Sinergetiniai efektai, kaip esminis šiuolaikinei visuomenei būdingos raidos ir pažangos požymis. Šiuolaikiniai socialinės, ekonominės, politinės raidos bei technologijų pažangos procesai pasižymi tuo, jog jiems yra būdinga itin ryški orientacija į sinergetinių efektų paiešką bei platų panaudojimą: būtent sinergetinių efektų raiška bei prielaidų sinergetiniams efektams gauti sudarymas ar susidarymas yra suvoktini kaip esminiai požymiai, apibūdinantys raidos ir pažangos procesus visose šiuolaikinės visuomenės gyvenimo srityse.

Sinergetinio efekto sąvoka bendriausiu atveju gali būti aiškinama taip: sinergetiniu efektu yra laikomas papildomas rezultatas, kuris gali būti gaunamas gerinant (stiprinant) sąveiką tarp į tam tikrą visumą (sistemą) sujungtų (susijungusių) elementų. Tais atvejais, kai sinergetinio efekto sąvoka yra taikoma socialinio pobūdžio sistemoms, sinergetinis efektas gali būti apibūdinamas kaip papildomas rezultatas, kuris gali būti gaunamas gerinant (stiprinant, plėtojant) sąveiką tarp įvairių subjektų, sudarančių tam tikrą visumą arba veikiančių organizacijos pavidalu; tokiais atvejais organizacijos sąvoka yra apibūdintina kaip tarpusavyje sąveikaujančių bei interesų bendrumu pasižyminčių subjektų visuma.

Sinergetinių efektų gavimo ir panaudojimo galimybės, prielaidos tokiems efektams pasireikšti bei šių efektų raiškos formos įvairaus pobūdžio sistemose, tarp jų – ir socialinėse, sudaro šiuolaikinio sinergetikos mokslo objektą. Šiuolaikiniams socialinės, ekonominės, politinės raidos bei technologijų pažangos procesams pažinti bei nagrinėti yra panaudotinos sinergetikos mokslo sąlygojamos galimybės.

Sinergetiniai efektai pasižymi didžiule atvejų įvairove. Ją galima apibūdinti remiantis šiais svarbiausiais požymiais:

• požymiai, nusakantys pobūdį ir kilmę tų sistemų, kuriose susiklosto ir pasireiškia sinergetiniai efektai,
• požymiai, nusakantys tuos elementus (socialinio pobūdžio sistemose – subjektus), kurių sąveika nulemia sinergetinius efektus bei jų raišką,
• požymiai, nusakantys sinergetinius efektus sukeliančias tam tikroje visumoje (sistemoje) veikiančių elementų (subjektų) sąveikas bei šių sąveikų pobūdį,
• požymiai, nusakantys sinergetinių efektų pobūdį bei jų raiškos formas,
• sinergetinių efektų masto bei rezultatyvumo požymiai,
• požymiai, nusakantys sinergetinius efektus laiko parametrų prasme.

Be abejo, sinergetinių efektų atvejų įvairovę galima apibūdinti remiantis ir kitais požymiais, tačiau būtent minėtieji yra vertintini kaip svarbiausi požymiai.

Pagrindiniai požymiai, nusakantys pobūdį ir kilmę tų sistemų, kuriose susiklosto ir pasireiškia sinergetiniai efektai, leidžia identifikuoti šiuos itin dažnai pasitaikančius sinergetinių efektų atvejus:

1.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys bei pasireiškiantys tokiose socialinės kilmės ar socialinio pobūdžio sistemose, kurios reiškiasi įvairių kultūrinių bei mentalinių erdvių ar erdvių grupių pavidalu. Iš tokių sistemų minėtinos:

• įvairios etnokultūrinės erdvės,
• konfesinių kultūrų ypatumais pasižyminčios erdvės,
• ideologiniais ar politinių kultūrų ypatumais pasižyminčios erdvės,
• įvairių socialinių sluoksnių ir grupių kultūrų erdvės,
• kitaip apibrėžtinos kultūrinės ar mentalinės erdvės bei įvairių kultūrinių ir mentalinių erdvių kombinacijomis bei sąrankomis pasižyminčios daugiakultūrės ir kultūrų daugiadimensiškumu pasireiškiančios erdvės.

2.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys bei pasireiškiantys socialinės kilmės ar socialinio pobūdžio sistemose, kurioms yra būdingas įvairių organizacijų bei organizacijų grupių ar sąrankų pavidalas. Iš tokių sistemų minėtinos:

• įvairios visuomenei būdingos socialinės grupės, sluoksniai, tarpasmeninių komunikacijų grupės, įvairūs socialinės, ekonominės, politinės raidos ir veiklos, mokslo ir technologijų pažangos sektoriai, kurie gali būti struktūrizuoti įvairių organizacijų pavidalu,
• įvairaus tipo ir pobūdžio įmonės, įstaigos, institucijos, jų deriniai bei dariniai, taip pat nevyriausybinės ir kitokios visuomenės organizacijos,
• valstybė, kaip organizacija, ar valstybių grupė, įvairios tarptautinės ir kitokios organizacijos.

3.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys bei pasireiškiantys kombinuotose socialinės ir nesocialinės kilmės sistemose. Iš jų minėtinos:

• įvairios ekosocialinės sistemos, kurios susiformuoja sąveikaujant bei susijungiant įvairioms socialinėms sistemoms bei biologinėms ir kitoms sistemoms, kurių natūralioje (gamtos) aplinkoje vyksta socialinis gyvenimas ir evoliucionuoja įvairios žmogui bei kitoms gyvybės formoms reikalingos ekosistemos,
• įvairios kombinuotos sistemos, kuriose sąveikauja ir jungiasi įvairios socialinės, taip pat techninės, biologinės ar kitokios sistemos (pastarieji atvejai yra itin reikšmingi plėtojant mokslo ir technologijų pažangą įvairiose šiuolaikinei visuomenei bei jos ekonominiam ir socialiniam gyvenimui būdingose srityse).

4.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys bei pasireiškiantys nesocialinės kilmės sistemose, t. y. įvairiose biologinėse, techninėse ar kitose nesocialinėse sistemose arba tarpusavyje sąveikaujant minėtoms nesocialinės kilmės sistemoms.

• Sinergetinių efektų įvairovę nulemia struktūra bei požymiai tų elementų, kurie priklauso tam tikrai visumai arba sistemai ir kuriems sąveikaujant atsiranda, susiklosto bei pasireiškia atitinkami sinergetiniai efektai. Šie elementai yra labai svarbus tokios įvairovės veiksnys, todėl būtina juos aptarti išsamiau.
• Pagrindiniai požymiai, nusakantys tuos elementus (subjektus), kurių tarpusavio sąveika nulemia sinergetinius efektus bei jų raišką, leidžia išskirti šiuos svarbiausius sinergetinių efektų atvejus:
• 1. Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys, kai tarpusavyje sąveikauja įvairūs socialinės kilmės ar socialinio pobūdžio elementai, kurių kiekvieną galima vertinti kaip tam tikrą subjektą, pasižymintį jam būdingais prigimtiniais interesais. Iš tokių subjektų minėtini:
• fiziniai asmenys,
• paprastos organizacijos, kurios betarpiškai susideda iš atskirų fizinių asmenų,
• sudėtingos organizacijos, kurių vidinėje struktūroje gali būti išryškintos ir realiai egzistuoja jas sudarančios lokalesnės (mažesnės, detalesnės) organizacijos, kurios betarpiškai susideda iš atskirų fizinių asmenų,
• sudėtingos organizacijos, kurių vidinėje struktūroje gali būti išryškintos ir realiai egzistuoja jas sudarančios lokalesnės (mažesnės, detalesnės) organizacijos ar organizacijų grupės (beje, tarp sudėtingų organizacijų gali būti išryškinamos įvairaus pobūdžio įmonės, įstaigos, institucijos, taip pat pačios įvairiausios šiuolaikiniame versle bei viešajame sektoriuje veikiančios organizacijos, įvairios visuomenės bei visuomeninės organizacijos, valstybė, kaip organizacija, įvairios tarptautinės organizacijos, įvairūs organizacijų dariniai ir grupės),
• socialinės grupės ir sluoksniai, būdingi šiuolaikinėmis sąlygomis kiekvienai visuomenei ar jos daliai,
• etnokultūriniais, konfesiniais, politiniais, ideologiniais ar kitais požymiais pasižyminčios bendruomenės, taip pat visuomenė nacijos prasme, šalies ar regiono, valstybės bei tarptautiniu mastu (tokios bendruomenės reiškiasi kaip subjektai, dalyvaujantys susiklostant bei pasireiškiant sinergetiniams efektams).

2.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys, kai įvairūs socialinės kilmės ar socialinio pobūdžio elementai sąveikauja tiek tarpusavyje, tiek ir su nesocialinės kilmės bei nesocialinio pobūdžio elementais: tokiose kombinuotose sąveikose kaip sąveikaujantys elementai gali pasireikšti įvairios ekosocialinės bei biosocialinės sistemos, taip pat socialiai apibrėžti subjektai, veikiantys kombinuotoje aplinkoje bei sąveikaujantys su nesocialinės kilmės ar nesocialinio pobūdžio elementais.

3.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys, kai tarpusavyje sąveikauja nesocialinės kilmės ir nesocialinio pobūdžio elementai, veikiantys įvairiausiose nesocialinėse sistemose – biologinėse, techninėse ir kitose sistemose: savaime suprantama, tokių elementų tipų ir atvejų įvairovė yra itin didelė, todėl ir sinergetinių efektų įvairovė yra taip pat didelė.

Sinergetinių efektų įvairovei įtakos turi ir tai, kad sinergetinių efektų susiklostymo bei raiškos praktikoje pasireiškia didžiulė sąveikos formų ir sąveikos atvejų įvairovė. Ji yra daugialypė ir kartais gana sunkiai identifikuojama: galima būtų kalbėti ne tik apie sąveiką, bet ir apie įvairialypes sąveikas tarp įvairių elementų, kuriomis yra nulemiama sinergetinių efektų įvairovė.

Pagrindiniai požymiai, nusakantys sąveikas tarp elementų (subjektų), kurios pasireiškia tam tikrose visumose (sistemose) ir sukelia sinergetinius efektus, leidžia identifikuoti šiuos svarbiausius sinergetinius efektus:

1.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys dėl tokios sąveikos tarp įvairių elementų (subjektų), kuri pasižymi tuo, jog sąveikaujantys elementai vienas kitam daro įtaką įvairiomis tiesioginio ir grįžtamojo ryšio formomis: tarpusavio įtaka gali pasireikšti įvairiais pavidalais, tarp jų – įvairiomis difuzijos, absorbcijos, adsorbcijos formomis, taip pat perimant vienam elementui iš kito arba perduodant vienas kitam įvairius požymius bei savybes;

2.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys dėl tokios sąveikos tarp įvairių elementų (subjektų), kuri pasižymi tuo, jog sąveikaujant vyksta jungimosi procesai ir susiformuoja iš esmės nauja sistema. Egzistuoja trys jungimosi procesų bei naujų sistemų formavimosi atvejai, išreiškiantys sąveikos tarp besijungiančių elementų formų įvairovę:

• jungimasis integracijos pagrindu, kai elementai jungdamiesi nepraranda savo prigimtinių savybių ir požymių ir kai po susijungimo suformuota nauja sistema iš esmės gali būti suskaidyta atkuriant tokį ankstesnį susijungusių elementų pavidalą, kuris buvo jiems būdingas iki susijungimo,
• jungimasis sintezės pagrindu, kai elementai jungdamiesi praranda savo prigimtines savybes ir požymius ir kai po susijungimo suformuota kokybiškai nauja sistema iš esmės negali būti suskaidyta taip, kad būtų galima atkurti ankstesnį susijungusių elementų pavidalą, kuris buvo jiems būdingas iki susijungimo: sintezė, kaip jungimosi procesas, pasižymi negrįžtamumu,
• mišrus jungimasis, kai pasireiškia tiek integracijos, tiek ir sintezės procesai.

3.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys dėl tokios sąveikos tarp įvairių elementų (subjektų), kuri pasižymi tuo, jog sąveikaujant vyksta skaidymosi procesai ir susiformuoja tiek iš esmės naujos sistemos, „atskilusios“ nuo ankstesnės ar ankstesnių sistemų, tiek ir nauji naujų sistemų dariniai. Skaidymosi procesai bendrąja prasme gali būti apibūdinami kaip dekompozicija, o atskirais atvejais – kaip dezintegracija (dezintegracija pasireiškia kaip skaidymosi procesas, orientuotas į tai, kad būtų atkurti savarankiški ankstesnės integracijos pagrindu sujungti elementai).

4.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys dėl tokios sąveikos tarp įvairių elementų (subjektų), kurios esmė yra skatinti arba elementų jungimosi procesus, arba sistemų skaidymosi procesus: tokios sąveikos sąlygomis vieni elementai kitų sąveikaujančių elementų atžvilgiu veikia kaip katalizatoriai arba kaip detonatoriai (ir katalizatoriai, ir detonatoriai sąveikaudami su kitais tam tikros sistemos elementais, skatina sinergetinių efektų susiklostymą ir pasireiškimą).

Sąveika tarp elementų, priklausančių tam tikrai visumai arba sistemai, kurioje susiklosto ir pasireiškia sinergetinis efektas, turi įtakos ir paties sinergetinio efekto pobūdžiui bei jo raiškos formoms.

Pagrindiniai požymiai, nusakantys sinergetinių efektų pobūdį bei jų raiškos formas, leidžia išskirti šiuos svarbiausius sinergetinius efektus:

1.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys naujų organizacijų ar kitokių darinių pavidalu. Šie efektai reiškiasi kaip nauji dariniai arba naujos organizacijos, susidariusios ar susidarančios įvairių elementų (subjektų) sąveikos pagrindu, taip pat įvairių elementų (subjektų) jungimosi pagrindu ar dėl įvairių sistemų (organizacijų, kitų darinių) skaidymosi. Beje, naujos organizacijos ar nauji dariniai gali formuotis kaip daugiapakopiai, daugiastruktūriai ir daugiadimensiai: jie gali pasižymėti vidinių struktūrų ir hierarchijų sudėtingumu, vidinių struktūrų daugiapakopiškumu, taip pat struktūrinių elementų ir vienetų įvairove. Naujos organizacijos ar nauji dariniai gali formuotis ir kaip kiekybinės plėtros rezultatas (kai sistema pasižymi tik kiekybiškai apibūdinamais pokyčiais), ir kaip kokybinės plėtros rezultatas (kai sistema pasižymi tuo, jog įgauna naujus požymius ir naujas savybes, patvirtinančias, jog pokyčiai yra kokybiniai).

2.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys naujų produktų sukūrimo ar naujų rezultatų gavimo pavidalu. Šie efektai reiškiasi kaip naujas arba kaip naujo tipo produktas ar rezultatas, sukurtas ar pasiektas tam tikroje sistemoje. Tokie nauji produktai ar rezultatai pasižymi didele įvairove. Iš tokių naujų produktų ar rezultatų minėtini:

• naujos vertybės, moralinės ir kitos humanistinio bei socialinio pobūdžio nuostatos, kuriomis išreiškiama nauja visuomenės bei kiekvieno individo kokybė,
• gamtos bei socialinio gyvenimo įvairias sritis apimančių problemų suvokimo lygio bei šioms problemoms spręsti skirtų galimybių suradimo ar panaudojimo naujas lygis,
• naujos idėjos, išryškinančios naujų vertybių bei naujų poreikių realizavimo galimybes bei perspektyvas,
• nauji kūrybinės veiklos bei gamybos ir paslaugų rezultatai, įgaunantys materialiai apibrėžtinos ir įvertintinos prekės ar paslaugos pavidalą,
• naujos technologijos ir naujos organizavimo bei valdymo formos, skirtos jas panaudoti įvairiose šiuolaikinės visuomenės gyvenimo srityse, tarp jų ir naujos technologijos bei organizacinės formos, skirtos verslui, ypač tarptautiniam verslui, bei viešajam sektoriui plėtoti,
• nauji socialinės elgsenos stereotipai ir nauji tarpasmeninių bei socialinių komunikacijų modeliai, nauja gyvenimo aplinka bei nauja jos kokybė, išreiškianti naujus rezultatus ekologiškos ir subalansuotos (tvarios) plėtros srityje bei naujus pasiekimus derinant socialinės, politinės, ekonominės raidos, technologijų pažangos bei visuomenės sąveikos su gamta trajektorijas.

3. Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys naujų situacijų sukūrimo ar prisitaikymo prie naujų situacijų pavidalu. Šie efektai reiškiasi dvejopai – tiek poveikiais situacijai, susidarančiai toje sistemoje, kurioje susiklosto ir pasireiškia sinergetiniai efektai, ar tos sistemos aplinkoje, tiek ir prisitaikymais prie minėtos situacijos. Galima teigti, kad naujų situacijų sukūrimas bei prisitaikymai prie naujų situacijų išreiškia pačių sinergetinių efektų pobūdį ir jų raiškos formas.

Sinergetinių efektų įvairovę lemia ir tie požymiai, kuriais yra apibūdinami sinergetinių efektų mastai, sinergetinių efektų rezultatyvumas bei jiems būdingi laiko parametrai. Šie požymiai yra labai įvairūs, todėl vertintini kaip ypač reikšmingi sinergetinių efektų įvairovei nusakyti.

Sinergetinių efektų masto bei rezultatyvumo požymiai, taip pat požymiai, nusakantys sinergetiniams efektams būdingus laiko parametrus, leidžia išskirti šiuos svarbiausius sinergetinius efektus:

1.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys skirtingu mastu, suvokiant, jog toks mastas gali būti vertinamas dydžiais tų sistemų, kuriose susiklosto ir pasireiškia patys sinergetiniai efektai. Būdingais tokių dydžių tipais laikytini šie:

• dviejų ar kelių asmenų tarpasmeninio komunikavimo sistema,
• maža sistema (socialinio pobūdžio sistemose – maža organizacija),
• didelė arba labai didelė sistema (socialinio pobūdžio sistemose – didelė arba labai didelė organizacija, pasižyminti daugiapakopiškumu ir struktūros sudėtingumu).

2.             Sinergetiniai efektai, susiklostantys ir pasireiškiantys skirtingu mastu, suvokiant, jog toks mastas gali būti vertinamas dydžiais tų erdvių, kuriose veikia sistemos, nulemiančios pačių sinergetinių efektų susiklostymą ir pasireiškimą. Tokių erdvių dydžius galima apibūdinti pagal įvairiai apibrėžiamas lokalias, regionines ir kitaip identifikuojamas vietines erdves, taip pat erdves nacionaliniu, tarptautiniu mastu, globalias erdves. Tais atvejais, kai yra identifikuojami tiek socialinėse, tiek ir nesocialinėse sistemose susiklostantys ir pasireiškiantys sinergetiniai efektai, galima išskirti įvairiai apibrėžiamas mikro- ir makroerdves, įvairių kultūrų ir civilizacijų pasklidimo erdves.

3.             Sinergetiniai efektai, pasižymintys savo rezultatų įvairove, suvokiant, jog sinergetinių efektų rezultatyvumas gali būti apibrėžtas labai įvairiai:

• kaip naujos kūrybinės galios, pasireiškiančios įvairiose srityse,
• kaip naujas potencialas, apibūdintinas įvairiomis išteklius, energiją, įvairaus pobūdžio gebėjimus nusakančiomis dimensijomis,
• kaip nauja ryšių, kontaktų, santykių struktūra, sukurta ir pritaikyta įvairioms veiklos sritims,
• kaip nauja tam tikrai veiklai, raidai ir pažangai palanki aplinka,
• kaip alternatyva tam tikrų išteklių, gebėjimų ar palankių sąlygų deficitui, galinčiam pasireikšti skirtingose veiklos, raidos ir pažangos srityse,
• kaip būdas išspręsti konfliktą, kuris gali pasireikšti bet kurioje veiklos, raidos ir pažangos srityje.

4.             Sinergetiniai efektai, pasižymintys įvairiais efektyvumo parametrais, suvokiant, jog tokie efektyvumo parametrai parodo paties sinergetinio efekto ar sinergetiniu efektu nulemiamo rezultato palyginamumą ar santykį su šiam rezultatui gauti panaudojamais ištekliais, gebėjimais, sąnaudomis. Vertinant sinergetiniams efektams būdingus efektyvumo parametrus, atsižvelgtina į pastarųjų įvairovę, sąlygojamą to, kad sinergetinių efektų nulemiamų rezultatų palyginamumas ar santykis su šiam rezultatui gauti naudojamais ištekliais, gebėjimais bei sąnaudomis gali būti apibūdinamas labai įvairiai: gali būti nurodytos įvairios socialinio, ekonominio, techninio ar technologinio, taip pat ekologinio bei kitaip suvokiamo efektyvumo apraiškos (savaime suprantama, tokių apraiškų įvairovė lemia ir sinergetinių efektų atvejų įvairovę apskritai).

5.             Sinergetiniai efektai, pasižymintys įvairiais laiko parametrais, suvokiant, jog tokie laiko parametrai gali būti apibrėžti labai įvairiai:

• kaip parametrai, apibūdinantys sinergetinių efektų susiklostymo ir pasireiškimo bei jų pagrindu gautų rezultatų raiškos, kaip proceso, trukmę (ypač gautų rezultatų raiškos bei sinergetinių efektų pasireiškimo pasekmių ilgalaikiškumą),
• kaip parametrai, apibūdinantys sinergetinių efektų susiklostymo ir pasireiškimo pobūdį laiko prasme (vienkartiniai ar daugkartiniai, tęstinumu, periodiškumu, cikliškumu, kitokiais laiko požymiais pasižymintys sinergetiniai efektai).

Nurodytieji sinergetinių efektų įvairovę nusakantys požymiai gali būti vertinami kaip svarbiausi. Žinoma, be nurodytųjų, esama ir kitų šią įvairovę apibūdinančių požymių.

Sinergetinių efektų įvairovė yra tokia didelė, jog ji savaime gali būti vertinama kaip svarbus pačių sinergetinių efektų bei jų raiškos skatinimo veiksnys: sinergetinių efektų įvairovė savotiškai nulemia tolesnius sinergetinius efektus.

Apibendrinant pateiktą sinergetinių efektų, kaip esminio šiuolaikinei visuomenei būdingos raidos ir pažangos požymio, įvairovę, yra būtina akcentuoti, kad tiek patys sinergetiniai efektai, tiek ir jų raiškos rezultatai ir pasekmės paprastai pasireiškia įvairialypių inovacijų pavidalu.

Bendriausiu atveju kiekvienas sinergetinis efektas yra sutapatintinas arba su prielaida tolesnei inovacijai sukurti ar gauti, arba su pačia inovacija bei jos rezultatu. Kaip žinome, sinergetiniu efektu yra išreiškiamas papildomas rezultatas (kartu ir – naujas rezultatas), kuris yra arba gali būti gaunamas plėtojant bei stiprinant sąveiką tarp elementų tam tikroje sistemoje. Tokio papildomo (kartu ir – naujo) rezultato gavimas veikiant stipresnei arba kitaip plėtojamai sąveikai tarp sistemos elementų (kartu ir – pasireiškiant sąveikai naujomis formomis ar nauju pavidalu) leidžia arba sudaryti naujas prielaidas gauti ar sukurti tam tikrą inovaciją, arba betarpiškai gauti naują rezultatą, savo kilme ar prasme sutapatintiną su inovacija. Beje, pastaroji aplinkybė gali būti suvokiama kaip argumentas, leidžiantis sutapatinti sinergetinio efekto sampratą su inovacijų samprata.

Sinergetinių efektų bei inovacijų sąryšio suvokimas leidžia ne tik naujai įvertinti, bet ir kryptingai programuoti bei įgyvendinti įvairias galimybes, skirtas daugeliu krypčių užtikrinti sėkmingą socialinę ir ekonominę raidą bei technologijų pažangą.