Inovacijų įvairovė ir jų klasifikavimas. Įvairiuose literatūros šaltiniuose inovacijų klasifikavimas pateikiamas pagal tam tikrus požymius. Jų spektras yra ganėtinai platus.

Atsižvelgiant į inovacijų klasifikavimo požymių įvairovę, galima suformuoti universalų ino­vacijų klasifikacijos modelį, išskiriant galimas svarbiausias kla­si­fi­ka­cines grupes:

1. Klasifikacija pagal inovacijų turinį:

−        produkto; tokių inovacijų esmė – naujų galutinių produktų (ga­mybos priemonės, vartojimo reikmenys, materialiniai ar intelektiniai pro­duktai ir t. t.) sukūrimas, gaminimas ir naudojimas,

−        technologinės; jų esmė – naujų technologijų su­kū­rimas ir taikymas įvairiose veiklos srityse,

−        socialinės; jų esmė – naujų ekonominių, val­dy­mo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų sukūrimas ir diegimas įvai­riose veiklos srityse,

−        kompleksinės; jų esmė – produktų, technologinių ir socialinių inovacijų bendras kompleksas.

2. Klasifikacija pagal inovacijų įgyvendinimo lygį:

−        žmogus,

−        įmonės, įstaigos ar institucijos tipo organizacija,

−        ūkio šaka ar kita veikla pasižyminčio sektoriaus tipo orga­ni­za­ci­ja,

−        visuomenė ir valstybė,

−        ekosistema,

−        pasaulis.

3. Klasifikacija pagal inovacijų įgyvendinimo mastą:

−        vienkartinės (įgyvendinamos vieną kar­tą),

−        daugkartinės (įgyvendinamos keletą ir daugiau kartų).

4. Klasifikacija pagal inovacijų naujumo lygį:

−        radikalios; jų esmė – iš principo naujų priemo­nių, skirtų tenkinti naujiems arba jau žinomiems poreikius, kurie kokybiškai keičia visuomenės veiklos būdus, sukūrimas,

−        modifikuojančios; jų esmė – gerinimas ir pa­pil­dy­mas; tobulėjimo užtikrinimas esamomis priemonėmis, prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių.

5. Klasifikacija pagal inovacijų organizacines ypatybes:

−        vidaus organizacinės; jų esmė – inovacijos įgy­ven­dinamo proceso (kūrimo, diegimo, vystymo) organizavimas tik vie­no­je organizacijoje,

−        tarporganizacinės; jų esmė – inovacijos įgy­ven­di­nimo proceso atskirų funkcijų paskirstymas tarp įvairių organizacijų, pvz.: mokslinių tyrimo institutų, konstravimo biurų, įmonių ir kt.

6. Klasifikacija pagal inovacijų pobūdį:

−        kiekybinės; jų esmė – našumo, gamybos apimčių ir t. t. didinimas kiekybiniais aspektais,

−        kokybinės; jų esmė – gamybos, valdymo ir t. t. ko­kybės gerinimas.

7. Klasifikacija pagal inovacinės veiklos galutinį rezultatą:

−        fundamentinė; jos esmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra mokslinė teorija, pateikta rašytine forma. Šios inovacinės veiklos organizavimas ir valdymas yra labai toli pažengęs ir atitolęs nuo kitų inovacijų,

−        eksperimentinė; jos esmė – inovacinės veiklos galutinis rezul­ta­tas yra remiantis moksline teorija sukurtas eksperimentinis produkto (tech­nika, technologinė linija ir t. t.) pavyzdys,

−        bazinė; jos esmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra su­kurto eksperimentinio produkto pavyzdžio naudojimas masinei ga­my­bai konkrečioje organizacijoje pirmą kartą,

−        difuzinė; jos esmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra kur nors jau gaminamo produkto gamybos patirties pritaikymas masinei ga­my­bai konkrečioje organizacijoje, tam tikrame regione, pasižymin­čia­me individualia specifika,

−        sąlyginė; jos esmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra masinėje gamyboje esančio produkto dalinis modernizavimas ir at­nau­jinimas, kuo remiantis gaunamas visai kitas ar panašus, bet kitų tech­ninių charakteristikų produktas.

8. Klasifikacija pagal inovacijų poveikį:

−        ekonominis; jo esmė – didėjantis darbo našumas, pelnas; mažėjančios sąnaudos, didėjantis eksportas,

−        socialinis; jo esmė – mažėjantis nedarbas, socialinių paslaugų plėtra, visuomenės sluoksnių diferenciacijos mažėjimas,

−        ekologinis; jo esmė – aplinkos taršos mažėjimas, ekologinių problemų sprendimas,

−        kompleksinis; jo prasmė – ekonominio, socialinio ir ekologinio poveikio bendras kompleksas.

Pateiktas klasifikacijos modelis gali būti suvokiamas kaip tra­di­ci­nis: atskiri jo elementai įvairiais aspektais aptariami įvairiuose litera­tū­ros šaltiniuose. Kartu pabrėžtina, kad šis klasifikavimo modelis atspindi inovacinės veiklos specifiką, leidžia suprasti inovacinės veiklos daugialypiškumą. Akcentuojama tai, kad inovacijos yra ne tik iš principo nauji produktai ar naujos paslaugos, bet ir jų tobulinimas panaudojant žinias. Inovacijos neatsiranda iš nieko, naujos idėjos atsiranda iš senų ir patikrintų tiesų. Dažnai išradimo naujumas, palyginti su visu tuo, su kuo jis susijęs, yra tik tarsi lašelis vandenyne. Tai patvirtina ir J. R. Brighto atlikti tyrimai. Jis pažymi, kad naujos technikos ir technologijos panaudojimo efektas geriausiai pastebimas ne ten, kur ji pirmą kartą buvo panaudota; inovacinė idėja dažniausiai duoda daugiau rezultatų tose srityse, apie kurias net nebuvo galvota idėjos formavimo momentu (Melnikas, Jakubavičius, Strazdas, 2000).

Kartu inovacijų klasifikavimas padeda kompleksiškai suvokti ir įvertinti inovacijas kaip sistemą, turinčią kompleksinį pobūdį, bei sudaro prie­lai­das formuoti inovacijų valdymo metodus ir algoritmus, taip pat numa­ty­ti visuminės inovacinės veiklos tikslines nišas.