Širdies susirgimai Lietuvoje ir pasaulyje - viena dažniausių mirties priežasčių. Lietuvos sveikatos informacijos centro  duomenimis 2009 metais dėl širdies ligų (tokių kaip ūminis miokardo infarktas ir kitos išeminės širdies ligos) mirė 14 417 žmonių, o tai yra 34,3 proc. visų mirusiųjų. Išankstiniais 2010 m. duomenimis 2010 m. Lietuvoje mirė 21 536 vyrai. Daugiausia jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (47 proc.). Net trečdalis visų mirusių vyrų mirė nuo išeminės širdies ligos. 2010 m. Lietuvoje mirė 20 584 moterys. Net 42 proc. visų mirusių moterų taip pat mirė nuo išeminės širdies ligos. Ši statistika baugina, todėl visais laikais buvo labai svarbu rasti būdą kuris padėtų sumažinti mirtingumą nuo širdies ligų.

Kada žmogų ištinka širdies priepuolis, ląstelės pažeistame širdies plote žūva ir nebeatsinaujina. Tačiau jau nelabai tolimoje ateityje tikimasi tai pakeisti. Inžinieriai iš Rod Ailendo „Brown“ universiteto su kolegomis iš Indijos sukūrė anglies nano pluošto  pleistrą, kuris, kaip buvo įrodyta, atkuria širdies ląsteles. Tikimasi, kad tokie pleistrai galiausiai bus klijuojami ant širdies kaip įrankis atgaivinti mirusią zoną.

Sukurtas pleistras yra 22 milimetrų ilgio, 15 mikronų storio, turi savybę plėstis ir trauktis pagal širdies audinį ir yra pagamintas iš vyriausybės aprobuoto polimerų ir anglies nano pluošto. Manoma, jog šis pluoštas yra puikus elektronų, kurie gali perduoti širdies ritmo palaikymui sukuriamus elektros impulsus, laidininkas.

 Tyrimo metu „Brown“ universiteto komanda padėjo pleistrą ant stiklinio padėklo, tuomet ant nano pluošto „pasėjo“ širdies ląstelių, vadinamų kardiomiocitais. Po keturių valandų buvo pastebėta, kad ant nano pluošto pleistro atsirado penkis kartus daugiau ląstelių, nei buvo ant kontrolinio pleistro sudaryto vien iš polimerų. Po penkių dienų šis ląstelių skaičius padidėjo iki šešių kartų. Be to, po keturių dienų neuronų skaičius padvigubėjo.

Pasak inžinierių,  pagrindo elastingumas ir elektrinės savybės yra tai, dėl ko nano pluošto pleistras yra toks idealus kardiomiocitų ir neuronų ląstelių dauginimuisi.

Nuveikta daug, tačiau dar daug reikia nuveikti. Inžinierių komanda turi ištirti,  kaip pleistras veiks implantuotas gyvame organizme. Taip pat siekiama įrodyti, kad kardiomiocitų, kurie auga ant pleistro, veikimas toks pat kaip natūralių organizmo ląstelių.

Belieka tikėtis, kad mokslininkų tyrimai pasiteisins ir bus įveikta viena dažniausių žmonių mirties priežasčių.

Šaltiniai: Gizmag; Lietuvos sveikatos informacijos centras

Lietuvos inovacijų centro konsultantė Asta Šukienė