Kūrybiškumas sąlygoja mokslinę ir techninę pažangą bei nuolat atsirandančias naujoves mūsų gyvenime. Nauji atradimai sudaro prielaidas produktų, procesų, technologijų inovacijoms, o savalaikis ir sėkmingas jų įgyvendinimas didina organizacijos konkurencingumą rinkoje ir augina pelną. Todėl įmonių vadovams bei personalo specialistams naudinga žinoti, kokios savybės charakterizuoja kūrybingus žmones ir kokia aplinka padeda klestėti kūrybiškumui organizacijose.

Kūrybiškumo talentas

Kūrybišku gimstama ar tampama? Šiuo klausimu mokslininkų požiūriai skiriasi. Pasak Eivindo L. Martinseno (norv. Øyvind L. Martinsen), BI Norvegijos aukštosios vadybos mokyklos docento, kūrybiški žmonės pasižymi aukštesniu intelektu, yra lankstūs ir turi gerai išvystytą sugebėjimą generuoti naujas idėjas. Tačiau amerikiečių I.V.Gecelio ir P.O.Džeksono (angl. I.W.Getzels ir P.O. Jackson) dar 1962 metais atlikti tyrimai parodė, kad kūrybiškumo ir intelekto ryšys yra labai menkas. Egzistuoja ir dar vienas požiūris, kad žmogaus kūrybiškumui didelę įtaką turi tiek įgimti dalykai, tiek aplinka, kurioje žmogus vystosi. Todėl labai svarbu nuo mažens sudaryti sąlygas vaiko saviraiškai. Aktyviųjų mokymo ir mokymosi metodų taikymas švietimo įstaigose padeda mokytis ieškoti ir atrasti naujus, nežinomus dalykus, klysti ir taisyti savo klaidas.

Kūrybiškų asmenybių bruožai

E.L.Martinsenas tyrinėjo keturių profesijų atstovus, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su kūryba. Tyrinėtoją domino, kokiais bruožais pasižymi išradėjai, antrepreneriai, mokslininkai ir menininkai. Bendri bruožai, kurie būdingi visoms keturioms kūrybiškų žmonių grupėms, yra didelis atvirumas naujai patirčiai, laki vaizduotė ir asociatyvus mąstymas. Tačiau nei vienos tirtos grupės atstovai nepasižymi lengvu charakteriu. Tuo pačiu metu jie gali būti labai kompetentingi ir labai užsispyrę. Daugeliui meno atstovų būdingas žemas emocinis stabilumas, o jų veikla dažnai nėra sisteminga. Tuo tarpu išradėjai, antrepreneriai ir mokslininkai pasižymi daug aukštesniu emociniu stabilumu bei savo darbe demonstruoja stiprius metodinius gebėjimus.

Kūrybiškumui palanki aplinka

Kūrybiškų žmonių suradimas ir pasamdymas nėra pakankama sąlyga kūrybiškai organizacijai formuotis. Būtina įvesti matavimo rodiklius, kurie stimuliuoja organizacijos kūrybiškumą. Darbo aplinka ir vidinė (nepiniginė) darbuotojų motyvacija yra du gyvybiškai svarbūs veiksniai, siekiant pažadinti kūrybiškumą. E.L. Martinsenas nustatė keletą svarbių kūrybišką aplinką skatinančių faktorių. Visų pirma užduotys kūrybiškiems darbuotojams turi būti pakankamai sudėtingos ir keliančios iššūkius, taip pat darbuotojams svarbi teigiama bendradarbiavimo su kolegomis patirtis. Vyresnieji vadovai turi parodyti, kad jie palaiko kūrybiškumą ne tik formaliai, bet ir praktiškai, čia svarbūs ir geri darbuotojų santykiai su jų tiesioginiais vadovais, lankstumo bei noro imtis rizikos skatinimas. Šiandien siūloma nemažai kūrybiškumo lavinimo metodų suaugusiems. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nei vienas išmoktas metodas nebus efektyvus, jeigu nebus kuriamas pozityvus klimatas ir kūrybiškumą skatinanti darbo aplinka.

Šaltinis: BI Advantage

Aušra Skrudupaitė, Inovacijos.lt