir apibrėžimas (ikiprojektiniai tyrimai);
–     projekto formulavimas (projektiniai tyrimai);
–     galutinis inovacinių alternatyvų įvertinimas ir sprendimo priėmimas.

Inovacijų identifikavimo fazė sukuria pagrindinę bazę toliau projektą įgyvendinti. Šioje fazėje parenkami pagrindiniai būsimo projekto parametrai, kuriamos įvairios idėjos įgyvendiinmo alternatyvos, iš kurių atrenkama priimtiniausia. Šios fazės pabaigoje susiformuoja būsimos veiklos bendras vaizdas, kitaip tariant – parengiamas inovacinis projektas.

2. Įgyvendinimo fazė. Šios fazės darbų specifika labai priklauso nuo nagrinėjamos inovacinės veiklos mastų. Pagrindiniai šios fazės etapai:


– inžineriniai sprendimai,
– valdymo sprendimai,
– derybos ir ilgalaikių sutarčių sudarymas,
– finansavimas,
– personalo parinkimas ir rengimas,
– paleidimas ir atidavimas eksploatacijai.


3. Eksploatavimo fazė. Šioje fazėje atliekama inovacinės veiklos analizė, lyginami projektiniai ir jau gaunami ekonominiai rodikliai, nustatomos ir sprendžiamos iškylančios technikos naudojimo, įrangos veikimo, prasto darbo našumo ar nepakankamos darbininkų ir tarnautojų kvalifikacijos problemos. Taip pat analizuojami kiti inovacinės veiklos aspektai: savikaina, realizacijos apimtys, pelnas ir t. t.


Pateiktos įgyvendinimo ir eksploatavimo projekto fazės, be abejo, yra labai supaprastintos. Nuodugniau nagrinėjant, gali išaiškėti kitų dalykų, turinčių įtakos inovacinės veiklos sėkmei. Problemos, kurios turi būti išspręstos šiose fazėse, rodo inovacijų identifikavimo fazės svarbą ir sudėtingumą, nes būtent jos metu suformuojami įgyvendinimo ir eksploatavimo fazių veiklos pagrindai. Jeigu inovacijų identifikavimo fazės tyrimai netikslūs, techninis-ekonominis inovacinio projekto taisymas bus labai sudėtingas ar net neįmanomas, projektas apskritai negalės funkcionuoti.
Vienas iš svarbiausių inovacinės veiklos rengimo etapų yra projektavimui reikalingi tyrimai. Šiems tyrimams vykdyti reikia aukštos kvalifikacijos patyrusių specialistų, didelės naujausių duomenų bazės, tobulai atitinkančių konkrečios veiklos specifiką metodų ir t. t. Tai dažniausiai brangiai kainuoja, todėl be atitinkamo metodinio pasirengimo pradėti projektinius tyrimus rizikinga. Vienas iš tokios rizikos mažiinmo būdų yra pakopinės tyrimų struktūros taikymas.
Todėl daugiausia dėmesio turi būti skiriama inovacijų identififavimo fazei bei ją sudarantiems galimumo, ikiprojektinių ir projektinių tyrimų etapams. Reikia pabrėžti, kad per visus tyrimų etapus reikia stengtis išlaikyti tą pačią tyrimų struktūrą. Skirtis turėtų tik atliekamų tyrimų detalumas bei išsamumas ir atskiri darbai, kurių nebuvo galima atlikti ankstesniais etapais. Patys išsamiausi yra projektiniai tyrimai, o galimumo tyrimai remiasi labai apibendrinta informacija ir tendencijomis.


1.
Galimumo tyrimai. Gerų inovacinių idėjų, kurios galėtų virsti verslo projektais, nustatymas – viena esminių problemų. Todėl galimumo tyrimai skiriami palankioms inovacinėms idėjoms, kurios toliau turi būti kruopščiai ištirtos, nustatyti. Šių tyrimų metu nagrinėjami:
–     atitinkamos srities mokslo pasiekimai;
–     naudotini ištekliai;
–     produktų paklausa;
–     teisinis veiklos reglamentavimas;
–     galimi vidiniai ar tarptautiniai ryšiai su kitomis įmonėmis ar organizacijomis;
–     galimas esamų pajėgumų išplėtimas;
–     diversifikavimo galimybės;
–     bendroji investicijų aplinka;
–     pramonės šakos politika;
–     gamybos veiksnių gausumas;
–     eksporto galimybės.
Galimumo tyrimai yra daugiau scheminiai ir paremti labiau sustambinta informacija. Informacijos kaupimas galimumo tyrimų etape nėra brangus, nes bandoma tik atskleisti galimų inovacijų svarbiausius aspektus. Šių tyrimų tikslas – įvertinti inovacijų galimumą.


2. Ikiprojektiniai tyrimai. Inovacinės veiklos idėja turi būti patikrinta gerokai išsamesniais tyrimais. Tačiau reikia žinoti, kad techniniai-ekonominiai projektiniai tyrimai (techninis-ekonominis pagrindimas), leidžiantys galutinai suformuluoti sprendimą, yra brangūs ir imlūs laikui. Todėl prieš skiriant lėšų, pirminė idėja įvertinama ikiprojektiniais tyrimais, kuriais siekiama išsiaiškinti šiuos aspektus:
–    ar nagrinėjamos srities palankumas yra gana aiškus inovacinės veiklos sprendimui priimti, remiantis vien informacija, gauta galimumo tyrimų metu;
–    ar pagal projekto koncepciją būtini išsamūs tyrimai;
–    ar visiems svarbiausiems (projekto veiksnumo atžvilgiu) aspektams reikia išsamių tyrimų, tokių kaip rinkų apžvalga, laboratoriniai bandymai, eksperimentiniai bandymai ir pan.
–    Ikiprojektiniai tyrimai suprantami kaip tarpsnis tarp projektinių tyrimų ir galimumo tyrimų, o nuo galimumo tyrimų pirmiausia skiriasi tuo, kad ikiprojektiniai tyrimai remiasi nuodugnesne informacija. Taigi atliekant ikiprojektinius tyrimus jau reikia gana išsamiai išnagrinėti įvairias alternatyvas, iš kurių paminėtinos:
–    rinkos ir įmonės pajėgumai: paklausos ir rinkos tyrimas, pardavimas ir rinkotyra, gamybos programa, įmonės pajėgumas;
–    žaliavų šaltiniai;
–    vietovė ir vieta;
–    projekto inžinerija: technologijos ir įranga, inžineriniai darbai;
–    papildomos sąnaudos: įmonės, administracinės, pardavimo;
–    darbo jėga: darbininkai, tarnautojai;
–    projekto įgyvendinimas;
–    finansinė analizė: investicinės sąnaudos, projekto finansavimas, gamybos sąnaudos, pelnas.


3. Projektiniai tyrimai. Projektiniais tyrimais formuojama techninė, ekonominė ir komercinė bazė, skirta inovacinės veiklos projekto sprendimams priimti. Šiais tyrimais nustatomi ir ištiriami kritiniai pasirinktos inovacinės veiklos momentai, išnagrinėjamos jų alternatyvos. Projektiniai tyrimai turi pagrįsti projekto pajėgumus ir pasirinktą vietą bei technologiją, leidžiančią naudoti numatytas žaliavas ir pasiekti numatytas gamybos apimtis, investicijas, sąnaudas ir pajamas, užtikrinančias reikiamą pelną.
Galutinis inovacinės veiklos sąnaudų įvertinimas ir su tuo susijęs finansinio ir ekonominio pelningumo įvertinimas bus pagrįstas tik visiškai įvertinus projekto apimtis, nepraleidžiant nė vienos jų sudedamosios dalies ir su ja susijusių sąnaudų. Projekto apimtys įvertinamos naudojantis eskizais ir skaičiuoklėmis.


4. Specialieji (funkciniai) tyrimai.
Šie tyrimai aprėpia vieną arba keletą, bet jokiu būdu ne visus inovacinės veiklos projekto aspektus ir yra reikalingi paremti (papildyti) ikiprojektinius ar projektinius tyrimus, ypač esant didelio masto inovacijoms. Šie tyrimai gali būtų sugrupuoti taip:
–    rinkos tyrimai;
–    žaliavų ir kitų gamybos veiksnių tyrimai, atsižvelgiant į svarbiausius projekto poreikius;
–    laboratoriniai ir eksperimentiniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti tam tikros žaliavos tinkamumą;
–    teritoriniai tyrimai;
–    gamybos masto ekonominiai tyrimai ir t. t.
Specialiųjų tyrimų turinys keičiasi atsižvelgiant į pačius tyrimus ir projekto tipą. Šie tyrimai susiję su esminiais projekto aspektais ir problemomis, todėl jų išvados turi būti gana aiškios projekto ateičiai nulemti. Daugeliu atvejų glaustos specialių tyrimų išvados, kai šie tyrimai vykdomi prieš arba kartu su projektiniais tyrimais, sudaro pastarųjų sudedamąją dalį ir mažina jų sąnaudas, tačiau nereikia užmiršti, kad specialieji tyrimai kainuoja dažnai gerokai brangiau nei kiti.
Specialieji tyrimai kartais gali būti vykdomi ir prieš ikiprojektinius bei projektinius tyrimus, tačiau dažniausiai – lygiagrečiai su jais. Specialieji tyrimai atliekami ir po projektinių tyrimų, jeigu pastarieji parodo, kad tam tikras projekto problemas reikia išmanyti nuodugniau, nors preliminarus projekto įvertinimas, kaip sprendimo priėmimo dalis, ir prasideda anksčiau.



Skaitytojų komentarai
Vardas*:
El. paštas*:
Komentaras*:
Patvirtinimo kodas*:
 
Komentuoti

2013-01-31
tMNCJwzO
nu info nera labai daug: pagrindines knogys: Tikslas, Tikslas II, Tikslas III, Kritine grandine, Lenktynes, Gamybininko vadovas, Visi mes kartais suklumpame, Pinigu masina, Pajamu apskaita priklauso kokioje srityje tu dirbi:) as buvau aklai susizavejes sia teorija:) bet aisku ji ne panaceja:) taip kad neisijauskit seminarai brangus:) jei nori pilnai imoneje isidiegti TOC tai kainuos ne maziau kaip 400 kilolitu rastelk man i gal kuo galesiu padet:)
2013-02-03
iPvSYRXTXQSZuKcF
6aOerc <a href=\"http://zttduuofquqn.com/\">zttduuofquqn</a>
Inovacijų ir inovacinės veiklos projektavimas
visi
Europos verslo inoavacijų tinklas
KlasterLT