 |
Paskelbti „INOVACIJŲ PRIZAS 2011“ nugalėtojai! Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia.
|
 |
 |
 |
Šiandien mes galime kalbėti apie iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria Lietuvos aukštųjų technologijų sektorius, o ypač naujos, veiklą neseniai pradėjusios įmonės.
Vieni jų – globalūs, pavyzdžiui, migracija: jauni ir perspektyvūs mokslininkai ir specialistai ne tik patys ieško, bet ir gauna pasiūlymų dirbti užsienio ekscelencijos centruose ar tarptautinėse įmonėse.
Kiti – labiau vietinės kilmės: štai jaunoms, dažnai tarptautinės sudėties įmonėms (ar entreprenerių bei specialistų grupėms), dar tik vystančioms perspektyvius produktus ar paslaugas, palankesnių verslo kūrimo ir finansavimo sąlygų tenka ieškoti užsienio valstybėse. Europos Sąjunga ir daugelis jos šalių narių jaunas aukštųjų technologijų įmones išskiria kaip visiškai atskirą tikslinę grupę: nedidelę, bet ypatingai svarbią.
Labai norėtųsi, kad ir Lietuvos valstybės institucijos tą išskirtinumą priimtų ir parodytų konkrečiomis priemonėmis. Panašių iššūkių galima įvardinti ir daugiau, tačiau šiandien, įvertinę ilgalaikes tendencijas, savęs turime klausti ne tik ar Lietuva palanki kurti verslą, bet ar tarptautinė aplinka palanki Lietuvai ir naujoms čia vystomoms idėjoms? Šiandien dar taip.
Taigi grįžtant prie vizijų ir jų kūrėjų – kaip spėti koja kojon ir neprarasti to potencialo, kurį dar šiandien Lietuva turi? Atsakymas paprastas – aktyvesnis bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas pradedant žmogiškuoju lygmeniu tarp mokslininko ir verslininko, ir baigiant instituciniu – tarp skirtingų ministerijų, universitetų, tyrimų centrų, įmonių ir jų asociacijų. Tik kompleksinis ir horizontalus požiūris į visos šalies ūkio ir visuomenės gerovės augimą padės įgyvendinti šiandien rašomas vizijas. Vizijos parašytos – laikas jas įgyvendinti!
Žinių ekonomikos forumo ir EKSMA grupės organizuojami sėkmingiausios jaunos Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės apdovanojimai atskleidžia dėsningumą – tarp pretendenčių dominuoja informacinių technologijų (IT) įmonės. Šią tendenciją paaiškinti gana paprasta – kompiuterinį raštingumą ir dar daugiau skaitmeninių įgūdžių yra įgiję dauguma Lietuvos jaunuolių, todėl šiai veiklai talentingiems atsiskleisti sąlygos yra.
Džiaugiantis Lietuvos IT specialistų ir entuziastų pasiekimais, rūpestį kelia kitų technologijų pakraipų jaunų įmonių mažuma, kurią paaiškinti taip pat nėra sudėtinga – technologijų pagrindų nemoko mokyklose, labai mažai yra technologinės pakraipos būrelių užmokyklinėse organizacijose. O nežinomi dalykai yra baugūs, todėl juos studijuoti ar kitaip į juos įsijungti siekia nedaugelis.
Norėdami radikaliai pakeisti susidariusią situaciją turėtume nedelsiant imtis švietimo pertvarkos – mokyklose mokyti vaikus technologijos pradmenų, technologiniais dalykais susidomėję turi turėti galimybes gilintis į juos jaunųjų technikų ar technologų, chemikų ar biologų, lėktuvų ar laivų modelių kūrėjų būreliuose.
Investicijos į jaunąją kartą yra labiausiai atsiperkančios ilguoju periodu, todėl artėjančių 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos apčiuopiamą dalį turime nukreipti švietimo pertvarkymui technologinio ugdymo linkme. Tada atsiras daug daugiau technologinių verslų lyderių ir sėkmės istorijų. Ir paneigsime teiginį, kad labiausiai technologiškai išprusę yra turintys ir remontuojantys savo motorolerius jaunuoliai.
Inovacijos renginių industrijoje
Balso atpažinimo technologijos lifte Škotijoje (video)
