Inovacinės veiklos valdymo samprata ir problemos. Nagrinėjant inovacinės veiklos valdymo problemas, daugeliu atvejų reikia atsižvelgti į pačią inovacinės veiklos idėją. Mokslinėje metodinėje literatūroje išskiriami du idėjų atsiradimo būdai:
1.    Idėjos atsiradimas, kaip rinkos poreikių pasekmė;
2.    Idėjos atsiradimas, kaip mokslinių tyrimų pasekmė, kuriant mokslo tiriamosiose ar konstravimo struktūrose.
Svarstymai apie tai, koks idėjos atsiradimo būdas efektyviausias, dažnai yra prieštaringi. B. Twisso atlikti tyrimai rodo, kad tik ketvirtis idėjų, sudarančių inovacijų pamatą, atsirado mokslo tiriamosiose ar konstravimo struktūrose, tačiau jų svarba didesnė, jei jos nulemia radikalius ir didelius pokyčius, atveria naujas panaudojimo sritis.
Rinkos poreikių svarbą, formuojant inovacinės veiklos idėjas, patvirtina E. von Hippelio atlikti tyrimai. Tyrimais nustatyta, kad net 67 % inovacinių projektų parengiama naudojant vartotojų idėjas.
Priešpriešą tarp idėjų atsiradimo šaltinių patvirtina B. Twisso atlikti tyrimai. Autorius teigia, kad daugelis mokslinių-techninių darbuotojų atmeta verslo interesus, tai yra verslo interesai supriešinami su mokslinių-techninių darbuotojų interesais (Twiss, 1989). Skirtingus požiūrius inovacinės veiklos idėjos atžvilgiu galima pavaizduoti taip: