Kiekvieną organizaciją, plėtojančią inovacinę veiklą, veikia daugybė išorinių veiksnių: ekonominių, socialinių, technologinių ir kt. Be to, rinkoje susiduriama su produkcijos ar paslaugų kainomis, konkurencija, žaliavų stygiumi ir daugybe kitų veiksnių, kurie gali nulemti inovacinės veiklos likimą. Ne mažiau svarbu teisingai įvertinti ir firmos vidaus situaciją. Čia lemiamą vaidmenį vaidina žmonės, informaciniai, finansiniai bei materialiniai ištekliai, kurių stoka arba nepatenkinama kokybė taip pat gali vienaip ar kitaip paveikti inovacinę veiklą. Visa tai padeda įvertinti inovacinės veiklos planavimas, kuris yra visų valdymo sprendimų pamatas.

Planavimo procedūros

Inovacinės veiklos planavimo procesas – labai kruopštus darbas. Dir¬bant šį darbą, reikia objektyviai įvertinti ne tik įvairius išorinius veiks¬nius ir vidinius išteklius, bet ir numatyti jų pokyčius ateityje. To¬dėl inovacinės veiklos planavimui siūlytina taikyti šią schemą:

Šios schemos taikymas leidžia išsamiai įvertinti visus galimus veiks¬nius, turinčius įtakos inovacinės veiklos įgyvendinimo sėkmei. Prie jų priskirtini:

1. Politiniai-teisiniai veiksniai. Kai kurie politiniai veiksniai ir aspektai gali turėti labai daug reikšmės inovacinei veiklai. Vienas iš jų – tai valstybės vykdoma ekonominė politika ir jos požiūris į inovacinę veiklą. Reikia įvertinti, kokie įstatymai reglamentuoja inovacinę veiklą, kaip jie stimuliuoja ar stabdo atitinkamos verslo srities inovacinės veiklos plėtojimą: mokesčių sistemą, muitus, vartotojų ir verslininkų teisinę apsaugą, teisėsaugą ir t. t. Be to, turi būti įvertinami politiniai procesai ne tik savoje šalyje, bet ir kitose, ypač tose, su kuriomis bendradarbiaujama įgyvendinant inovacinę veiklą. Čia labai svarbus vaidmuo tenka politinės padėties ir tarpvalstybinių santykių stabilumui, nes konfliktai gali sukelti inovacinės veiklos neapibrėžtumą ir netikrumą. Todėl, rengiant inovacinės veiklos planą, būtina labai atidžiai visa tai išnagrinėti ir mėginti prognozuoti politinę padėtį bent jau tam tikram laikotarpiui. Tai nėra lengvas ir paprastas darbas, tačiau, jeigu įmonė siekia ilgalaikių tikslų, tai visada privalu pagalvoti ir dėl jos išlikimo. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad inovacinė veikla neprieštarautų įstatymams ir norminiams aktams;
2. Ekonominiai veiksniai. Sudarant inovacinės veiklos planą, būtina įvertinti ne tik pačios įmonės ekonominę, bet ir vidinę valstybės bei tarptautinę padėtį neatsižvelgiant į tai, ar jos tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką inovacinei veiklai. Būtina suprasti, kad konkretus ekonominės aplinkos pasikeitimas vienai inovacinei veiklai gali būti didelis privalumas, o kitai – trūkumas. Todėl aplinkos ekonominei analizei reikia skirti rimtą dėmesį ir prognozuoti galimus variantus visam inovacinės veiklos laikotarpiui;
3. Socialiniai veiksniai. Paprastai inovacinė veikla įgyvendinama kokioje nors vienoje socialinėje aplinkoje. Todėl socialiniai veiksniai, tarp kurių vyraujantys: nuostatos, gyvenimo vertybės, tradicijos, religija, politinės pažiūros, išsilavinimas ir kt. –netiesiogiai, bet labai stipriai veikia inovacinės veiklos rezultatus. Socialinė aplinka nebūna stabili, ji nuolat kinta ir yra veikiama politikos bei ekonomikos. Besikeičiantys visuomenės santykiai, įpročiai, požiūriai bei nuostatos gali lemti inovacinę veiklą, todėl norint efektyviai reaguoti į socialinius veiksnius, ypač į jų pasikeitimą, būtina juos nuolat stebėti, vertinti ir sąmoningai ugdyti bei nukreipti inovacinei veiklai reikiama linkme;
4. Technologiniai (techniniai) veiksniai. Į gamybą orientuotos inovacinės veiklos efektyvumą labiausiai le¬mia technologiniai pasikeitimai, kurie nuolat vyksta išorinėje aplinkoje. Neįvertinus minėto veiksnio, inovacinės veiklos rezultatas gali tapti nekonkurentiškas. Pabrėžtina ir tai, kad itin daug reikšmės inovacinei veiklai turi intelektinis potencialas – informacija, kaip visuomenę bei civilizaciją integruojantis pradas. Informacija, kurios mastai didėja geometrine progresija ir plinta daugybe esamų ir vis naujai atsirandančių kanalų, padeda laiku ir deramai įvertinti technologinius veiksnius (naujos technologijos, medžiagos, technika). Nesugebėti laiku reaguoti į nuolat vykstančius pasikeitimus inovacinei veiklai gali būti pražūtinga;
5. Rinkos veiksniai. Inovacinės veiklos produktas ar paslauga, jų kaina ir kiekis, rinkos imlumas, padėtis konkurentų atžvilgiu ir kiti dalykai priklauso rinkos veiksniams. Planuojant inovacinę veiklą būtina žinoti, ar inovacinės veiklos produktas, paslauga bus perkama; be to, reikia žinoti apimtis ir galimą kainą.
Būtina suvokti, kad rinka nuolat kinta, todėl įgyvendinant inovacijas būtina nuolat stebėti pasikeitimus, teisingai įvertinti ir operatyviai keisti inovacinės veiklos kryptis, prisitaikant prie besikeičiančių sąlygų bei garantuojant inovacijų gyvybingumą.

Be išorinių veiksnių, ne mažiau svarbūs ir vidiniai įmonės ištekliai (veiksniai), tarp kurių paminėtini šie:

1. Personalas. Viena iš svarbiausių inovacinės veiklos sėkmės prielaidų – joje dalyvaujantis personalas, nuo kurio labai priklauso, ar inovacinės veiklos rezultatas atitiks numatytus tikslus. Žmogus yra sudėtinga ir nepakartojama asmenybė. Jo poelgiai, net žinant jų motyvus, ne visada nuspėjami. Tačiau tai nereiškia, kad žmogaus elgesio negalima prognozuoti. Rengiant inovacinės veiklos planą, būtina išsiaiškinti, kokio personalo reikės tam planui įgyvendinti, ką jau turime, o ką reikės keisti ar papildyti. Būtina suprasti, kad kiekvienai inovacinei veiklai reikia personalo, kurį sudarytų atitinkamų profesijų bei kvalifikacijos specialistai;
2. Informacija. Sudarant inovacinės veiklos planą ir išsiaiškinant inovacinės veiklos subjekto (įmonės) vidaus problemas, pirmiausia reikia nustatyti, ar įmonėje veikia patikima informacijos sistema, nes nuo jos efektyvumo priklausys valdymo sprendimų priėmimo kokybė, o nuo pastarųjų – inovacinės veiklos efektyvumas. Pastebėtina, kad, neturint išsamios informacijos arba jei ji yra labai ribota, visi sprendimai, susiję su inovacine veikla, gali būti labai rizikingi;
3. Ištekliai. Išteklius inventorizuoti nėra labai sunku. Tačiau jų apskaitos ir naudojimo kontrolės problemos išlieka. Analizuojant išteklius reikia išsiaiškinti jų silpnąsias vietas, taip pat ką reikia konkrečiai nuveikti siekiant geresnės kokybės ar pigesnių medžiagų, iš kur gauti finansinių išteklių ir kt. Visa tai turi tiksliai atsispindėti inovacinės veiklos plane;
4. Organizacijos kultūra. Pastebėtina, kad net ir labai geri specialistai profesionalai, dirbdami kiekvienas sau tik už pinigus, negalės tenkinti firmos, o kartu ir ino¬vacinės veiklos poreikių. Todėl inovacinės veiklos plane būtina numatyti, kaip bus plėtojama inovacinės veiklos komandos kultūra, kaip bus susietos visų darbuotojų žinios, jų protas ir jausmai inovacinės veiklos ir jų pačių labui. Jei nebus sukurta vidinė kultūra, nebus ir inovacinės veiklos teigiamų rezultatų, nes ir geriausios šiuolaikinės technologijos negali pakeisti kūrybiškai mąstančių žmonių.
Objektyvus išorinių veiksnių ir vidinių išteklių įvertinimas leidžia pasirinkti konkrečius inovacinės veiklos tikslus bei parengti jų įgyvendinimo planą.