Šiuolaikinėmis sąlygomis kuriamų bei plėtojamų tinklų įvairovė. Šiuolaikinėmis socialinės, ekonominės, politinės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos sąlygomis gali būti bei realiai yra kuriami ir plėtojami didžiule įvairove pasižymintys tinklai. Tokios įvairovės pažinimas bei įvairaus pobūdžio tinklams būdingų ypatumų įvertinimas yra esminė prielaida sėkmingai plėtoti efektyviai veikiančius tinklus.

Pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos apibūdinami ir klasifikuojami įvairūs tinklai bei nustatomos jų kūrimo, veiklos plėtojimo ir tobulinimo problemos, yra tokie:

• tinklų ir jų veiklos bei raidos pobūdį bei paskirtį nusakantys požymiai,
• požymiai, nusakantys tinkluose veikiančius subjektus,
• požymiai, nusakantys tinklų veiklos ir raidos mastą bei įtaką socialinei, ekonominei, politinei, taip pat mokslo ir technologijų pažangai.

Nurodytoms grupėms priskirtini tinklų požymiai gali būti apibūdinti detaliau.

Pagal veiklos bei raidos pobūdį, taip pat pagal paskirtį skiriami šie tinklai:

• tinklai, pasižymintys skirtingais savo veiklos ir raidos socialiniais, ekonominiais, politiniais prioritetais, taip pat prioritetais įvairiose mokslo ir technologijų pažangos srityse (socialinių, ekonominių, politinių, taip pat mokslo ir technologijų pažangos prioritetų įvairovė parodo įvairovę tinklų, kurie siekia šiuos prioritetus įgyvendinti),
• tinklai, pasižymintys savo veikla ir raida skirtingose verslo bei viešojo sektoriaus srityse (verslo sektorių bei veiklos ir raidos skirtingose viešojo sektoriaus srityse atvejų įvairovė parodo tinklų, veikiančių šiose srityse, įvairovę),
• tinklai, pasižymintys orientacijomis tiek į veiklos ir raidos pastovumą, tiek ir į vienkartinių ar didele kaita pasižyminčių projektų įgyvendinimą (šia prasme gali būti išskiriami įvairūs tinklai, pasižymintys tam tikros vykdomų funkcijų sąrankos stabilumu, taip pat įvairūs programinio tikslinio ar projektinio pobūdžio tinklai),
• formalizuoti ar formalizuotai veikiantys tinklai bei neformalūs ar neformaliai veikiantys tinklai (įvairios galimybės formalizuoti tinklų kūrimąsi, jų veiklą ir raidą arba plėtoti tinklus neformaliuoju pavidalu parodo pačių tinklų įvairovę).

Nurodyti tinklų veiklos bei raidos pobūdžio bei tinklų paskirties požymiai leidžia ne tik geriau pažinti tinklų įvairovę, bet ir suvokti jų veiklai ir plėtrai būdingas inovacijų galimybes.

Siekiant kompleksiškai įvertinti tinklų kūrimo bei jų plėtojimo galimybes ir perspektyvas, būtina atsižvelgti į tas tinklų įvairovės aplinkybes, kurias sąlygoja tinkluose veikiančius subjektus apibūdinantys požymiai.

Požymiai, nusakantys tinkluose veikiančius subjektus, yra svarbūs, nes padeda apibūdinti tinklų įvairovę atsižvelgiant į dvi esmines aplinkybes:

• tinkluose dalyvaujančių bei veikiančių subjektų įvairovė,
• tinkluose dalyvaujančių bei veikiančių subjektų interesų ir tikslų įvairovė.

Turint omenyje tinkluose veikiančių subjektų įvairovę, išskirtinos šios svarbiausios tinklų grupės:

• fizinių asmenų (individų) tinklai,
• organizacijų tinklai,
• kombinuotieji fizinių asmenų (individų) ir organizacijų tinklai.

Kiekvienu konkrečiu atveju tinkle yra įgyvendinami tam tikri tinkle veikiančių subjektų interesai ir tikslai, todėl detalesnis tiek fizinių asmenų (individų), tiek ir organizacijų tinklų apibūdinimas leidžia plačiau suvokti skirtingų subjektų interesų ir tikslų įvairovę.

Fizinių asmenų (individų) tinklai gali būti kuriami ir gali veikti įvairaus pobūdžio interesų ar tikslų pagrindu. Iš tokių interesų ir tikslų minėtini:

• interesai ar tikslai, išreiškiantys fizinių asmenų (individų) mentalinį, kultūrinį, dvasinį artumą, ypač tais atvejais, kai pasireiškia giminystės ryšiai, ilgalaike pažinties ar bendradarbiavimo patirtimi grindžiami asmeninės draugystės ryšiai, taip pat ryšiai, susiklostę etnokultūrinio, konfesinio bendrumo, priklausomumo socialinės kilmės prasme toms pačioms ar identiškoms socialinėms grupėms ir sluoksniams bei ta pačia regionine kilme pasižyminčioms socialiniu bei kultūriniu požiūriu giminingoms grupėms,
• interesai ir tikslai, išreiškiantys fizinių asmenų (individų) ideologinį bei politinių pažiūrų ar siekių artumą,
• interesai ar tikslai, išreiškiantys fizinių asmenų (individų) artumą ar bendrumą gyvenimo būdo, socialinės elgsenos bei socialinio aktyvumo, taip pat moralinių nuostatų, vertybių bei humanistinių orientacijų ar buvimo identiškų gyvenimo problemų aplinkoje prasme,
• interesai ar tikslai, išreiškiantys fizinių asmenų (individų) profesinės veiklos bendrumą ar artumą (pastarasis atvejis yra itin reikšmingas plėtojant bendradarbiavimą tiesioginių tarpasmeninių komunikacijų prasme įvairiose mokslo, studijų, meninės ar techninės kūrybos, taip pat kitose profesinės veiklos srityse),
• bendri fizinių asmenų (individų) tikslai konkrečioje veikloje, pvz., rengiant bei įgyvendinant bendrus planus, projektus ar strategijas.

Fizinių asmenų (individų) tinklai gali būti kuriami ir gali veikti tiek nurodytųjų, tiek ir kitų ar kitaip klasifikuojamų bei identifikuojamų fiziniams asmenims (individams) būdingų tikslų ar interesų pagrindu. Visais tokių tikslų plėtojimo atvejais itin reikšmingi yra tarpasmeninių komunikacijų bei tarpasmeninio psichologinio suderinamumo veiksniai. Ypač pabrėžtina, kad fizinių asmenų (individų) tinklų raidą ir plėtrą daugiausia veikia savireguliacijos procesai.

Fizinių asmenų (individų) tinklai gali veikti tiek autonomiškai (kai tinklas veikia nepriklausomai nuo savo narių dalyvavimo kituose tinkluose bei organizacijose), tiek ir kitų tinklų ir įvairių organizacijų struktūrose (pavyzdžiui, kai įvairioms tarpusavyje sąveikaujančioms organizacijoms atstovaujantys asmenys tarpusavyje bendrauja ir bendradarbiauja fizinių asmenų tinklo pavidalu). Be to, fizinių asmenų (individų) tinklai bendriausiu atveju gali būti suvokiami kaip susikertantys, nes tas pats fizinis asmuo (individas) tuo pačiu metu gali priklausyti įvairiems tinklams ir dalyvauti jų veikloje.

Nurodyti fizinių asmenų (individų) tinklų požymiai daugeliu požiūriu yra palygintini su organizacijų tinklų požymiais. Kaip ir fizinių asmenų (individų) tinklai, organizacijų tinklai gali būti kuriami ir gali veikti įvairaus pobūdžio interesų ar tikslų pagrindu. Kartu pastebėtina, jog organizacijų tinklams yra būdinga kur kas didesnė įvairovė, kurią sąlygoja tiek įvairovė tų interesų ir tikslų, kurių pagrindu yra kuriami ir veikia patys tinklai, tiek ir įvairovė pačių organizacijų, kurios dalyvauja tinkluose.

Organizacijų tinklų įvairovę sudaro:

• valstybių ar konkrečios valstybės interesams atstovaujančių įstaigų ar institucijų tinklai, pasižymintys tam tikrais savo veiklos ar raidos požymiais, taip pat pačių valstybių tinklai, susiklostantys tam tikroje situacijoje, kai yra įgyvendinami bendri valstybių interesai,
• viešajame sektoriuje veikiančių įstaigų, institucijų ar kitokių organizacijų tinklai, pasižymintys tiek juose veikiančių įstaigų, institucijų ar kitokių organizacijų įvairove, tiek ir pačių tinklų veiklos ar raidos pobūdžio bei paskirties, taip pat tinkluose įgyvendinamų interesų ir tikslų įvairove,
• verslo sektoriuje veikiančių įmonių, įstaigų, institucijų ar kitokių organizacijų tinklai, pasižymintys tiek juose veikiančių įmonių, įstaigų, institucijų ar kitokių organizacijų įvairove, tiek ir pačių tinklų veiklos ir raidos pobūdžio bei paskirties, taip pat tinkluose įgyvendinamų interesų ir tikslų įvairove,
• kombinuotieji tinklai, kuriuose veikia ar gali veikti tiek viešam sektoriui priskirtinos įstaigos, institucijos, kitos organizacijos, tiek ir verslo sektoriui priskirtinos įmonės, įstaigos, institucijos bei kitos organizacijos; be to, kombinuotuose tinkluose gali veikti ir įvairūs fiziniai asmenys (individai).

Savaime suprantama, be nurodytųjų, gali būti ir kitokių organizacijų tinklų.

Šiuolaikinėmis socialinės, ekonominės, politinės, taip pat mokslo ir technologijų pažangos sąlygomis itin reikšmingais laikytini įvairūs tiek verslo sektoriuose veikiančių įmonių, įstaigų, institucijų ar kitokių organizacijų tinklai, tiek kombinuotieji tinklai. Pastarąjį teiginį galima pagrįsti tuo, jog šiuolaikinėmis globalizacijos bei žiniomis grindžiamos visuomenės formavimosi sąlygomis neišvengiamai reiškiasi įvairialypiai gyvenimo liberalizavimo procesai, taigi tolesnę pažangą visose srityse vis didesniu mastu nulemia įvairiomis formomis plintančios inovacijos ir skatinamos privačios iniciatyvos. Dėl šios priežasties verslo sektorių plėtra bei verslo ir viešųjų sektorių organizacijų bendradarbiavimo aktyvinimas įgauna ypatingą vaidmenį. Kartu galima teigti, jog inovacijų visose gyvenimo srityse skatinimo bei skleidimo požiūriu itin reikšmingais yra laikytini kaip tik verslo sektoriuose veikiančių organizacijų bei įvairūs kombinuotieji tinklai.

Verslo sektoriuose veikiančių organizacijų bei kombinuotųjų tinklų prasmę daugeliu atvejų galima apibūdinti išskiriant kelis tokiuose tinkluose kuriamų, skleidžiamų bei įgyvendinamų inovacijų atvejus:

• tinkle yra kuriamos ir įgyvendinamos naujos technologijos ar naujos organizacinės formos, skirtos tam, kad būtų labiau efektyviai atliekamos tradicinės pačiam tinklui būdingos funkcijos bei kuriami efektyviau tradiciniai tinklo produktai,
• tinkle yra kuriami ir tinklo veiklos bei raidos pagrindu skleidžiami nauji produktai, išreiškiantys naujus tinklo veiklos ir raidos rezultatus bei naują tinklo specializaciją,
• tinkle yra sukuriamas naujas potencialas, skirtas tolesnei paties tinklo veiklai ir raidai bei tinklo gebėjimams įgyti naują kokybę bei naują padėtį aplinkos atžvilgiu (pastarieji atvejai yra itin reikšmingi, nes išreiškia naujų tinklų ir naujų sistemų formavimąsi; tokiais atvejais galima kalbėti apie naujos situacijos tiek pačiame tinkle, tiek ir tinklo aplinkoje sukūrimą, kartu ir – apie naujos kokybės konkrečiuose socialinio, ekonominio, politinio gyvenimo bei mokslo ir technologijų pažangos sektoriuose suformavimą).

Naujo potencialo sukūrimas tinkle gali pasireikšti įvairiomis formomis, pvz., sukuriant naujo tipo verslą, plėtojant naujo tipo veiklą, skleidžiant naujus socialinės elgsenos stereotipus bei naujus gyvenimo būdo ar konkrečios veiklos modelius. Ši aplinkybė ne tik iliustruoja naujo potencialo sukūrimo tinkle bei naujų tinklų sukūrimo reikšmingumą ir svarbą, bet ir leidžia atskleisti prielaidas plėtoti pažangą įvairiose gyvenimo srityse aktyvinant naujų tinklų formavimąsi bei veiklą ir tuo pagrindu skatinant inovacijas.

Būtina atsižvelgti ir į tai, kad praktikoje egzistuoja įvairių organizacijų jungimosi į tinklus bei organizacijų veiklos ir raidos tinkluose motyvų. Iš jų minėtini šie:

• motyvai, išreiškiantys siekimą plėtoti bendradarbiavimą identiškos veiklos ir panašių ar tų pačių funkcijų vykdymo srityje (tokiais atvejais tinklą sudarančios organizacijos pasižymi funkcijų bei kuriamų produktų ir veiklos rezultatų panašumu, o pats tinklas pasižymi specializacija, kuri yra analogiška jį sudarančių tipinių tinklo organizacijų specializacijai),
• motyvai, išreiškiantys siekimą plėtoti bendradarbiavimą tarpusavyje papildančios veiklos ir viena kitą papildančių funkcijų vykdymo srityje (tokiais atvejais tinklą sudarančios organizacijos pasižymi funkcijų bei kuriamų produktų ir veiklos rezultatų tarpusavio papildomumu, siekiant suformuoti tam tikrą kompleksinę funkcijų bei tarpinių ar dalinių rezultatų ir produktų sukūrimo sistemą, kurioje būtų galima kurti kokybiškai naują galutinį visos sistemos rezultatą); tokiais atvejais tinklo specializacija išreiškia į tinklą įsijungusių organizacijų bendros ir tarpusavyje papildančios veiklos ir raidos rezultatų pobūdį).

Realiomis socialinės, ekonominės, politinės, taip pat mokslo ir technologijų pažangos sąlygomis plėtojant organizacijų tinklus gali būti įgyvendinami tiek nurodyti motyvai, tiek ir įvairios jų kombinacijos. Pažymėtina, kad visais šių motyvų įgyvendinimo atvejais yra realizuojamos sinergetinių efektų paieškos, gavimo ir panaudojimo idėjos. Beje, siekimas įgyvendinti nurodytus motyvus realizuojant įvairias sinergetinių efektų paieškos, gavimo ir panaudojimo idėjas socialinės, ekonominės, politinės, taip pat mokslo ir technologijų pažangos praktikoje pasireiškia įvairiomis įmonių, įstaigų, kitų organizacijų susivienijimų, aljansų (taip pat ir – strateginių aljansų) bei kitokių darinių kūrimo ir veiklos plėtojimo formomis: šių formų įvairovė yra dar viena organizacijų tinklų įvairovės iliustracija.

Pratęsiant tiek fizinių asmenų (individų), tiek ir organizacijų tinklų įvairovės apibūdinimą kaip itin svarbūs yra pažymėtini tinklų požymiai, padedantys nusakyti tinklų veiklos ir raidos mastus bei pačių tinklų įtaką socialinei, ekonominei, politinei, mokslo ir technologijų pažangai.

Požymiai, nusakantys tinklų veiklos ir raidos mastą bei įtaką socialinei, ekonominei, politinei, taip pat mokslo it technologijų pažangai, yra itin svarbūs todėl, kad tinklų įvairovę lemia:

• tinklų dydžiai (tinklų mastai), kuriuos nurodo konkrečiame tinkle veikiančių organizacijų ar kitų subjektų skaičius, taip pat šių organizacijų dydžiai bei pačių tinklų struktūros sudėtingumas,
• tinklų veiklos ir raidos mastai, kuriuos nurodo kiekviename tinkle sukuriamų produktų kiekiai, šių produktų įvairovė, tinkle sukauptų ir panaudojamų išteklių kiekiai, taip pat tinklo veiklos ir raidos aprėptis įvairiai apibūdinamų partnerystės ryšių prasme,
• tinklų veiklos ir raidos mastai geografiškai apibūdinamos aprėpties, taip pat įvairių laiko parametrų prasme,
• tinklų veiklos ir raidos efektyvumas bei poveikiai įvairiems socialinio, ekonominio, politinio, technologinio pobūdžio procesams ir pokyčiams.

Nurodytieji bei kiti požymiai, nusakantys tinklų veiklos ir raidos mastą bei įtaką socialinei, ekonominei, politinei, mokslo ir technologijų pažangai, leidžia suvokti ir įvertinti įvairaus pobūdžio tinklų vaidmenį ir perspektyvas šiuolaikinėmis sąlygomis.

Apibendrinant tiek tinklų įvairovės, tiek ir platesnę tinklų, kaip į inovacijas orientuotos organizacinės formos, apibūdinimą, galima pažymėti didėjantį tinklų reikšmingumą šiuolaikinėmis socialinės, ekonominės, politinės, mokslo ir technologijų raidos ir pažangos sąlygomis. Ypač pabrėžtinas tinklų veiklos ir raidos reikšmingumas skatinant inovacijas Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, didinant Europos Sąjungos ekonomikos sistemos indėlį į pasaulio ekonomiką bei stiprinant Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą atsižvelgiant į naujus globalizacijos bei žiniomis grindžiamos visuomenės sukūrimo iššūkius.

Nurodytieji teiginiai leidžia pagrįsti bendrą išvadą, jog tinklų kūrimo, jų veiklos ir raidos efektyvumo didinimo tematika yra vertintina kaip itin prioritetinė plėtojant šiuolaikinę tarptautinę vadybą atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtros, taip pat globalizacijos bei žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimosi reikalavimus.