Inovacijų strategijos ir jų samprata

Sąvoka „strategija“ kildinama iš graikiško žodžio „strategija“ (vadovavimas). Ji turi keletą reikšmių:
1.    Karo meno šaka, apimanti pasirengimą karui ir vadovavimą karinėms pajėgoms;
2.    Politinės, visuomeninės kovos vadovavimo menas;
3.    Nuo aplinkybių priklausomą veiksmų varianto pasirinkimą nustatančių taisyklių visumą.
Išsamiausią ekonomikos moksle inovacinių procesų aprašymą yra pateikęs J. Schumpeteris, ekonomikos vystymąsi nagrinėjęs atsižvelgdamas į inovacijų problematiką. Jis išskyrė 5 tipiškus ekonomikos pokyčius:
1.    Naujos technikos, naujų technologinių procesų arba naujo gamybos aprūpinimo rinka naudojimas;
2.    Naujų savybių turinčios produkcijos diegimas;
3.    Naujų žaliavų naudojimas;
4.    Pokyčiai organizuojant gamybą ir jos aprūpinimą materialiniais techniniais ištekliais;
5.    Naujų realizacijos rinkų atsiradimas (Шумпетер, 1982).
XX a. 4-ajame dešimtmetyje J. Schumpeteris įvedė terminą „inovacija“ ir triadą „išradimas–inovacija–imitaciją“. Jis inovacijas traktuoja kaip pokyčius, kurių tikslas naujų vartojimo prekių, naujų gamybinių priemonių, rinkų bei pramonės įmonių formų diegimą bei naudojimą.
Mokslo apie strateginį įmonių valdymą pradžia laikytinas XX amžiaus 7-asis dešimtmetis, kai tapo aišku, kad efektyviai funkcionuoti gali tik tos įmonės, kurios pasirengusios inovacijoms, kurios idėją ar išradimą greitai paverčia produktu ir greičiau už kitus pateikia šį produktą vartotojams. Akivaizdu, kad sėkmingas inovacinių procesų valdymas įmanomas ten, kur valdymo sistema sugeba greitai ir tiksliai analizuoti bei įvertinti naujoves, priimti sprendimus apie jų diegimo kryptis, reorganizuoti technologinius ir gamybinius procesus ir t. t.
Inovacijų strategijų pradininkas H. Ansoffas strategiją traktuoja kaip veiklos planą, kurį rengiant reikia daug dėmesio skirti silpniems ir stipriems iš aplinkos ateinantiems signalams aptikti ir įvertinti. Pagal H. Ansoffą, įmonės inovacijų strategijos apima šiuos pasirinkimo komponentus (Ansoff, 1982):
1.    Produktą ir rinką;
2.    Augimo vektorių (naujų produktų ir rinkų plėtros augimas);
3.    Konkurencinį pranašumą;
4.    Įmonės viduje sukurtų sugebėjimų visumos sinergiją;
5.    Sprendimų priėmimą.
Inovacijų strategijų rengimui ir įgyvendinimui būtinas strateginis planavimas. Strateginį planavimą galima apibrėžti kaip procesą, kurio metu iškeliami ilgalaikiai (strateginiai) tikslai ir numatomi būdai, kaip tuos tikslus pasiekti.
Inovacinių strategijų formavimas ir įgyvendinimas yra viena iš pagrindinių įmonių tarptautinio bei vietinio konkurencingumo didinimo sąlygų. Konkurencingumas – įmonės savybė, apibūdinanti konkretaus vartotojų poreikio tenkinimą, lyginant ją su kitomis įmonėmis. Konkurencingumas lemia įmonės sugebėjimą konkuruoti rinkoje. Analizuojant įmonės konkurencingumą, būtina įvertinti šiuos veiksnius:
1.    Produkto charakteristikos;
2.    Įmonės įvaizdis;
3.    Gamybiniai pajėgumai;
4.    Technologiniai sugebėjimai;
5.    Realizavimo tinklas;
6.    Rinkodara;
7.    Finansinė padėtis;
8.    Savikaina;
9.    Vartotojų aptarnavimas.
Įmonės inovacijų strategijos kūrimo pagrindą sudaro produkto (inovacijos) gyvavimo ciklas, įmonės pozicija rinkose bei vykdoma mokslinė-techninė politika įmonėje. Skiriamos šios inovacijų strategijos:
1.    Puolimo inovacinė strategija – būdinga įmonėms, kurios sukuria naują produktą ir pirmos su juo pasirodo rinkoje;
2.    Gynybinė inovacinė strategija – skirta įmonės pozicijoms išlaikyti rinkoje. Įmonės, taikančios gynybinę strategiją, stengiasi išlaikyti susikurtą nišą palyginti stabiliose produktų rinkose. Įmonės stengiasi į užimtas rinkos sritis neįsileisti geresnių savybių produktų;
3.    Imitacinė inovacinė strategija – būdinga įmonėms, modifikuojančioms rinkoje pateikiamą produktą.
Pagrindinis inovacijų strategijų bruožas – įmonių tikslų siekiama įgyvendinant inovacijas, nors kartu jaučiama didelė galimų rizikos veiksnių įtaka: rinkos neapibrėžtumas, techninis-technologinis neapibrėžtumas, proceso neapibrėžtumas.

Inovacijų strategijos rengimo ir įgyvendinimo schema


Rinkos konkurencingumo sąlygomis naujų produktų (prekių ir paslaugų) kūrimas turi būti organizuotas kaip nenutrūkstamas procesas. Inovacijų procesas turi būti sudedamoji bendros įmonės strategijos dalis ir vienyti naujas idėjas, gamybinių strategijų formavimą, jų tyrimus ir paruošimą, rinkodaros programos sudarymą bei įvertinimą (3.10 pav.). Beje, sparčiai besivystančioje, stipriai konkuruojančioje aplinkoje tempas ir lankstumas yra esminės inovacijos sėkmės prielaidos.

 



Skaitytojų komentarai
Vardas*:
El. paštas*:
Komentaras*:
Patvirtinimo kodas*:
 
Komentuoti

2012-09-04
dDIMkMRFtnFhumKOhMP
That\'s a slick awsner to a challenging question
2012-09-06
AAoLclfqYdo
k0hEfz , [url=http://kaloqcrdljvw.com/]kaloqcrdljvw[/url], [link=http://ynhbwzupvort.com/]ynhbwzupvort[/link], http://fxsskroaeakc.com/
2012-09-07
bHxOjLHuFiEN
Dmyw5Y <a href=\"http://tdtcggqxxwjz.com/\">tdtcggqxxwjz</a>
2012-09-08
UtxnHPNFWVlaUO
woqJZ2 , [url=http://gyquozthwknj.com/]gyquozthwknj[/url], [link=http://jiespomwlqwu.com/]jiespomwlqwu[/link], http://gxhexnjgcwji.com/
Inovacijos, verslas ir mokslas
visi
Europos verslo inoavacijų tinklas
KlasterLT