Inovacinės veiklos projektavimo rezultatų įvertinimas

Inovacijų identifikavimo fazėje yra parengiamas inovacinis projektas, kuris tampa įmonės ar organizacijos inovacinės plėtros pagrindu.
Inovacinis projektas – tai toks projektas, kuriame numatomas mokslo, technikos ar technologinių naujovių realizavimas, kuriant konkurentišką produkciją, plėtojant gamybą ar paslaugas.
Kaip ir pačią inovaciją, kaip sąvoką, taip ir inovacinį projektą sudaro dvi sudėtinės dalys:

–    naujos žinios;
–    komercinis pritaikymas.


Būtent naujos žinios ir yra pagrindinė sudedamoji dalis, apibrėžianti skirtumą tarp inovacinio projekto ir verslo plano. Apibūdinimas „naujos žinios“ yra ganėtinai platus. Skiriama keletas žinių naujumo lygių.



Tačiau vertinant inovacinius projektus dominuoja nuostata, kad įmonėje ar organizacijoje plėtojant inovacijas, žinių naujumas turi pasireikšti bent jau ūkio šakos, kurioje veikia įmonė ar organizacija, lygmenyje.
Tai akivaizdžiai rodo ir inovacinių projektų vertinimo kriterijai:
–    novatoriškumas;
–    aktualumas verslo plėtrai;
–    įgyvendinimo ir lėšų poreikio pagrįstumas.


Inovacinių projektų vertinimo kriterijai

Novatoriškumo ir dalinai aktualumo verslo plėtrai kriterijai nėra taikomi vertinant tradicinius verslo planus.
Inovaciniams projektams įgyvendinti reikia investicijų. Investicijos patenka į įvairias verslo ir socialines sritis įvairiomis formomis. Kad būtų galima analizuoti, planuoti bei apskaityti investicijas, jos yra klasifikuojamos pagal tam tikrus požymius.


Investicijos pagal investicijų objektus:


1. Daiktinės investicijos – tai lėšų įdėjimas įrenginiais, prekių atsargomis ir žaliavomis.
2. Nematerialios investicijos. Jos literatūroje dažnai apibūdinamos kaip inovacinės investicijos. Į šias investicijas patenka mokslo bei technikos pažangos investicijos, žmogiškasis kapitalas, socialinės investicijos, netiesioginė reklama.
3. Finansinės investicijos – tai investicijos į įvairius finansinius instrumentus; didžiausią dalį sudaro investicijos į vertybinius popierius.

Investicijos pagal dalyvavimą investavimo procese:


1. Tiesioginės investicijos – tai betarpiškas investitoriaus dalyvavimas investuojant lėšas bei pasirenkant investavimo objektą. Tiesioginį investavimą (dažniausiai) vykdo specialiai tam paruošti investitoriai, turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą, politinę situaciją, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimo procesą.
2. Netiesioginės investicijos – tai investavimas, atliekamas per įgaliotus asmenis arba tam tikslui skirtas finansines institucijas. Ne visi investuotojai turi pakankamą kvalifikaciją, kad galėtų sėkmingai pasirinkti investavimo objektus ir vėliau tinkamai valdyti investicinį portfelį. Tokiais atvejais jie įsigyja vertybinių popierių, kuriuos išleidžia investiciniai bei kiti finansiniai tarpininkai, o šie, surinkę tokiu būdu investicines lėšas, paskirsto jas į investicinius objektus savo nuožiūra. Tokių kompanijų specialistai renkasi perspektyviausius investavimo objektus ir, investuodami dideles lėšas, dalyvauja šių objektų valdyme. Iš šio verslo gautas pajamas paskirsto saviems investitoriams.

Investicijos pagal investavimo laikotarpį:

1. Trumpalaikės investicijos – tai kapitalo investavimas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.
2. Ilgalaikės investicijos – tai kapitalo investavimas ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Tačiau šis laikotarpis paimtas tik dėl paprastesnės apskaitos, todėl jį reikia konkrečiau detalizuoti. Ilgalaikės investicijos skirstomos taip: a) iki 2 metų; b) nuo 2 iki 3 metų; c) nuo 3 iki 5 metų; d) daugiau kaip 5 metams. Atitinkamai yra skaičiuojamas ir investicijų atsipirkimas.


Investicijos pagal investicinių lėšų priklausomybę:

1. Privačios investicijos – tai lėšų įdėjimas į atitinkamus fizinius asmenis, įmones ar organizacijas kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurių įstatiniame kapitale nėra valstybinio kapitalo.
2. Valstybinės investicijos – tai centrinės ir vietinės valdžios organų lėšų įdėjimas į investicinius objektus, atliekamas iš biudžetinių ir nebiudžetinių fondų bei skolintų lėšų. Tai yra ir kitų valstybinių įmonių bei įstaigų investicijos savo ir skolintomis lėšomis.
3. Užsienio investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas kitų valstybių, užsienio fizinių asmenų ar įmonių ir organizacijų bei fondų.


Inovaciniai projektai praktiškai yra vieninteliai projektai versle, kuriems finansuoti gali būti pritraukiamos tiek privačios, tiek viešosios (valstybės, fondų bei tarptautinių programų) investicijos.

Viešasis finansavimas pasireiškia subsidijų forma. Subsidija nėra paskola, jos nereikia grąžinti tiek sėkmės, tiek nesėkmės atveju. Subsidijos suteikia galimybę mažinti inovacinio projekto rizikos laipsnį. Subsidijos yra investuojamos esant pradiniams inovacijos formavimo etapams.

Vertinant inovacinio projekto rezultatus svarbų vaidmenį vaidina finansinių rodiklių nustatymas bei vertinimas. Inovacinių projektų rezultatams, kaip ir įmonių finansinei būklei, vertinti naudojama labai daug įvairių rodiklių. Jie apskaičiuojami remiantis įmonės finansinių ataskaitų informacija. Įvairūs rodikliai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni jų yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję.

Finansinių rodiklių yra daug, jie finansinės analizės teorijoje yra skirstomi į tokias grupes:

1.    Pelningumo;
2.    Mokumo (likvidumo);
3.    Finansų struktūros;
4.    Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo);
5.    Rinkos vertės.

Finansinių rodiklių nustatymas bei detalus nagrinėjimas nėra šio mokymo kurso dalis. Pažymėtina ir tai, kad finansiniai rodikliai, nors ir yra labai svarbūs, nevaidina lemiamo vaidmens vertinant inovacinių projektų rezultatus.
Praktikoje inovacinių projektų planinių rezultatų vertinimas atliekamas naudojant įvairių kriterijų, turinčių įtaką inovacinio projekto sėkmei, aibę. Tai maksimaliai garantuoja, kad visi veiksniai, darantys įtaką inovacinio projekto įgyvendinimui, bus įvertinti. Finansiniai kriterijai yra viena iš vertinimo kriterijų grupių.

 
Inovacinių projektų rezultatų vertinimo kriterijai



Kiekvienas kriterijus gali būti vertinamas balais – nuo 5 iki 1 (labai gerai, gerai, patenkinamai, blogai, labai blogai), be to, reikia konkrečiu atveju akcentuoti konkretaus kriterijaus svarbą.
Galima teigti, kad šis metodas labai subjektyvus ir nėra itin tikslus, tačiau šį trūkumą gali sumažinti išoriniai ekspertai (konsultantai), turintys patirties ir žinių, reikalingų įgyvendinant bei vertinant panašaus profilio inovacinius projektus.

Pažymėtina ir tai, kad bendro kelių inovacijų panaudojimo efektas gali būti didesnis už tų pačių inovacijų efektų sumą naudojant inovacijas atskirai. Įgyvendinant kelias inovacijas kartu, gali atsirasti papilodmų inovacinių sprendimų. Pavyzdžiui, norint įdiegti kelias inovacijas vieno naujo objekto atžvilgiu, būtini papildomi techniniai sprendimai (vadybiniai, organizaciniai), kurie gali būti tiek inovaciniai, tiek vien tik konstruktyvaus pobūdžio. Tačiau, kaip rodo praktika, daugeliu atvejų, kai yra įdiegiamas kompleksas inovacijų, sudarančių inovacinių sprendimų pagrindą, nurodyti papildomi inovaciniai sprendimai nėra juridiškai įforminami. Dėl to papildomas efektas, gautas panaudojus keletą inovacijų kartu, nepagrįstai paskirstomas tarp tų inovacijų.


Ypač didelis papildomas efektas gali būti gaunamas pritraukiant išorės specialistus (mokslo tyrimų institucijos, inovaciniai ir konsultaciniai centrai), kurie sutelkdami suinteresuotų inovacinės veiklos subjektų potencialą, inovacinę veiklą konkrečioje įmonėje aprūpina papildomomis priemonėmis (tyrimai, vadybinės, rinkotyros, personalo mokymo), kurie inovacinės veiklos efektyvumui gali turėti lemiamą įtaką. Be to, neįvertinus papildomų priemonių įtakos inovacinės veiklos efektyvumui ir vykdant inovacijų paskleidimą kitose įmonė¬e, bus gaunamas visai kitoks ekonominis efektas.

 

 



Skaitytojų komentarai
Vardas*:
El. paštas*:
Komentaras*:
Patvirtinimo kodas*:
 
Komentuoti

2014-05-28
deimante
nieka nesuprantu?
2015-04-27
Arijus
<a href=\"http://www.pfez.lt/lt/panevezys/investuotojai-mieste.htm \">Užsienio investicijos</a> ženkliai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Inovacijų ir inovacinės veiklos projektavimas
visi
Europos verslo inoavacijų tinklas
KlasterLT