Klasteriai ir kitokie tarptautiniu mastu veikiantys įmonių, įstaigų ir organizacijų susivienijimai bei kiti dariniai inovacijų plėtojimo sistemoje. Globalizacijos bei socialinės, ekonominės ir technologijų pažangos sąlygomis atsiranda nauji iššūkiai ir reikalavimai inovacijoms ir jų plėtojimui. Reagavimas į šiuos iššūkius ir reikalavimus sąlygoja poreikius ieškoti ir įgyvendinti tokias inovacijoms aktyvinti ir plėtoti skirtas organizacines formas, kuriomis pasinaudojant realiai būtų įmanomi esminiai proveržiai tarptautiniu mastu reikšminguose socialinės ekonominės raidos ir technologijų pažangos sektoriuose.

Itin efektyviomis ir perspektyviomis organizacinėmis formomis, skirtomis įvairioms inovacijoms aktyvinti ir plėtoti tarptautiniu mastu reikšminguose socialinės ekonominės raidos ir technologijų pažangos sektoriuose, yra laikytinos įvairios įmonių, įstaigų, organizacijų susivienijimų ir kitų darinių, veikiančių tarptautiniu mastu, formos. Inovacijoms aktyvinti ir plėtoti stambiu mastu ypač palankiomis organizacinėmis formomis yra laikytini įvairūs klasteriai ir jų dariniai.

Bendriausiu atveju tiek klasteriai, tiek ir kitokie tarptautiniu mastu veikiantys įmonių, įstaigų, įvairių organizacijų susivienijimai bei kiti dariniai apskritai gali būti laikomi tinklų tipo organizacijomis, kuriose gali būti kuriamas ir kaupiamas itin dideliems pokyčiams skirtas inovacijų potencialas, reikšmingas aktyvinant bei plėtojant inovacijas tarptautiniu mastu.

Tarptautiniu mastu veikiantys įmonių, įstaigų, įvairių organizacijų susivienijimai bei kiti dariniai, kaip tinklų tipo organizacijos, pasižymi šiais požymiais:

• stambus veiklos mastas, identifikuotinas geografiškai (globali erdvė, didelis pasaulio regionas, šalis ar šalių grupė, stambus regionas didelėje šalyje), veiklos sektoriaus reikšmingumu (reikšmingas ūkio sektorius ar jų grupė, viešasis sektorius, kombinuota verslo ir viešojo sektoriaus sritis), poveikiu ir reikšmingumu socialinei ekonominei raidai bei visuomenės pažangai (sukuriamų produktų indėlis į bendrąjį vidaus ar nacionalinį produktą, poveikis regioniniam, nacionaliniam ar tarptautiniam saugumui, įtaka ekologinei, politinei, kultūrinei ir kitaip apibūdintinai situacijai stambiu mastu),
• susivienijime ar kitokiame darinyje veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų tarpusavio sąveika, kuria realizuojami bendri interesai ir kuri įgyvendinama naudojantis bendra sąveikai įgyvendinti skirta valdymo ir administravimo infrastruktūra,
• įmonių, įstaigų, organizacijų susivienijimas ar kitoks darinys, veikiantis stambiu mastu, kaip visuma yra orientuotas į inovacijų prioritetus, išreiškiančius polinkį siekti esminių pranašumų, vyravimo, oligopolinės ar netgi monopolinės padėties stambiu, ypač tarptautiniu ir netgi globaliu mastu.

Stambiu tarptautiniu mastu veikiantys įmonių, įstaigų, įvairių organizacijų susivienijimai bei kiti dariniai pasižymi didžiule įvairove, kurią galima suvokti atsižvelgiant į šias charakteristikas:

• įmonių, įstaigų, įvairių organizacijų susivienijimo ar kito darinio bendros specializacijos galimybių įvairovė, taip pat susivienijimo ar kito darinio bendrų tikslų įvairovė,
• susivienijimui ar kitam dariniui priklausančių įmonių, įstaigų ar kitų organizacijų veiklos pobūdžio variantų, specializacijų, veiklos tikslų, sąlygų bei aplinkybių įvairovė,
• susivienijimui ar kitam dariniui priklausančių įmonių, įstaigų ar kitų organizacijų tarpusavio konkurenciją bei konkurencingumą, taip pat tarpusavio papildomumą ir veiklos suderinamumą nusakančių požymių bei sąlygų ir aplinkybių įvairovė,
• susivienijimui ar kitam dariniui priklausančių įmonių, įstaigų ar kitų organizacijų įvairovė nuosavybės santykių ir juridinių formų požiūriu, valdymo ir veiklos koordinavimo tarpusavyje bei partnerystės formų įvairovė, taip pat įvairovė tuo požiūriu, jog minėtosios įmonės, įstaigos ar kitos organizacijos gali veikti skirtingose teritorijose, kultūrų bei politinės, socialinės ir kitaip apibūdintinos aplinkos įvairove pasižyminčiose erdvėse, laiko parametrų įvairove pasižyminčiomis sąlygomis.

Stambiu tarptautiniu mastu veikiantys įmonių, įstaigų, įvairių organizacijų susivienijimai ir kiti dariniai šiuo metu susiklosčiusioje praktikoje yra apibūdinami ir klasifikuojami taip:

• tarptautinės įmonės, veikiančios tarptautiniu mastu tam tikros pagrindinės įmonės ir jos skyrių, filialų ar atstovybių tinklo pavidalu,
• įmonės, taip pat įmonių, įstaigų ar kitų organizacijų grupės, veikiančios tarptautiniu mastu ir pasižyminčios įvairiomis koncernams bei holdingams būdingomis valdymo formomis ir struktūromis,
• aljansai, tarp jų ir – strateginiai aljansai, pasižymintys tuo, kad aljansą sudarantys įmonių, įstaigų ar kitų organizacijų dariniai yra orientuoti į bendrus tikslus (įskaitant ir strateginius tikslus), taip pat į tarpusavio papildomumą siekiant bendrų tikslų (beje, aljansui paprastai yra būdingas veiklos ribotumas laiko atžvilgiu: aljansas gana dažnai yra kuriamas konkretiems tikslams pasiekti, todėl pasiekus tikslą, aljansas turi būti transformuojamas arba panaikinamas).

Stambiu tarptautiniu mastu veikiantys įmonių, įstaigų, kitų organizacijų susivienijimai ar kitokie dariniai gali reikštis ir kitomis organizacinėmis formomis bei kitais pavidalais; kiekvienu atveju tokiuose susivienijimuose ar dariniuose yra įgyvendinami partnerystei plėtoti skirti modeliai.

Inovacijų aktyvinimo požiūriu itin efektyviais ir perspektyviais modeliais, skirtais įmonių, įstaigų ar kitų organizacijų partnerystei plėtoti, yra laikytini klasteriai: būtent jie vertintini kaip ypač pažangi įvairių įmonių, įstaigų ar kitų organizacijų sąveikos ir bendradarbiavimo forma, atitinkanti šiuolaikinius iššūkius, kylančius plėtojant veiklą stambiu tarptautiniu mastu vis labiau spartėjančios mokslo ir technologijų pažangos bei sudėtingėjančios konkurencijos aplinkoje.

Bendriausiu atveju klasteriu gali būti laikoma tarpusavyje sąveikaujančių, bendrą veiklą plėtojančių, bendrus interesus ir tikslus įgyvendinančių, savo specifinėmis veiklomis viena kitą papildančių įvairaus profilio bei įvairiomis nuosavybės santykių, juridinėmis bei veiklos ir valdymo organizavimo formomis pasižyminčių įmonių, įstaigų, kitų organizacijų, taip pat jų darinių sistema, kuriai būdinga tam tikra bendra specializacija bei pagrindinės savo potencialo dalies koncentravimas teritorine ar regionine prasme. Klasterio sąvoka gali būti traktuojama gana plačiai: jam priklausančių įmonių, įstaigų, kitų organizacijų bei jų darinių pagrindinė potencialo dalis gali būti sukoncentruota teritorine prasme tiek griežtai lokalizuotoje erdvėje, tiek stambaus regiono mastu, tiek nacionaliniu mastu (pastaruoju atveju suvokiama, jog klasterio potencialo pagrindinė dalis yra išdėstyta konkrečios nacionalinės šalies ar nacionalinės valstybės teritorijoje), tiek ir konkrečiame regione tarptautiniu mastu (pastaruoju atveju suvokiama, jog klasterio potencialo pagrindinė dalis yra išdėstyta stambiame regione, susidedančiame iš skirtingų šalių ar valstybių teritorijų).

Akivaizdu, jog pateiktas klasterio sąvokos apibūdinimas yra labai bendro pobūdžio, tačiau leidžia apibrėžti jo esmę, išryškinant pagrindinius požymius. Esminiais klasterio požymiais yra laikytini tokie:

• klasteris – tai sudėtinga įmonių, įstaigų bei įvairių jų darinių organizacija, orientuota į kokybiškai naujų, unikalių ir konkurencingų galutinių produktų sukūrimą, paskleidimą ir realizavimą tarptautiniu mastu, siekiant užtikrinti tokių produktų vyravimą atitinkamos kokybės ir paskirties produktų tarptautinėse bei globaliose rinkose,
• klasteriui priklausančių įmonių, įstaigų, kitų organizacijų bei įvairių jų darinių sąranka turi pasižymėti tiek šių įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos tarpusavio papildomumu, tiek ir tuo, jog šia sąranka yra kompleksiškai apimamos galutiniams produktams kurti, skleisti bei realizuoti reikalingos švietimo, mokymo, studijų bei ugdymo apskritai funkcijos, mokslinių tyrimų įvairiose fundamentinio bei taikomojo mokslo srityse funkcijos, projektavimo, konstravimo, konsultavimo, tarp jų ir – vadybinio ir inovacinio konsultavimo funkcijos, įvairaus profilio eksperimentinės ir masinės gamybinės bei paslaugų veiklos organizavimo, taip pat sukuriamos produkcijos masinio paskleidimo, realizavimo ir aptarnavimo tarptautinėse rinkose funkcijose (akcentuotina, kad nurodytąja sąranka apimamų funkcijų kompleksas yra orientuotas į tam tikrą specializacijos sritį, kurioje susiklosto aiškiai apibrėžtas tarptautinio verslo sektorius, apibūdinamas tam tikrų konkurencingų produktų sukūrimu ir paskleidimu tarptautiniu ir netgi globaliu mastu),
• klasteriui priklausančios įmonės, įstaigos ir kitos organizacijos gali pasižymėti ne tik veiklos profilio bei specializacijų įvairove, bet ir veiklos teisinių formų, nuosavybės santykių, taip pat valdymo ir organizavimo modelių įvairove (beje, bet kuri klasteriui priklausanti įmonė, įstaiga ar kita organizacija tuo pačiu metu gali priklausyti tiek pačiam klasteriui, tiek ir kitoms panašioms organizacijoms, taip pat – ir kitiems klasteriams: priklausomumas klasteriui neapriboja kitų galimybių dalyvauti kitose organizacijose ir plėtoti daugiadimensę veiklą įvairiomis kryptimis),
• vadyba klasteryje gali pasižymėti tuo, jog, viena vertus, klasteryje veikiančių įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų veikla yra grindžiama bendrų valdymo sprendimų parengimu, pagrindimu bei įgyvendinimu, kita vertus, klasteryje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos savireguliacija (klasterio vadyba gali pasižymėti valdymo centralizavimo ir decentralizavimo, taip pat savivaldos ir savireguliacijos formų įvairove),
• klasterio potencialas ar pagrindinė potencialo dalis gali pasižymėti teritorinės ar regioninės koncentracijos formų įvairove (beje, klasteris ar dalis klasterio gali veikti ir įvairiomis virtualių organizacijų formomis).

Savaime suprantama, klasterius bei jų formų įvairovę galima apibūdinti atsižvelgiant ir į kitus požymius, tačiau būtent nurodyti požymiai, kaip visuma, leidžia gana išsamiai nusakyti klasterius kaip itin inovatyvią organizacinę formą, plėtotiną šiuolaikinės socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimo sąlygomis žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo ir plėtojimo aplinkoje.

Apibendrinant galima pažymėti, jog klasteriai, kaip ir kitokie stambiu tarptautiniu mastu veikiantys įmonių, įstaigų ir organizacijų susivienijimai bei kiti dariniai gali būti vertinami kaip itin svarbios organizacinės struktūros, skirtos plėtoti inovacijoms šiuolaikinėse tarptautinėse erdvėse atsižvelgiant į šiuolaikinius iššūkius. Maža to, pastebėtina, kad klasteriai ir kitokie stambiu tarptautiniu mastu veikiantys įmonių, įstaigų ir organizacijų susivienijimai ir kiti dariniai, taip pat klasterių bei kitokių susivienijimų ir kitų darinių tarptautiniai tinklai yra vertintini kaip itin perspektyvios tinklų tipo organizacijos, kurių kūrimusi bei veiklos plėtojimu ypač sėkmingai gali būti įgyvendinami siekiai aktyviai plėtoti inovacijas ir realizuoti konkurencinių pranašumų nuostatas globalizacijos ir intensyvios internacionalizacijos procesų kontekste. Būtent šioms organizacijoms turėtų būti teikiamas prioritetinis dėmesys ieškant būdų spręsti aktualias socialinės ekonominės raidos ir mokslo bei technologijų pažangos problemas.

Klasterių bei kitokių susivienijimų ir kitų darinių, taip pat jų tarptautinių tinklų kūrimo ir veiklos plėtojimo bei efektyvinimo problematika yra ypač aktuali ir reikšminga tiek teorine, tiek ir praktine prasme, ypač atsižvelgiant į šiuolaikinius globalizacijos ir internacionalizavimo iššūkius.