2010-11-02

Lietuvių išradimai - svetimais vardais

Lietuva, kuriai valdžia iškėlė tikslą tapti viena Europos inovacijų lyderių, pagal registruojamų patentų skaičių vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos (ES) narių, nors lietuvių mokslininkai yra šimtų užsienyje užregistruotų išradimų autoriai.

Ekspertai teigia, jog ši liūdna statistika neatspindi Lietuvos mokslo potencialo, o greičiau liudija apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo negales.

Pagal rodiklį, dažnai naudojamą ES šalies inovatyvumui nusakyti - Europos patentų skaičių milijonui gyventojų, Lietuvą surasime sąrašo pabaigoje, gerokai žemiau už ES vidurkį. Lietuvą lenkia net kaimynė Latvija, ką jau kalbėti apie Suomiją ar šios srities ES pirmūnę Vokietiją.

2009 metų Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Europos patentų skaičius milijonui gyventojų Lietuvoje siekė 3,2, o tai 36 kartus mažiau nei visų 27 ES valstybių vidurkis (beveik 115 patentų milijonui gyventojų). "Kol kas Lietuva neturi kuo pasigirti. Nors daugelio šalių praktika rodo, kad iš patentų, parduodant licencijas, galima uždirbti gerokai daugiau nei užsiimant kokiu nors pusiau inovatyviu verslu, Lietuvoje tai pradedama suvokti tik dabar", - LŽ sakė Almantas Danilevičius, Ūkio ministerijos (ŪM) Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius.

Parama - kone milijonas

ŪM, norėdama paskatinti patentuoti išradimus, jau kelerius metus iš eilės teikia finansinę paramą patentavimo išlaidoms apmokėti, t. y. Europos patento ir Patento pagal Patentinės kooperacijos sutartį gavimo išlaidoms padengti. Dabar mokslas ir verslas gali tikėtis net iki 95 proc. išlaidų apmokėjimo. Šiemet, kaip ir pernai, išradėjai paramą galės gauti arba avansu, arba apmokant pateiktas sąskaitas, taip pat gali būti kompensuotos anksčiau patirtos patento įsigijimo išlaidos. Pernai buvo paremtas 41 patentavimo projektas už 812 tūkst. litų, šiemet paramai yra numatyta 830 tūkst. litų.

Tai gana didelė parama išradėjams: tarkime, patvirtinti patentą 13-oje Europos valstybių kainuoja 20 tūkst. eurų, iš jų vien vertimo išlaidos siekia apie 14 tūkst. eurų.

Mokslas ir verslas - kas sau

Mokslininkai ir ekspertai šią ŪM iniciatyvą sveikina, tačiau sako, kad svarbiau ne skaičiuoti įsigyjamus patentus, o sukurti sistemą, padedančią juos komercializuoti - panaudoti versle parduodant licenciją.

Kol kas dauguma Lietuvos mokslininkų nemato prasmės leisti pinigus ir gaišti laiką išradimams patentuoti, nes nemato galimybių juos įdiegti gamyboje, o Lietuvos įmonės, be kelių išimčių, nemato reikalo arba yra per silpnos imtis naujų lietuviškų technologijų. Galingų inovatyvių korporacijų, tokių kaip, tarkime, šimtus patentų turinti Suomijos "Nokia", Lietuvoje tiesiog nėra.

"Mokslo rezultatai yra tarsi sėklos, iš kurių gali būti išaugintas vaismedis, vedantis vaisius, kuriuos bus galima parduoti turguje. Kad iš sėklos išaugtų medis ir imtų derėti, reikia sėklą pasodinti į gerą dirvą, ją tręšti, medelį laistyti ir prižiūrėti, o paskui pasirūpinti vaisius parduoti. Lygiai taip pat reikia didžiulių pastangų, kad žinios būtų panaudojamos versle ir duotų pridėtinę vertę", - LŽ palyginimais atsakė Kastytis Gečas, Lietuvos inovacijų centro direktorius, paklaustas, kodėl mokslo išradimai toli gražu ne visada sėkmingai komercializuojami.

Pasal K.Gečo, įmonės, nurodydamos savo svarbiausius inovacijų partnerius, mokslo institutus ar universitetus mini paskutinėje vietoje. Prieš juos rikiuojasi tiekėjai, klientai, konsultantai, kitos įmonės ir net konkurentai. "Įmonėms, siekiant inovacijų, transformuoti žinias yra vienas sunkiausių kelių. Gauti jau paruoštas inovatyvias technologijas iš tiekėjų yra gerokai paprasčiau ir mažiau rizikinga. Todėl daugelis įmonių ir eina šiuo keliu - ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje", - sakė jis.

Tikimasi, kad Lietuvos verslui ir mokslui rasti bendrą kalbą padės kuriami 5 integruoti mokslo studijų ir verslo centrai - vadinamieji mokslo slėniai. Tačiau ir ši iniciatyva negarantuoja, kad lietuvių mokslininkų išradimai, be vienos kitos išimties, padės pagrindą pelningam verslui tėvynėje.

"Gerai, kad slėniai leis apsirūpinti naujausia aparatūra, pasiekti aukštą technologinį mokslinį lygį, įgyti priemones, kurių neturėjome. Bet kol nebus teisės aktų, sistemos, kuri ne stabdytų, o stimuliuotų, didelio progreso tikėtis neverta", - LŽ teigė profesorius Rymantas Kažys, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo prorektorius.

Patentuoti ne visada verta

"Patentas dėl patento nieko nereiškia. Kokybę nusako ne patentų, o nupirktų licencijų skaičius", - atkreipė dėmesį K.Gečas.

Anot jo, pasaulyje vyrauja praktika, kad išradėjai pirmiausia ieško licencijos pirkėjų, ir tik paskui patentuoja išradimą. "Jeigu patento neparduodi, jis tampa veltui išleistais pinigais", - tvirtino Inovacijų centro vadovas.

Tad mažas Lietuvos patentų skaičius veikiau atspinti ne išradėjų silpnumą, bet sistemos, padedančios žinias komercializuoti, nebuvimą.

Parduoti intelektinę nuosavybę nėra paprastai: išradimų licencijų vadyba yra sudėtingas procesas, o Lietuva per silpna jame visavertiškai dalyvauti, įsitikinęs K.Gečas "Čia turi dirbti profesionalai, išmanantys intelektinės nuosavybės vadybą. Tačiau profesionalų paslaugos brangios, dar ir išradėjas nori gauti pajamų, ir jo universitetas. Tai reiškia, kad parduoti patento teises irgi brangiai kainuoja ir ne visada apsimoka", - aiškino jis.

Austės Kiškienės, VšĮ "Saulėtekio slėnis" laikinosios vadovės, nuomone, norint gauti realių rezultatų, paramos vien patentams įsigyti toli gražu nepakanka. "Valstybė turėtų subsidijuoti ne paraiškas patentams, o remti patentų komercializavimą, t. y. jų licencijavimą, arba subsidijuoti patentavimo išlaidas tik tuo atveju, kai patento pagrindu įvyko komercializacija", - LŽ tvirtino A.Kiškienė.

Jos teigimu, būtina kurti ir vadybos sistemą, su stipriais ir aktyviais technologijų perdavimo centrais, kurie veiktų mokslo institucijose ar šalia jų. "Jie užsiimtų aktyviu sukurtų technologijų viešinimu, verslo, kuriems yra aktualūs tyrimo rezultatai, paieška, ryšių su verslo įmonėmis palaikymu, vadybine parama mokslininkams ir verslui", - sakė ji.

Anot A.Kiškienės, taip pat turi būti numatytos priemonės, pagal kurias būtų finansuojamos mokslininkų ir verslininkų komandos, atliekančios pradinius technologijų kūrimo bei testavimo darbus ir tikrinančios technologijų gyvybingumą - dar iki įmonės, veiksiančios naujos technologijos pagrindu, sukūrimo.

Išradimai lieka stalčiuose

Pasak R.Kažio, priežastys, kodėl Lietuvos mokslininkai nenoriai patentavo išradimus, pirmiausia slypi sistemoje. "Patentas yra juridinis dokumentas, leidžiantis jo savininkui gauti komercinę naudą. Tačiau pagal egzistuojančią sistemą universitetas negali gauti jokios komercinės naudos, nes jis yra ne pelno siekianti įmonė", - žemais patentavimo rodikliais siūlė nesistebėti profesorius. Tiesa, naujame mokslo ir studijų įstatyme atsirado punktas, leidžiantis universitetams už parduotas licencijas gauti lėšų, tačiau tokia teisė suteikiama tik viešąją įstaiga tapusiems universitetams, o šį statusą turi ne visi.

Kita nenoro patentuoti išradimus priežastis - didelė tarptautinių patentų kaina. "Europos, JAV, Japonijos ar kurios kitos šalies patentai daug kainuoja. Tipinės vieno tokio patento išlaidos, be palaikymo mokesčio, gali siekti apie 30 tūkst. eurų. Tarkime, KTU be jokių problemų per metus galėtų pateikti 50 paraiškų Europos patentams, bet tam reikėtų kokių 1,5 mln. eurų", - aiškino R.Kažys.

Lietuviai - per silpni

Anot specialistų, dar vienas stabdys, sulaikantis Lietuvos mokslininkus patentuoti išradimus, - baimė paviešinti sukurtas technologijas, kad jų neperimtų kitų šalių verslas. "Patentas yra komercinis dokumentas - tai monopolinės teisės, galiojančios tam tikroje teritorijoje ir tam tikrą laiką. Tarkime, gavus Lietuvos patentą, teisės į išradimą bus apsaugotos tik Lietuvoje, tačiau jūsų žinios taps viešos ir bet kam prieinamos. Vadinasi, Baltarusijoje, Kinijoje ar Korėjoje šis išradimas be jokių apribojimų gali būti pritaikytas gamyboje, ir tai būtų visai legalu", - nurodė K.Gečas.

Jo teigimu, patentų rinka labai sudėtinga ir juridiniu požiūriu. "Valdininkai sako - meskitės į šią rinką, nes Lietuvos patentų rodikliai prasti. Tačiau metantis nereikia užmiršti šioje rinkoje slypinčios rizikos. Nėra šimtaprocentinės garantijos, kad jūsų patentas nepažeis kurios tarptautinės korporacijos interesų ir ji nesieks įrodyti, jog išradimas nėra originalus. Tokie klausimai nagrinėjami tarptautiniuose arbitražuose, o tai - didžiuliai pinigai", - įspėjo Inovacijų centro vadovas.

R.Kažio nuomone, nedidelėms įmonėms, o tokių Lietuvoje dauguma, neretai labiau apsimoka turėti ne patentą, kuris išviešina išradimo turinį, o vadinamąjį "know- how" - žinias, kurias įmonė saugo "po devyniais užraktais". "Įsivaizduokime, kad bendrovė drauge su mokslininkais užpatentavo išradimą ir gavo nacionalinį patentą, tačiau idėją išsyk nugriebia ir ima naudoti Kinija ar Filipinai. Įmonei tektų bylinėtis užsienio teismuose, o tai labai brangu. O jei tektų stoti į kovą su kokia nors galinga korporacija, daugiau nei tikėtina, kad teismai būtų pralošti", - aiškino profesorius.

Parduoda protus

Anot pašnekovų, kalbos apie mažą patentų skaičių Lietuvoje neatspinti realios mokslo potencijos. "Nuolat tvirtinama, kad Lietuva pagal patentų skaičių milijonui gyventojų yra tragiškai atsilikusi. Mes suskaičiavome, kiek patentų gavo vien KTU mokslininkai per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų - daugiau nei 150 Europos, JAV, Korėjos ir Japonijos patentų. Tad jei skaičiuotume vien KTU rodiklius, tampame ne atsilikėliai, o geresni nei vidutiniai, o kur dar kitos aukštosios mokyklos ir mokslo institutai", - sakė R.Kažys. Tačiau dauguma šių patentų gauti mokslininkams dirbant pagal kontraktus su užsienio mokslo įstaigomis ar bendrovėmis, todėl joms ir priklauso.

"Pats turiu 8 patentus ir JAV, ir Kanadoje, ir Europoje, bet jie užpatentuoti užsienio firmų, nors išradimų autorius esu aš", - asmenine patirtimi dalijosi R.Kažys.

Anot A.Danilevičiaus, nemažai lietuvių mokslininkų parduoda intelektinę nuosavybę užsienio kompanijoms dalyvaudami bendruose projektuose ir mokslo tyrimuose. "Tai galima pavadinti savo proto pardavimu už gana kuklius pinigus", - konstatavo jis.

Šaltinis: http://www.lzinios.lt



Skaitytojų komentarai
Vardas*:
El. paštas*:
Komentaras*:
Patvirtinimo kodas*:
 
Komentuoti

KlasterLT
Europos verslo inoavacijų tinklas
2010-11-02

Lietuvių išradimai - svetimais vardais

Lietuva, kuriai valdžia iškėlė tikslą tapti viena Europos inovacijų lyderių, pagal registruojamų patentų skaičių vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos (ES) narių, nors lietuvių mokslininkai yra šimtų užsienyje užregistruotų išradimų autoriai.

Ekspertai teigia, jog ši liūdna statistika neatspindi Lietuvos mokslo potencialo, o greičiau liudija apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo negales.

Pagal rodiklį, dažnai naudojamą ES šalies inovatyvumui nusakyti - Europos patentų skaičių milijonui gyventojų, Lietuvą surasime sąrašo pabaigoje, gerokai žemiau už ES vidurkį. Lietuvą lenkia net kaimynė Latvija, ką jau kalbėti apie Suomiją ar šios srities ES pirmūnę Vokietiją.

2009 metų Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Europos patentų skaičius milijonui gyventojų Lietuvoje siekė 3,2, o tai 36 kartus mažiau nei visų 27 ES valstybių vidurkis (beveik 115 patentų milijonui gyventojų). "Kol kas Lietuva neturi kuo pasigirti. Nors daugelio šalių praktika rodo, kad iš patentų, parduodant licencijas, galima uždirbti gerokai daugiau nei užsiimant kokiu nors pusiau inovatyviu verslu, Lietuvoje tai pradedama suvokti tik dabar", - LŽ sakė Almantas Danilevičius, Ūkio ministerijos (ŪM) Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius.

Parama - kone milijonas

ŪM, norėdama paskatinti patentuoti išradimus, jau kelerius metus iš eilės teikia finansinę paramą patentavimo išlaidoms apmokėti, t. y. Europos patento ir Patento pagal Patentinės kooperacijos sutartį gavimo išlaidoms padengti. Dabar mokslas ir verslas gali tikėtis net iki 95 proc. išlaidų apmokėjimo. Šiemet, kaip ir pernai, išradėjai paramą galės gauti arba avansu, arba apmokant pateiktas sąskaitas, taip pat gali būti kompensuotos anksčiau patirtos patento įsigijimo išlaidos. Pernai buvo paremtas 41 patentavimo projektas už 812 tūkst. litų, šiemet paramai yra numatyta 830 tūkst. litų.

Tai gana didelė parama išradėjams: tarkime, patvirtinti patentą 13-oje Europos valstybių kainuoja 20 tūkst. eurų, iš jų vien vertimo išlaidos siekia apie 14 tūkst. eurų.

Mokslas ir verslas - kas sau

Mokslininkai ir ekspertai šią ŪM iniciatyvą sveikina, tačiau sako, kad svarbiau ne skaičiuoti įsigyjamus patentus, o sukurti sistemą, padedančią juos komercializuoti - panaudoti versle parduodant licenciją.

Kol kas dauguma Lietuvos mokslininkų nemato prasmės leisti pinigus ir gaišti laiką išradimams patentuoti, nes nemato galimybių juos įdiegti gamyboje, o Lietuvos įmonės, be kelių išimčių, nemato reikalo arba yra per silpnos imtis naujų lietuviškų technologijų. Galingų inovatyvių korporacijų, tokių kaip, tarkime, šimtus patentų turinti Suomijos "Nokia", Lietuvoje tiesiog nėra.

"Mokslo rezultatai yra tarsi sėklos, iš kurių gali būti išaugintas vaismedis, vedantis vaisius, kuriuos bus galima parduoti turguje. Kad iš sėklos išaugtų medis ir imtų derėti, reikia sėklą pasodinti į gerą dirvą, ją tręšti, medelį laistyti ir prižiūrėti, o paskui pasirūpinti vaisius parduoti. Lygiai taip pat reikia didžiulių pastangų, kad žinios būtų panaudojamos versle ir duotų pridėtinę vertę", - LŽ palyginimais atsakė Kastytis Gečas, Lietuvos inovacijų centro direktorius, paklaustas, kodėl mokslo išradimai toli gražu ne visada sėkmingai komercializuojami.

Pasal K.Gečo, įmonės, nurodydamos savo svarbiausius inovacijų partnerius, mokslo institutus ar universitetus mini paskutinėje vietoje. Prieš juos rikiuojasi tiekėjai, klientai, konsultantai, kitos įmonės ir net konkurentai. "Įmonėms, siekiant inovacijų, transformuoti žinias yra vienas sunkiausių kelių. Gauti jau paruoštas inovatyvias technologijas iš tiekėjų yra gerokai paprasčiau ir mažiau rizikinga. Todėl daugelis įmonių ir eina šiuo keliu - ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje", - sakė jis.

Tikimasi, kad Lietuvos verslui ir mokslui rasti bendrą kalbą padės kuriami 5 integruoti mokslo studijų ir verslo centrai - vadinamieji mokslo slėniai. Tačiau ir ši iniciatyva negarantuoja, kad lietuvių mokslininkų išradimai, be vienos kitos išimties, padės pagrindą pelningam verslui tėvynėje.

"Gerai, kad slėniai leis apsirūpinti naujausia aparatūra, pasiekti aukštą technologinį mokslinį lygį, įgyti priemones, kurių neturėjome. Bet kol nebus teisės aktų, sistemos, kuri ne stabdytų, o stimuliuotų, didelio progreso tikėtis neverta", - LŽ teigė profesorius Rymantas Kažys, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo prorektorius.

Patentuoti ne visada verta

"Patentas dėl patento nieko nereiškia. Kokybę nusako ne patentų, o nupirktų licencijų skaičius", - atkreipė dėmesį K.Gečas.

Anot jo, pasaulyje vyrauja praktika, kad išradėjai pirmiausia ieško licencijos pirkėjų, ir tik paskui patentuoja išradimą. "Jeigu patento neparduodi, jis tampa veltui išleistais pinigais", - tvirtino Inovacijų centro vadovas.

Tad mažas Lietuvos patentų skaičius veikiau atspinti ne išradėjų silpnumą, bet sistemos, padedančios žinias komercializuoti, nebuvimą.

Parduoti intelektinę nuosavybę nėra paprastai: išradimų licencijų vadyba yra sudėtingas procesas, o Lietuva per silpna jame visavertiškai dalyvauti, įsitikinęs K.Gečas "Čia turi dirbti profesionalai, išmanantys intelektinės nuosavybės vadybą. Tačiau profesionalų paslaugos brangios, dar ir išradėjas nori gauti pajamų, ir jo universitetas. Tai reiškia, kad parduoti patento teises irgi brangiai kainuoja ir ne visada apsimoka", - aiškino jis.

Austės Kiškienės, VšĮ "Saulėtekio slėnis" laikinosios vadovės, nuomone, norint gauti realių rezultatų, paramos vien patentams įsigyti toli gražu nepakanka. "Valstybė turėtų subsidijuoti ne paraiškas patentams, o remti patentų komercializavimą, t. y. jų licencijavimą, arba subsidijuoti patentavimo išlaidas tik tuo atveju, kai patento pagrindu įvyko komercializacija", - LŽ tvirtino A.Kiškienė.

Jos teigimu, būtina kurti ir vadybos sistemą, su stipriais ir aktyviais technologijų perdavimo centrais, kurie veiktų mokslo institucijose ar šalia jų. "Jie užsiimtų aktyviu sukurtų technologijų viešinimu, verslo, kuriems yra aktualūs tyrimo rezultatai, paieška, ryšių su verslo įmonėmis palaikymu, vadybine parama mokslininkams ir verslui", - sakė ji.

Anot A.Kiškienės, taip pat turi būti numatytos priemonės, pagal kurias būtų finansuojamos mokslininkų ir verslininkų komandos, atliekančios pradinius technologijų kūrimo bei testavimo darbus ir tikrinančios technologijų gyvybingumą - dar iki įmonės, veiksiančios naujos technologijos pagrindu, sukūrimo.

Išradimai lieka stalčiuose

Pasak R.Kažio, priežastys, kodėl Lietuvos mokslininkai nenoriai patentavo išradimus, pirmiausia slypi sistemoje. "Patentas yra juridinis dokumentas, leidžiantis jo savininkui gauti komercinę naudą. Tačiau pagal egzistuojančią sistemą universitetas negali gauti jokios komercinės naudos, nes jis yra ne pelno siekianti įmonė", - žemais patentavimo rodikliais siūlė nesistebėti profesorius. Tiesa, naujame mokslo ir studijų įstatyme atsirado punktas, leidžiantis universitetams už parduotas licencijas gauti lėšų, tačiau tokia teisė suteikiama tik viešąją įstaiga tapusiems universitetams, o šį statusą turi ne visi.

Kita nenoro patentuoti išradimus priežastis - didelė tarptautinių patentų kaina. "Europos, JAV, Japonijos ar kurios kitos šalies patentai daug kainuoja. Tipinės vieno tokio patento išlaidos, be palaikymo mokesčio, gali siekti apie 30 tūkst. eurų. Tarkime, KTU be jokių problemų per metus galėtų pateikti 50 paraiškų Europos patentams, bet tam reikėtų kokių 1,5 mln. eurų", - aiškino R.Kažys.

Lietuviai - per silpni

Anot specialistų, dar vienas stabdys, sulaikantis Lietuvos mokslininkus patentuoti išradimus, - baimė paviešinti sukurtas technologijas, kad jų neperimtų kitų šalių verslas. "Patentas yra komercinis dokumentas - tai monopolinės teisės, galiojančios tam tikroje teritorijoje ir tam tikrą laiką. Tarkime, gavus Lietuvos patentą, teisės į išradimą bus apsaugotos tik Lietuvoje, tačiau jūsų žinios taps viešos ir bet kam prieinamos. Vadinasi, Baltarusijoje, Kinijoje ar Korėjoje šis išradimas be jokių apribojimų gali būti pritaikytas gamyboje, ir tai būtų visai legalu", - nurodė K.Gečas.

Jo teigimu, patentų rinka labai sudėtinga ir juridiniu požiūriu. "Valdininkai sako - meskitės į šią rinką, nes Lietuvos patentų rodikliai prasti. Tačiau metantis nereikia užmiršti šioje rinkoje slypinčios rizikos. Nėra šimtaprocentinės garantijos, kad jūsų patentas nepažeis kurios tarptautinės korporacijos interesų ir ji nesieks įrodyti, jog išradimas nėra originalus. Tokie klausimai nagrinėjami tarptautiniuose arbitražuose, o tai - didžiuliai pinigai", - įspėjo Inovacijų centro vadovas.

R.Kažio nuomone, nedidelėms įmonėms, o tokių Lietuvoje dauguma, neretai labiau apsimoka turėti ne patentą, kuris išviešina išradimo turinį, o vadinamąjį "know- how" - žinias, kurias įmonė saugo "po devyniais užraktais". "Įsivaizduokime, kad bendrovė drauge su mokslininkais užpatentavo išradimą ir gavo nacionalinį patentą, tačiau idėją išsyk nugriebia ir ima naudoti Kinija ar Filipinai. Įmonei tektų bylinėtis užsienio teismuose, o tai labai brangu. O jei tektų stoti į kovą su kokia nors galinga korporacija, daugiau nei tikėtina, kad teismai būtų pralošti", - aiškino profesorius.

Parduoda protus

Anot pašnekovų, kalbos apie mažą patentų skaičių Lietuvoje neatspinti realios mokslo potencijos. "Nuolat tvirtinama, kad Lietuva pagal patentų skaičių milijonui gyventojų yra tragiškai atsilikusi. Mes suskaičiavome, kiek patentų gavo vien KTU mokslininkai per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų - daugiau nei 150 Europos, JAV, Korėjos ir Japonijos patentų. Tad jei skaičiuotume vien KTU rodiklius, tampame ne atsilikėliai, o geresni nei vidutiniai, o kur dar kitos aukštosios mokyklos ir mokslo institutai", - sakė R.Kažys. Tačiau dauguma šių patentų gauti mokslininkams dirbant pagal kontraktus su užsienio mokslo įstaigomis ar bendrovėmis, todėl joms ir priklauso.

"Pats turiu 8 patentus ir JAV, ir Kanadoje, ir Europoje, bet jie užpatentuoti užsienio firmų, nors išradimų autorius esu aš", - asmenine patirtimi dalijosi R.Kažys.

Anot A.Danilevičiaus, nemažai lietuvių mokslininkų parduoda intelektinę nuosavybę užsienio kompanijoms dalyvaudami bendruose projektuose ir mokslo tyrimuose. "Tai galima pavadinti savo proto pardavimu už gana kuklius pinigus", - konstatavo jis.

Šaltinis: http://www.lzinios.lt