Inovacijų sistema

Inovacijų įgyvendinimo sėkmę sąlygoja ne tik vidiniai inovacijų diegimo mechanizmai, bet ir sąveika su išorine aplinka. Kitaip ji dar vadinama – inovacijų sistema. Inovacijų sistema apibrėžiama kaip elementų bei sąveikos mechanizmų visuma, sudaranti prielaidas žinių transformavimui į naujus produktus ir paslaugas. Ją sudaro trys lygiai:
1.    Inovacijų politika;
2.    Inovacijų infrastruktūra;
3.    Įmonės.
Inovacijų politiką formuoja ir įgyvendina valstybės ir savivaldos institucijos per įvairius teisės aktus, strategijas ir programas.
Pagrindinės inovacijų politikos kryptys:
1.    Inovacijų kultūros skatinimas;
2.    Inovacijoms palankios aplinkos kūrimas;
3.    Mokslo orientavimas į inovacijų kūrimą ir diegimą versle.
Inovacijų infrastruktūrai priskiriamos mokslo institucijos, inovacijų ir verslo centrai, mokslo ir technologijų parkai, inkubatoriai, agentūros, finansinės institucijos, konsultacinės įmonės bei asociatyvinės verslo organizacijos.
Pagrindinės inovacijų infrastruktūros organizacijų veiklos kryptys – teikti inovacijų paramos paslaugas įmonėms ir organizacijoms, kuriančioms ir įgyvendinančioms inovacijas. Inovacijų paramos paslaugas galima suskirstyti į šias pagrindines grupes:
1.    Informavimas apie technologinę plėtrą;
2.    Partnerių paieška;
3.    Naujų technologijų paieška;
4.    Inovacinių projektų finansavimas;
5.    Technologinės konsultacijos;
6.    Marketingo paslaugos;
7.    Pagalba vykdant tyrimus;
8.    Patentavimas ir licencijavimas.
Pats svarbiausias inovacijų sistemos elementas (be kurio nebūtų ir pačios inovacijų sistemos) yra inovacinės įmonės. Inovacinė įmonė – įmonė, formuojanti ir diegianti inovacijas. Galima išskirti šiuos pagrindinius inovacinės įmonės bruožus:
1.    Orientacija į pokyčius;
2.    Nuolatiniai informaciniai kanalai;
3.    Komandinis darbas;
4.    Decentralizacija;
5.    Rizika kaip savaime suprantamas dalykas;
6.    Biurokratizmų ir formalumų nepaisymas;
7.    Iniciatyvumo skatinimas.
Inovacinė įmonė yra ne ta, kuri įdiegė naują technologiją ar pritaikė naujas žinias gamindama naują produktą, bet ta, kuri tai padariusi, nesustoja vietoje, o toliau ieško galimybių bei kuria planus, ką reikėtų atnaujinti ateityje. Kitaip tariant – įmonė neturi sustoti vietoje, inovacijų formavimas ir įgyvendinimas turi būti nuolatinis ir dinamiškas procesas.
Inovacinės veiklos sąveika su išorine aplinka suformuoja naujovės gyvavimo ciklą. Išskirtinos šios gyvavimo ciklo stadijos: kūrimas, įvedimas, augimas, branda ir pabaiga.

 
Inovacijų gyvavimo ciklas

Kiekvieną gyvavimo ciklo stadiją nusako tokie para¬met¬rai kaip produkto naujumo lygis, paklausos dydis, ekonominis efektyvumas ir t. t.
Be to, pati inovacinė veikla yra nevienalytė pagal proceso dalyvius, kuriuos galima suskirstyti taip
1. Idėjų generatorius – inovacinės veiklos dalyvis, kuriantis inovacijas pasinaudodamas intelektu bei žiniomis;
2. Inovacijų vadybininkas – inovacinės veiklos dalyvis, mokslo ir praktikos jungiamoji grandis;
3. Savininkas – inovacinės veiklos dalyvis, kurio gamybinėje bazėje ir dėl kurio finansavimo diegiamos inovacijos;
4. Vadovas – inovacinės veiklos dalyvis, vadovaujantis inovacinio produkto kūrimui;
5. Darbininkas – inovacinės veiklos dalyvis, kuriantis galutinį inovacijų produktą;
6. Vartotojas – galutinis inovacinės veiklos rezultato naudotojas.

Inovacinės veiklos dalyviai

Šis inovacinės veiklos skirstymas į dalyvius yra daugiau sąlyginis. Realiai praktikoje atskirų dalyvių funkcijas atlieka atskiros organizacijos arba kelias funkcijas atlieka vienas iš dalyvių. Tačiau šis, nors ir sąlyginis, skirstymas padeda tiksliau identifikuoti atskirų inovacijų įgyvendinimo dalyvių interesus ir motyvus.



Skaitytojų komentarai
Vardas*:
El. paštas*:
Komentaras*:
Patvirtinimo kodas*:
 
Komentuoti

2011-06-14
frustrated
o kur Rolando komentaras?
2012-05-26
xa
Sizofrenija ji pribaige
2016-05-09
r35n0wpYa6Iu
An answer from an expert! Thanks for coiirtbutnng.
Kas yra inovacijos
visi
Europos verslo inoavacijų tinklas
KlasterLT