Kodėl vieni verslai klesti nepaisant ekonomikos nuosmukio, o kiti kamuojasi dėl išlikimo ar net pasmerkiami žlugti? Kodėl vieni verslo atstovai šluojasi milijardinius pelnus, o kitiems lieka tik trupiniai? Sėkmingu galima būti ne tik užimant monopolinę padėtį rinkoje ar užsiimant lobizmu, bet ir ieškant būdų, kaip didinti produkto ar paslaugos pridėtinę vertę.   

Ką rodo statistika?

Kasmet Lietuvos statistikos departamentas pateikia duomenis, kiek kiekvienas verslo sektorius sukuria pridėtinės vertės. Tačiau kai duomenis palygini su Europos Sąjungos vidurkiu, Lietuvos rodikliai tikrai nedžiugina. Daugelyje verslo sektorių atsiliekame net kelis kartus, pavyzdžiui, maisto produktų gamybos bei drabužių gamybos sektoriuose Lietuva nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal vieno darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę atsilieka 3 kartus, tekstilės gaminių gamyboje – beveik 4 kartus. Tačiau jeigu lyginsime su didžiausią pridėtinę vertę kuriančiomis šalimis, rezultatai bus dar liūdnesni: drabužių gamybos sektoriuje lyderiaujanti Norvegija 11 kartų lenkia Lietuvą pagal vieno darbuotojo sukuriamą pridėtinės vertės rodiklį. Ar tai reiškia, kad norvegai dirba 11 kartų „greičiau“? Žinoma, ne. Tad, kaip jiems pavyksta pasiekti tokius aukštus rodiklius?

Pridėtinė vertė=Darbas+Nusidėvėjimas+Pelnas

Pradėsiu nuo to, kad ko gero retas verslininkas sąmoningai matuoja, kiek vidutiniškai sukuriamos pridėtinės vertės tenka vienam jo darbuotojui. Pridėtinę vertę sudaro įmonės darbuotojų atliktas darbas gamybos procese, gamybai panaudotų įrengimų nusidėvėjimas ir pelno marža. Apskaitoje žinoma šie skaičiai fiksuojami, nes kaip gi galiausiai buhalteriai paskaičiuos pridėtinės vertės mokestį. Tačiau kiek vadovų pridėtinės vertės didinimą išsikelia kaip tikslą strateginiuose planuose? Dažniausiai šį rodiklį matuoja užsienio kapitalo kompanijos, tačiau daugelyje kitų įmonių jis nėra skaičiuojamas.

„Besišypsanti“ kreivė

Dar 1992 metais Stenas Ši (angl. Stan Shih), Acer kompanijos įkūrėjas, pasiūlė vertės kūrimo koncepciją nurodydamas skirtingų vertės grandinės kompenentų potencialą. Iliustracijoje šie komponentai sudaro kreivę, kuri dėl savo formos gavo „besišypsančios“ kreivės (angl. smiling curve) pavadinimą.

Vienoje „šypsenos“ pusėje didžiausią pridėtinės vertės kūrimo potencialą turi tyrimai ir išvystymas, ženklodara bei dizainas, kas sudaro prekės koncepciją, kitoje „šypsenos“ pusėje – didžiausią potencialą turi marketingas, pardavimai ir servisas arba aptarnavimas po pardavimo. Vadinasi aukščiausių vadovų dėmesys šioms sritims ir atitinkami strateginiai sprendimai gali padėti sukurti daug didesnę pridėtinę vertę ir atnešti naudą verslui. Taip pat svarbu tai, kad kuo didesnės pridėtinės vertės siekiama, tuo svarbesnis veikloje tampa kūrybiškumas.     

„Besišypsančioje“ kreivėje mažiausią pridėtinės vertės kūrimo potencialą dėl globalizacijos procesų turi gamyba. Tai reiškia, kad jeigu kompanija užsiima tik gamyba ar surinkimu ir neinvestuoja į kitus vertės grandinės komponentus, jos sukuriama pridėtinė vertė bus maža. Lietuvos atveju dažniausiai tai tekstilės, drabužių siuvimo, baldų gamybos kompanijos, kurios dirba pagal užsienio šalių gamybos kontraktus, pvz., siuva sportinius batelius pagal „Adidas“ užsakymą, gamina baldus pagal „Ikea“ užsakymą. Natūralu, kad didžiają pelno dalį gauna užsakovas, o gamintojai dirba su labai mažomis pelno maržomis.

Kūrybiškos ekonomikos link

Dažnai didžiuojamės, kad esame darbšti tauta, tačiau ar to pakanka. Būtina stebėti kurlink vystosi pasaulis ir judėti kartu su juo. Dar praeitame amžiuje susiformavusią industrinę ekonomiką pakeitė žinių ekonomika, kurios esmę atspindi visiems gerai žinomas posakis „kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“. Tačiau šiai dienai turėti žinių ar informacijos nepakanka. Svarbu tai, ką su tomis žiniomis ir informacija gebame nuveikti. Pasaulis juda kūrybiškos ekonomikos link, kur vėl ypatingai svarbi tampa asmenybė. Pasak profesorės Viktorijos Daujotytės, „kūrybiškai veikiantis žmogus randa netikėtus sprendimus, pamato išeitis, pasisuka nelaukta kryptimi, pamato, kas ligi tol nebuvo pastebėta, suvokta“.

Pasitikėti ir bendradarbiauti

Kūrybiškas verslas siekia ir geba bendrauti ir bendradarbiauti, diskutuoti ir dirbti kartu, jungiant skirtingų sričių praktiką. Neabejotinai įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje didina jungimasis į klasterius. Tokiu būdu galima apjungti kelių įmonių pirkimus, formuoti bendras tiekimo grandines, laimėti stambesnius užsakymus ir pan. Tačiau klasterizacija Lietuvoje sunkiai skinasi kelią dėl pasitikėjimo versle trūkumo, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama klasterių plėtrai lieka nepilnai išnaudota. Vis dar galima suspėti į jau nuvažiuojantį traukinį teikiant paraiškas pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+”. 2011 m. birželio 30 - oji – galutinė priemonių „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“ paraiškų teikimo diena.

Mokslo ir verslo partnerystė

Tyrimų ir plėtros srityje pridėtinę vertę didinti galima kuriant naujus produktus, atitinkančius vartotojų poreikius bei lūkesčius. Čia į pagalbą gali ateiti mokslininkai, tyrėjai ir kiti aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių įdarbinimui smulkiose ir vidutinėse įmonėse šiuo metu galima prašyti paramos. Paraiškas pagal priemonę „Valstybės pagalba aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui įmonėse“  dar galima teikti iki š.m. rugsėjo 30 d.

Prekių suasmeninimas

Šiandieniniam vartotojui brangia vertybe tapo laikas, kurį norima sutaupyti. Kita vertus, stipriai pasireiškia asmens individualizacija, kai pageidaujama personalizuotų prekių. Geriausias vartotojų lūkesčių išpildymo pavyzdys - kompanija Apple, rinkai pateikusi naujus sprendinius kaip iPhone, iPod, iPad ir kt., kur raidelė „i“ reiškia „aš“. 2011 metais Apple paskelbta inovatyviausia pasaulio kompanija, o jos prekės ženklo vertė per paskutiniuosius metus išaugo 84 proc. ir siekia daugiau nei 153 milijardus JAV dolerių.

Dar vienas pridėtinės vertės kūrimo komponentas yra pardavimai ir servisas. Daugelis kompanijų suprato vartotojų saviraiškos poreikius ir pasiūlė personalizuotą prekių įsigijimo procesą. Pavyzdžiui, Nike kompanijos elektroninėje parduotuvėje NikeiD galima patiems pasirinkti ne tik sportinių batelių modelį ir dydį, tačiau ir spalvų gamą bei dizainą. Taip gimsta suasmeninti sportiniai bateliai.

Prekės ženklo galia

Didelis pridėtinės vertės potencialas slypi ženklodaroje ir marketinge. Pavyzdžiui, sporto pasaulyje Nike prekės ženklas vertinamas labiausiai (apie 10,7 mlrd. JAV dol.). Kompanijos veikla orientuojasi į didžiausią pridėtinę vertę kuriančias sritis: naujų produktų išvystymą, marketingą ir prekės ženklo stiprinimą, o Nike produkciją tiekia pagal gamybos sutartis dirbančios gamyklos, esančios Centrinėje ir Rytų Azijoje, Pietų Amerikoje ir kituose žemynuose. Kitas pavyzdys - Coca-Cola kompanija, kurios sukurtus produktus gamina gamybos įmonės-licenciatai. Pati Coca-Cola kompanija atsakinga už rinkodaros, prekės ženklo valdymą, produkto ir pakuotės plėtrą, o jos prekinio ženklo vertė viršija 73,7 mlrd. JAV dolerių.

Turime ir keletą puikių lietuviškų pavyzdžių. Tai Čili prekės ženklas ir jo plėtiniai vystant įvairias verslo koncepcijas kaip pavyzdžiui Čili Pica, Čili Kaimas, Čili Kinija, Čili Kava. Verslo sistema multiplikuojama sudarant frančizės sutartis. Kitas pavyzdys, sporto aprangos gamintojas „Audimas“, didelį dėmesį skiriantis naujų produktų išvystymui, prekinio ženklo valdymui ir marketingui. Prekės ženklo pozicionavimas rinkoje reikalauja didelių investicijų siekiant padaryti jį žinomu, todėl siekiant tarptautinės verslo plėtros kartais naudingiau įsigyti jau pripažintus tose rinkose prekės ženklus. Telšiuose įsikūrusi ąžuolinių baldų gamintoja „TCH“ įsigijo Didžiojoje Britanijoje gerai žinomą prekės ženklą „Christian Harold“ ir sėkmingai vysto veiklą šioje rinkoje. Panašiai pasielgė Danijos investuotojas Danisco Sugar, kuris įsigijo Kėdainių ir Panevėžio cukraus fabrikus. Nors Panevėžio cukraus fabrikas buvo uždarytas, tačiau Lietuvos rinkoje visiems gerai žinomas prekinis ženklas „Panevėžio cukrus“ tikslingai išsaugotas, nes didina pridėtinę vertę.

Ateities vizija – kūrybiškas verslas

Lietuvos galimybės pasiekti konkurencinį pranašumą koncentruojantis vien tik į gamybą ir pamirštant kitas pridėtinę vertę generuojančias sritis yra labai menkos, nes konkuruoti su pigiomis Azijos žemyno prekėmis Lietuva nėra pajėgi. Azijos žemyno ekonomikos veidas taip pat keičiasi. Investuojama ne tik į gamybą, bet ir į tyrimus bei naujų prekių kūrimą. Jeigu anksčiau daugelis Kinijoje pagamintų prekių buvo pažymėtos „Made in China“ (liet. „pagaminta Kinijoje“), tai pastaraisiais metais tendencijos keičiasi ir pereinama prie „Created in China“ (liet. „sukurta Kinijoje“). Inovatyviausių kompanijų 50-uke iki šiol dominavusios Šiaurės Amerikos kompanijos užleidžia pozicijas naujokėms iš Azijos šalių.

Kur slypi mūsų stiprybė? Pirma, Lietuva pasižymi savo autentiškumu ir giliomis tradicijomis, kurie nepakankamai įvertinami ir panaudojami tarptautinėje rinkodaroje. Mes galime būti įdomūs pasauliui savo gamta, istorija, kultūra ir žinoma krepšiniu. Tai šalies bei verslo ilgalaikio konkurencingumo šaltinis. Antra, nepaisant to, kad pagal inovatyvumo indeksą Europos Sąjungos šalių tarpe Lietuva yra arčiau sąrašo pabaigos, tačiau pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių ženkliai viršijame ES vidurkį. Tad konkuruoti mūsų verslas gali ne žemais darbo kaštais, o išlaisvindamas ir panaudodamas darbuotojų kūrybines galias, bendradarbiaudamas su mokslo ir meno atstovais. Perspektyviausios sritys, generuojančios didžiausią pridėtinę vertę yra aukštosios technologijos, IT technologijos, žinioms imlus verslas, kūrybinių industrijų verslas. Tai puikiai įrodo pasaulinio pripažinimo pasiekę mūsų šalies lazerių, biotechnologijų, IT technologijų specialistai.

Ir pabaigai, linkiu pozityvaus mąstymo, kūrybinio polėkio ir nepamiršti, kad savo gyvenimo realybę kuriame patys!

Aušra Skrudupaitė

Lietuvos inovacijų centras