Šiuolaikinė transformacijų visuomenė ir jos ypatumai inovacijų plėtojimo srityje

Norint suvokti šiuolaikinėje visuomenėje vykstančius inovacijų procesus bei inovacinės veiklos aktyvinimo galimybes ir perspektyvas svarbu apibūdinti tuos pačiai visuomenei bei jos raidai būdingus reiškinius, kurie atspindi sąlygas ir prielaidas, būtinas tiek išryškinti įvairius gebėjimus inicijuoti, plėtoti bei panaudoti inovacijas, tiek ir aktyvinti inovacinę veiklą bei poreikius inovacijoms įvairiose gyvenimo srityse.

Vertinant tokius reiškinius, ypač reikšmingais bei šiuolaikinei visuomenei ir jos raidai itin svarbiais yra laikytini globalizacijos bei socialinės ekonominės raidos ir mokslo bei technologijų pažangos internacionalizavimo reiškiniai: būtent jie atspindi šiuolaikinėje visuomenėje bei jos gyvenimo būdo sistemoje susiklosčiusias sąlygas ir prielaidas inovacijoms, jų plėtojimui bei aktyvinimui.

Beje, globalizacija ir socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimo procesai nulemia tai, kad visuomenėje nepertraukiamai vyksta įvairialypiai pokyčiai, kuriais išreiškiama pačios visuomenės orientacija į kokybiškai naujų gyvenimo būdo modelių sukūrimą ir įgyvendinimą.

Kaip žinome, nepertraukiamai vykstančiais kokybinio pobūdžio pokyčiais pasižyminti visuomenė gali būti apibrėžiama kaip transformacijų visuomenė. Pastebėtina, jog tokiai visuomenei turi būti būdingi du esminiai požymiai:

–        polinkis prisitaikyti prie globalizacijos ir socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimo procesų, taip pat aktyvinti šiuos procesus,

–        įvairiapusiškai skleisti ir aktyvinti inovacijas visose gyvenimo srityse.

Suvokimas, jog šiuolaikinei transformacijų visuomenei yra būdingi būtent minėtieji du požymiai, nulemia būtinumą inovacijų procesus bei inovacinę veiklą nagrinėti atsižvelgiant į daugelį transformacijų visuomenei būdingų raidos aplinkybių, tarp jų – į globalizacijos ir socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos internacionalizavimo aplinkybes.

Vertinant transformacijų visuomenei būdingas raidos aplinkybes, visų pirma – globalizacijos aplinkybių svarbą, tikslinga detaliau apibūdinti tiek globalizacijos procesų prasmę, tiek ir globalizacijos poveikį inovacijų procesams. Beje, ypač per pastaruosius dešimtmečius yra sukaupta unikali patirtis, susijusi su inovacijų plėtojimu bei inovacinės veiklos aktyvinimu šiuolaikinėje transformacijų visuomenėje globalizacijos aplinkoje: ši unikali patirtis yra sukaupta Centrinės ir Rytų Europos šalyse ir atspindi itin inovatyvią šių šalių socialinę ekonominę raidą esminių kokybinių pokyčių link.

Centrinės ir Rytų Europos šalyse sukaupta inovacijų plėtojimo bei inovacinės veiklos aktyvinimo patirtis, atspindinti transformacijų visuomenės sąlygas globalizacijos aplinkoje, yra verta detalaus ištyrimo ir įvertinimo.

Bandant suvokti inovacijų plėtojimo ir inovacinės veiklos aktyvinimo transformacijų visuomenėje globalizacijos sąlygomis ypatumus, turi būti atsižvelgiama į tai, kad globalizacijos procesai yra suprantami ir vertinami labai įvairiai. Tiek tarp įvairioms ideologijoms bei pažiūroms atstovaujančių visuomenės veikėjų, tiek ir tarp įvairių sričių mokslininkų yra paplitusios ne tik labai skirtingos, bet ir prieštaringos nuomonės apie globalizaciją. Globalizacijos procesai labai skirtingai ir nevienareikšmiškai apibūdinami daugelyje pasaulyje pripažintų mokslo ir visuomenės raidai skirtų darbų (Brzezinski, 1998; Castells, 2000; Held, Goldblatt, 2002; Huntington, 1998; Means, 2000; Schumpeter, 1998).

Apibendrinant įvairias nuomones globalizacijos procesų sampratos klausimu galima teigti, kad globalizacijos procesai išreiškia bendrų socialinės elgsenos stereotipų bei įvairioms veiklos sritims būdingų bendrų normų ir standartų susiformavimą ir paplitimą globaliose erdvėse, taip pat įvairių politinės, socialinės, ekonominės bei technologinės veiklos subjektų aktyvumą stambių pasaulio regionų ir viso pasaulio rinkų mastu.

Globalizacija – labai sudėtingas reiškinys, pasižymintis tiek bendrais požymiais ir dėsningumais, pasireiškiančiais įvairiose šalyse bei pasaulio regionuose, tiek ir tam tikrais regioniniais ypatumais, būdingais atskiroms šalims ar jų grupėms. Bendrieji požymiai ir dėsningumai parodo universaliąsias globalizacijos apraiškas bei nusako bendras socialinės ir ekonominės raidos tendencijas, pasireiškiančias visame pasaulyje, o atskirų šalių ar jų grupių regioniniai ypatumai atspindi specifines aplinkybes, pasireiškiančias globalizacijos sąlygomis atskiruose pasaulio regionuose. Beje, netolygią įvairių pasaulio regionų raidą, o kartu ir būtinumą įvertinti specifines aplinkybes, būdingas globalizacijos raiškai skirtinguose regionuose, pažymi dauguma globalizacijos procesų tyrinėtojų (Huntington, 1998; Castels, 2000).

Pažymėtina ir tai, jog skirtingose šalyse ir regionuose įvairiais laikotarpiais tiek bendrieji globalizacijos požymiai ir dėsningumai, tiek ir regioniniai globalizacijos ypatumai gali reikštis įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, praėjusių 15–20 metų laikotarpiu Centrinės ir Rytų Europos šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, šie bendrieji globalizacijos požymiai ir dėsningumai bei būtent Centrinei ir Rytų Europai būdingi regioniniai globalizacijos ypatumai reiškėsi tokiomis formomis, kaip kompleksinės politinės, socialinės, ekonominės transformacijos bei daugialypės inovacijos politinės, socialinės, ekonominės, technologinės raidos ir pažangos srityse. Pažymėtina, kad šios formos išreiškė Centrinės ir Rytų Europos šalių bei jų visuomenės reagavimą į pasaulyje vykstančius pokyčius bei gebėjimą prisitaikyti prie atviros, humaniškos, demokratinės visuomenės normų ir standartų, atspindinčių Vakarų civilizacijos vertybių sklaidą ir įgyvendinimą tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje.

Centrinės ir Rytų Europos šalių sąlygomis globalizacijos procesai praėjusių 15–20 metų laikotarpiu reiškėsi (ir reiškiasi iki šiol) šiam pasaulio regionui specifinėmis transformacijomis ir inovacijų raidos formomis. Galima teigti, jog transformacijos ir inovacijos Centrinės ir Rytų Europos šalyse yra ne vien tik vidiniai šių šalių raidą apibūdinantys procesai, bet ir visuotinių globalizacijos reiškinių regioniniai atspindžiai Centrinėje ir Rytų Europoje. Socialinės ir ekonominės raidos Centrinės ir Rytų Europos šalyse globalizacijos sąlygomis esmės suvokimas yra tiesiogiai sietinas su šiose šalyse vykstančiomis transformacijomis politiniame, socialiniame, ekonominiame gyvenime: globalizacijos procesai Centrinėje ir Rytų Europoje gali būti suvokiami ir vertinami per transformacijų bei inovacijų politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime prizmę.

Būtina pažymėti, jog tiek transformacijų, tiek ir inovacijų sąvokos yra vartojamos, išreiškiant esminius kokybinius pokyčius visuomenėje bei įvairiose socialinio gyvenimo srityse (Melnikas, 2002). Šios sąvokos yra plačiai paplitusios tarptautinėje mokslinių tyrimų praktikoje; beje, Centrinės ir Rytų Europos šalys, atsižvelgiant į per pastaruosius keliolika metų jose vykstančius esminius politinius, socialinius, ekonominius pokyčius, paprastai yra vadinamos „transformacijų šalimis“.

Kaip rodo Centrinėje ir Rytų Europoje sukaupta inovacijų plėtojimo ir inovacinės veiklos aktyvinimo transformacijų visuomenėje patirtis, esminė prielaida modernizuoti Centrinės ir Rytų Europos šalių visuomenę bei šių šalių ekonomines struktūras – visapusiškas inovacijų skatinimas bei plėtojimas.

Inovacijų skatinimas ir plėtojimas – labai sudėtingi ir daugialypiai procesai, plačiai nagrinėjami daugelio mokslininkų, traktuojančių inovacijas kaip esminę žmonijos pažangos bei civilizacijų raidos sąlygą (Castells, 2000; Huntington, 1998; Schumpeter, 1998). Kartu pastebėtina, kad esminiai inovacijų formavimo bei plėtojimo ypatumai, kaip Centrinės ir Rytų Europos sąlygomis pasireiškiantis visuotinis ir bendrasis transformacijų požymis, taip pat kaip specifinės globalizacijos procesų šiame pasaulio regione pasireiškimas, iki šiol nebuvo nagrinėjami. Ši aplinkybė lemia būtinumą detaliau išdėstyti tuos teiginius, kurie gali būti svarbūs toliau plėtoti inovacijas, prioritetą teikiant reagavimui į globalizacijos bei internacionalizacijos procesus.

Inovacijų procesai turi vykti taip, kad jų pagrindu realiai būtų formuojama nauja gyvenimo kokybė ir kad būtų užtikrinamas vis aukštesnis gamybos ir aptarnavimo lygis visose veiklos srityse: inovacijų procesai turi vykti labai kryptingai ir juos reikia traktuoti kaip svarbų ir aktualų valdymo objektą.

Inovacijų valdymo problematika yra aktuali visų šalių visuomenei, tačiau būtent Centrinės ir Rytų Europos šalyse ji įgauna prioritetinę prasmę. Tai sietina su šiose šalyse vykstančių transformacijų specifika, išreiškiančia inovacines transformacinių procesų nuostatas.

Inovaciniai Centrinės ir Rytų Europos šalyse vykstančių transformacijų pradai gali būti analizuojami ir vertinami, naudojantis įvairiais metodais bei taikant daug skirtingų kriterijų. Inovacijos apima visas gyvenimo sritis, ir tai reiškia, jog inovacijos pasižymi nepaprastai didele įvairove; kartu galima teigti, jog ir inovacijų valdymo tematika taip pat yra labai plati ir apima daug skirtingų probleminių sektorių.

Analizuojant ir vertinant inovacijų valdymo problemas Centrinės ir Rytų Europos šalyse tikslinga išskirti inovacijų valdymą politinės, ekonominės, socialinės, technologinės ir kitose raidos srityse. Kiekvienai šių sričių būdingi tam tikri specifiniai aspektai, todėl atitinkami inovacijų valdymo klausimai turi būti svarstomi atsižvelgiant į kiekvienos srities ypatybes.



Skaitytojų komentarai
Vardas*:
El. paštas*:
Komentaras*:
Patvirtinimo kodas*:
 
Komentuoti

2015-06-03
Pauliusq
apgailėtinas straipsnis apie nieką.
Inovacijos ir internacionalizacija
visi
Europos verslo inoavacijų tinklas
KlasterLT