Tinklai, kaip efektyvi į inovacijas orientuota organizacinė forma. Siekiant aktyvinti šiuolaikinę socialinę ir ekonominę raidą bei mokslo ir technologijų pažangą, ypač atsižvelgiant į globalizacijos bei žiniomis grindžiamos visuomenės formavimosi procesų sąlygojamus iššūkius, būtina visapusiškai tobulinti tarptautinę vadybą, prioritetą teikiant inovacijoms ir jų plėtojimui. Tobulinant tarptautinę vadybą bei plėtojant inovacijas turi būti sugebama tinkamai pasinaudoti šiuolaikinio sinergetikos mokslo pasiekimais, pritaikyti juos kuriant ir įgyvendinant naujas organizacines formas, skirtas įvairioms šiuolaikinio socialinio ir ekonominio gyvenimo sritims.

Šiuolaikinės socialinės ir ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos sąlygomis, ypač globalizacijos bei žiniomis grindžiamos visuomenės formavimosi procesų aplinkoje itin perspektyvia ir efektyvia organizacine forma laikytini įvairūs tinklai. Šiuolaikiniai tinklai, kaip organizacinė forma, pasižymi išskirtinėmis orientacijomis į inovacijas: tinklo sukūrimu ir plėtojimu visada yra įgyvendinama sinergetinio efekto paieškos, gavimo ir panaudojimo idėja, kuri išreiškia orientaciją į inovacijas.

Kalbant apie tinklą, kaip organizacinę formą, visų pirma, būtina apibrėžti tinklo sąvoką.

Bendriausiu atveju tinklu gali būti laikoma visuma į bendrą sistemą sujungtų tam tikrų elementų, pasižyminčių orientacija į bendro tikslo siekimą arba į bendrų funkcijų vykdymą.

Toks požiūris į tinklo sąvoką leidžia išskirti tris esmines aplinkybes, apibūdinančias tinklą, kaip ypatingą sistemą:

• tinklas visada yra sistema, nes tinklo elementai yra sujungti tam tikrais ryšiais, tarpusavyje sąveikauja ir gali veikti kaip visuma,
• tinklas, kaip sistema, yra orientuotas į bendro tikslo siekimą ar į bendrų funkcijų vykdymą bei veikia kaip vienas valdymo ar savireguliacijos objektas,
• tinklą sudarantys elementai išlaiko tas savo prigimtines savybes ir požymius, kuriuos turėjo iki įsijungimo į tinklą, ir nepraranda išskirtinumo (pastaroji aplinkybė leidžia identifikuoti tinklą, kaip ypatingą sistemą, pasižyminčią tuo, jog jos elementai visada veikia turėdami tam tikrą autonomiją).

Tais atvejais, kai tinklas yra sukurtas arba veikia kaip socialinio pobūdžio ar socialinės kilmės sistema, jo sąvoka gali būti apibūdinta plačiau: tinklas – tai visuma individualius interesus turinčių subjektų, sujungtų ar susijungusių į bendrą sistemą, kuri pasižymi tuo, jog:

• sistemai priklausantys subjektai tarpusavyje sąveikauja,
• sistemoje yra įgyvendinami bendri interesai, siekiama bendrų tikslų, vykdomos bendros funkcijos,
• sistema veikia kaip organizacija, kurioje pasireiškia valdymas ir savireguliacija.

Tinklas visada apibrėžiamas kaip organizacija, nes tinklui visada yra būdingi organizacijos bruožai. Kaip žinome, organizacija yra laikytina tokia subjektų visuma arba sistema, kuriai būdingi du esminiai požymiai:

• sistemai priklausančių subjektų tarpusavio sąveika, įgyvendinama įvairiomis tiesioginių ir grįžtamųjų ryšių formomis bei pasinaudojant atitinkama tokios sąveikos infrastruktūra,
• kiekvienam subjektui būdingose specifinėse individualių interesų struktūrose išryškėjantys visiems sistemai priklausantiems subjektams būdingi bendri interesai.

Tinklas, kaip organizacija, pasižymi ir tam tikrais ypatumais, iš kurių išskirtini šie:

• tinklui priklausantys subjektai pasižymi aiškiai išreikštu savarankiškumu ir autonomija, taip pat gebėjimu tinkle išsaugoti savo prigimtines savybes ir požymius,
• tinklas, kaip visuma, funkcionuoja vyraujant savireguliacijai.

Išdėstytas požiūris į sampratą tinklų, veikiančių socialinio pobūdžio ar socialinės kilmės sistemose, leidžia bendriausiu atveju traktuoti tinklą kaip tam tikrą įvairių subjektų veiklos organizacinę formą. Suvoktina ir tai, kad pagrindinis kiekvieno tinklo privalumas yra jo orientavimas į inovacijas: tinklas, kaip įvairių subjektų visuma ir sistema, turi potencialą gauti ir panaudoti įvairius sinergetinius efektus, todėl sėkmingai ir efektyviai veikiančiame tinkle atsiranda prielaidos kurti, skleisti ir panaudoti inovacijas.

Atsižvelgiant į šiuolaikinius globalizacijos bei žiniomis grindžiamos visuomenės formavimosi nulemtus iššūkius, galima teigti, kad itin sėkmingi ir efektyviai veikiantys yra tie tinklai, kurie veikia ir yra plėtojami tarptautinėse erdvėse: buvimas tarptautinėje aplinkoje gali sudaryti papildomas prielaidas plėtoti inovacijas. Dėl šios priežasties tinklų kūrimo ir jų veiklos plėtojimo problematika yra vertintina kaip prioritetinė tobulinant šiuolaikinę tarptautinę vadybą.

Pažymėtina, jog tinklų kūrimo ir jų veiklos tobulinimo bei plėtojimo problemos yra gana sudėtingos. Tai susiję su pačių tinklų įvairove: patys tinklai gali būti identifikuojami ir klasifikuojami atsižvelgiant į daugybę požymių, o tai reiškia, kad tinklų kūrimas ir jų veikos tobulinimas bei plėtojimas, kaip daugialypiai procesai, pasižymi ypatingu sudėtingumu.